aa0e87f5-dd3e-45d0-adff-d638a6dfa714 · Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-298-761/2021 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00682-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.2.6.1; 3.2.3.8. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Šilalė Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Morkūnaitei, atsakovui P. D., jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei Eglei Voverienei, trečiajam asmeniui R.

G., trečiajam asmeniui V. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams Å ilalės rajono savivaldybės administracijai, IÄ® A. L. firmai, P. D., tretiesiems asmenims R. G., V. G., A. L. dėl Å ilalės rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių paÅ¡alinimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o: pripažinti negaliojančiu Å ilalės rajono savivaldybės administracijos statytojui P. D. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ â€“ leidimÄ rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti statytojÄ P. D. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ pastato – neypatingosios kategorijos, pagalbinio Å«kio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentacijÄ ir gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ; per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius 2 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti statytojÄ P. D. per 3 mėnesius savo, Å ilalės rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo IÄ® A.

L. firmos lėšomis paÅ¡alinti statybos padarinius – iÅ¡ardyti neypatingosios kategorijos, pagalbinio Å«kio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, rekonstruotÄ pagal Å ilalės rajono savivaldybės administracijos statytojui P. D. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ â€“ leidimÄ rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, dublike bei jos atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad Å ilalės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2020 m. liepos 30 d. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ leidimÄ rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – SLD), suteikiantį teisę statytojui P. D. vykdyti pagalbinio Å«kio paskirties statinio, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybÄ pagal IÄ® A. L. firmos 2020 m. parengtÄ techninį projektÄ â€žPagalbinio Å«kio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. J2006-01 (toliau – ir Projektas).

Atlikus patikrinimÄ , 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo suraÅ¡ytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-160-(16.54). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys atitinka esminius projekto sprendinius. Pažymėtina, kad SLD (kuris yra pagrindas įgyvendinti ProjektÄ ) gautas savavaliÅ¡kos statybos, konstatuotos 2019 m. spalio 17 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-30-191017-00039 padarinių Å¡alinimui. Inspekcija, patikrinusi SLD iÅ¡davimo teisėtumÄ , 2020 m. spalio 13 d. surašė StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ Nr. SLD-30-201013-00072, kuriame konstatuota, kad SLD yra neteisėtas.

3. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybÄ leidžiančius dokumentus iÅ¡duoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodomas baigtinis sÄ raÅ¡as dokumentų, kurie turi bÅ«ti pateikiami, siekiant gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Å ios dalies 6 punkte nurodyta, kad, kartu su kitais privalomais dokumentais, norint gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ statyti ar rekonstruoti statinį mažesniu negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos turi bÅ«ti pateikti gretimo sklypo savininkų sutikimai. Å is teisės akto reikalavimas yra imperatyvus.

4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878S patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 7 priede nurodyti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų (susitarimų) privalomumo atvejai ir 4 punkte įtvirtinta, kad statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

5. IÅ¡ Projekto sklypo plano matyti, kad rekonstruojamas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 1,80 m atstumu nuo besiribojančio sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos, t. y. 3 m atstumas iki sklypo ribos yra neiÅ¡laikomas. Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų reikalavimus, statant statinį 1,80 m atstumu nuo besiribojančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos, privalomi Å¡io sklypo savininkų sutikimai. Tačiau statytojas P. D. kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ pateikė tik vieno iÅ¡ besiribojančio sklypo bendrasavininkų – V.

G. sutikimÄ , nors nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai yra V. G. ir R. G.. R. G. sutikimas statyti statinį – vykdyti pagalbinio Å«kio negyvenamos paskirties pastato rekonstrukcijÄ â€“1,80 m atstumu nuo besiribojančio žemės sklypo ribos nebuvo gautas. BÅ«tent Å¡io sutikimo iÅ¡ besiribojančio sklypo bendrasavininkės R. G. nebuvimas lemia tai, kad buvo pažeistas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimas.

6. Inspekcijos specialistas, atlikęs patikrinimÄ vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad yra vykdomi statinio rekonstrukcijos darbai, t. y. pristatoma prie pagrindinio pastato papildoma statinio dalis 15,5 m ilgio, 8,0 m pločio, 6,7 m aukščio – iki montuojamų gegnių virÅ¡aus, sienos mÅ«rijamos iÅ¡ silikatinių blokelių, sukerpamos ir montuojamos medinių tašų gegnės. Tai, kad statyba yra pradėta patvirtina 2019 m. spalio 14 d. užregistruotas statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktas Nr. BIPA-30-191014-00073 bei jame fiksuoti duomenys. Atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, kad SLD iÅ¡duotas savavaliÅ¡kos statybos (kuri buvo fiksuota 2019 m. spalio 17 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-30-191017-00039) padarinių Å¡alinimui.

7. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte, pagal kurį iÅ¡duotas SLD, neiÅ¡laikomas teisės aktuose nustatytas minimalus 3 m atstumas iki sklypo ribos ir rekonstruojamas pastatas yra 1,80 m atstumu nuo besiribojančios sklypo, padarinių Å¡alinimas galimas pertvarkius statinio projektÄ pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus (iÅ¡laikant statinio 3 m atstumÄ iki besiribojančio sklypo) bei gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o statinys turėtų bÅ«ti atitinkamai perstatytas. Taip pat padarinių Å¡alinimas galimas ir neperstatant statinio, bet gavus visų besiribojančio sklypo bendrasavininkų sutikimus dėl statinio statybos mažesniu norminiu atstumu bei gavus naujÄ SLD pertvarkytam statinio projektui.

8. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi pareigÄ užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukÅ¡tesnės galios norminių aktų. Jeigu atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo ar sprendimÄ pritarti statinio projektui, nepaiso minėtų ribojimų, tai reiÅ¡kia, kad jis nevykdo tiesioginės savo pareigos iÅ¡samiai patikrinti visus dokumentus bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Inspekcija 2020m. spalio 13 d. patikrinimo akte konstatavo, kad Å ilalės rajono savivaldybės administracija neturėjo teisės iÅ¡duoti ginčijamo SLD, kadangi nebuvo pateikti visi privalomi dokumentai, numatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte.

9. Å ilalės rajono savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, pagal Reglamento 5 priedo 1.7 punkte nustatytÄ kompetencijÄ turi patikrinti ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, numatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, tačiau Å¡i pareiga buvo tinkamai neįvykdyta, SLD iÅ¡duotas pagal ProjektÄ , kurio sprendiniai dėl statinio statybos gretimo sklypo atžvilgiu prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Jei pateikti ne visi privalomi dokumentai – atsakovei Å ilalės rajono savivaldybės administracijai kyla pareiga pažymėti IS „Infostatyba“ tokį praÅ¡ymÄ nepriimtu ir informuoti apie tai statytojÄ , nurodant, kokių konkrečiai dokumentų statytojas nepateikė, nors privalėjo pateikti.

Å ios aplinkybės rodo, kad atsakovė Administracija ne tik privalėjo patikrinti ar kartu su praÅ¡ymu statytojas pateikė visus privalomus dokumentus, bet ir tai, kad nustačius tokių dokumentų trÅ«kumÄ , atsakovė privalėjo nutraukti praÅ¡ymo priėmimo procedÅ«rÄ ir apie tai informuoti statytojÄ . Kadangi SLD iÅ¡davimo procedÅ«ra buvo pažeista dar praÅ¡ymo priėmimo stadijoje, visi kiti veiksmai, atlikti sekančiose procedÅ«ros stadijose tampa neteisėtais. Neteisėtu tampa ir baigiamasis procedÅ«ros dokumentas – SLD.

Visos Å¡ios procedÅ«ros atlikimas patikėtas atsakovei Administracijai, kuri ir atsakinga už tai, kad procedÅ«ros bÅ«tų vykdomos be pažeidimų, o padarius pažeidimus – atsako už jų sukeltas neigiamas pasekmes. Administracija nepatikrino, kad Projekto sprendiniai pažeidžia Reglamento 5 priedo 1.2 punktÄ , todėl neteisėtai iÅ¡duoto SLD atsakingu asmeniu laikytina Administracija, kaip institucija, pritarusi neteisėto SLD iÅ¡davimui bei jį iÅ¡davusi. Taigi, Administracija laikytina atsakingu asmeniu už neteisėto SLD iÅ¡davimÄ ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų bÅ«ti Å¡alinami statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ SLD padariniai.

10. SLD neteisėtumas taip pat sietinas su statinio projektuotojo IÄ® A. L. firmos, parengusios projektÄ , veiksmais. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo vadovaudamasis Å¡iame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektÄ , o 3 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo pasiraÅ¡yti statinio projektÄ , tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Taigi Å¡iuo atveju IÄ® A. L. firma yra kalta dėl netinkamai parengto Projekto, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas ginčijamas SLD. Kartu IÄ® A. L. firma laikytina kaltu asmeniu dėl SLD neteisėto iÅ¡davimo bei laikytina subjektu, kurio lėšomis turėtų bÅ«ti Å¡alinami statybos padariniai. Pažymėtina, kad IÄ® A. L. firmos atlikti veiksmai, t. y. parengtas Projektas, kuris prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, yra tiesiogiai susiję su Inspekcijos nustatytu rezultatu – SLD neteisėtumu. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad IÄ® A.

L. firmos atlikti veiksmai, susiję su Projekto rengimu, turi tiesioginį priežastinį ryšį su Inspekcijos patikrinimo akte nustatytais pažeidimais, kurie sÄ lygoja SLD neteisėtumo faktÄ .

11. SLD neteisėtumas taip pat sietinas su statinio statytojo P. D. veiksmais. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte imperatyviai nurodyta, kad bÅ«tent statytojo pareiga, o kartu ir atsakomybė yra pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus. BÅ«tent statytojas P. D., vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, privalėjo statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti pateikti Administracijai besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų V.

G. ir R. G. raÅ¡ytinius sutikimus statyti statinį 1,80 m atstumu iki sklypo ribos, t.y. sutikimus dėl mažesnio statomo statinio atstumo iki sklypo ribos nei teisės aktų nustatytas 3 m atstumas (buvo pateiktas tik vieno iÅ¡ bendraturčių – V. G. raÅ¡ytinis sutikimas). Atsakovas P. D. taip pat privalėjo elgtis apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai, domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat ir tuo, ar įgyvendindamas savo teises jis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

Atsakovas, kaip jis pats nurodo savo atsiliepime, net nepaklausė V. G., ar nėra kitų asmenų, kurių teisės bei teisėti interesai bÅ«tų paliesti jo planuojamų statybų. Tačiau atsakovas P. D. to nepadarė, nesielgė rÅ«pestingai, apdairiai ir teisingai, o toks jo lengvabÅ«diÅ¡kas elgesys ir sukėlė pasekmes, t. y. buvo pažeistos trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai bei nepagrįstai iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas. P. D. nepateikė jokių duomenų, kad jis bÅ«tų kreipęsis į VÄ® Registrų centras, kad gautų duomenis apie tai, kas yra gretimo sklypo savininkai ir toks jo praÅ¡ymas bÅ«tų netenkintas.

Pažymėtina, kad statytojo P. D. atlikti veiksmai (neveikimas), t.y. nepateikti visi bÅ«tini statinio projekto rengimo dokumentai projektuotojui bei nepateikti visi bÅ«tini dokumentai Å ilalės rajono savivaldybės administracijai SLD gauti, yra tiesiogiai susiję su Inspekcijos nustatytu rezultatu – SLD neteisėtumu. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad statytojo P. D. atlikti veiksmai (neveikimas), susiję su statytojo pareigų vykdymu, turi tiesioginį priežastinį ryšį su Inspekcijos patikrinimo akte nustatytais pažeidimais, kurie sÄ lygoja SLD neteisėtumo faktÄ .

12. Inspekcijos nuomone Å¡iuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, kadangi statytojas P. D., IÄ® A. L. firma ir Administracija kartu dalyvavo procese, susijusiame su SLD iÅ¡davimu, kurį Inspekcija praÅ¡o panaikinti teikiamu ieÅ¡kiniu, todėl Å¡iems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė. Statytojas P. D. neužtikrino privalomų dokumentų pateikimo, projektuotojas IÄ® A. L. firma parengė ProjektÄ , Administracija yra tas subjektas, kuris turi teisės aktų nustatytÄ pareigÄ patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams bei priklausomai nuo to, ar įvykdytos visos sÄ lygos statybos leidimui gauti, jį iÅ¡duoti arba ne. Atsakovų solidariÄ atsakomybę lemia tai, kad buvo vienas bendras procesas, lėmęs ginčijamo SLD iÅ¡davimÄ .

13. Atsakovė Å ilalės rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu atsiliepime į jį, triplike bei teismo posėdžio metu nesutiko. Nurodė, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Administracija netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Nei Statybos įstatymas, nei Reglamentas neįpareigoja statytojo Administracijai pateikti gretimo žemės sklypo nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡Ä , taip pat nenustatyta pareiga Administracijai papildomai tikrinti ir vertinti ne tik statytojo pateiktus dokumentus, bet ir savo iniciatyva tikrinti kitus vieÅ¡uosius registrus.

BÅ«tent statytojas P. D., vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, privalėjo pateikti Administracijai abiejų besiribojančio žemes sklypo savininkų V. G. ir R. G. raÅ¡ytinius sutikimus dėl mažesnio statomo statinio atstumo iki sklypo ribos nei teisės aktų nustatytas 3m atstumas. Administracija, gavusi visus statytojo pateiktus dokumentus, turėdama įsitikinimÄ , kad statytojas yra protingas, apdairus ir sÄ Å¾iningas, remdamasi teisės aktais, patikrino gautus dokumentus ir nusprendė, jog jie yra pakankami ir tinkami.

Statytojas turėjo visas galimybes susipažinti su galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, neabejotinai žinojo kokius dokumentus privalo pristatyti Administracijai, nes buvo pasisamdęs profesionalius projektuotojus. Vadinasi žinodamas, kad gavo tik vieno bendraturčio sutikimÄ , privalėjo informuoti AdministracijÄ . Pažymėtina, kad statytojo P. D. atlikti veiksmai (neveikimas), t. y. nepateikti visi bÅ«tini statinio projekto rengimo dokumentai projektuotojui bei nepateikti visi bÅ«tini dokumentai Administracijai SLD gauti, yra tiesiogiai susiję su Inspekcijos nustatytu rezultatu - SLD neteisėtumu.

Teisės aktai nenustato pareigos Administracijai aiÅ¡kintis pačiai kiek bendraturčių gretimas žemės sklypas turi - visÄ tiksliÄ ir teisingÄ informacijÄ ir dokumentus privalo pateikti asmuo, praÅ¡antis iÅ¡duoti jam SLD. Taigi Administracija, vykdydama SLD iÅ¡davimo funkcijÄ , elgėsi apdairiai ir rÅ«pestingai, pagal kompetencijÄ patikrino visus pateiktus privalomus dokumentus, o Å¡iuo atveju gretimo žemės sklypo bendrasavininko sutikimas pateiktas buvo, ir nepažeisdama teisės aktų iÅ¡davė SLD.

Inspekcija nepagrįstai siekia iÅ¡plėsti Administracijos funkcijas ir iÅ¡duodant SLD įpareigoti atlikti papildomus veiksmus, nenumatytus teisės aktuose. Jei Administracija, iÅ¡duodama SLD, nepasitikėtu statytojais ir kiekvienÄ pateiktÄ dokumentÄ dar papildomai tirtų (ne pagal savo kompetencijÄ ir funkcijas) susidarytų begalinis nesibaigiantis tikrinimo procesas, reikalaujantis papildomų žinių, specialistų Administracijoje.

14. Tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad SLD yra neteisėtas, statytojas P. D. turi priimti sprendimÄ , kokį alternatyvų padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ pasirinks. Atsižvelgiant į tai, kad Administracija neteisėtų veiksmų iÅ¡duodant SLD neatliko, ji jokiu bÅ«du negali bÅ«ti solidariai atsakinga už statybos padarinių Å¡alinimÄ . Visų pirma, nei Statybos įstatymas, nei Reglamentas nenustato pareigos Administracijai pačiai savo iniciatyva rinkti papildomus duomenis, tikrinti ar praÅ¡ymas nepažeidžia kitų asmenų teisių, iÅ¡duodant SLD, nes tai nėra Administracijos kompetencija.

Nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡plėsti Administracijos funkcijų ribas. Antra, SÄ® 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo vadovaudamasis Å¡iame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektÄ , o 3 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo pasiraÅ¡yti statinio projektÄ , tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

Kartu su ieškiniu pateikto projekto 13 lape nurodoma, kad neišlaikomi norminiai priešgaisriniai atstumai iki artimiausių asmenų pastatų gretimuose sklypuose - gautas gretimo sklypo savininko pritarimas projekto sprendiniams. Aplinkybių, jog savininkai yra du (V. G. ir R. G.), nenurodoma. Akivaizdu, kad šiuo atveju IĮ A. L. firma yra atsakinga dėl netinkamai parengto projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas SLD. IĮ A. L. firma laikytina kaltu asmeniu dėl SLD neteisėto išdavimo bei laikytina subjektu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai.

Trečia, SLD gautas savavaliÅ¡kos statybos, konstatuotos 2019 m. spalio 17 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-30-191017-00039 padarinių Å¡alinimui. Taigi, akivaizdu, kad statinys jau iki SLD iÅ¡davimo buvo pastatytas. Administracija jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie to, kad statinys bÅ«tų statomas, taigi ir padarinių Å¡alinimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkeliama Administracijai. Taigi, Administracijos atsakomybės Å¡iuo atveju nėra ir ji negali bÅ«ti nei solidariai, nei kaip kitaip atsakinga už statybos padarinių Å¡alinimÄ .

15. Atsakovas P. D. atsiliepime į ieÅ¡kinį bei triplike nurodė, jog su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti jo vardu. Kadangi yra sudaręs santuokÄ , todėl nors pastatai registruoti jo vieno vardu, statiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir I.

D.. Pastatų įsigijimo metu, kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), jau gyveno kaimynai - sutuoktiniai V. G. ir R. G.. Kada ir kieno vardu jie buvo įgiję pastatus, jam nebuvo žinoma, niekas tokių duomenų nesuteikė. Kai jis įsigijo pastatus, tiek po jo, tiek po G. pastatais esantys žemės sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus. 2000 m. UAB „Šilutės hidroprojektas“ jis užsakė savo namų valdos kadastrinius matavimus. Pagal jo preliminarų namų valdos planÄ , gretimame sklype esančių pastatų savininkas V.

G., siekdamas patekti į savo garaÅ¾Ä , turėjo važiuoti per jo žemės sklypÄ . Jeigu tuo metu nebÅ«tų susitarta dėl sklypų ribų pakeitimo, tai V. G. bÅ«tų privalėjęs nusigriauti jam priklausantį garaÅ¾Ä , nes neturėjo kaip į jį patekti. Tačiau jis buvo kaimyniÅ¡kas ir atliekant kadastrinius matavimus, su V. G. vyriÅ¡kai susitarė, kad jam priklausančios namų valdos riba patraukiama į jo pusę, sumažinant jam priklausantį žemės sklypÄ , o kaimynui padidinant žemės sklypo plotÄ taip, kad V.

G. galėtų patekti į jam priklausantį garaÅ¾Ä .

16. IlgÄ laikÄ su kaimynu V. G. buvo normalÅ«s kaimyniÅ¡ki santykiai. V. G. davė jam sutikimÄ rekonstruoti garaÅ¾Ä , pasiraÅ¡ydamas, kad jokių pretenzijų neturi, jeigu jo garažas bus arčiau, negu 3 m atstumu nuo jo žemės sklypo ribos. Atlikus namų valdos kadastrinius matavimus, 1079 m2 žemės sklypo planas buvo suderintas su visomis atitinkamomis institucijomis, o taip pat su gretimo žemės sklypo naudotoju V. G., kuris pasirašė Å¡iame plane. Tuo metu jokių pastabų V. G. nepateikė ir nenurodė, kad gretimo žemės sklypo naudotoja yra ir jo sutuoktinė R.

G., kuriai nebuvo pateiktas žemės sklypo planas pasiraÅ¡yti. Taigi apie tai, kad pastatų savininke yra vieÅ¡ajame registre įraÅ¡yta ir jo sutuoktinė R. G., V. G. nieko nesakė. Jo sutuoktinė R. G. apskritai nesikiÅ¡o į jokius žemės sklypų-namų valdos formavimo klausimus. Kadastrinių matavimų planÄ pasirašę valstybinių institucijų atstovai, nė vienas nepareiÅ¡kė jokių pastabų, kad gretimame žemės sklype pastatus yra įgiję du bendraturčiai, t. y. V. G. ir R.

G., niekas nenurodė, kad žemės sklypo planÄ turėtų pasiraÅ¡yti abu gretimo žemės sklypo naudotojai, t. y. bÅ«simi savininkai, nes abiejų vardu buvo įregistruoti pastatai. Nuo to laiko, kai įsigijo pastatus, o vėliau iÅ¡ valstybės nusipirko žemės sklypÄ , gretimo žemės sklypo naudotoju, o vėliau savininku, save pristatė V. G.. Pokalbiuose su juo, niekuomet nebuvo minima, kad žemės sklypo savininke yra ir jo sutuoktinė R. G.. Pati R. G. niekuomet nėra sakiusi, kad ji yra pastatų ir žemės savininke, nes absoliučiai visus klausimus, susijusius su pastatų ir žemės tvarkymu, spręsdavo iÅ¡imtinai V.

G.. Jis neturi absoliučiai jokios teisinės galimybės patikrinti viešajame registre, kas yra įrašyti gretimo žemės sklypo savininkais.

17. Jis turėdamas raÅ¡ytinį dokumentÄ - kadastrinių matavimų planÄ , kad jo žemės sklypas ribojasi su V. G. sklypu, gaudamas statybos leidimÄ pateikė V. G. sutikimÄ , todėl elgėsi tikrai sÄ Å¾iningai, teisingai ir protingai. Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį kaltinti nesÄ Å¾iningumu, kokių nors aplinkybių nuslėpimu. Suderinęs žemės sklypo planÄ su V. G., kurį patvirtino atitinkamos institucijos ir kadastriniai matavimai buvo įregistruoti vieÅ¡ajame registre, buvo įsitikinęs, kad V. G. yra pastatų ir žemės savininkas, todėl viskÄ derino su juo. Nei jis pats, nei kiti asmenys, nei institucijų specialistai jo neįspėjo, kad V. G. sutuoktinė R. G. yra žemės sklypo bendraturtė.

18. Sutikimas, kad renovuojamas garažas bÅ«tų nutolęs nuo kaimyninio žemės sklypo ribos mažiau nei 3 m, yra vienaÅ¡alis sandoris. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 3.92 straipsnis reglamentuoja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė valdymÄ , naudojimÄ , disponavimÄ juo. Å io straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas.

PasiraÅ¡ant sutikimÄ leisti jam renovuoti garaÅ¾Ä ir, kad jis bÅ«tų nutolęs nuo gretimo žemės sklypo ribos mažiau nei 3 m, jam davė bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojas V. G., kurį pateikė leidimÄ iÅ¡duodančiai institucijai - Å ilalės rajono savivaldybės administracijai. Sudarant tokio pobÅ«džio sandorį ir duodant sutikimÄ leisti gretimo sklypo savininkui statyti statinį arčiau nei 3 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos, įstatymo leidėjas raÅ¡ytinio kito sutuoktinio sutikimo nereikalauja.

Vadinasi, vieno iš bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojų duotas sutikimas yra pakankamas leidimui gauti ir nepažeidžia kito sutuoktinio teisių.

19. Nei V. G., nei R. G. teismui nepateikė jokio atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Tretysis asmuo R. G. nepateikė bent mažiausio prieÅ¡taravimo dėl savo sutuoktinio V. G. veiksmų sudarant vienaÅ¡alį sandorį ir jam duodant sutikimÄ garažo renovacijai. Taigi, Å¡iuo atveju, iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės vieno iÅ¡ subjektų, t. y. V. G., jam gavus sutikimÄ renovuoti garaÅ¾Ä , kuris nutolęs nuo gretimo sklypo ribos mažiau nei 3 m, kito bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojo sutikimas nereikalingas, nes sutuoktiniai nekilnojamojo turto valdymo klausimus sprendžia susitarimo bÅ«du, o kito sutuoktinio sutikimas sprendžiant tokio vienaÅ¡alio sandorio sudarymÄ , nėra numatytas įstatyme.

20. Teismo posėdžio metu atsakovas P. D. ir jo atstovė advokatė Stanislava Jorudienė papildomai paaiÅ¡kino, jog P. D. pastatas, nuo senų laikų stovėjo arčiau nei 3 m atstumu nuo kaimynų ribos. P. D. sugalvojo rekonstruoti pastatÄ neturėdamas leidimo. Kaimynai G. parašė skundÄ , kad P. D. vykdo rekonstrukcijÄ be leidimo. Jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas. Tuomet D. kreipėsi į A. L. firmÄ dėl projekto paruoÅ¡imo, pradėjo rinkti kitus dokumentus, kreipėsi dėl leidimo.

Vyko susiraÅ¡inėjimas su teritorijų planavimo specialistu. Pastarasis pasakė, kad jam reikia gauti kaimyno sutikimÄ . Tuomet jis nuėjo pas kaimynÄ G., kuris sutikimÄ pasirašė. Reglamentas nereikalauja abiejų bendrasavininkų sutikimo. Davus vienam iÅ¡ sutuoktinių sutikimÄ , užtenka tokio sutikimo, kad bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas. Jei kitam bendrasavininkui nepatinka kito toks žingsnis, tai turi spręsti, kad toks sutikimas turėtų bÅ«ti nuginčytas. Jei turtas bendrai valdomas, tai vieno savininko sutikimo pakanka.

Jau 2 metai kai sustabdytos statybos. Nėra nei lietvamzdžių, todėl kaimynai skundžiasi, kad kažkas nesutvarkyta, tačiau jis negali tvarkyti kol vyksta teisiniai ginčai. Jo fekalijos patenka į bendrÄ naudojimosi sistemÄ ir niekas nebėga į kaimyno žemę. Po namo pamatu yra dangtis. Ten viskas uždaryta.

21. Atsakovė IÄ® A. L. firma bei trečiasis asmuo A. L. atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdžius neatvyko. Gautas A. L. praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovei bei trečiajam asmeniui A. L. nedalyvaujant.

22. Trečiasis asmuo V. G. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. RaÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog jis sutikimo, kad pastatas bÅ«tų statomas arčiau kaip 3 m atstumu nuo jo ribos nesirašė ir nesiraÅ¡ys, todėl praÅ¡o neteisėtai pastatytÄ pastatÄ paÅ¡alinti ir sutvarkyti statybvietę. Patikslino, jog pastatas pastatytas ne 1,8 m atstumu nuo jo sklypo ribos, o 1,65 m viename pastato gale, o kitame 1,70 m atstumu. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad P. D. pradėjus statybas, jis kreipėsi su skundu į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijÄ .

Gavo atsakymÄ , jog kaimynas turi nugriauti savavaliÅ¡kas statybas, tačiau kaimynas ir toliau vykdė statybas. Po to, P. D. atėjo pas jį su paraÅ¡ytu sutikimu ir jis pasirašė, jog sutinka, kad yra statomas pastatas 1.80 m atstumu nuo jo tvoros. Jis pasirašė, kad tik tokiu atstumu yra statomas pastatas nuo jo ribos, tačiau tai ne jo sutikimas. Statybos inspektorius jam pasakė, kad tai nėra tinkamas sutikimas, kad iÅ¡trauks sutikimo blankus. P. D. atėjo su tais blankais pas juos, bet nei jis, nei žmona nesirašė.

Leidimas buvo iÅ¡duotas kai jau buvo pabaigta statyba. Tas pastatas užstoja jų kiemÄ ir namas negauna saulės. P. D. sklypas yra iÅ¡keltas, ir nuo pastato stogo vanduo bėga į jo teritorijÄ , o žiemÄ krenta sniegas nuo stogo į jo teritorijÄ . Ä® jų pusę kaimynas nieko netvarko, lietvamzdžius susidėjo tik į savo pusę. Jo taip vadinamas sutikimas yra niekinis. P. D. žinojo, jog nei jis, nei jo žmona nesutinka. P. D. taip pat žinojo, jog sklypas priklauso jam su žmona.

23. Trečiasis asmuo R. G. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad kaimyno P. D. pastatytas negyvenamosios paskirties pastatas yra per arti jos sklypo ribos ir pastatytas be jos sutikimo. Å ilalės rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė neteisėtÄ statybos leidimÄ , todėl praÅ¡o jį panaikinti ir paÅ¡alinti statybos padarinius. Ji nesutinka, kad pastatas bÅ«tų arčiau kaip 3 m atstumu nuo jos sklypo ribos Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 1992 m. pirko žemę ir abu su vyru yra bendraturčiai.

Kaimynui P. D. pradėjus statybas labai arti jos sklypo ribos, ji su vyru pradėjo domėtis atstumais. Vyras V. G. parašė skundÄ statybų inspekcijai. Statybos inspekcijos atstovas juos informavo, jog kaimynas turės nugriauti statinį. Tačiau statybos nebuvo sustabdytos, vyko toliau. Paskui kaimynas atėjo praÅ¡yti pasiraÅ¡yti leidimÄ . Vyras pasirašė, tačiau buvo pasiraÅ¡yta, kad tokiu atstumu statomas pastatas. Tai ne sutikimas. Ji buvo kieme kai vyras pasirašė. D. sakė, kad pasiraÅ¡yk, jog jis tokiu atstumu stato.

Vyras leidimo statyti nedavė ir pasakė, jog žmona nepasiraÅ¡ys. Statybos ir toliau vyko, kaimynas su jais nieko nederino. Kaimyno sklypas yra iÅ¡keltas apie 0,5 m ir nuo stogo bėga vanduo, krenta sniegas į jų teritorijÄ . Vandens nuotekos, fekalijos bėga po jų garažu. Ji nori viskÄ susitvarkyti pagal įstatymÄ , kad po to jos dukrai nebÅ«tų vargo su turtu ir nekristų turto vertė. Teismas k o n s t a t u o j a : IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

24. Teismas nustatė, kad atsakovas P. D. ir tretieji asmenys R. G. ir V. G. yra kaimyninių sklypų savininkai. R. G. ir V. G. nuo 2005 m. kovo 25 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui P. D. nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesilaikant atstumo nuo trečiųjų asmenų sklypo ribos, pastatytas pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Trečiasis asmuo V. G. 2019 m. spalio 11 d.

Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė skundÄ , dėl statomo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), galimai savavaliÅ¡kos statybos. Žemės sklypo savininkas bei statytojas nurodytas P. D.. Inspekcijos 2019 m. spalio 14 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktu Nr. BIPA-30-191014-00073, nustatyta, jog skundas pagrįstas, statinio statyba vykdoma neturint statybÄ leidžiančio dokumento ir projekto. Nuspręsta P. D. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalį.

Inspekcija P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 17 d. surašė SavavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-30-191017-00039, kuriame nurodyta pažeidimo esmė: statomas pagalbinio Å«kio paskirties pastatas 15,5 m ilgio, 8,0 m pločio, 6,7 m aukščio iki montuojamų gegnių virÅ¡aus (neypatingosios kategorijos pastatas), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Statyba vykdoma neturint įstatymo nustatyta tvarka parengto projekto ir statybÄ leidžiančio dokumento.

Statyba savavaliÅ¡ka. Atsakovas P. D., siekdamas paÅ¡alinti SavavaliÅ¡kos statybos akte konstatuotus pažeidimus, ėmėsi veiksmų ginčo statinio rekonstrukcijos projektui parengti ir statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti. 2020 m. birželio mėnesį IÄ® A. L. firma parengė techninį darbo projektÄ â€žPagalbinio Å«kio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas“ Nr. J2006-01. Å io projekto pagrindu, Å ilalės rajono savivaldybės administracija 2020 m. liepos 30 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį, suteikiantį teisę statytojui P. D. vykdyti neypatingosios kategorijos, pagalbinio Å«kio, negyvenamosios paskirties statinio, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybÄ . 2020 m. rugsėjo 7 d.

Inspekcija surašė Statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktÄ Nr. SPA-160-(16.54). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad statinys atitinka esminius projekto sprendinius. Inspekcija, patikrinusi SLD iÅ¡davimo teisėtumÄ , 2020 m. spalio 13 d. surašė StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktÄ Nr. SLD-30-201013-00072, kuriame konstatavo, kad SLD yra iÅ¡duotas neteisėtai. Pažeidimo esmė: nepateiktas besiribojančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vieno iÅ¡ bendrasavininkų raÅ¡ytinis sutikimas dėl mažesnio (1,8 m) negu norminiai (3 m) atstumai nuo rekonstruojamo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki sklypo ribos.

Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas. Dėl statybos leidimo rekonstruoti statinį pripažinimo negaliojančiu 25. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo P. D. teisės rekonstruoti statinį, nesilaikant norminių atstumų iki gretimo žemės sklypo ribos esant tik vieno iš gretimo sklypo bendraturčių rašytiniam sutikimui.

26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai, Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ padarinių Å¡alinimas“ 7 priedas nustato besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų privalomumo atvejus. Vienas iÅ¡ tokių atvejų, nustatytų minėto priedo 4 punkte, yra tuomet, kai statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumÄ horizontalioje plokÅ¡tumoje nuo labiausiai iÅ¡sikiÅ¡usių konstrukcijų), kai pastato ar stogÄ turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taÅ¡ko aukÅ¡tis, matuojamas nuo žemės pavirÅ¡iaus ties sklypų riba (žemesniojo pavirÅ¡iaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumÄ nuo Å¡io taÅ¡ko iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogÄ turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybÄ reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios normos yra imperatyvaus pobÅ«džio ir turi tam tikrus vieÅ¡uosius tikslus; statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad Å¡ie atstumai galėtų bÅ«ti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiÅ«ra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimÄ statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrÄ jÄ taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-403/2017).

28. Byloje nustatyta, jog nuo trečiųjų asmenų R. G. ir V. G. sklypo ribos iki atsakovo P. D. rekonstruoto pastato sienos atstumas yra 1,80 m. Tiesa, tretieji asmenys tvirtina, jog minėtas atstumas yra dar apie 10-15 centimetrų mažesnis, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų į bylÄ nepateikė. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, jog 3 m atstumas neiÅ¡laikytas. Pažymėtina, kad aplinkybę apie imperatyvaus reikalavimo iÅ¡laikyti 3m atstumÄ iki gretimo sklypo ribos nesilaikymÄ atsakovas P. D. pripažįsta. Tai, kad minėtas normatyvinis reikalavimas yra pažeistas patvirtina ir raÅ¡ytiniai bylos įrodymai: atsakovo Pagalbinio Å«kio paskirties pastato rekonstravimo projektas, StatybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo, prisijungimo sÄ lygų ir specialiųjų reikalavimų iÅ¡davimo terminų laikymosi patikrinimo aktas. Taigi byloje ginčo dėl to, kad P. D. rekonstruodamas pastatÄ nesilaikė privalomojo 3 m atstumo iki gretimo sklypo ribos, nėra.

29. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as dokumentų, kurie turi bÅ«ti pateikti, siekiant gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Å ios dalies 6 punkte nurodyta, kad kartu su kitais privalomais dokumentais, norint gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ rekonstruoti statinį mažesniu negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos turi bÅ«ti pateikti gretimo sklypo savininkų sutikimai.

30. Konstatavus, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas pastatytas atsakovui P. D. priklausančiame žemės sklype mažesniu nei 3 m atstumu nuo trečiųjų asmenų žemės sklypo, svarbu įvertinti, ar statybos darbams, t. y. pastato rekonstrukcijai, atlikti buvo būtinas trečiųjų asmenų sutikimas. Byloje ginčo, kad pastatas buvo rekonstruojamas, o ne statomas naujai ar remontuojamas, nėra.

31. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalimi, statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiÄ sias konstrukcijas, pakeičiant statinio iÅ¡orės matmenis (ilgį, plotį, aukÅ¡tį ir pan.). Reglamento 7 priedo 8 punktas nustato, kad statinio rekonstravimo atveju raÅ¡ytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apÅ¡iltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.

32. IÅ¡analizavęs ginčo objekto rekonstravimo projektÄ teismas nustatė, jog ginčo pastato dydis iki rekonstrukcijos buvo 9,63 m x 6,10 m, tačiau po rekonstrukcijos viena iÅ¡ lygiagrečiai sklypo ribai einančių sienų, kaip nurodė Inspekcijos specialistai, padidėjo į priekį 8,0 m, o lygiagrečiai sklypo ribai einančios sienos ilgis siekia 15,5 m. Akivaizdu, kad rekonstruotas pastatas, lyginant su buvusiu, yra ženkliai didesnis. Taigi, pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , atsakovui P. D., rekonstravus statinį, pristatant didesnių iÅ¡matavimų, didesnio tÅ«rio priestatÄ , kuomet jo viena iÅ¡ lygiagrečiai sklypo ribai einančių sienų padidėjo į priekį beveik dvigubai (nuo 9,63 m iki 17,63 m), kas tokiu bÅ«du sumažino buvusį atstumÄ nuo rekonstruojamo statinio buvusių konstrukcijų, iki besiribojančio žemės sklypo ribos, naujos pagal rekonstrukcijos projektÄ ginčo priestato konstrukcijos buvo įrengiamos ne pagal imperatyvius teisės aktų nustatytus atstumus iki besiribojančio žemės sklypo ribų, buvo privalomas raÅ¡ytinis besiribojančio sklypo savininkų (trečiųjų asmenų V.

G. ir R. G.) sutikimas.

33. Kaip nurodyta aukščiau P. D. pastatÄ rekonstravo savavaliÅ¡kai, tačiau siekdamas paÅ¡alinti 2019 m. spalio 17 d. SavavaliÅ¡kos statybos akte konstatuotus pažeidimus, ėmėsi veiksmų ginčo statinio rekonstrukcijos projektui parengti ir statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti. P. D. kartu su praÅ¡ymu iÅ¡duoti SLD pateikė vieno iÅ¡ besiribojančio sklypo savininkų, t. y. V. G. pasiraÅ¡ytÄ sutikimÄ , kuriame nurodyta „dėl garažo statybos, atstumas 1,80 metro“. IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog besiribojančio žemės sklypo bendrasavininkai yra V. G. ir R. G., tačiau pastarosios sutikimas nebuvo gautas.

34. P. D. tvirtina nežinojęs, kad gretimo sklypo savininke viešajame registre yra įrašyta ir V. G. sutuoktinė R. G.. Pastaroji niekada nesikišo į jokius žemės sklypų-namų valdos formavimo klausimus, absoliučiai visus klausimus, susijusius su pastatų ir žemės tvarkymu, spręsdavo išimtinai V. G.. Niekuomet nebuvo minima, kad žemės sklypo savininke yra ir R. G.. Nurodo, jog Reglamentas nereikalauja abiejų bendrasavininkų sutikimo. Jei turtas bendrai valdomas, tai vieno savininko sutikimo pakanka.

35. CK 4.72 straipsnyje reglamentuotos vienodos bendraturčių teisės į bendrÄ daiktÄ . CK 4.88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daiktas (turtas), esantis bendrosios jungtinės nuosavybės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. CK 3.92 straipsnio 1–4 dalyse nurodyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai:

1) priimamas palikimas ar atsisakoma jį priimti;

2) atsisakoma sudaryti sutartį;

3) imamasi neatidėliotinų priemonių bendram turtui apsaugoti;

4) pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo;

5) pareiškiamas ieškinys dėl savo teisių, susijusių su bendru turtu, gynimo arba savo asmeninių teisių, nesusijusių su šeimos interesais, gynimo. Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

Sandorius, susijusius su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ tokį sandorį sudaryti.

36. Aptarti teisės aktai įsakmiai nurodo, jog vykdant statybos darbus ir nesilaikant minimalių atstumų nuo besiribojančio sklypo, turi bÅ«ti gauti visų besiribojančio žemės sklypo savininkų sutikimai. Taigi teismas nesutinka, su P. D. teiginiu, jog Reglamentas nereikalauja abiejų bendrasavininkų sutikimo. Taip pat atmestinas P. D. teiginys, kad jam gavus vieno iÅ¡ sutuoktinio sutikimÄ renovuoti pastatÄ , kuris nutolęs nuo gretimo sklypo ribos mažiau nei 3 m, kito bendrosios jungtinės nuosavybės valdytojo sutikimas nereikalingas, nes sutuoktiniai nekilnojamojo turto valdymo klausimus sprendžia susitarimo bÅ«du.

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju sutikimas, t. y. sandoris, yra susijęs su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, todėl vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, tokį sandorį gali sudaryti tik abu sutuoktiniai. Atsakovui P. D. nesilaikant minimalių statybos atstumų yra suvaržomos, ribojamos R. G. kaip bendro turto savininkės teisės, todėl jos sutuoktinio V. G. pasiraÅ¡ytas sutikimas nepaÅ¡alina bÅ«tinumo gauti ir R.

G. sutikimo.

37. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tiek V. G., tiek R. G. nuo pat ginčo objekto statybos pradžios nepritarė, jog rekonstruojamas pastatas bÅ«tų statomas arčiau kaip 3m atstumu nuo jų sklypo ribos. Tai patvirtina V. G. skundai teikti Inspekcijai dėl savavaliÅ¡kos statybos. Be to, teismo posėdžio metu V. G. tvirtino, kad jis nedavė sutikimo statyti pastato arčiau jo sklypo ribos. PasiraÅ¡ydamas ant P. D. paruoÅ¡to sutikimo, jis tik konstatavo faktÄ , kad pastatas statomas 1,80 m atstumu nuo jo tvoros, tačiau tai nerodo jo pritarimo ar leidimo tokiai statybai.

38. Atkreiptinas dėmesys, jog bet kokio pobÅ«džio statyba turi bÅ«ti planuojama ir vykdoma laikantis jai Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų. BÅ«tent statytojui tenka pareiga surinkti ir pateikti visus dokumentus, reikalingus statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti. Kiekvienas asmuo, taip pat ir statytojas, turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Tai apima ir domėjimÄ si ar įgyvendindamas savo teises asmuo nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių.

Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartÄ . Taigi, P. D., bÅ«damas apdairus ir atidus, turėjo įsitikinti, jog jo surinkti dokumentai statybos įteisinimui yra tinkami ir pakankami. P. D. procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog „V. G. jam nepateikė ir nenurodė, kad gretimo žemės sklypo savininkė yra ir R. G.“, „R. G. į jokius Å«kinius reikalus niekuomet nesikiÅ¡o, visais klausimais jis bendravo tik su V.

G.“, „pati R. G. niekuomet nėra sakiusi, kad ji yra pastatų ir žemės savininkė“, „institucijų specialistai neįspėjo jo, kad V. G. sutuoktinė R. G. yra žemės sklypo bendraturtė“, nepaÅ¡alina jo pareigos elgtis atidžiai, rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai ir pasidomėti ar nėra kitų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai bÅ«tų paliesti jo vykdomų statybų. Be to, byloje nustatyta, jog P. D. net nesikreipė į VÄ® Registrų centrÄ , kad gautų duomenis apie gretimo sklypo savininkus.

39. Pažymėtina, jog P. D. nežinojimas apie gretimo sklypo bendrasavininkę R. G., nepašalina jo atsakomybės dėl neteisėtų statybų. P. D. turėjo žinoti imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, susijusius su statybų arčiau gretimo sklypo ribojimu, todėl turėjo elgtis maksimaliai atidžiai ir rūpestingai, imtis prieinamų priemonių įsitikinti vykdomų statybų teisėtumu. Byloje teismo nustatytos ir atsakovo P. D. nurodytos aplinkybės, susijusios su kitų juridinių asmenų dalyvavimu statybos dokumentacijos tvarkymo procese (dokumentus statybos leidimui gauti atsakovo užsakymu rengė privati teritorijų planavimo ir projektų rengimo srityje kompetentinga įmonė A.

L. firma, Å¡ie dokumentai suderinti su atsakingomis valstybės valdžios institucijomis ir atsakovui iÅ¡duotas statybos leidimas) atsakovo P. D. kaltės nepaneigia. Atsakingo ir protingo statytojo elgesio reikalavimo laikymasis reiÅ¡kia statytojo, Å¡iuo atveju P. D., pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas statybos procesui pradėti aplinkybes ir joms taikytinÄ teisinį reglamentavimÄ . Taigi teismas konstatuoja, jog P. D. nesielgė rÅ«pestingai, apdairiai bei teisingai ir toks jo lengvabÅ«diÅ¡kas elgesys sukėlė atitinkamas pasekmes, t. y. buvo pažeistos R.

G. teisės, teisėti interesai bei nepagrįstai išduotas SLD.

40. Teismas sutinka su ieÅ¡kovės pozicija, jog Å ilalės rajono savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas, pagal Reglamento 5 priedo 1.7 punkte nustatytÄ kompetencijÄ turėjo patikrinti ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, numatyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje, tačiau Å¡i pareiga buvo tinkamai neįvykdyta ir statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas pagal projektÄ , kurio sprendiniai dėl statinio statybos gretimo sklypo atžvilgiu prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams.

Teismas pažymi, jog statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimas įstatymų nustatyta tvarka yra viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybių funkcijų, o savivaldybės administracija, vykdydama Å¡iÄ funkcijÄ , turi elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, kad bÅ«tų užtikrintas teisėtumas civiliniuose teisiniuose santykiuose. Å iuo atveju, Å ilalės rajono savivaldybės administracija turėdama pareigÄ patikrinti, ar atsakovas P. D. pateikė visus teisės aktais nustatytus dokumentus, reikalingus SLD gauti, savo pareigų neatliko tinkamai, nes iÅ¡davė SLD nepatikrinusi, ar praÅ¡ymas iÅ¡duoti SLD bei kartu su juo pateikti kiti privalomi dokumentai yra be trÅ«kumų, ar yra visų gretimo sklypo bendrasavininkų sutikimai ir pan.

Bendrasavininkų sutikimo buvimas yra viena esminių aplinkybių, nes imperatyvios teisės normos draudžia rekonstruoti statinį mažesniu negu norminiai atstumai iki gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininkų sutikimo. Teismas konstatuoja, kad nesant besiribojančio žemės sklypo bendrasavininkės R. G. sutikimo, atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija negalėjo išduoti SLD.

41. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad tiek dėl atsakovo P. D. nerÅ«pestingumo, neapdairumo bei lengvabÅ«diÅ¡ko elgesio, tiek dėl atsakovės Å ilalės rajono savivaldybės administracijos netinkamo teisės aktuose nustatytų funkcijų vykdymo, buvo neteisėtai iÅ¡duotas SLD.

42. Teismas, apibendrindamas tai kas paminėta, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos statytojui P. D. išduoto statybos leidimo – leidimo rekonstruoti statinį pripažinimo negaliojančiu yra pagrįstas, atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį laikytinas išduotu nepagrįstai ir neteisėtai, todėl naikintinas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas).

43. IeÅ¡kovės teigimu, projektuotojas IÄ® A. L. firma taip pat yra atsakingas dėl neteisėto SLD iÅ¡davimo ir kylančių pasekmių. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo vadovaudamasis Å¡iame įstatyme nurodytais dokumentais, parengti statinio projektÄ , o 3 punkte nurodyta, kad statinio projektuotojas privalo pasiraÅ¡yti statinio projektÄ , tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Taigi Å¡iuo atveju IÄ® A. L. firma yra kalta dėl netinkamai parengto Projekto, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas ginčijamas SLD.

44. Teismas nesutinka su aukščiau nurodytais ieÅ¡kovės teiginiais. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 dalį už statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo tvarkos pažeidimus pagal kompetencijÄ atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektÄ ir įgalioti iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Taigi, projektuotojas nėra atsakingas už valstybės institucijų veiksmus, nes netikrina ir neatsako už valstybės institucijų sprendimus, tame tarpe ir sprendimÄ iÅ¡duoti SLD.

Antra, ieÅ¡kovės nurodytos teisės normos nustato projektuotojo pareigas ir atsakomybę prieÅ¡ užsakovÄ . Å ioje byloje nėra pareikÅ¡ti ir nenagrinėjami užsakovo P. D. reikalavimai projektuotojui, todėl ieÅ¡kovės nurodomos teisės akto nuostatos dėl projektuotojo atsakomybės negali bÅ«ti taikomos Å¡iam ginčui spręsti. Trečia, nėra priežastinio ryÅ¡io tarp projektuotojo veikos ir pasekmių – Projekto parengimas ir pateikimas atsakovei Å ilalės rajono savivaldybės administracijai neįpareigojo iÅ¡duoti statybÄ leidžiančio dokumento.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent atsakovė Å ilalės rajono savivaldybės administracija prieÅ¡ iÅ¡duodama SLD turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ir įsitikinti Projekto ir su juo pateikiamų dokumentų atitikimu teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovei IÄ® A. L. firmai atmestini, kaip nepagrįsti. Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo 45. CK 4.103 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai arba ne savavaliÅ¡kai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ar pan.) draudžiama.

Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai. Minėtame straipsnyje tiesiogiai nereglamentuojama, kokį sprendimÄ gali priimti teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių. Å io straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

46. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir savavaliÅ¡kos statybos santykio bei padariniams Å¡alinti taikytinų teisės normų, nurodė, kad savavaliÅ¡kos statybos ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ taikytinas skirtingas teisinis reglamentavimas yra svarbus iÅ¡laidų už statybos padarinių Å¡alinimÄ paskirstymo aspektu. SavavaliÅ¡kos statybos padariniai Å¡alinami statytojo lėšomis (tokie padariniai Å¡alinami kitų įstatyme nurodytų asmenų lėšomis tik tais iÅ¡skirtiniais atvejais, kai nėra aiÅ¡kus statytojas) (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, 9 dalies 2–5 punktai), o statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padariniai Å¡alinami kaltų asmenų, t. y. tų asmenų, kurie yra atsakingi už statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, lėšomis (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

47. Byloje nustatyta, jog statytojo P. D. atžvilgiu yra suraÅ¡ytas SavavaliÅ¡kos statybos aktas, patvirtinantis, jog statyba buvo vykdoma neturint įstatymo nustatyta tvarka parengto Projekto ir SLD. Tik po minėto akto, atsakovas P. D., siekdamas paÅ¡alinti SavavaliÅ¡kos statybos akte konstatuotus pažeidimus, kreipėsi į IÄ® A. L. firmÄ dėl statinio rekonstrukcijos projekto parengimo. Å io Projekto pagrindu 2020 m. liepos 30 d. Å ilalės rajono savivaldybės administracija iÅ¡davė leidimÄ rekonstruoti statinį.

Taigi, konstatuotina, jog P. D. pagalbinio Å«kio paskirties pastatas rekonstruotas savavaliÅ¡kai. Pastato rekonstrukcija nebuvo atliekama Å ilalės rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duoto SLD pagrindu. Minėtas dokumentas buvo iÅ¡duotas siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ . Aplinkybę, jog po SLD iÅ¡davimo nebuvo vykdomi jokie statybos darbai patvirtino tiek P. D., nurodęs, jog jau 2 m. kaip statybos yra sustabdytos, tiek trečiasis asmuo V. G., tvirtinęs, kad SLD buvo iÅ¡duotas kai statyba jau buvo pabaigta.

Taigi akivaizdu, jog SLD realiai materialinių teisinių padarinių nesukėlė. Todėl atsižvelgiant į sprendimo 46 pastraipoje nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , P. D. statybos padariniai Å¡alintini jo lėšomis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nustatyta tvarka.

48. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu į teismÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo kreipėsi kitas vieÅ¡ojo administravimo subjektas ar prokuratÅ«ra, teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovÄ savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , Å¡alinantį savavaliÅ¡kos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie Å¡io statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, – vykdyti Å¡ios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus;

2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytÄ terminÄ teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis;

3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (iÅ¡ardytas jo dalis) ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę;

5) atstatyti nugriautÄ statinį ar iÅ¡ardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių iÅ¡ardymo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę.

49. Atkreiptinas dėmesys, jog pačios savavaliÅ¡kos statybos ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ SLD padarinių Å¡alinimo priemonės yra tapačios. Taigi nepaisant to, jog ieÅ¡kovė reikalaudama paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius vadovaujasi Statybos įstatymo 33 straipsniu, o ne Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsniu, ieÅ¡kovės reikalavimų dėl statybos padarinių paÅ¡alinimo esmė nesikeičia, kadangi kaip minėta, padarinių Å¡alinimo priemonės yra tokios pačios. Tačiau taikant Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymÄ statybos padarinių paÅ¡alinimo iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas, nes tokiu atveju savavaliÅ¡kos statybos padariniai Å¡alinami tik statytojo lėšomis.

50. Å iuo atveju, ieÅ¡kiniu, be reikalavimo įpareigoti statytojÄ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ pastato projektinę dokumentacijÄ ir gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o, neįgyvendinus prieÅ¡ tai nurodyto reikalavimo, įpareigoti statytojÄ P. D., per 3 mėnesius, savo, Å ilalės rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo IÄ® A. L. firmos lėšomis paÅ¡alinti statybos padarinius – iÅ¡ardyti aptariamo statinio dalį, rekonstruotÄ pagal Å ilalės rajono savivaldybės administracijos P. D. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ â€“ leidimÄ rekonstruoti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

51. Pažymėtina tai, kad byloje iÅ¡keltų savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo klausimo iÅ¡sprendimas yra neatsiejamai susijęs su atsakovo P. D., kuriam nuosavybės teise priklauso rekonstruotas Å«kio paskirties pastatas nuosavybės teisės į paminėtÄ statinį įgyvendinimu. Teisė į nuosavybės neliečiamumÄ yra konstitucinė teisė, kuriÄ asmeniui garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ bet kokiu bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai).

52. Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumÄ turinys yra, inter alia, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Å i nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis Å¡ia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokiÄ plačiÄ diskrecijÄ savininkas turi Å¡ios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

53. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę į statinį egzistuoja, be kita ko, tais atvejais, jeigu statinys yra pastatytas savavaliÅ¡kai arba pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Nuosavybės teisė tokiais atvejais ribojama, įpareigojant savininkÄ susilaikyti nuo aktyvių nuosavybės teisės įgyvendinimo veiksmų – draudžiant savininkui disponuoti ir naudotis tokiu nekilnojamojo turto objektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.103 straipsnio 1 dalis).

Be to, savininkas savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ atvejais gali bÅ«ti įpareigotas prieÅ¡ savo valiÄ imtis disponavimo turtu veiksmų, pvz., nugriauti statinį, iÅ¡ardyti ar perstatyti statinio dalis (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2–3 punktai, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–2 punktai). Pirmiau iÅ¡skirtos savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės, kurių taikymas reiÅ¡kia savininko nuosavybės teisės ribojimÄ , yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu.

Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad Å¡ios priemonės yra ultima ratio, kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais bÅ«dais paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Ä®pareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektÄ â€“ yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iÅ¡ esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sÄ lygos taikyti Å¡iÄ priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

54. Reikalaujant statinio (jo dalies) nugriovimo, kaip savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės taikymo, ir įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias tokio reikalavimo pagrindÄ , taikytinas aukÅ¡tesnis įrodinėjimo standartas. Tai reiÅ¡kia, kad faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėjamas statinio statybos neteisėtumas (savavaliÅ¡kumas) arba statybÄ leidžiančio dokumento neteisėtumas ir grindžiamas reikalavimas dėl statinio nugriovimo, pagrįsti turi bÅ«ti pateikti konkretÅ«s, tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, iÅ¡samÅ«s, neprieÅ¡taringi ir patikimi objektyvios prigimties faktiniai duomenys (įrodymai), parengti (surinkti) asmenų, turinčių specialiųjų žinių ir veikiančių pagal savo kompetencijÄ .

Teismui, sprendžiančiam reikalavimus dėl savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo statinių nugriovimo bÅ«du, neturi kilti abejonių dėl faktinių aplinkybių, sudarančių tokio reikalavimo pagrindÄ , egzistavimo – teismo įsitikinimas turi bÅ«ti iÅ¡ esmės neabejotinas. Tokio pobÅ«džio byloms yra bÅ«dingas vieÅ¡ojo intereso elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).

55. Å iuo atveju, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio 2 reikalavimu, teismo praÅ¡o atsakovo atžvilgiu taikyti sÄ lyginai lengvesnės formos neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes, numatytas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir tik minėtam atsakovui neįgyvendinus pareigos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , pertvarkyti statomÄ pastatÄ , taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, ieÅ¡kovė teismo praÅ¡o taikyti pačios griežčiausios apimties neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes - įpareigoti atsakovÄ P. D., nurodytų kaltų asmenų, t. y. P. D., Å ilalės rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo IÄ® A. L. firmos lėšomis, per 3 mėnesius iÅ¡ardyti statomÄ pastatÄ bei sutvarkyti statybvietę.

56. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad atsakovas gali reikiamai pertvarkyti statinio projektÄ pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ arba pertvarkyti (perstatyti) statinį taip, kad bÅ«tų iÅ¡laikyti teisės aktų nustatyti reikalavimai bei atstumai iki besiribojančio žemės sklypo. Taigi darytina iÅ¡vada, jog savavaliÅ¡kos statybos padariniai gali bÅ«ti paÅ¡alinami ir netaikant kraÅ¡tutinių savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo priemonių. Todėl atsakovui P. D. leistina per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ pastato – neypatingosios kategorijos, pagalbinio Å«kio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentacijÄ ir gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

57. Minėto įpareigojimo nustatytu terminu neįvykdžius, atsakovas per 3 mėnesius įpareigotinas savo lėšomis paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius - iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas pagalbinio Å«kio, negyvenamosios paskirties statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę. Dėl kitų Å¡alių argumentų 58. Pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai minėtÄ teisinį reguliavimÄ , dėl kitų Å¡alių argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų ginčo nagrinėjimui, iÅ¡samiau nepasisakytina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 59. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje duomenų nėra.

60. Ieškinį iš esmės patenkinus, atmestini atsakovų P. D. ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos prašymai priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

61. Kadangi ieÅ¡kovė, paduodama ieÅ¡kinį, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tai iÅ¡ esmės patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovų valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovė yra atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu bÅ«du valstybei priteistinas 150 Eur žyminis mokestis už patenkintus du neturtinio pobÅ«džio reikalavimus (75 Eur – už reikalavimÄ pripažinti SLD negaliojančiu bei 75 Eur už reikalavimÄ paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio viena iÅ¡ reikalavimo dalių, susijusi su atsakovei IÄ® A. L. firmai keliamomis pareigomis, buvo atmesta, žyminio mokesčio dalis iÅ¡ atsakovės A. L. firmos nepriteistina. SLD pripažintas negaliojančiu dėl atsakovų P. D. bei Å ilalės rajono savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, todėl bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių atsakovų lygiomis dalimis turėtų bÅ«ti priteistas 75 Eur žyminis mokestis. Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo atsakingas yra atsakovas P. D., todėl 75 Eur žyminis mokestis už antrÄ ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteistinas iÅ¡ jo.

Taigi valstybei iš atsakovo P. D. priteistinas 112,50 Eur (75 Eur/2 + 75 Eur) dydžio žyminis mokestis. Iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos priteistinas 37,50 Eur žyminis mokestis.

62. Vadovaujantis CK 4.254 straipsnio 6 punktu, CPK 137 straipsnio 6 dalimi, byloje teismo 2020m. gruodžio 17 d. praneÅ¡imo Nr. e2-5003-1010/2020 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas draudimas perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sprendimui įsiteisėjus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas informuotinas, kad panaikintų teismo praneÅ¡imo pagrindu įregistruotÄ juridinį faktÄ apie draudimÄ perleisti nuosavybės teisę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270, 284 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančiu Å ilalės rajono savivaldybės administracijos statytojui P. D. 2020 m. liepos 30 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti pagalbinio Å«kio paskirties pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Ä®pareigoti atsakovÄ P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančiÄ pastato – neypatingosios kategorijos, pagalbinio Å«kio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentacijÄ ir gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Atsakovui P. D. neįvykdžius Å¡iuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo (parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ) per nustatytÄ terminÄ , įpareigoti atsakovÄ P. D. per 3 mėnesius savo lėšomis paÅ¡alinti statybos padarinius - iÅ¡ardyti savavaliÅ¡kai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas pagalbinio Å«kio, negyvenamosios paskirties statinio, adresu (duomenys neskelbtini), dalis ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisti iÅ¡ P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 112,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvylika eurų 50 centų) žyminį mokestį. Priteisti iÅ¡ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos, kodas 188773720, 37,50 Eur trisdeÅ¡imt septynis eurus 50 centų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi bÅ«ti sumokėtas į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis. Sprendimui įsiteisėjus iÅ¡siųsti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui praneÅ¡imÄ , kad bÅ«tų panaikintas juridinis faktas apie draudimÄ perleisti nuosavybės teisę, kuris įregistruotas pagal Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2020 m. gruodžio 17 d. praneÅ¡imÄ Nr. e2-5003-1010/2020.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. Teisėjas Osvaldas Briedis