aa0e8be6-6064-4e8d-b57d-e6db2419a2f0 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2-202-577/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00050-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4; (S) 2.4.2.6; 3.1.7.6 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 28 d. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Kazlienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės bankrutuojančios TŪB „Energija“ atstovui advokatui Valdemarui Stančikui, atsakovui S. Å ., jo atstovui advokato padėjėjui Gintarui Stankevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių bankrutuojančios TŪB „Energija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Egerijos projektai“ ieÅ¡kinį atsakovui S. Å . dėl varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis Rimantas VižainiÅ¡kis, V. D. (V. D.), Vivona Estonia OU. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovės bankrutuojanti TŪB „Energija“ (toliau – BTŪB „Energija“, ieÅ¡kovė) ir uždaroji akcinė bendrovė „Egerijos Projektai“ (toliau – UAB „Egerijos projektai“, ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui S. Å . (toliau – atsakovas), kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiais ab initio 2017-06-27 varžytinių aktus, kuriais: 7,77 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,61 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir 3,66 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleisti atsakovui S. Å ., ir taikyti restitucijÄ , V. D. (V. D.) ir ieÅ¡kovei UAB „Egerijos projektai“ priteisiant po 1/2 dalį sklypo Nr. 1, sklypo Nr. 2 ir sklypo Nr. 3, o atsakovui S. Å . priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovo BTŪB „Energija“ už sklypus sumokėtÄ 41 036 Eur sumÄ ; 2/ priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas; teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovas V. B. (V. B.) 2019 m. gegužės 3 d. mirė, bylos nagrinėjimÄ sustabdė iki paaiÅ¡kės mirusiojo ieÅ¡kovo teisių perėmėjai. 2020 m. birželio 2 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. Teisėjos 2020 m. rugpjūčio 3 d. rezoliucija į bylos nagrinėjimÄ bendraieÅ¡kiu buvo įtraukta UAB „Egerijos projektai“ .

3. IeÅ¡kovės BTŪB „Energija“ atstovas, bylos nagrinėjimo metu palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei BTŪB „Energija“ Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutartimi buvo iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ paskirta bankroto administratoriumi. IeÅ¡kovės bankroto administratorius, Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto pagrindu tikrindamas ir vertindamas ieÅ¡kovės sudarytus sandorius ir turimus dokumentus, nustatė, kad prieÅ¡ pat ieÅ¡kovės bankrotÄ galimai vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovės prievoles antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio vykdytose turto varžytinėse buvo parduoti trys ieÅ¡kovės buvusiam vadovui (nariui) V.

D. ir kitam asmeniui V. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o bankroto administratoriui tapo žinoma, jog 2016-06-27 pardavimo iÅ¡ varžytinių aktais (toliau – ir varžytinių aktai) už ieÅ¡kovės prievoles pagal įstatymÄ atsakingam bendrijos nariui V. D. bei kitam asmeniui V. B. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausę trys žemės sklypai:

1) žemės sklypas, 7,77 ha ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 1), esantis (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypas, 11,61 ha ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypas, 3,66 ha ploto, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 3), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduoti pirkėjui S. Š..

4. ApžiÅ«rėjus žemės sklypus vieÅ¡ai prieinamose ortofoto nuotraukose bankroto administratorius nustatė, kad minėtuose žemės sklypuose yra įrengta didelio ploto tvenkinių inžinerinė sistema, o susipažinus su vykdomÄ ja byla, paaiÅ¡kėjo, kad antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio vykdytose varžytinėse atsakovui S. Å . sklypas Nr. 1 parduotas už 16 710 Eur, sklypas Nr. 2 – už 15 637 Eur, sklypas Nr. 3 – už 8 689 Eur. Vadovaujantis Ūkinių bendrijų įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, trečiasis asmuo V. D. yra ieÅ¡kovės narys, kuris už bendrijos prievoles atsako visu turtu, o V. B. nuosavybės teise priklausiusi 1/2 dalis sklypų buvo įkeisti hipoteka užtikrinant ieÅ¡kovės prievoles, todėl jie iÅ¡ieÅ¡koti toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje vykdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal ieÅ¡kovės prievoles.

5. Bankroto administratorius iÅ¡ Å¡ių sklypų bendrasavininkio V. B. gavo 2007-01-02 rangos sutarties bei 2007-01-02 lokalinės sÄ matos kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad iki bankroto ginčo sklypuose buvo įrengti 10 tvenkinių (kÅ«drų) net už 508 989 Lt (147 413,40 Eur) (neįskaitant projektavimo, suderinimo darbų kainos). Tuo tarpu iÅ¡ antstolio pateiktos informacijos matyti, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ : a/ sklypų rinkos kainos vertinimai buvo pateikti iÅ¡ieÅ¡kotojo, jie buvo atlikti 2011 m.; b/ antstoliui nėra žinoma, ar vertinant žemės sklypus, buvo įvertinti juose esantys tvenkiniai, kadangi sklypų pardavimo kaina buvo nustatyta pagal iÅ¡ieÅ¡kotojo pasiÅ«lytas vertes; c/ antstolis fiziÅ¡kai nevyko apžiÅ«rėti žemės sklypų, o rėmėsi pateikta nurodyto turto rinkos kainos vertinimo ataskaita ir iÅ¡ieÅ¡kotojo pasiÅ«lytomis vertėmis; d/ žemės sklypus iÅ¡ varžytinių įsigijęs asmuo S. Å . turėjo žinoti visas žemės sklypų charakteristikas, kadangi minėjo, jog buvo nuvykęs į vietÄ apžiÅ«rėti žemės sklypus, ir komunikavo su skolininku; e/varžytinių skelbime (jų apraÅ¡yme) nebuvo pateiktos nuotraukos, iÅ¡ kurių matytųsi, kad dalį žemės sklypų užima tvenkiniai.

Anot atstovo, Å¡ie duomenys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ginčo turtas prieÅ¡ pat ieÅ¡kovės bankrotÄ buvo perleistas už visiÅ¡kai neprotingÄ , ženkliai mažesnę nei reali jo rinkos vertė kainÄ , neįvertinant ar net nežinant, kad žemės sklypuose atlikti vertingi pagerinimai – iÅ¡kasti tvenkiniai, kurių vien įrengimo vertė beveik 5 kartus didesnė nei kaina, už kuriÄ sklypai buvo parduoti atsakovui. Pažymėjo, kad žemės sklypai buvo parduoti prieÅ¡ pat ieÅ¡kovės bankrotÄ , o tai, kad pardavėjai neginčijo nustatytos turto pardavimo kainos ir teisinėmis priemonėmis nesiekė turto pardavimo už didesnę kainÄ (kÄ darytų bet kuris skolininkas, siekdamas labiau sumažinti turimas skolas), sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog galimai buvo iÅ¡ anksto ruoÅ¡iamasi bankrotui „iÅ¡vedant“ turtÄ iÅ¡ bendrijos, tokiu bÅ«du kuo didesne suma iÅ¡vengiant atsiskaitymo su kreditoriais.

6. IeÅ¡kovės atstovės įsitikinimu, iÅ¡ varžytinių turtas buvo parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta, turto pardavimas už ženkliai mažesnę nei reali jo rinkos vertė kainÄ pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl CPK 602 str. 6 ir 7 p. pagrindu praÅ¡o pripažinti varžytinių aktus negaliojančiais, taikyti restitucijÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsakovas, jo atstovas, bylos nagrinėjimo metu palaikydami procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , su ieÅ¡kiniu nesutiko; prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, jog ginčo žemės sklypai buvo parduoti už didžiausiÄ varžytinėse pasiÅ«lytÄ kainÄ , nepažeidžiant CPK 718, 722 straipsniuose nustatytos tvarkos. Nei skolininkas, nei sklypų savininkai, nei iÅ¡ieÅ¡kotojas į antstolį nesikreipė ir sutiko su turto vertės nustatymu pagal UAB „Ober-Haus“ vykdomojoje byloje atliktÄ vertinimÄ .

Tiek UAB „Ober-Haus“ turto vertinime, tiek iÅ¡ kitų vieÅ¡ai skelbiamų duomenų buvo matyti, jog sklypuose yra vandens telkiniai, kurie nėra registruoti Nekilnojamo turto registre. Kadangi Å¡ie vandens telkiniai, kaip paaiÅ¡kėjo, atlikti nesilaikant projekto ir neturint leidimų, dėl to sklypų vertė iÅ¡ tiesų buvo mažesnė – sumažėjo naudingas žemės Å«kio paskirties žemės plotas, atsirado rizika dėl galimos žalos aplinkai ir pan. Paskelbus pirmÄ sias varžytines pirkėjų apskritai neatsirado.

Turtas buvo parduotas iÅ¡ antrųjų varžytinių, kuomet parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų nuo atlikto vertinimo. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovės teiginiai dėl neva turto pardavimo už mažesnę nei reikalaujama CPK 718, 722 straipsnių nuostatose kainÄ buvo paneigti atsakovo į bylÄ pateiktais teismo ekspertės R. V. vertinimais bei teismo skirta teismo ekspertės D. A. ekspertize.

8. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovai tik deklaratyviai nurodė, jog neva buvo pažeistos darbuotojų, VMI ir kitų kreditorių teisės, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kiek ir kokių ieÅ¡kovės BTŪB „Energija“ kreditorių teisės galimai galėjo, jos manymu, bÅ«ti pažeistos. Varžytinėse parduotas turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui, todėl gautos lėšos turėjo bÅ«ti nukreiptos hipotekos kreditoriaus reikalavimams dengti, o ne ieÅ¡kovės kreditoriams. Hipotekos kreditorius, kurio interesas buvo gauti kuo didesnę sumÄ iÅ¡ parduoto turto, turėjo teisę skųsti antstolio nustatytÄ sklypų vertinimo kainÄ , tačiau jos neskundė, o tai rodo, kad jis sutiko su tokiu sklypų įkainojimu.

9. Atsakovas yra sÄ Å¾iningas sklypų įgijėjas; akcentavo, jog atsakovas jokių susitarimų nei su vienu iÅ¡ skolininkų nebuvo ir nėra sudaręs; iki varžytinių nei karto nebuvo susitikęs ar bendravęs nei su skolininkais, nei su pačiu antstoliu. V. D. siÅ«lė atsakovui mainyti varžytinėse įgytÄ turtÄ Ä¯ kitÄ nuosavybę, ir bÅ«tent dėl to, kad atsakovas su pasiÅ«lymais nesutiko, prasidėjo Å¡is teisminis procesas norint teisminiu keliu, piktnaudžiaujant teise ir procesu, šį turtÄ iÅ¡ atsakovo perimti. Anot atsakovo, tikrieji Å¡io bankroto administratoriaus tikslai nėra kreditorių teisių gynimas, o noras grÄ Å¾inti sklypus buvusiam savininkui V. D., kÄ patvirtina ir praÅ¡omas taikyti gynimo bÅ«das – restitucija. PraÅ¡o CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (piktnaudžiavimÄ procesu) skirti ieÅ¡kovei baudÄ . IeÅ¡kinys atmestinas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-03-24 nutartimi ieÅ¡kovei BTŪB „Energija“ iÅ¡kelta bankroto byla, UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ paskirta bankroto administratoriumi. IeÅ¡kovės bankroto administratorius, Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto pagrindu tikrindamas ir vertindamas ieÅ¡kovės sudarytus sandorius ir turimus dokumentus, nustatė, kad prieÅ¡ pat ieÅ¡kovės bankrotÄ vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal ieÅ¡kovės prievoles antstolio Rimanto VižainiÅ¡kio vykdytose turto varžytinėse buvo parduoti trys ieÅ¡kovės buvusiam vadovui (nariui) V. D. ir V. B. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai.

11. Vykdomosios bylos Nr. 0128/16/00047, Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad 2016-06-27 pardavimo iš varžytinių aktais už ieškovės TŪB „Energija“ prievoles hipotekos kreditoriui (vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas, išduotas 2015-09-18, išieškotojas AS „ Reverta“, išieškoma suma 1 179 113, 94 Eur ir skaičiuojamos palūkanos bendrijos nariui V. D. bei V. B. asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklausę trys žemės sklypai:

1) žemės sklypas, 7,77 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 1), esantis (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypas, 11,61 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypas, 3,66 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 3), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduoti pirkėjui S. Š..

12. IeÅ¡kovės kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o CPK 602 straipsnio 1 dalies 6, 7 p. pagrindu (kadangi turtas buvo parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡io kodekso 718 ir 722 straipsnių 1 dalyje nustatyta tvarka, turto pardavimas iÅ¡ varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises) pripažinti varžytinių aktus negaliojančiais, taikyti restitucijÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko.

13. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas (hipotekos kreditorius) 2016-01-18 kreipėsi į antstolį dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo, tame tarpe 2015-09-18 iÅ¡duoto notaro vykdomojo įraÅ¡o Nr. 7903 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei vykdomajame raÅ¡te nurodyto turto pardavimo varžytinėse; nurodė skolininkÄ TŪB „Energija“ (įkaito davėjas). Kartu su praÅ¡ymu buvo pateiktas UAB „OberHaus“ nekilnojamojo turto vertinimas, kuriame ginčo turto byloje aptariamų žemės sklypų kaina buvo nustatyta: sklypo Nr. 1 – 23 171 Eur, sklypo Nr. 2 – 26 062 Eur, sklypo Nr. 3 – 14 482 Eur.

Vykdymo metu antstolis fiziÅ¡kai nevyko apžiÅ«rėti minimų žemės sklypų, o rėmėsi turima turto rinkos kainos vertinimo ataskaita ir iÅ¡ieÅ¡kotojo pasiÅ«lytomis vertėmis. Antstolis 2016-01-22 patvarkymu Nr. S-16-128-43 pateiktÄ vykdymo dokumentÄ priėmė vykdymui. Å iam turtui realizuoti antstolis organizavo varžytines; specialiajame internetiniame tinklapyje www.evaržytines.lt 2016-03-04 buvo paskelbtos pirmosios turto varžytinės, ginčo turto kainÄ nurodant 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (pagal pateiktÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo turto vertinimÄ ), atitinkamai buvo nurodytos kainos: sklypo Nr. 1 – 18 537 Eur, sklypo Nr. 2 – 20 850 Eur, sklypo Nr. 3 – 11 586 Eur.

PraneÅ¡imas apie paskelbtas varžytines buvo iÅ¡siųstas tiek skolininkui TŪB „Energija“ (įkaito davėjui), tiek subsidiariems skolininkams (įkaito davėjams) V. D., V. B. (sklypų savininkams), tiek iÅ¡ieÅ¡kotojui AS Reverta. Pirmųjų varžytinių pabaiga buvo nustatyta 2016-04-04. Kadangi varžytinėse nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis, elektroninės varžytinės baigėsi/ paskelbtos neįvykusiomis. 2016-04-11 antstolis patvarkymu Nr. 0128/16/00047/2 paskelbė pirmÄ sias ginčo turto varžytines neįvykusiomis, pasiÅ«lė pirmos eilės iÅ¡ieÅ¡kotojui hipotekiniam kreditoriui AS Reverta paimti neparduotÄ turtÄ iÅ¡ varžytinių už pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytinių kainÄ , o jam atsisakius turtÄ paimti, kitiems 3 eilės iÅ¡ieÅ¡kotojams.

IÅ¡ieÅ¡kotojai nepareiÅ¡kė noro paimti neparduotÄ ginčo turtÄ , buvo paskelbtos antrosios ginčo turto varžytinės ir nurodyta pradinė turto pardavimo kaina – 60 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (CPK 722 str.), atitinkamai sklypo Nr. 1 – 13 903 Eur, sklypo Nr. 2 – 15 637 Eur, sklypo Nr. 3 – 8 689 Eur. Varžytinių pradžia buvo paskelbta 2016-05-03, pabaiga – 2016-06-02. Ginčo turtas buvo įsigytas atsakovo. Sklypas Nr. 1 buvo parduotas už 16 710 Eur, sklypas Nr. 2 – už 15 637 Eur, sklypas Nr. 3 – už 8 689 Eur.

Duomenų apie tai, kad vykdomojoje byloje būtų pateikti kokie nors prieštaravimai dėl atlikto ir pateikto antstoliui turto vertinimo, nustatytos varžytinėse parduodamo turto vertės, nėra.

14. CPK 700 straipsnyje numatyta, kad turto pardavimas iÅ¡ varžytinių, turto perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui be varžytinių bei turto pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui CPK VI dalyje Vykdymo procesas nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Å i speciali turto realizavimo forma (tvarka) lemia, kad turto pardavimo iÅ¡ varžytinių, perdavimo iÅ¡ieÅ¡kotojui ar turto pardavimo be varžytinių aktai gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais tik tada, jeigu yra nustatomi imperatyvių teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus, ir tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Vienas tokių atvejų yra turto pardavimas ar perdavimas iÅ¡ieÅ¡kotojui už mažesnę kainÄ , negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta pagal CPK įtvirtintas taisykles (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

15. Kasacinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktÄ negaliojančiu, teismas CPK 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis, taigi ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areÅ¡tuojamo turto įkainojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016).

Taip pat reikalinga atsižvelgti į bÅ«tinumÄ užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ , į proporcingumo principo reikalavimus, kad taikytina teisinio poveikio priemonė bÅ«tų adekvati teisės pažeidimui (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis), siekiant užtikrinti Å¡alių santykių stabilumÄ . Todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytinių akto negaliojimo institutas taikytinas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014).

16. Patvirtinančiais minėtÄ iÅ¡imtinio atvejo taisyklę gali bÅ«ti laikomi ir tokie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai, kad CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas bei varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tik tada, kai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , o gauta už turtÄ suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi bÅ«ti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

17. Pažymėtina, kad bÅ«tent toks teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytinių ir antstolio institutų esmę bei specifikÄ . Varžytinių specifika reiÅ¡kiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimÄ , užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusiÅ¡kÄ efektyvumÄ (vienas iÅ¡ jo požymių – ekonomiÅ¡kumas), t. y. užtikrinti tokį areÅ¡tuoto turto pardavimÄ , kuris atitiktų tiek skolininko, tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo interesus.

Varžytinių tikslui pasiekti, be kita ko, bÅ«tina, kad varžytinių institutas bÅ«tų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimaliÄ rizikÄ , varžytinės bÅ«tų operatyvi priemonė, bÅ«tų garantuojamas varžytinių bÅ«du sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad Å¡ie sandoriai nebÅ«tų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).

18. Nagrinėjamu atveju, ieškovės įsitikinimu, ginčo turtas (sklypas Nr. 1, sklypas Nr. 2 ir sklypas Nr.

3) varžytinių aktais buvo parduoti už neprotingÄ , ženkliai mažesnę negu rinkos vertė kainÄ , galimai tarpusavyje susitarus skolininkui ir pirkėjui dėl turto „iÅ¡vedimo“ iÅ¡ ieÅ¡kovės balanso prieÅ¡ pat jo bankrotÄ , inter alia, pažeidžiant CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatytÄ tvarkÄ , kas per se sudaro pagrindÄ varžytinių aktus pripažinti negaliojančiais tiek CPK 602 str. 1 d. 6 p., tiek 7 p. pagrindais. IÅ¡ esmės pagrindiniu ieÅ¡kovės argumentu, kad ginčo turtas parduotas už ženkliai mažesnę negu rinkos vertė kainÄ , yra tai, kad žemės sklypuose yra iÅ¡kasti vandens telkiniai, kurie nėra registruoti Nekilnojamo turto registre, tačiau jų įrengimo kaina 147 413,40 Eur (neįskaitant projektavimo, suderinimo darbų kainos).

Anot ieÅ¡kovės, varžytinių metu buvo remtasi senu ir neaktualiu 2011 m. turto vertinimu bei iÅ¡ieÅ¡kotojo subjektyviais pasiÅ«lymais, o tai nelaikytina objektyviu realios turto rinkos vertės nustatymu CPK 681 straipsnio dalies nuostatų kontekste; turto vertinimo ataskaitoje niekaip nėra įvertinta tvenkinių įtaka žemės sklypų realiai rinkos vertei. Be to, parduodant ginčo turtÄ iÅ¡ varžytinių nebuvo pateiktos turto nuotraukos.

19. Iš vykdomojoje byloje esančios UAB „Ober-Haus“ Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 1013 TVP-2011 ALA VHAN matyti, kad išties, ginčo sklypo vertinimas, kuriuo buvo remiamasi vykdymo metu, atliktas 2011 m. rugpjūčio 19 d., turto vertinimo metodas – lyginamosios vertės metodas, trumpame vertinamo turto aprašyme, priešingai nei teigia ieškovė, aiškiai nurodoma, kad žemės sklypuose yra iškaisti tvenkiniai (leidimai nepateikti), tarp 7,77 ha ir 11,61 ha žemės sklypų teka (duomenys neskelbtini) upė. Ataskaitos duomenimis visų sklypų rinkos vertė 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo 220 000 Lt (63 716, 40 Eur), likvidacinė vertė – 154 000 Lt.

20. IÅ¡ byloje esančių įmonės UAB „ideArt“ turto vertintojos R. V. (nuo 2013-01-15 yra Lietuvos Respublikos teismo ekspertė) 2019-04-15 parengtų Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitų Nr. 2019-050, Nr. 2019-051 ir Nr. 2019-052 ginčo sklypų rinkos vertės 2016-06-02 datai nurodytos: sklypo Nr. 1 rinkos vertė 2016-06-02 – 18 900 Eur; sklypo Nr. 2 – 26 600 Eur; sklypo Nr. 3 – 10 600 Eur. Visų sklypų rinkos vertė pagal ataskaitÄ 2016-06-02 nustatyta 56 100 Eur, t. y. net Å¡iek tiek mažesnė nei rinkos vertė 2011 m., kaip nurodyta 2011 m. turto vertinimo ataskaitoje, kuria rėmėsi antstolis. IÅ¡ paskaičiavimų, padarytų pagal UAB „ideArt“ ataskaitų duomenis, matyti, jog 1 ha žemės Å«kio paskirties žemė yra vertingesnė nei 1 ha sklypuose įrengtų vandens telkinių.

21. Ä® bylÄ pateiktoje V. G. atliktoje Nekilnojamojo turto retrospektyvinėje rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje ginčo žemės sklypų vertė 2016-06-27 datai nurodyta – 163 500 Eur.

22. Kadangi pateiktose ataskaitose ginčo žemės sklypų vertė skiriasi, kaip minėta, UAB „ideArt“ parengtoje Nekilnojamojo turto retrospektyvinio vertinimo ataskaitoje ginčo žemės sklypų vertė 2016-06-02 datai nurodyta – 56 100 Eur. V. G. atliktoje Nekilnojamojo turto retrospektyvinėje rinkos vertės nustatymo ekspertinio tyrimo ataskaitoje ginčo žemės sklypų vertė 2016-06-27 datai nurodyta – 163 500 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, kuriÄ pavesti atlikti teismo ekspertui T. M.. IeÅ¡kovės teismo nustatytu terminu į teismo depozitinę sÄ skaitÄ užstato už ekspertizės atlikimÄ neįmokėjo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartimi buvo paskirta turto vertinimo ekspertizė, kuriÄ pavesta atlikti ieÅ¡kovės pasiÅ«lytai ekspertei D. A..

23. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų Å¡altiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje iÅ¡dėstytas įrodymų vertinimo taisykles. Taigi turi bÅ«ti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimÄ atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti kaip patikimÄ Ä¯rodymÄ arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, ir kt.).

Taip pat kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto iÅ¡vada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios iÅ¡vados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto iÅ¡vadai pagrįsti ar paneigti gali bÅ«ti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

24. Vėlgi, pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011, ir kt.).

25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, buvo pateikti keli turto vertinimai, todėl siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus, abejones dėl ginčo turto vertės ir nustatyti, kokia reali jo vertė, byloje ir buvo paskirta teismo ekspertizė. Teismas nenustatė jokio objektyvaus pagrindo nesivadovauti ekspertės akte padarytomis iÅ¡vadomis. Ekspertės iÅ¡vados yra nuoseklios, neprieÅ¡taringos, pagrįstos tyrimo duomenimis. Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovės atstovas kėlė klausimÄ dėl ekspertizės akte nurodyto iÅ¡kastų kÅ«drų ploto neatitikimo, lyginamųjų pavyzdžių ir teigė, jog, anot jo, tikslinga vadovautis matininko V.

K. nurodytais kÅ«drų plotais, tačiau teismas, įvertinęs tiek ekspertizės akte nurodytus duomenis dėl atliktų matavimų matininko V. K., UAB „Matavimai“ (ekspertizės akto 18 puslapis) atitikties žemėlapio realiu laiku, ekspertės patekta papildoma informacija apie ekspertizės akte naudojamų duomenų Å¡altinius, tiek ekspertės iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, duotus bylos nagrinėjimo metu apie pasirinktÄ kÅ«drų plotų skaičiavimo pagrindÄ , lyginamuosius pavyzdžius, ieÅ¡kovės atstovo pastebėjimus atmeta kaip deklaratyvaus pobÅ«džio, niekuo neparemtus samprotavimus.

Atmestini kaip neįrodyti ir ieškovės argumentai, kad varžytinėse parduoti žemės sklypai ribojasi su suprojektuotu aplinkkeliu; žemės sklypai gali būti panaudoti vienbučių, dvibučių statybai ar kitokiam nekilnojamojo turto vystymui, ir neva dėl to turėjo būti vertinamos būsimos sklypų panaudojimo ateityje galimybės, neva turėjo būti lyginamas turtas, esantis šalia ežerų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, tokios, ieškovės nurodytos, būsimos aplinkybės dėl galimai ateityje (ne)planuojamų aplinkkelių ar dėl ateityje galimo turto savybių pokyčio dėl galinčių (ne)atsirasti tam tikrų faktorių vertintinos kaip prielaidos, neturinčios įtakos sprendžiant dėl parduoto iš varžytinių ginčo turto vertės pagrįstumo.

26. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės iÅ¡vadose ginčo turto nustatyta vertė iÅ¡ esmės sutampa su byloje pateiktais dar dviem Å¡io ginčo turto vertinimais, kurie atlikti skirtingų vertintojų, įvairiais laikotarpiais. Å ių vertinimų palyginimas ir analizė rodo, kad pagal 2011 m. UAB „ Ober haus“ vertinimÄ bendra sklypų vertė – 63 716 Eur, pagal teismo ekspertės vertinimÄ â€“ 67 500 Eur, pagal įmonės UAB „ideArt“ turto vertintojos R.

V. ataskaitÄ 2016-06-02 nustatyta 56 100 Eur. Taigi, esant nustatytam, vadovaudamasis ir aukščiau paminėtais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinamais dėl CPK 218 straipsnio taikymo, atsižvelgiant į tai, kad ekspertės iÅ¡vados padarytos atlikus iÅ¡samų ir detalų surinktų įrodymų, turinčių reikÅ¡mę atliekamam ginčo turto vertės nustatymui, vertinimÄ , teismas, spręsdamas ginÄÄ , vadovaujasi bÅ«tent teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės iÅ¡vadomis. 27. 2021-12-13 Ekspertizės akte Nr. 21/11/77 ekspertė D.

A., atsakydama į teismo klausimÄ kokia buvo ginčo sklypų rinkos vertė 2016-06-02 dienÄ , iÅ¡vadose nurodė, jog vertinant turtÄ yra keliamas reikalavimas kaip pagrindÄ naudoti NTR Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose, o taip pat ir galiojančiose Kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis apie vertinamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Pateiktuose galiojančiuose NTR CDB iÅ¡raÅ¡uose nėra įregistruotų trijuose žemės sklypuose iÅ¡kastų deÅ¡imties kÅ«drų, kurių bendras plotas sudaro beveik 18 proc. viso žemės sklypų masyvo ploto.

Remiantis pateikta analize ir kaip pagrindÄ naudojant NTR Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose pateiktus duomenis, ekspertizės objekto – 7,7700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ka­dastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2016 m. birželio 2 d. datai galėjo bÅ«ti apie 22 500 Eur (dvideÅ¡imt du tÅ«kstančiai penki Å¡imtai eurų); ekspertizės objekto – 11,6100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2016 m. birželio 2 d. datai galėjo bÅ«ti apie 33 700 Eur (trisdeÅ¡imt trys tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai eurų); ekspertizės objekto – 3,6600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė vertinimo 2016 m. birželio 2 d. datai galėjo bÅ«ti apie 11 300 Eur (vienuolika tÅ«kstančių trys Å¡imtai eurų).

28. Pažymėtina tai, kad ekspertei taip pat buvo užduoti klausimai, kokia buvo ginčo žemės sklypuose įrengtų vandens telkinių ir inžinerinės sistemos vertė 2016-06-02 dienai. Ekspertė akto iÅ¡vadose, vėlgi, nurodė, kad vertinant turtÄ yra keliamas reikalavimas kaip pagrindÄ naudoti NTR Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose, o taip pat ir galiojančiose Kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis apie vertinamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Pateiktuose galiojančiuose NTR CDB iÅ¡raÅ¡uose nėra įregistruotų trijuose žemės sklypuose iÅ¡kastų deÅ¡imties kÅ«drų, kurių bendras plotas sudaro beveik 18 proc. viso žemės sklypų masyvo ploto.

Pažymėjo, kad žemė iÅ¡skirtinai yra vertinama naudojant tik lyginamÄ jį metodÄ . Vertinant žemę, žemės sklypuose esantys vandens telkiniai ir vandens inžinerinės sistemos nėra atskirai vertinami, Å¡io turto vertė „telpa“ bendroje nustatytoje žemės sklypo vertėje. Siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus, Å¡iuo atveju buvo nustatytos trijuose žemės sklypuose iÅ¡kastų deÅ¡imties kÅ«drų kaip hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaÅ¡tų vertės. Pažymėjo, kad nustatytos hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaÅ¡tų vertės prilyginti rinkos vertei negalima, nes vandens telkinys yra žemės dalis, o žemę galima vertinti tik lyginamuoju metodu.

Remiantis pateikta analize, atliekant skaičiavimus išlaidų (kaštų) metodu, nustatytos ekspertizės objektų trijuose žemės sklypuose iškastų dešimties kūdrų kaip hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaštų vertės turto vertinimo 2016 m. birželio 2 d. datai galėjo būti: 7,7700 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), iškastų penkių kūdrų, kurių bendras plotas sudaro 1,5200 ha, kaip hidrotechnikos statinių nustatyta atkuriamųjų kaštų vertė galėjo būti apie 71 200 Eur (septyniasdešimt vienas tūkstantis eurų); 11,6100 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), iškastų dviejų kūdrų, kurių bendras plotas sudaro 1,6400 ha, kaip hidrotechnikos statinių nustatyta atkuriamųjų kaštų vertė galėjo būti apie 111 800 Eur (vienas šimtas vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai eurų); 3,6600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, esančio (duomenys neskelbtini), iškastų trijų kūdrų, kurių bendras plotas sudaro 0,9200 ha, kaip hidrotechnikos statinių nustatyta atkuriamųjų kaštų vertė galėjo būti apie 59 500 Eur (penkiasdešimt devyni tūkstančiai penki šimtai eurų).

29. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu yra tai, kad ekspertė ekspertizės akto iÅ¡vadose ne kartÄ akcentavo, kad vertinant turtÄ yra keliamas reikalavimas kaip pagrindÄ naudoti NTR Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose, o taip pat ir galiojančiose Kadastrinių matavimų bylose esančius duomenis apie vertinamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymėjo, jog Å¡is reikalavimas nurodytas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje – dalyje „Turto ir verslo vertinimo srities teismų praktikos apibendrinimas.

2. Reikalavimai turto arba verslo vertinimui ir turto arba verslo vertinimo ataskaitai. 2.7. Naudojimasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis“. Be to ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad teisingais laikomi tie nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, kurie įraÅ¡yti vieÅ¡ame registre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostata, kad kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymu nustatyta tvarka, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjai, turto vertintojas, nustatydamas turto vertę, privalo jais vadovautis, neatsižvelgdamas į teisėtu pagrindu atsiradusiÄ faktinę vertinamo objekto bÅ«klę.

Nei aptarti, nei jokie kiti teisės aktai nenustato išimčių, kad kadastro duomenims, esantiems nekilnojamojo turto registre, nesutampant su faktiniais, būtų galima vadovautis faktiniais duomenimis (LVAT 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. A-552-1247/2014) .

30. Remdamasi nurodytais reikalavimais, nurodyta teismo praktika, ekspertė ir bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, jog nesant galiojančiuose NTR CDB iÅ¡raÅ¡uose įregistruotų trijuose žemės sklypuose iÅ¡kastų deÅ¡imties kÅ«drų, kurių bendras plotas sudaro beveik 18 proc. viso žemės sklypų masyvo ploto, žemė iÅ¡skirtinai yra vertinama naudojant tik lyginamÄ jį metodÄ , o vertinant žemę, žemės sklypuose esantys vandens telkiniai ir vandens inžinerinės sistemos nėra atskirai vertinami, Å¡io turto vertė „telpa“ bendroje nustatytoje žemės sklypo vertėje.

31. IÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertė, atlikdama ekspertizę, siekė atlikti iÅ¡samų ir neÅ¡aliÅ¡kÄ tyrimÄ , todėl ginčo žemės sklypus vertino dviem požiÅ«riais: a/ kaip pagrindÄ naudojant NTR centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose pateiktus duomenis, b/ darant specialiÄ prielaidÄ , kad vertinimo datai duomenys apie žemės sklypuose iÅ¡kastas kÅ«dras buvo įregistruoti NTR centriniame duomenų banke. Ekspertė nurodė, jog tokiu atveju (b punktas) žemės sklypus įvertins dviem požiÅ«riais: 1/ Nustatoma trijų žemės sklypų rinkos vertė 2016-06-02 datai, darant specialiÄ jÄ prielaidÄ , kad vertinimo datai (vertės nustatymo dienai) duomenys apie žemės sklypuose iÅ¡kastas kÅ«dras buvo įregistruoti NTR Centriniame duomenų banke, kai iÅ¡kastos kÅ«dros priskiriamos vandens Å«kio paskirties žemės sklypams, naudojant juos rekreacijai;

Å¡iuo atveju nurodė, kad patikslinta 11,6100 ha žemės vertė, įvertinus pataisÄ dėl žemės Rekreacinio naudojimo, bÅ«tų apie 52 700 Eur, nustatyta 1,64 ha užimančių kÅ«drų vertė galėtų bÅ«ti apie 23 800 Eur; Å¡i vertė „telpa“ apskai­Äiuotoje žemės sklypo vertėje; patikslinta 3,6600 ha žemės vertė, įvertinus pataisÄ dėl žemės Rekreacinio naudojimo – apie 22 800 Eur, nustatyta 0,92 ha užimančių kÅ«drų vertė galėtų bÅ«ti apie 14 300 Eur;

Å¡i vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje; patikslinta 7,7700 ha žemės vertė, įvertinus pataisÄ dėl žemės Rekreacinio naudojimo – apie 40 200 Eur, nustatyta 1,52 ha užimančių kÅ«drų vertė galėtų bÅ«ti apie 22 000 Eur; Å¡i vertė „telpa“ apskai­Äiuotoje žemės sklypo vertėje. 2/ nustatoma trijų žemės sklypų rinkos vertė 2016-06-02 datai, darant specialiÄ jÄ prielaidÄ , kad vertinimo datai (vertės nustatymo dienai) duomenys apie žemės sklypuose iÅ¡kastas kÅ«dras buvo įregistruoti NTR Centriniame duomenų banke, kai iÅ¡kastos kÅ«dros priskiriamos pelkių, pažeistos ir nenaudojamos žemės teritorijai.

Ekspertė nurodė, kad Å¡iuo atveju bus patikslintos gautos žemės sklypų rinkos vertės, įvertinus Pelkių, pažeistos ir nenaudojamos žemės koeficiento Kn pataisÄ dėl iÅ¡kastų žemės sklypuose kÅ«drų ir: 7,7700 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) vertės, darant specialiÄ jÄ prielaidÄ , nustatymas 2016 m. birželio 2 d. datai bÅ«tų 19 000 Eur, nustatyta 1,52 ha užimančių kÅ«drų vertė galėtų bÅ«ti apie 900 Eur, Å¡i vertė „telpa“ apskaičiuo­toje žemės sklypo vertėje; 11,61 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) – 29 900 Eur, nustatyta 1,64 ha užimančių kÅ«drų vertė galėtų bÅ«ti apie 1000 Eur, Å¡i vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje; 3,6600 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) k. v.) – 9 100 Eur, nustatyta 0,92 ha užimančių kÅ«drų vertė galėtų bÅ«ti apie 600 Eur;

ši vertė „telpa“ apskaičiuotoje žemės sklypo vertėje.

32. Nagrinėjamu atveju NTR duomenimis ginčo žemės sklypų paskirtis yra žemės Å«kio, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis ekspertės sprendimo 31 p. nurodytomis prielaidomis. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, kad žemės sklypų paskirtis, atsižvelgiant į jų dislokacijÄ , apskritai gali bÅ«ti pakeista. Teismas taip pat neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamo ginčo kontekste ir esant aukščiau aptartoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, iÅ¡kastos kÅ«dros žemės Å«kio paskirties žemės sklypuose gali bÅ«ti vertinamos kaip žemės Å«kio paskirties sklypų „pagerinimas“, o apskaičiuotos kÅ«drų kaip hidrotechnikos statinių atkuriamųjų kaÅ¡tų vertės galinčios turėti įtakos sklypų vertės didinimui.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas buvo parduotas iÅ¡ antrųjų varžytinių, kuomet parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681 straipsnyje nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnis 1 dalis). Pagal UAB „Ober haus“ atliktÄ turto vertinimÄ sklypų kaina parduodant antrose varžytinėse bÅ«tų 38 229, 60 Eur, pagal ekspertės D. A. ekspertizės akte nustatytas ginčo turto vertes ginčo sklypų kaina – 40 500, 60 Eur. FaktiÅ¡kai ginčo turtas buvo parduotas už 41 036 Eur, t. y. už didesnę nei ekspertės nustatyta ginčo objektų vertė.

Ir jeigu nagrinėjamu atveju aktualus yra UAB „Ober haus“ atliktas vertinimas, kuriuo buvo remiamasi skelbiant varžytines, tai atlikta verčių analizė rodo, kad realiai iÅ¡ varžytinių ginčo sklypai buvo parduoti už dar didesnę nei ekspertės vertinime nustatytÄ kainÄ . Taigi nustatytos faktinės aplinkybės, teismo padarytos iÅ¡vados nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo sklypai iÅ¡ varžytinių buvo parduoti pažeidžiant CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatytÄ tvarkÄ už ženkliai mažesnę negu rinkos vertė kainÄ .

IeÅ¡kovių argumentai dėl ginčo turto pardavimo kainos bei realios turto rinkos vertės disproporcijÄ , t. y. kad ginčo sklypai parduoti už kartais mažesnę nei rinkos vertė kainÄ , laikytini neįrodytais ir atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti (CPK 178 straipsnis).

34. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu yra ir tai, kad varžytinių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, Å¡alies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytinių dalyvių skaičiaus ir t. t. Esant didelei paklausai parduodant turtÄ iÅ¡ varžytinių, jo kaina gali pakilti net daugiau, nei buvo nustatyta vertintojo.

Tikroji iÅ¡ varžytinių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytinėse varžytinių dalyviams pasiÅ«lius piniginių lėšų sumÄ , už kuriÄ jie siekia įsigyti iÅ¡ varžytinių parduodamÄ daiktÄ . Nagrinėjamu atveju pirmosios skelbiamos varžytinės neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Antrose varžytinėse turtÄ Ä¯sigijęs atsakovas pasiÅ«lė didžiausiÄ kainÄ . Nei iÅ¡ieÅ¡kotojas, nei skolininkai varžytinių procedÅ«rų (turto vertės, eigos ar pan.) neskundė.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti dėl skolininkų ir turto įgijėjo sÄ sajų, galimos „turto iÅ¡vedimo“ schemos ar pan. Byloje esantys trečiojo asmens V. D. paaiÅ¡kinimai apie atsakovo neva domėjimÄ si galimybe mainyti sklypus yra abstraktÅ«s, nėra patvirtinti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl vertintini rezervuotai. V. D. pasyvus elgesys vykusio priverstinio turto realizavimo metu, teismo vertinimu, paneigia ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl neva jo siekio „iÅ¡vesti“ turtÄ prieÅ¡ bankrotÄ .

Vėlgi, jeigu, anot ieÅ¡kovės, skolininkai siekė „iÅ¡vesti“ turtÄ prieÅ¡ bankrotÄ , galėjo mažų mažiausia pasinaudoti CPK 704 straipsnyje numatyta galimybe siÅ«lyti turto pirkėjÄ .

35. IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami pripažinti varžytinių aktus negaliojančiais, apeliuoja ir į tai, kad turto pardavimas iÅ¡ varžytinių mažesne nei rinkos vertė kaina, pažeidė esmines suinteresuotų asmenų, t. y. bankrutuojančios ieÅ¡kovės BTŪB „Energija“ kreditorių teises(CPK 602 straipsnis 1 dalies 7 punktas). Minėta, ieÅ¡kovai nurodo, kad žemės sklypai buvo parduoti prieÅ¡ pat ieÅ¡kovės bankrotÄ , o tai, kad pardavėjai neginčijo nustatytos turto pardavimo kainos ir teisinėmis priemonėmis nesiekė turto pardavimo už didesnę kainÄ (kÄ darytų bet kuris skolininkas, siekdamas labiau sumažinti turimas skolas), sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog galimai buvo iÅ¡ anksto ruoÅ¡iamasi bankrotui „iÅ¡vedant“ turtÄ iÅ¡ bendrijos, tokiu bÅ«du kuo didesne suma iÅ¡vengiant atsiskaitymo su kreditoriais.

36. Teismui nenustačius, kad ginčo turtas buvo parduotas pažeidžiant CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatytÄ tvarkÄ už ženkliai mažesnę negu rinkos vertė kainÄ bei byloje nesant jokių duomenų dėl, anot ieÅ¡kovės, galimo turto „iÅ¡vedimo“ prieÅ¡ pat bankrotÄ , teismas nagrinėjamo ginčo kontekste neturi pagrindo iÅ¡vadai dėl esminių suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo bei dėl ieÅ¡kovų reikalavimo pagrįstumo CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų kontekste.

Pažymėtina, kad varžytinėse parduotas turtas buvo įkeistas hipotekos kreditoriui; vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad įsiskolinimas hipotekiniam kreditoriui buvo 1 179 113,94 Eur ir skaičiuojamos palÅ«kanos, be to buvo priimta hipotekos nutartis dėl turto pardavimo. IeÅ¡kovės argumentai, kad galimai buvo iÅ¡ anksto ruoÅ¡iamasi bankrotui „iÅ¡vedant“ turtÄ iÅ¡ bendrijos, tokiu bÅ«du kuo didesne suma iÅ¡vengiant atsiskaitymo su kreditoriais, yra deklaratyvaus pobÅ«džio, neparemti jokiais įrodymais, jais nėra pagrindo vadovautis.

Akcentuotina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12 straipsnis). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės pareigos įrodyti jų nurodomas aplinkybes neįvykdė.

37. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes skelbime apie varžytines turėjo būti nurodoma ne tik turto buvimo vieta ir teisingas trumpas aprašymas, bet ir prie skelbimo apie varžytines turėjo būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos).

38. Teismas pažymi, jog paskelbimo apie varžytines tvarka reglamentuojama CPK 706 ir 707 straipsniuose. CPK 707 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog skelbime apie varžytines nurodoma turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas. Prie skelbimo apie varžytines turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytinių parduodamas nematerialusis turtas (CPK 707 straipsnio 2 dalis). Nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra numatyti reikalavimai trumpam turto aprašymui (kokie esminiai turto požymiai aprašomi) bei turto nuotraukoms (jų kokybei ir kiekiui).

IÅ¡ vykdomosios bylos matyti, kad esančiuose iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ internetinio puslapio www.evarzytynes.lt yra nurodyta ginčo turto (buto ir aikÅ¡telės) varžytinių pradžia ir pabaiga, pradinė turto pardavimo kaina ir duomenys apie nekilnojamÄ jį turtÄ , nurodytas turto potipis: sklypai, nurodyti jų unikalÅ«s numeriai, jų plotas. IÅ¡ minėtame skelbime nurodytų varžytinėse parduodamo ginčo turto požymių galima identifikuoti turto buvimo vietÄ ir esminius jo požymius: plotÄ , unikalų numerį, savininkÄ , turtui taikomus apribojimus.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nors prie skelbimo apie varžytines nebuvo pridėtos ginčo turto nuotraukos, tačiau Å¡iuo atveju informacija apie turtÄ buvo pakankama, nėra pagrindo konstatuoti, jog CPK 707 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas turėjo esminės įtakos ir apribojo galimybes potencialiems pirkėjams pasidomėti parduodamu objektu ir dėl to turtas galėjo bÅ«ti parduotas už mažesnę kainÄ .

39. Teismas, nenustatęs pagrindo iÅ¡vadai dėl ieÅ¡kovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio nuostatų prasme, atsakovo praÅ¡ymo dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovei netenkina. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų užtikrinimo instituto taikymo (CPK 95 str. 3 d.) buvo gautas beveik prieÅ¡ pat posėdį, kuriuo metu teismas baigė bylos nagrinėjimÄ ir atidėjo procesinio sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ , laikytina, kad jo nagrinėjimas prarado aktualumÄ , todėl jis netenkintinas.

40. Kiti proceso dalyvių argumentų nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas jų plačiau nepasisako.

41. IÅ¡dėstytų motyvų pagrindu ieÅ¡kovių reikalavimai dėl varžytinių aktų pripažinimo negaliojančiais CPK CPK 602 straipsnio 1dalies 6 ir 7 punktų pagrindu, restitucijos taikymo laikytini nepagrįstais, todėl atmestini ir netenkintini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Atmetus ieÅ¡kinį, atsakovas turi teisę gauti iÅ¡ ieÅ¡kovių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo 24 536,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti bei 300 Eur apmokėjo už ekspertės D.

A. dalyvavimÄ posėdyje. Ä®vertinus byloje kilusio ginčo specifikÄ , galimas atsakovui atstovavusio advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sÄ naudas, rengiant procesinius dokumentus, vykusių posėdžių skaičių, posėdžių trukmę, yra pagrindas atsakovo turėtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas atlyginti iÅ¡ dalies. Pažymėtina, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos už teisinę pagalbÄ gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas;

4) bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintus kriterijus, praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos vertintinos kaip pernelyg didelės, todėl mažintinos iki 10 500 Eur. Bendra priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovių atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 10 800 Eur (po 5 400 Eur iÅ¡ kiekvienos ieÅ¡kovės). Kitoje dalyje praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkintinas.

43. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovo S. Š. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 149, 150 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 268, 270, straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės BTŪB „Energija“, j.a.k. 120202619, (bankroto administravimui skirtų lėšų) 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) ir iš ieškovės UAB „Egerijos projektai“ (j.a.k. 304418046) 5 400 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus eurų) atsakovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi atsakovo S. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones sprendimui įsiteisėjus panaikinti. Å is sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Jadvyga Mardosevič