aa0cc873-e142-4f97-a0c5-818b592be3fa · Vilniaus apygardos teismas

Pranešeja Sigita Vainauskiene                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-65/2010Teiseja Irena Stefanovic                   Procesinio sprendimo kategorija:2.4.6., 2.4.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2010 m. sausio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes ir pranešejos Sigitos Vainauskienes, teiseju Lauretos Ulbienes, Viktoro Dovidaicio, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei, gynejai adv.

Eugenijai Liutvinskienei, nukentejusiajai ir civilinei ieškovei I. B., jos atstovei Danutei Cinciuvienei, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. K. apeliacini skunda del Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., ir nuteistas laisves atemimu trejiems metams, bausme atliekant pataisos namuose.Pritaikius V. K. 2002 m. lapkricio 7 d. Lietuvos Respublikos istatymo Nr. IX-1182 „Del amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metu sukakti“ 4 str. 2 d. 1 p., V.

K. neatliktos bausmes dalis sumažinta 1/5. Iš nuteistojo V. K. nukentejusiosios ir civilines ieškoves I. B. naudai priteista 36 049,88 Lt neturtines žalos atlyginimo ir 800 Lt advokato paslaugoms apmoketi.Iš nuteistojo V. K. Policijos departamentui prie LR VRM priteista 4 322,03 Lt proceso išlaidu.Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: V. K. nuteistas už tai, kad lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valia panaudodamas fizini smurta, o butent: V. K. 2002 m. vasario 9 d., apie 19 val., netoli viaduko per autostrada Vilnius – Kaunas, Vievio miesto teritorijoje, siekdamas nuslopinti I.

B., gim. 1973-03-22, pasipriešinima ir lytiškai su ja santykiauti, pavartojo nukentejusiosios atžvilgiu fizini smurta - sudave smugius rankomis i veida, sparde kojomis i ivairias kuno vietas, padarydamas jai nežymu sveikatos sutrikdyma, tase už plauku, grasino nužudyti, - ir taip palaužes I. B. pasipriešinima automobilyje viena karta lytiškai su ja santykiavo naturaliu budu prieš jos valia, t. y. ja išžagino.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendi pakeisti: pripažinti jo atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi bei padarytos žalos dalini atlyginima, ivertinti šiu lengvinanciu aplinkybiu reikšme ir paskirti bausme, nesusijusia su laisves atemimu.

Nuteistojo nuomone, skirdamas bausme, teismas netinkamai pritaike BK 54 str. 2 d. 7 p., 59 str. 1 d. 2, 3 p. ir neteisingai paskyre bausme. Nurodo, kad bylos teisminio nagrinejimo metu savo kalte jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailejosi del savo poelgio. Savo veikos nepateisina, taciau negali paaiškinti, kodel padare ši nusikaltima. Visgi per septynerius metus nuo nusikaltimo padarymo jis pasikeite, turi šeima ir augina dvi mažametes dukras, dirba. Be to, yra vienintelis šeimos maitintojas. Priešingai nei nuosprendyje nurode teismas, jo sutuoktine negali prisideti prie vaiku išlaikymo, nes turedama tik vidurini išsilavinima, ypatingai šioje ekonomineje situacijoje, negali gauti jokio darbo.

Visgi, atlygino dali nukentejusiajai padarytos žalos. Atkreipia demesi i tai, kad tik budamas laisveje tures galimybe kuo greiciau atlyginti teismo priteista žala. Isipareigoja kas menesi nukentejusiajai siusti atitinkama pinigu suma. Šias aplinkybes teismas privalejo pripažinti atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis. Teismas be jokiu motyvu konstataves, kad atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, pažeide BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.Apelianto nuomone, teismas be pagrindo jam paskyre su laisves atemimu susijusia bausme, nes bausmes tikslai gali buti pasiekti paskyrus kita bausmes ruši.

Nurodo, kad neteistas, net parejus daugiau nei 7 metams po nusikaltimo padarymo nenusikalto. Taigi jo atžvilgiu yra visos salygos taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesne, nei istatymo numatyta, bausme. Atsikirtime i apeliacini skunda nukentejusioji ir civiline ieškove I. B. nurodo, kad nesutinka su nuteistojo V. K. prašymu skirti jam su laisves atemimu nesusijusia bausme. Mano, kad Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendis teisetas ir pagristas. Teismas detaliai ir visapusiškai ivertines bylos aplinkybes, padare pagrista išvada, jog pagrindo taikyti V.

K. atžvilgiu BK 62 str. nuostatas nera. Teismas išdeste motyvuotas išvadas del nuteistajam paskirtos bausmes rušies ir dydžio. Nukentejusioji prašo priteisti iš V. K. 1 500 Lt už advokato paslaugas surašant atsikirtima i nuteistojo apeliacini skunda ir 2 500 Lt už jos atstovavima apeliacines instancijos teisme. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gyneja praše skunda patenkinti. Nukentejusioji ir jos atstove bei prokurore - skunda atmesti.Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas skirdamas V.

K. bausme nepažeide BK 54 str. numatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu, BK 41 str. itvirtintu bausmes tikslu bei BK 56 str. nuostatu, atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni ir stadija, kaltes forma, kaltininko asmenybe bei kitas reikšmingas aplinkybes, kas nepagristai gincijama nuteistojo apeliaciniame skunde.Bausme yra valstybes prievartos priemone, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima padariusiam asmeniui. Bausme visais atvejais yra individuali prievartos priemone, t. y. ji skiriama konkreciam asmeniui už konkrecia nusikalstama veika.

Bausme turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmes paskirti ir turi buti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikantis BK bendrosios dalies nuostatu. Už sunku nusikaltima – išžaginima, BK 149 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik terminuota laisves atemimo bausme, kurios maksimali laisves atemimo bausme numatyta septyneri metai. Nagrinejamu atveju už I. B. išžaginima V. K. yra nubaustas treju metu laisves atemimo bausme. Nustatydamas tokia bausme, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode išsamius bausmes skyrimo motyvus.

Iš byloje nustatytu aplinkybiu matyti, kad teismas ivertino tai, jog V. K. padare nusikaltima, kuris priskiriamas sunkiu nusikaltimu kategorijai, kurio metu nukentejusiajai buvo sutrikdyta sveikata ir padaryta didele neturtine žala. Taip pat ivertino ir tai, kad nuteistasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi šeima, kurioje auga du nepilnameciai vaikai, dirba, atlygino dali nusikaltimu padarytos žalos, t.y. charakterizuojamas teigiamai. Skirdamas nuteistajam V. K. bausme, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, jog nera nei nuteistojo atsakomybe lengvinanciu, nei jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu.

Skundo argumentas, susijes su prašymu pripažinti nuteistojo prisipažinima ir nuoširdu gailejimasi atsakomybe lengvinancia aplinkybe, atmetamas. Apeliacines instancijos teismo nuomone, pripažinti nuteistojo atsakomybe lengvinancia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kaip to skunde prašo apeliantas, nera pagrindo. Apelianto teiginys, kad jis prisipažino ir gailisi del padarytos nusikalstamos veikos yra deklaratyvus. Pagal iprastini baudžiamojo istatymo aiškinima ir susiklosciusia teismu praktika kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika ir nuoširdus gailejimasis pripažistamas kaltininko atsakomybe lengvinancia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verciamas objektyviu aplinkybiu, prisipažista padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi.

Nuoširdus gailejimasis del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybe lengvinanti aplinkybe nera nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus del kaltes pripažinimo, jos nustatymas turi buti objektyviai ivertinamas pagal bylos aplinkybiu visuma: pranešima apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, duotus parodymus, teisesaugos institucijoms suteikta pagalba ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, kad savo kaltes V. K. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, teigdamas, kad su nukentejusiaja I. B. lytiškai santykiavo ju abieju bendru sutikimu, ir savo kalte pripažino bei nukentejusiosios atsipraše tik byla nagrinejant teisme. Todel teigti, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nera pagrindo. Juolab, kad nuo 2002 m. vasario 9 d. padaryto nusikaltimo, t.y. per septynerius metus, jis nesieme priemoniu atsiprašyti nukentejusiosios, atlyginti jai nusikaltimu padaryta žala ar atskleisti savo nusikalstamos veikos aplinkybes.

Bylos duomenimis, jis penkerius metus gyveno ir dirbo užsienyje, ir tik paskelbus jo paieška bei išdavus jo atžvilgiu Europos arešto orderi, jis policijos pareigunu buvo sulaikytas Jungtineje Karalysteje ir pargabentas i Lietuva. Konstatuotina, kad savo kalte jau sulaikytas ir kaltinamas del sunkaus nusikaltimo padarymo V. K. pripažino siekdamas išvengti griežtesnes bausmes už padaryta nusikalstama veika paskyrimo. Kolegijos vertinimu nera pagrindo pripažinti tai atsakomybe lengvinancios aplinkybes buvimu. Toks vertinimas atitinka istatymo nuostatas ir teismu praktikos patirti.Nuteistojo nuomone, teismas turejo atsižvelgti i nukentejusiajai padarytos turtines žalos atlyginima kaip i jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Šis apeliacinio skundo argumentas taipogi atmetamas kaip nepagristas. Pagal iprastini baudžiamojo istatymo aiškinima ir susiklosciusia teismu praktika, kaltininkas savo noru turi atlyginti ar pašalinti žala, atsiradusia del neteisetu ju veiksmu. Iš bylos aplinkybiu matyti, kad V. K. tik prieš paskutini teisiamaji posedi atlygino nedidele dali nukentejusiajai nusikaltimu padarytos žalos. Byloje esanciu irodymu analizes pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai šios aplinkybes nepripažino kaip V.

K. atsakomybe lengvinancia. Nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu laikytasi pozicija bei jo parodymai byla nagrinejant teisme akivaizdžiai rodo, kad tai buvo siejama su tikslu sušvelninti savo padeti. Del šiu aplinkybiu nera pagrindo konstatuoti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytai atsakomybe lengvinanciai aplinkybei.Apeliantas skundu prašo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam paskirta bausme, taciau kolegijos manymu toks nuteistojo prašymas nepagristas. Pagal baudžiamaji istatyma už nusikalstamos veikos padaryma skiriama tik tokios rušies ir tokio dydžio bausme, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kuri asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 str. 1 d.).

BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisykles ir nurodyta salygu visuma, kai nusikaltima padariusiam asmeniui gali buti paskirta švelnesne negu istatymo numatyta bausme. Be šioje normoje nustatytu salygu visumos, taip pat butina, kad teismas padarytu motyvuota išvada, jog bausmes paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltininkui švelnesne bausme. Tokiu atveju turi buti nustatyta tokia baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, kuri mažina kaltininko asmenybes ar padarytos veikos pavojinguma. BK 62 straipsni teismas gali taikyti, kai yra atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu (mažiausiai dvi), ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtine žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neigalus ir nera kam ju prižiureti.

Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme gali tik nustates nurodytu salygu bei aplinkybiu visuma. Tuo tarpu nuteistojo V. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Atsižvelgdama i tai, kas aukšciau išdestyta, apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nera istatyme nustatytu salygu visumos nuteistojo V. K. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.Vienas pagrindiniu bausmes skyrimo principu, itvirtintu BK 41 str., yra bausmes teisingumo principas.

Bausme yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltininko asmenybe. Istatymu leidejas baudžiamojo istatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galetu paskirti teisinga bausme, vadovaudamasis istatymo sankcijoje numatytomis bausmemis ir ju dydžiais. Tik išimtinais atvejais teismas, skirdamas bausme, gali išeiti už baudžiamojo istatymo sankcijos ribu. Šie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 str. Paprastai švelnesne negu numatyta istatymo bausme skiriama vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis.

BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nera galimybes paskirti švelnesne bausme remiantis BK 62 str. nuostatomis. Taciau šioje byloje nera išimtiniu aplinkybiu, leidžianciu taikyti BK 54 str. 3 d. Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Traku rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 26 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, keisti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera pagrindo.Nors nukentejusioji ir civiline ieškove apeliacines instancijos teismo posedyje praše priteisti jos naudai iš kaltininko 1500 Lt advokato pagalbai už atsikirtimo i apeliacini skunda paruošima bei 2500 Lt už advokates (atstoves) dalyvavima apeliacines instancijos teismo posedyje (t. y. viso 4000 Lt), kolegija, laikydama, kad tokios prašomos priteisti išlaidos neatitinka protingumo kriterijaus, tenkina ši prašyma iš dalies, priteisdama kolegijos nuomone protinga išlaidu suma, t. y. 1500 Lt.

Šiuo atveju atsižvelgtina i tai, kad pirmosios instancijos teisme, kur byla buvo nagrinejama iš esmes, ivyko keli teismo posedžiai, kas beabejo pareikalavo daugiau advokates laiko ir daugiau teisiniu funkciju vykdymo, nei apeliacines instancijos teisme, išnagrinejus byla nuosprendžiu priteista iš kaltininko nukentejusiosios naudai buvo priteista 800 Lt atstovavimo išlaidu.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,                                                                               n u t a r e: nuteistojo V.

K. apeliacini skunda atmesti.Priteisti iš nuteistojo V. K. 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidu apeliacines instancijos teisme nukentejusiosios I. B. naudai. Kolegijos pirmininke                                                                                               Sigita Vainauskiene Teisejai                                                                                                              Laureta Ulbiene                                                                                                                           Viktoras Dovidaitis