2023-02-22 Nr. AB-4278-3-61-3-01399-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-202-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01399-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K.-S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K.-S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja K. K.-S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2021 m. kovo 25 d. (teismo sprendime nurodyta 2021 m. balandžio 25 d. data laikytina rašymo apsirikimu) įsakymo Nr. P-20 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymas) 1 punktą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

2. Pareiškėja skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja buvo informuota, kad ji yra įtariama nesilaikiusi Kontrolieriaus 2019 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-19 patvirtintų Skundų, pranešimų nagrinėjimo ir tyrimų akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus iniciatyva atlikimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 11 punkto ir galbūt pažeidusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pareiškėja pateikė paaiškinimus apie Rekomendacijų patariamąjį pobūdį. Tik tuomet buvo pakeistas pareiškėjos neva padaryto tarnybinio pažeidimo turinys, papildomai nurodant, kad administracinėn atsakomybėn pareiškėja yra traukiama ir už Kontrolieriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-34 patvirtinto Tarnybos vyriausiojo specialisto (valstybės tarnautojo) pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymo) 7 ir 8 punkte nustatytų funkcijų netinkamą vykdymą. Tačiau apie tai pareiškėja nebuvo informuota iki pat Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymo pasirašymo dienos, kai susipažino su šiuo jos neva padarytu pažeidimu. Tai reiškia, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su pažeidimų, už kuriuos ji yra patraukta tarnybinėn atsakomybėn, apimtimi ir jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl jų. Toks pažeidimų, už kuriuos pareiškėja patraukta tarnybinėn atsakomybėn, pasikeitimas laikytinas esminiu pažeidimu. Pareiškėja savo teisės būti išklausyta dėl neva jos padaryto tarnybinio nusižengimo neatsisakė viso tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Tokiais veiksmais Kontrolieriaus 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-8 sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija) ne tik pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas) 9 punkto dalį, kurioje nustatyta, kad „gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo <...> turi teisę <...> komisijai <...> per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo“, bet ir gero administravimo principą, dėl kurio pareiškėjai turėjo būti užtikrinta teisė būti išklausytai ir informuotai.

2.2. Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktuose išvardinta ne viena funkcija, o platus spektras skirtingų funkcijų. Nei iš Komisijos 2021 m. kovo 16 d. išvados Nr. TS-15 „Dėl K. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Komisijos išvada), nei iš Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymo nėra aišku, už kurios funkcijos pažeidimą jai skirta tarnybinė nuobauda, kaip pasireiškė funkcijų pažeidimas, kokie pažeidimo sudėties požymiai, t. y., nėra aišku, kokiais būtent veiksmais pareiškėja neatliko numatytų funkcijų ir kuo pasireiškia jų netinkamas atlikimas, nenurodyta, kaip ir kuo vadovaujantis turėtų būti tinkamai vykdomos pareiškėjos neva pažeistos funkcijos.

2.3. Komisijos išvada grindžiama argumentais dėl Rekomendacijų, nors jos yra tik patariamojo pobūdžio. Skirtingas atskirų subjektų Rekomendacijų vertinimas, kaip šiuo atveju – Komisijos, kuri išaiškino, kad Rekomendacijos yra imperatyvios, neužtikrina aiškumo ir apibrėžtumo, pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Komisija nenustatė aktų, imperatyviai įpareigojančių pareiškėją, kaip valstybės tarnautoją, elgtis atitinkamu būdu. Komisija nepagrįstai nustatė, kad Rekomendacijų 11 punktas yra privalomas.

2.4. Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymas yra nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas. Jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir priimtas pažeidžiant gero administravimo principą.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė:

3.1. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėja du kartus teikė paaiškinimus, todėl jos teisė būti išklausytai, buvo įgyvendinta. Aplinkybė, kad, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo papildytas pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo teisinis kvalifikavimas, nekeičia aplinkybės, jog pareiškėja ne kartą teikė paaiškinimus dėl tų pačių savo veiksmų, kuriais buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Net, jeigu šis pažeidimas būtų konstatuotas, jis turėtų būti pripažintas neesminiu.

3.2. Teisės norma dėl draudimo atskleisti asmens duomenis, kurią, be kita ko, pareiškėja, nenuasmenindama Tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. S-390 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir 2020 m. gruodžio 17 d. raštas) priedo Nr. 4, pažeidė, yra imperatyvi, nepaisant to, kad ji įtvirtinta Rekomendacijose. Pačios pareiškėjos elgesys bei rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja žinojo savo pareigą dėl Tarnyboje rengiamų raštų reikalavimų dėl asmens duomenų apsaugos. Ji taip pat žinojo, kad asmens duomenų atskleidimas nėra galimas. Be to, pati pareiškėja nurodė, kad Rekomendacijų ji privalo laikytis bei kartu turi užtikrinti asmens duomenų apsaugą.

3.3. Pareiškėjos pareiga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą kyla ne tik iš Rekomendacijų, tačiau ir iš kitų teisės aktų, su kuriais pareiškėja buvo supažindinta ir kurie buvo neatskiriama tinkamo pareiškėjos funkcijų vykdymo dalis. Sisteminis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas Tarnyboje, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta, patvirtina, kad pareiškėja žinojo, jog jai, kaip dokumentų rengėjai, yra keliamas reikalavimas užtikrinti asmens duomenų apsaugą, įskaitant ir rengiamų dokumentų tinkamą nuasmeninimą.

3.4. Egzistuoja visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, būtini tarnybinio nusižengimo konstatavimui.

3.5. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta už netinkamą valstybės tarnybos funkcijų vykdymą, o ne už asmens duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims.

3.6. Abstraktūs pareiškėjos skundo teiginiai apie Komisijos išvados netinkamumą nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja nepagrįstai patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėja skundo padavimo metu Tarnyboje ėjo vyriausiosios specialistės pareigas, ji Tarnyboje nebedirba.

5.2. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 15 d. parengė Tarnybos 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektus, adresuotus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Juridinės tarnybos vadovui. Ji elektroniniu paštu išsiuntė 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektus Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierei L. T. (toliau – ir Kontrolierė). Tą pačią dieną Kontrolierė dėl 2020 m. gruodžio 17 d. rašto projekto pateikė pastabas pareiškėjai. Tą pačią dieną pareiškėja, pataisiusi 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektus, juos elektroniniu paštu išsiuntė Kontrolierei. Kontrolierė pastabų dėl 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir priedų projektų daugiau nepateikė.

5.3. Tarnyboje 2020 m. gruodžio 17 d. raštas tą pačią dieną užregistruotas, jam suteiktas Nr. S-390, jis pasirašytas Kontrolierės ir išsiųstas adresatui – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Juridinės tarnybos vadovui.

5.4. Pareiškėja 2021 m. sausio 29 d. elektroniniu laišku informavo Kontrolierę, jog viename 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priedų Nr. 4 liko asmens, pateikusio Tarnybai skundą, elektroninio pašto adresas.

5.5. Kontrolieriaus 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“, buvo sudaryta Komisija, kuriai pavesta atlikti tyrimą dėl Tarnybos vyriausiosios specialistės (karjeros valstybės tarnautojos) pareiškėjos galimo asmens duomenų neteisėto atskleidimo nagrinėjant skundą ir pateikti motyvuotą išvadą Kontrolieriui apie tyrimo rezultatus ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą teisės aktų nustatyta tvarka.

5.6. Pareiškėja 2021 m. vasario 11 d. pranešimu Nr. S-60 „Apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – ir Pranešimas) buvo informuota, kad: „<...> 2021 m. sausio 29 d. elektroniniame laiške savo tiesioginei vadovei akademinės etikos ir procedūrų kontrolierei L. T. nurodėte, kad tą dieną – 2021 m. sausio 29 d. – rinkdama medžiagą, kurios kopijų prašė skundą Tarnybai pateikusi pareiškėja, pastebėjote Jūsų parengtame 2020 m. gruodžio 17 d. rašto 4 priedo pirmame lape „kaip ir klaidą“ – nuasmeninus visą skundo medžiagą „vienoje vietoje liko pareiškėjos el. pašto adresas.“

5.7. Pareiškėja Komisijai pateikė 2021 m. vasario 23 d. paaiškinimus.

5.8. Nuotoliniu būdu 2021 m. kovo 2 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir kuriame pareiškėja pateikė žodinius paaiškinimus.

5.9. Komisija parengė Komisijos išvadą.

5.10. Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu pareiškėjai pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, už kurį pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Teismas apžvelgė ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už Rekomendacijų 11 punkto, Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktuose nustatytų funkcijų, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimus. Apžvelgęs šias teisės normas, teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo nėra dėl faktinės aplinkybės, jog 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektus parengė pareiškėja, kad paminėto rašto 4 priedo pirmame lape liko nenuasmenintas asmens, kurio pagrindu buvo pradėtas tyrimas Tarnyboje, elektroninio pašto adresas.

8. Teismas padarė išvadą, kad nors Rekomendacijų 4 punktas Rekomendacijas apibrėžė kaip patariamojo pobūdžio teisės aktą, tačiau jų privalomumą patvirtinta juose detaliai suformuluotos privalomo elgesio taisyklės, konkretūs įpareigojimai, skirti Tarnyboje nagrinėjant asmenų skundus. Rekomendacijomis Tarnyboje buvo vadovautasi iki kol jos neteko galios 2021 m. lapkričio 19 d. Tai įvertinęs, teismas sutiko su Tarnyba, kad Rekomendacijų 11 punkte įtvirtinta privaloma elgesio taisyklė. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėja privalėjo, ruošdama 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priedų projektus, nuasmeninti teikiamus duomenis. Teismas konstatavo, kad pareiškėja suprato savo pareigą nuasmeninti teikiamus duomenis. Tai patvirtina aplinkybė, jog pareiškėja pati informavo Kontrolierę jog 2020 m. gruodžio 17 d. rašto 4 priede „per klaidą liko“ nenuasmeninti asmens duomenys.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pareiga užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą kyla ne tik iš Rekomendacijų, tačiau ir iš kitų teisės aktų (Kontrolieriaus įsakymu Nr. V-18 patvirtintose Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyboje taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatyta pareiga saugoti asmens duomenis nuo neteisėto atskleidimo (5.8 p., 11 p., 13 p.), Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos asmens duomenų pažeidimų valdymo tvarkos apraše taip pat nustatyti asmens duomenų apsaugos reikalavimai), su kuriais pareiškėja buvo supažindinta ir kurie buvo neatskiriama tinkamo pareiškėjos funkcijų vykdymo dalis.

10. Teismas nustatė, kad Pranešimu pareiškėja buvo informuota apie galimą tarnybinį nusižengimą ir 2021 m. vasario 23 d. pateikė paaiškinimus Kontrolierei, kuriuose išsamiai išdėstė savo poziciją dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Taip pat nustatė, kad 2021 m. kovo 2 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ne tik Komisijos nariai bet ir pati pareiškėja, kuri turėjo galimybę papildomai ir pakartotinai pateikti paaiškinimus, susijusius su galbūt padarytu tarnybiniu nusižengimu bei atsakyti į Komisijos pateiktus klausimus. Tai nustatęs, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos teisė pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio pažeidimo buvo įgyvendinta tinkamai, t. y. pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti rašytinius paaiškinimus Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta tvarka, pareiškėja turėjo galimybę pateikti paaiškinimus Komisijos posėdžio metu.

11. Teismas sutiko su pareiškėja, jog Pranešime turėjo būti nurodyta, kad pareiškėja gali būti laikoma pažeidusi Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktus. Tačiau konstatavo, kad iš pareiškėjos 2021 m. vasario 23 d. paaiškinimo turinio akivaizdu, jog pareiškėja suprato, dėl kokio tarnybinio nusižengimo yra pradėtas tyrimas dėl jos ir kokio pažeidimo pagrindu ji teikia paaiškinimus. Teismas padarė išvadą, kad šis procedūrinis pažeidimas nėra esminis. Tai, kad, kvalifikuojant padarytą tarnybinį nusižengimą, papildomai buvo padaryta nuoroda į Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktus, nepaneigia fakto, kad Tarnyba tinkamai vykdė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 9 punktą ir suteikė pareiškėjai teisę teikti paaiškinimus dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėja kaip 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektų rengėja buvo atsakinga už tinkamą dokumentų parengimą. Teismas sutiko su Tarnyba, jog tinkamas dokumentų parengimas apima ir dokumento nuasmeninimą. Kadangi 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priede Nr. 4. pareiškėja paliko asmens duomenis, iš kurių buvo galima identifikuoti asmenį, kuris kreipėsi į Tarnybą, buvo padarytas asmens duomenų saugumo pažeidimas. Tai įrodo, kad būtent pareiškėja, netinkamai parengusi 2020 m. gruodžio 17 d. raštą ir jo priedus, netinkamai įvykdė savo funkcijas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.

13. Teismas sutiko su Išvadoje padaryta išvada, kad pareiškėjos tarnybinis nusižengimas pasireiškė neatsargia kaltės forma ir kad pareiškėja savo veiksmais pažeidė Išvadoje ir Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakyme nurodytus teisės aktus. Teismas konstatavo, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nustačius visus tarnybinio nusižengimo elementus (neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys), o sprendžiant pareiškėjos tarnybinės atsakomybės klausimą buvo įvertintos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės, kurių Tarnyba nenustatė.

14. Teismas, nenustatęs, kad Tarnyba, atlikdama tarnybinį tyrimą ir skirdama pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, padarė esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėjo lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą, įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėjos kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (nenuasmeninti duomenys, Tarnybos poreikis pranešti apie duomenų nenuasmeninimą) ir kitas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

III. 15. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

16. Pareiškėja, kartodama argumentus, išdėstytus skunde (dėl procedūrinio pažeidimo, inkriminuotų pažeidimų teisinio kvalifikavimo, Rekomendacijų teisinės galios), LVAT praktika ir bylos aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nevertino visų bylai svarbių aplinkybių, nepagrindė ir nenustatė visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo elementų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 9 punktą, nesilaikė LVAT praktikos, formuojamos panašaus pobūdžio bylose. Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp pareiškėjos veiksmo – jos parengtų 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektų pateikimo Kontrolierei peržiūrėti ir asmens duomenų atskleidimo suinteresuotosioms tyrimo šalims pateikimo ar paviešinimo.

16.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja iš Pranešimo, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu užduotų klausimų suprato, jog ji tarnybinėn atsakomybėn traukiama už Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktuose nurodytų funkcijų nevykdymą. Šiuose punktuose nėra nustatyta pareiga rengti ir tvirtinti atsakymų priedus, šie punktai nereglamentuoja duomenų nuasmeninimo reikalavimų. Tarnyboje nėra tinkamai organizuota ir reglamentuota dokumentų rengimo bei asmens duomenų nuasmeninimo tvarka, nėra aiškiai nustatytos funkcijos, kas už duomenų nuasmeninimą atsakingas, duomenų nuasmeninimo funkcija nėra pavesta pareiškėjai. Neteisinga, kad vien dėl to, jog Kontrolierė, kurios peržiūrai buvo pateikti pareiškėjos pateikti 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektai, prieš juos teikiant tretiesiems asmenims, tik formaliai atliko sau priskirtą kopijų tvirtinimo funkciją ir nepastebėjo vieno likusio elektroninio pašto adreso, visa atsakomybė dėl Tarnybos netinkamo darbo organizavimo ir reglamentavimo dėl duomenų nuasmeninimo buvo perkelta pareiškėjai. Pateikti tretiesiems asmenims nuasmenintus duomenis pagal visus teisės aktus pareiga tenka ne pareiškėjai, o Kontrolierei. Šiuo atveju ne 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektai, o 2020 m. gruodžio 17 d. raštas ir jo priedai buvo pateikti tretiesiems asmenims, už kurių pateikimą, kaip minėta, atsakinga ne pareiškėja, o Kontrolierė, kuri, kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, pastabų parengtiems 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir jo priedų projektams neturėjo. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjos parengtu 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priedu Nr. 4 buvo atskleisti duomenys tretiesiems asmenims, nepagrįsta. Pareiškėja nepadarė Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakyme jai inkriminuojamos veikos, už kurią jai skirta pastaba, t. y. pareiškėja Tarnybai pateikusio skundą asmens duomenų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Juridinės tarnybos vadovui neatskleidė. Tai patvirtina paties teismo išvada, kad pareiškėja parengė 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priedo Nr. 4 projektą.

16.3. Teismo išvada, kad pareiškėja netinkamai parengė 2020 m. gruodžio 17 d. raštą, yra nepagrįsta, nes jame nėra jokių asmens duomenų.

16.4. Teismas nepagrįstai ir be teisinio pagrindo pakeitė ir perkvalifikavo Komisijos išvadoje ir Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakyme nurodytą veiką, vietoje pažeidimo duomenų atskleidimas, inkriminavęs kitą veiką – netinkamas 2020 m. gruodžio 17 d. rašto projekto parengimas. Teismas negali ištaisyti institucijų padarytų klaidų. Faktas, kad teismas Įsakyme nurodomą pareiškėjai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą pakeitė į kitą, įrodo, jog šiuo atveju Tarnyba, atsakinga už tinkamą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir nuobaudos skyrimą, nustatė netinkamą tarnybinį pažeidimą. Teismui pakeitus tarnybinio nusižengimo turinį, buvo pažeistos pareiškėjos teisės.

16.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai, nes nei teismo sprendime, nei Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakyme, nei Komisijos išvadoje nėra nustatyta, kad kilo reali žala, nenurodyta, kaip tokia žala pasireiškė. Tik numanomi padariniai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad buvo padaryta žala. Nėra jokių duomenų, kad žala faktiškai buvo padaryta. Tai patvirtina ir Komisija, kuri nenustatė, kad asmuo, kurio duomenys nebuvo nuasmeninti, buvo identifikuotas.

16.6. Teismo išvada, kad nebuvo nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra šališka. Tai patvirtina, kad teismas visapusiškai bylos neišnagrinėjo, nes nevertino pareiškėjos lengvinančių aplinkybių, kurios, priešingai nei konstatavo teismas, egzistavo, kadangi pareiškėja pati pranešė apie klaidą dėl nenuasmenintų asmens duomenų ir tai buvo nustačiusi Komisija. Dėl to teismo išvada, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati, yra neteisinga.

16.7. Teismas neteisingai aiškino ir vertino Rekomendacijas. Byloje nėra pateikta argumentų, kodėl Rekomendacijų 4 punktas neprivalomas, o jų 11 punktas – privalomas. Pareiškėjos poziciją dėl Rekomendacijų teisinės galios patvirtina tai, kad po Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymo priėmimo, Rekomendacijos buvo pakeistos, panaikinant Rekomendacijų 4 punktą dėl patariamojo dokumento pobūdžio.

16.8. Teisme Tarnybą atstovavo advokatas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atstovavimo faktą, o byloje pateikta atstovavimo sutartis yra bendrinio pobūdžio, pasirašyta ankstesnio Kontrolieriaus, kuris buvo atleistas iš šių pareigų 2018 m. kovo 15 d. Be to, Kontrolierė panaikino Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus patariamąjį komitetą, todėl ir atstovavimo sutartyje nurodytas advokatas Andrius Bambalas, kuriam atstovauti Tarnybą buvo pavesta kaip Kontrolieriaus patariamojo komiteto nariui neatlygintinai, neteko teisės atstovauti Tarnybą.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Tarnyba atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas atliko tinkamą bylos aplinkybių ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų vertinimą, pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja visos sąlygos pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. nustatytas subjektas, objektas, objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė ir subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde plačiai pasisako apie tai, kad ne ji turėjo nuasmeninti duomenis, o Kontrolierė, tačiau šiuos pareiškėjos argumentus paneigia Rekomendacijų 11 punktas, kuris šią pareigą numato būtent pareiškėjai, kuri tokiu atveju veikia kaip tyrėja. Tokią išvadą pagrindžia ir sisteminis minėto Rekomendacijų 11 punkto ir 21.3 punkto aiškinimas. Vien tai, kad ne pareiškėja išsiuntė dokumentus, neeliminuoja pareiškėjos pareigos tinkamai atlikti užduotis, tarp kurių, užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad būtent pareiškėja turi pareigą užtikrinti tinkamą dokumentų nuasmeninimą.

17.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja žinojo savo pareigą užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Pareiškėja pagal Rekomendacijas ir Pareigybės aprašymą, rengdama 2020 m. gruodžio 17 d. rašto ir priedų projektus, privalėjo nuasmeninti asmens duomenis, tačiau dėl savo kaltės (neatsargumo) to nepadarė ir dėl to liko nenuasmeninti asmens, kuris kreipėsi su skundu į Tarnybą, duomenys, kurie buvo pateikti subjektui, dėl kurio veiksmų ir buvo kreiptasi į Tarnybą. Todėl pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai, nes 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priedą Nr. 4 išsiuntė ne pareiškėja, yra nepagrįsti.

17.3. Teismas padarė teisingą išvadą, kad Rekomendacijų 11 punkte įtvirtinta privalomo elgesio taisyklė. Be to, teisės akto pavadinimas per se (savaime) nereiškia, kad jame nustatyto elgesio taisyklės nėra privalomos. Teismas atliko nuoseklų pareiškėjos tarnybinę pareigą reglamentuojančių teisės aktų vertinimą.

17.4. Teismas pagrįstai nusprendė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra atitiko visus teisės aktų reikalavimus, pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos ne kartą pateikti paaiškinimus.

17.5. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo atsakovo atstovavimo pirmosios instancijos teisme nepagrįsti. Byloje pateikta atstovavimo sutartis patvirtina, kad su Tarnyba buvo sudaryta neterminuota teisinių paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią suteikti įgaliojimai Tarnybos vardu atlikti visus procesinius veiksmus. Teisės aktuose nėra nurodyta jokių reikalavimų tokios sutarties turiniui. Ši sutartis yra pasirašyta, teisėta ir galiojanti. Tai, kad pasikeitė Tarnybos vadovas, buvo panaikintas pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas komitetas nelemia pasirašytos sutarties galiojimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. P-20 „Dėl valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1 punkto, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, konstatavęs, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą ir už tai jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padaryta išvada, kad ji pagrįstai patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-275-815/2021).

22. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą aptartu aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir (ar) nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nustatė ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino bylos aplinkybes, sprendime aiškiai ir suprantamai išdėstė motyvus, kuriais pagrindė padarytas išvadas dėl pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų.

23. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimo motyvais, todėl, jų nekartodama, pasisako aspektais, kuriais pareiškėja grindžia apeliacinį skundą.

24. Sprendžiant ginčo klausimą dėl šiuo atveju tarnybinės nuobaudos – pastabos – teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., LVAT 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, kuris cituojamas, pvz., 2022 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-320-821/2022).

25. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, būtina nustatyti, ar Komisijos išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar šiuo atveju Tarnyba laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

26. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 934 redakcija) 9 punkto (jame nustatyta, kad „gavęs pranešimą, valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, turi teisę už įstaigos personalo administravimą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisijai) per jų nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, ar asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo turi teisę pateikti ir pasibaigus šiame punkte nustatytam terminui“) taikymo aspektu, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su byloje esančiais rašytiniais įrodymais pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta tvarka.

27. Pareiškėjos pažeidimo teisinio kvalifikavimo papildymu Komisijos išvadoje ir Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakyme, nurodžius, kad pareiškėja, be kita ko, pažeidė Pareigybės aprašymo 7 ir 8 punktuose nustatytas funkcijas, pareiškėjai nebuvo inkriminuotas naujas pažeidimas. Todėl su tuo susiję pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai atmetami.

28. Atsakydama į pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėja nepagrįstai patraukta tarnybinėn atsakomybėn, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo motyvuota išvada, kad nagrinėjamu atveju, tiriant pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą, yra nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas (asmens duomenų atskleidimas); pažeidimą padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėja); pasekmės (nenuasmeninti duomenys, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priedas Nr. 4 buvo parengtas nesilaikant Rekomendacijų 11 punkto, pagal kurį „<...> suinteresuotosioms tyrimo šalims neteikiami, neviešinami <...>“ duomenys buvo atskleisti („palikti“), dėl ko Tarnybai kilo pareiga pranešti apie duomenų nenuasmeninimą šią sritį prižiūrinčiai kompetentingai institucijai (2021 m. kovo 29 d. pranešimas Nr. S-110 „Apie asmens duomenų saugumo pažeidimą“); priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, kaltė (neatsargumas).

29. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo Komisijos išvadoje ir Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakyme nurodytą veiką, neva vietoje „pažeidimo duomenų atskleidimas“, inkriminavęs kitą veiką – „netinkamas 2020 m. gruodžio 17 d. rašto projekto parengimas“. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priede Nr. 4. paliko asmens duomenis, iš kurių buvo galima identifikuoti asmenį, kuris kreipėsi į Tarnybą, konstatavo, kad pareiškėja padarė asmens duomenų saugumo pažeidimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas papildomai motyvuose nurodė, jog pareiškėja netinkamai įvykdė funkcijas, „netinkamai parengusi 2020 m. gruodžio 17 d. raštą“, nereiškia, kad teismas teisiškai perkvalifikavo pareiškėjos veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu motyvavimu teismas tik patikslino (sukonkretino) pareiškėjos veikos turinį, nepakeisdamas jos apimties.

30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog buvo kilusi reali žala, t. y. neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad formalios sudėties pažeidimas nereikalauja realios žalos kilimo tam, kad už jį galėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos padarytas pažeidimas – 2020 m. gruodžio 17 d. rašto priede Nr. 4 „palikti“ asmens duomenys, kurie turėjo būti nuasmeninti – yra formalios sudėties. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog nekilo reali žala, nėra teisiškai reikšmingi.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, neteisingai nustatė, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo nustatyta. Priešingai, iš teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas išvadą, jog pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, padarė, įvertinęs, be kita ko, pareiškėjos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo padarė ne tokią išvadą, kokios tikėjosi pareiškėja, savaime nereiškia, kad teismas buvo šališkas.

32. Kontrolieriaus 2021 m. kovo 25 d. įsakymu pareiškėjai paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę (neatsargumą) ir tarnybinį nusižengimą charakterizuojančius duomenis.

33. Nustačiusi, kad byloje pateiktas Tarnybos 2018 m. kovo 14 d. atstovavimo sutarties Nr. Z-2-3 išrašas, ir įvertinusi jos turinį, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti dėl tinkamo Tarnybos atstovavimo pirmosios instancijos teisme, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

34. Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

35. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos K. K.-S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė