aa0ff36c-a2a5-4e77-ac3c-d4bd2fd8ec82 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-3308-367/2020 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01147-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.4.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Tauragė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. V., atsakovams A.

G., E. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams A. G., E. G., dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieÅ¡kovė) praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. G. ir A. G. 384,30 Eur turtinę žalÄ , 21,53 Eur kompensacines palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2019 m. vasario 3 d. nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo nukritęs sniegas sulaužė tvoros, juosiančios žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), konstrukcijÄ . Ä®vykio metu Å¡is turtas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 384,30 Eur ir iÅ¡mokėjo draudėjui tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi pastato, adresu (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakovai, todėl jie yra atsakingi už draudėjui padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovė pagal galiojančius teisės aktus turi atgręžtinio reikalavimo teisę į ieÅ¡kovės draudėjui padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovė pretenzija ragino atsakovus geruoju atlyginti žalÄ , tačiau atsakovai iki Å¡ios dienos turtinės žalos nėra atlyginę. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokato padėjėja I. V. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad į bylÄ pateikė lokalinę sÄ matÄ , kuri sudaroma programos pagalba, suvedant reikalingų atlikti darbų kiekius ir taip gaunamos iÅ¡laidos reikalingos remontui.

Tai ne ieÅ¡kovo sukurta programinė įranga, bet ministro įsakymu patvirtinta kompiuterinė programa, kuria naudojasi tiek draudimo bendrovės tiek sÄ matininkai. Draudėjas gavęs iÅ¡mokÄ neprivalo remontuotis. Be to atsakovai neginčija pačio fakto, tik ginčija žalos dydį, tačiau nepateikė teismui žalos dydį paneigiančių įrodymų. Atsakovai E. G. ir A. G. pateikė atsiliepimus kuriuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad tvora medinė, stovinti daugybė metų ir sutrÅ«nėjusi.

Sniegas pažeidė tik du supuvusios tvoros segmento elementus, kuriuos ir tereikėjo sutvirtinti, kad tvorai bÅ«tų sugražinta pirminė bÅ«klė. IeÅ¡kovė apskaičiavo ne turto remonto kainÄ , kaip nurodo ieÅ¡kinyje, o naujos tvoros padarymo kainÄ . Klaidingai nurodo, kad buvo sulaužyti lietvamzdžiai ir jų laikikliai, iÅ¡laužti akmeniniai laikikliai akmeniniuose stulpuose. Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodė, kad prieÅ¡ 4 metus pradėjo statyti namÄ .

Kaimynas pareiÅ¡kė, kad tvora supuvusi ir reikia pakeisti. Jis pasakė, kai statyba eis į pabaigÄ , tada Å¡iÄ problemÄ spręs. Kaimynas paskambino ir pasakė, kad nukrito sniegas nuo atsakovo namo stogo. Pravažiavo, ta tvora pakibusi, praėjo 2-3 mėnesiai iÅ¡ draudimo gavo laiÅ¡kÄ , kad turi sumokėti ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ . Tada jis apžiÅ«rėjo tvorÄ , nufotografavo ir nusiuntė ieÅ¡kovei nuotraukas. Draudimas atsiuntė atsakymÄ , kad bus su juo susisiekta. TÄ laiÅ¡kÄ iÅ¡siuntė penktadienį iki pietų, o Å¡eÅ¡tadienį jau tvora nuimta.

Akivaizdžiai buvo paÅ¡alinta tvora, kad nereikėtų nieko žiÅ«rėti, kad jos niekas nematytų. IeÅ¡kovės paskaičiuota suma yra ne atstatomoji vertė, o jos naujos padarymo ir tai yra 3-4 kartus padidinta. Kas tÄ tvorÄ atstatė su juo bendravo, tai Å¡itos tvoros atstatymas kainuoja iki 130 eurų. Tada rašė antrÄ laiÅ¡kÄ , kodėl likvidavo tuos padarinius taip greitai, jam niekas nepaaiÅ¡kino. Po kiek laiko prašė draudimo atsiųsti sÄ matÄ už kÄ jis turi mokėti tokiÄ sumÄ . Praėjo metai, jis viskÄ iÅ¡trynė, skaito praėjus metams senaties terminai pasibaigė, visus popierius iÅ¡metė.

Praėjus pusantrų metų nuo įvykio gavo skambutį ar sumokėjo. Savininkas užsisakė naujÄ tvorÄ ir pakeitė ir tÄ ir dar 4 tarpus tvoros. Tvoros likutinė vertė labai nežymi. Jei reiktų Å¡iÄ tvorÄ suremontuoti, tai reikėtų vieno 2 metrų medinio pagalio ir 6 vinių. Keli eurai tvoros remontas. Tvoros savininkas už gautus pinigus padarė dar tris segmentus. Atsakovė E. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei, kad visus Å«kinius reikalus tvarko jos sutuoktinis atsakovas A.

G.. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl ieškinio senaties Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turėtų būti suėjusi ieškinio senatis, nors jis nėra teisininkas, tačiau mano, kad tokiems reikalavimams turėtų būti vienerių metų senatis. Tačiau teismas pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Šiuo atveju taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis, todėl ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido.

Dėl žalos atlyginimo IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovės atstovės ir liudytojo R. C. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2019 m. sausio 26 d. su liudytoju R. C. sudarė BÅ«sto draudimo sutartį, kurios pagrindu iÅ¡duotas liudijimas TAI Nr. 271533268 (pakeitimas galioja nuo 2019 m. sausio 26 d.), pagal kuriÄ nuo 2019 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. apdraudė pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). G. B. draudimo sutarčiai, 2019 m. vasario 3 d. sniego nuoÅ¡liauža sugadino ieÅ¡kovo apdraustÄ turtÄ - tvorÄ .

IeÅ¡kovė vadovaudamasis lokaline sÄ mata liudytojui iÅ¡mokėjo 384,30 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 2019 m. balandžio 2 d. pateikė pretenzijas atsakovams. Nors atsakovas nurodo, kad siuntė laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovei su nuotraukomis bei reikalavo atvykti, pateikti tikslius duomenis kaip buvo apskaičiuota iÅ¡mokėta suma, tačiau tai pavirtinančių įrodymų byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, bÅ«tina nustatyti visų atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimÄ .

Byloje esantys įrodymai – bÅ«sto draudimo liudijimas, lokalinė sÄ mata, draudiminio įvykio praneÅ¡imas apie žalos atlyginimÄ ir iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos patvirtina, kad draudėjui R. C. padaryta 384,30 Eur žala, nes buvo sugadintas jam priklausantis turtas – dalis tvoros, kuriÄ ieÅ¡kovė visiÅ¡kai atlygino ir įgijo reikalavimo teisę į asmenį dėl kurio kilo žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007).

Byloje nustatyta, kad įvykio metu atsakovai buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, o bÅ«tent nuo Å¡io namo nukritęs sniegas ir sugadino R. C. turtÄ . Be to, pažymėtina, kad Å¡io fakto neginčija ir patys atsakovai. Tačiau atsakovai ginčija praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , nurodydami, kad tvora buvo sena, sutrÅ«nijusi, jÄ suremontuoti realiai reikėjo minimalių iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sunaikinto turto atkuriamosios vertės nustatymo, pabrėžė jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamosios vertės metodÄ , paskaičiuojant kiek kainuotų atkurti prieÅ¡ turto sugadinimÄ buvusios bÅ«klės turtÄ .

Minėtoje Kasacinio teismo nutartyje teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du, o žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, remiantis CPK suformuluotomis taisyklėmis.

IeÅ¡kovė praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 384,30 Eur padarytÄ Å¾alÄ , pateikė teismui žalos dydį pagrindžiančius įrodymus: draudiminio įvykio nuotraukas iÅ¡ kurių matyti iÅ¡laužtas medinės tvoros segmentas, nulaužtas lietvamzdis, lokalinę sÄ matÄ sudarytÄ pagal 2018 m. kainas. IÅ¡ pateiktos lokalinės sÄ matos matyti, kad žalos dydis paskaičiuotas už 2,6 m. ilgio tvoros segmentÄ , o ne už visÄ kaip nurodo atsakovas. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas patvirtino, kad pasikeitė visÄ tvorÄ , tačiau gavo primokėti dalį sumos.

Tačiau teismo vertinimu Å¡i aplinkybė niekaip nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, kad lokalinėje sÄ matoje pateikta visos naujos tvoros kaina. Atsakovas taip pat nurodo, kad buvo pažeisti tik du tvoros elementai, tačiau iÅ¡ teismui pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad tvora lūžusi keliose vietose, iÅ¡lūžusios vietos, prie kurių buvo pritvirtinti tvoros segmento laikikliai, lūžęs lietvamzdis. Å ios visos aplinkybės užfiksuotos nuotraukose pateiktose teismui. Teismo nuomone, ieÅ¡kovės pateikti į bylÄ Ä¯rodymai, patvirtina faktÄ , kad apdraustam turtui buvo padaryta žala ir, kad ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog visi ieÅ¡kovės sÄ matoje nurodyti nuostoliai neįrodyti. SÄ mata yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti. Tuo tarpu atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytÄ apskaičiavimo bÅ«dÄ (CPK 178 straipsnis). Nors teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad bendravo su gamintojais, kurie nurodė, kad tokios tvoros vieno metro kaina 40-50 Eur, taip pat nurodė, kad tvora nusidėvėjusi ir jos vertė 15 Eur, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų Å¡iuos jo paskaičiavimus pagrindžiančius įrodymus.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas R. C. prieÅ¡ kreipdamasis į ieÅ¡kovę dėl draudiminio įvykio, informavo atsakovÄ , kad jo turtas apdraustas, Å¡is leido jam kreiptis (atsakovas Å¡ios aplinkybės neginčijo), todėl vertintina, kad atsakovas turėjo visas galimybes priimti sprendimus dėl tvoros atstatymo (remonto), tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

Å iuo atveju teismas, įvertinęs Å¡alių pateiktus byloje įrodymus, lokalinės sÄ matos iÅ¡klotinę, joje nurodytus dydžius, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra įrodžiusi jos reikalavimų pagrindÄ sudarančias aplinkybes, tuo tarpu atsakovai – ne. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės paskaičiuotas žalos dydis paskaičiuotas tinkamai juo abejoti nėra pagrindo, ir iÅ¡ atsakovų solidariai priteisinta 384,30 Eur turtinė žala, ieÅ¡kovės naudai.

Dėl kompensuojamų palÅ«kanų priteisimo CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių. Nagrinėjamu atveju prievolė kildinama iÅ¡ delikto teisinių santykių.

IeÅ¡kovė 2019 m. balandžio 2 d. pateikė pretenzijÄ atsakovei dėl 384,30 Eur sumokėtos draudimo iÅ¡mokos atlyginimo, prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų, tačiau atsakovams neatsiskaitant, ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio 12 d., t.y. beveik po pusantrų metų. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovė per šį laikotarpį bÅ«tų papildomai raginusi atsakovus atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , teismo nuomone, Å¡iuo atveju prievolė sumokėti 384,30 Eur žalos atlyginimÄ atsakovei kyla nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimo dėl 21,53 Eur kompensacinių palÅ«kanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 1 dalies pagrindu (CPK 185 straipsnis, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-82-264/2016).

CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neriboja teisės reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet numato, jog procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė, t.y. nesumokama teismo sprendimu priteista pinigų suma (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas, yra kildinamas subrogacijos teise į atsakovų deliktu padarytos žalos atlyginimÄ pagal CK 6.266, 6.271 straipsnius, ir atsakovai tampa ieÅ¡kovės skolininkais, o pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 1 dalyje skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog patenkintas piniginis reikalavimas 384,30 Eur sumai, nuo šios sumos skaičiuotinos 5 proc. dydžio palūkanos nuo ieškinio priėmimo dienos – 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, kurios priteistinos ieškovės naudai (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Dėl bylinėjimosi išlaidų Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė bylinėjimosi iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nenumato galimybės Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iÅ¡ kiekvieno asmens atitinkama iÅ¡laidų dalimi, iÅ¡reikÅ¡ta konkrečia pinigų suma.

IeÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 15 Eur dydžio žyminis mokestis ir 70,08 Eur iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ , kurių bendra praÅ¡oma priteistina suma sudaro 85,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 95 procentus (384,30 Eur/405,83 Eur x 100 procentų) ieÅ¡kovės reikalavimų, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 40,41 Eur (85,08 Eur x 95 procentai/2) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 384,30 Eur (trijų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių eurų, 30 ct) žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 384,30 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai.

Priteisti iš atsakovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 40,41 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus. Teisėja Raimonda Pauparienė