aa09ea7d-c19d-4621-b1d0-f72115aab894 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1058-426/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03407-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiÅ¡kėjų S. D. ir J. J. atstovams advokatui Karoliui Kurapkai, advokato padėjėjui RamÅ«nui KlimaÅ¡auskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Ievai ZubavičiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ ) iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų S. D. ir J.

J. skundÄ atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos S. D. ir J. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamos:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) „Dėl JÅ«sų skundo“ (toliau – ir NŽT Sprendimas);

2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Skyriaus Sprendimas);

3) įpareigoti NŽT atlikti Å¡iuos veiksmus: suprojektuoti ir nustatyti servitutÄ laisvam valstybinės žemės sklypui prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini); ir (ar) imtis kitų bÅ«tinų veiksmų tam, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus atkuriant pareiÅ¡kėjoms nuosavybės teises į laisvÄ valstybinės žemės plotÄ prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, (toliau – ir Tvarka), 1061 punktÄ ; ir (ar) atlikti visus kitus veiksmus siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjų teisę į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ laisvame valstybinės žemės plote prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini); ir (ar) pareiÅ¡kėjų teisės į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ laisvame valstybinės žemės plote prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), užtikrinimo tikslu bendradarbiauti su Administracija ir (ar) bet kokiomis kitomis institucijomis, savo iniciatyva kreipiantis dėl veiksmų, kurių neatlikus nuosavybės teisės atkÅ«rimas nebÅ«tų negalimas, atlikimo ar aplinkybių, kliudančių ar galinčių kliudyti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, paÅ¡alinimo, taip pat sprendžiant veiksmų atlikimo eiliÅ¡kumo klausimus;

4) panaikinti Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ Nr. A51-152945/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ (toliau – ir Administracijos Sprendimas);

5) įpareigoti atsakovę AdministracijÄ atlikti veiksmus: suprojektuoti žemės sklypÄ pagal 2019 m. spalio 17 d. praÅ¡ymu pateiktÄ schemÄ Nr. 1 (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkÅ«rimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui; ir (ar) atlikti visus kitus reikiamus veiksmus tam, kad pareiÅ¡kėjoms ir kitiems pretendentams galėtų bÅ«ti atkurta nuosavybė į 2019 m. spalio 17 d. praÅ¡ymu pateiktoje schemoje Nr. 1 nurodytÄ laisvÄ (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės plotÄ ; ir (ar) pareiÅ¡kėjų teisės į nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ laisvame valstybinės žemės plote prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) užtikrinimo tikslu bendradarbiauti su NŽT ir (ar) bet kokiomis kitomis institucijomis ir (ar) bet kokiais kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, savo iniciatyva kreipiantis dėl veiksmų, kurių neatlikus nuosavybės teisės atkÅ«rimas nebÅ«tų negalimas, atlikimo ar aplinkybių, kliudančių ar galinčių kliudyti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus, paÅ¡alinimo, taip pat sprendžiant veiksmų atlikimo eiliÅ¡kumo klausimus.

Nurodo, kad 2019 m. spalio 7 d. pareiÅ¡kėjos pateikė praÅ¡ymÄ Administracijai „Dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo natÅ«ra Vilniuje, (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“ suprojektuoti žemės sklypÄ atkÅ«rimui pagal pateiktÄ schemÄ Nr. 1 prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grÄ Å¾inti praÅ¡yme minimÄ Å¾emės laisvÄ plotÄ (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

Administracija 2019 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. A51-124254/19(2.14.212-2ŽFM) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ pareiškėjų prašymo netenkino, kadangi prie projektuojamo žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas, taip pat pareiškėjų prašyme nurodytas valstybinės žemės plotas apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų kadastriniais sklypais, komercinės paskirties objektų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų naudojimo būdo sklypu ir NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomu sklypu.

Todėl darė iÅ¡vadÄ , kad numatyti privažiuojamojo kelio prie pareiÅ¡kėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra galimybės. PareiÅ¡kėjos minėtÄ Administracijos sprendimÄ apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT), kuris 2020 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020 skundÄ atmetė, tačiau nepaneigė jų teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , taip pat Administracijos ir NŽT pareigos bendrai atlikti veiksmus, užtikrinant pareiÅ¡kėjų teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Sprendimas yra įsiteisėjęs. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, praÅ¡ydamos imtis veiksmų įgyvendinant minėtÄ VAAT teismo sprendimÄ ir suprojektuoti siÅ«lomÄ servitutÄ Å¾emės sklypui prie esamų sklypų (duomenys neskelbtini), nustatyti tokį servitutÄ sandoriu ar imtis kitų bÅ«tinų priemonių tam, jog Administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Tvarkos 1061 punktÄ . PaaiÅ¡kina, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, ignoruodamas teismo sprendimÄ ir jame pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , 2020 m. liepos 31 d. pateikė atsakymÄ Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.), kuriame nurodė, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimÄ nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iÅ¡ Administracijos direktoriaus gaus patvirtintÄ detalųjį planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektÄ ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ .

PareiÅ¡kėjos apskundė Skyriaus SprendimÄ NŽT direktoriui, tačiau NŽT atmetė pareiÅ¡kėjų reikalavimus, konstatavusi, kad duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija. Taip pat pažymėjo, kad siekiant sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo, turi bÅ«ti objektas, Å¡iuo atveju – žemės sklypas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (vieÅ¡pataujantis daiktas), dėl kurio bÅ«tų nustatomas servitutas.

Nesant nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nėra ir objekto, dėl kurio bÅ«tų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo. Kadangi nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkÅ«rimui, darė iÅ¡vadÄ , kad NŽT servitutÄ galės nustatyti tik tuomet, kai siÅ«lomas nustatyti servitutas bus suprojektuotas detaliajame plane ar žemės valdos projekte. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kina, kad 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į AdministracijÄ , prašė suprojektuoti žemės sklypÄ pagal 2019 m. spalio 17 d. praÅ¡ymu pateiktÄ schemÄ Nr. 1 (duomenys neskelbtini), patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui.

Administracija 2020 m. gruodžio 2 d. atsakyme nurodydė, kad pareiškėjos nepateikė įrodymų apie tai, kad tarnaujančio ir viešpataujančio daikto savininkai, atsižvelgdami į pareiškėjų, kaip būsimųjų sklypo savininkų poreikius, yra sudarę sandorį dėl servituto nustatymo ar ketinimo tokį sandorį sudaryti. Administracija laikosi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese ne ji ar NŽT, o pačios pareiškėjos turi atlikti veiksmus, susijusius su žemės sklypų formavimu ar servitutų nustatymų.

Kadangi pareiškėjos to nepadarė, Administracija atsisakė tenkinti jų reikalavimus. Pareiškėjų nuomone, susidarė ydinga situacija, kai Administracija nerengia žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos, kol NŽT nesuprojektuos servituto, o NŽT neprojektuoja žemės sklype servituto, kol Administracija neparengs žemės valdos projekto ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Mano, kad tokia abiejų institucijų pozicija pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus viešojo administravimo principus, Įstatymo ir Tvarkos nuostatas.

Skunde pareiÅ¡kėjos akcentuoja, kad turi Ä®statyme bei Tvarkoje įtvirtintÄ teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ginčo valstybinės žemės plotas (nesuformuotas žemės sklypas), esantis tarp suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus ir jame, įgaliotoms institucijoms tinkamai atlikus įstatyme nurodytus veiksmus, pretendentams galėtų bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės. Administracija minėtos VAAT administracinės bylos Nr. eI3-2128-1063/2020 nagrinėjimo metu patvirtino, jog ginčo valstybinės žemės plotas yra laisvas, neužstatytas, nepriskirtas prie valstybės iÅ¡perkamų žemės plotų, todėl gali bÅ«ti grÄ Å¾inamas pretendentams nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese.

PareiÅ¡kėjų teigimu, egzistuoja visos įstatymuose įtvirtintos sÄ lygos jų teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯gyvendinimui, o ginčas kyla dėl atsakovių neveikimo. Atkreipia dėmesį, kad įsiteisėjęs VAAT 2020 m. birželio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020, kuriame pripažinta Administracijos ir NŽT pareiga bendradarbiauti pareiÅ¡kėjų keliamais klausimais, dalyvavusiems byloje asmenims turi res judicata (iÅ¡spręstos bylos) galiÄ , todėl privaloma jį vykdyti.

PareiÅ¡kėjoms nėra svarbu, kuri institucija atliks joms priklausančius veiksmus, tačiau siekia, kad teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ bÅ«tų įgyvendintos. Be to, mano, kad joms negali bÅ«ti perkeliama tarpininkavimo tarp dviejų vieÅ¡ojo administravimo subjektų naÅ¡ta ar pareiga derinti institucijų pozicijas bei sudarinėti papildomus sandorius. Pabrėžia, kad Ä®statymas ar Tvarka nenustato pareiÅ¡kėjoms pareigų pateikti papildomus įrodymus, sudarinėti sandorius su tarnaujančių ar vieÅ¡pataujančių sklypų savininkais.

Ä®statymo nuostatos tik nustato pareiÅ¡kėjų pareigÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantį faktÄ . Pažymi, kad Tvarkos 1061 punkto nuostatos nustato, jog žemės sklypus, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teises, suformuoja ir visus reikiamus servitutus jiems nustato ne pretendentai į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , o už šį procesÄ atsakingos institucijos – NŽT ir atitinkamos savivaldybės administracija.

Atsakovė NŽT nesutinka su skundu ir praÅ¡o teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byla Nr. 1648 (toliau – ir AtkÅ«rimo byla), taip pat Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2738-94 (toliau – ir 1994 m. sprendimas), buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad P. Å . (Å ., (duomenys neskelbtini)) iki 1940 m. valdė nuosavybės teise 7 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) k., Riešės vals., Vilniaus apskr.

Vadovaujantis minėtu teismo sprendimu, Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. liepos 17 d. parengė pažymÄ Nr. 967 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nurodė, kad S. S. (D.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Å . iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytÄ Å¾emę. S. S. (D.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iÅ¡ kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotÄ , likęs neatkurtas žemės plotas – 0,5032 ha.

Remiantis AtkÅ«rimo byla ir 1994 m. sprendimu, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. gegužės 25 d. parengė pažymÄ Nr. 220 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, kuria nurodė, kad J. B. (J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Å . iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytÄ Å¾emę. J. B. (J.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,5833 ha buvusio savininko valdytos žemės, iÅ¡ kurio nuosavybės teisės atkurtos į 0,1542 ha žemės plotÄ , likęs neatkurtas žemės plotas – 0,4291 ha.

Pagal pateiktus archyvinius dokumentus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pageidaujama atkurti nuosavybės teises (natÅ«ra) į 19 buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę. Bendras grÄ Å¾intinos žemės plotas pagal likusiÄ atkurti turėtos žemės dalį – 98,1724 ha, į kuriuos pretenduoja 74 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografijÄ ir, remiantis 1925 m.

žemės mokesčių mokėtojų sÄ raÅ¡u, Pieno gamintojų 1941 m. sÄ raÅ¡u bei liudininkų parodymais, buvo nustatyta, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sÄ raÅ¡Ä 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo 147 deÅ¡imtinės žemės plotÄ . Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems dokumentams nagrinėti 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4 nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha, o praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtÄ 121,7750 ha žemės plotÄ .

Vilniaus miesto skyrius, vykdydamas VAAT 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016 dėl pakartotinio dokumentų įvertinimo kartografuojant (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimÄ , 2017 m. birželio 9 d. organizavo posėdį dėl Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – ir Komisijos posėdis), kuriame pakartotinai svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija.

Komisijos posėdžiu metu (Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolas Nr. 49PRT-18-(14.49.101.)) nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimÄ sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotÄ , bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai deÅ¡inėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas sudaro 198,2823 ha žemės. 2020 m. sausio 16 d. iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį – teritorinį susiskirstymÄ , esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija. Nutarta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimÄ sudarė 2 atskiri masyvai: 175,57 ha ir 7,24 ha, o iÅ¡likęs MiÅ¡kinio rėžinio kaimo 1869 m. planas – vienintelis dokumentas, kuris tiksliai nusako MiÅ¡kinio rėžinio kaimo ribas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 182,81 ha., t. y., kad 28,9283 ha žemės plotas, esantis virÅ¡utiniame deÅ¡iniajame Neries upės pusėje nesudaro (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo. PareiÅ¡kėjos nurodo, kad siekia grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje), o tam, kad bÅ«tų galima atkurti žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje), prie atkuriamo natÅ«ra žemės sklypo turi bÅ«ti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas.

Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra priima NŽT, tačiau iki Å¡io momento tiek pastaroji institucija, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali bÅ«ti priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises į jÄ natÅ«ra. Pažymi, kad duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų nustatyta, kad Administracija pareiÅ¡kėjoms buvo nurodžiusi aplinkybes, trukdančias suprojektuoti papildomÄ grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra žemės sklypÄ iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, ties (duomenys neskelbtini), kol neiÅ¡spręstas klausimas dėl privažiavimo kelio prie sklypo. PareiÅ¡kėjos nepateikė Administracijai įrodymų apie tai, kad tarnaujančio ir vieÅ¡pataujančio daikto savininkai yra sudarę sandorį dėl servituto nustatymo ar ketinimo tokį sandorį sudaryti ar įrodymų, kad faktinės aplinkybės yra pasikeitusios, todėl Administracija nurodė, jog grÄ Å¾intino natÅ«ra žemės sklypo iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams neprojektuos.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos praÅ¡o NŽT suprojektuoti ir nustatyti servitutÄ laisvam valstybinės žemės sklypui prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymi, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ detalųjį planÄ , žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektÄ ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ .

Siekiant sudaryti sandorį dėl servituto nustatymo turi bÅ«ti objektas, Å¡iuo atveju – žemės sklypas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (vieÅ¡pataujantis daiktas), dėl kurio bÅ«tų nustatomas servitutas. Nesant nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, nėra ir objekto, dėl kurio bÅ«tų sudaromas sandoris dėl servituto nustatymo. Kadangi nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimui, daro iÅ¡vadÄ , kad NŽT servitutÄ galės nustatyti tik tuomet, kai siÅ«lomas nustatyti servitutas bus suprojektuotas detaliajame ar žemės valdos projekte.

Atsakovė pažymi, kad jos atžvilgiu reiÅ¡kiamas reikalavimas suprojektuoti ir nustatyti servitutÄ laisvam valstybinės žemės sklypui prie esamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), tačiau jai neaiÅ¡ku, per kokį žemės sklypÄ praÅ¡oma suprojektuoti ir nustatyti servitutÄ , tuo labiau ir VAAT sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020 konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos pačios turi iÅ¡spręsti klausimÄ dėl patekimo į jų pageidaujamÄ sklypÄ . IÅ¡ kartu su skundu pateiktų pareiÅ¡kėjų dokumentų matyti, kad jų praÅ¡omas suprojektuoti natÅ«ra grÄ Å¾intinas žemės sklypas yra apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdos žemės sklypais: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), komercinės paskirties objektų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų naudojimo bÅ«do sklypu (duomenys neskelbtini) ir NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomu sklypu (duomenys neskelbtini), į kurį nuomos sutarties pagrindu juridinio asmens vardu įregistruota nuomos teisė.

Pabrėžia, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, negali nustatyti servituto per privačius žemės sklypus. Nagrinėjamos bylos kontekste kyla klausimas, kaip nagrinėjamu atveju buvo suformuoti aplinkiniai žemės sklypai, kadangi pageidaujamas atkurti natūra valstybinės žemės plotas yra apribotas penkiais privačiais sklypais ir vienu valstybinės žemės sklypu, kuris yra išnuomotas, dėl to kyla pagrįstas klausimas, kaip toks valstybinės žemės plotas liko be privažiavimo.

Atsakovė Administracija nesutinka su skundu ir praÅ¡o teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad 2019 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kėjos Administracijai pateikė praÅ¡ymÄ suprojektuoti žemės sklypÄ pagal pateiktÄ schemÄ Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. raÅ¡tu Nr. A51-124254/19(2.14.2.12-ŽEM) praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė ir paaiÅ¡kino, jog nurodytoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotas yra apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų kadastriniais sklypais.

Taip pat nurodė, kad nėra galimybės numatyti privažiuojamÄ jį keliÄ prie pareiÅ¡kėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo. PareiÅ¡kėjos apskundė sprendimÄ teismui. VAAT 2020 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020 skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , akcentavo, kad pagal Tvarkos 106 punktÄ sprendimÄ atkurti nuosavybės teises NŽT priima pagal savivaldybės administracijos patvirtintus žemės sklypų planus. Nagrinėjamu atveju neiÅ¡pildyta Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta viena iÅ¡ imperatyvių sÄ lygų – prie žemės sklypo nėra privažiuojamojo kelio, taip pat nėra projektuojamas siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas, o pati Administracija neturi teisės savarankiÅ¡kai nustatyti servituto.

Sandoriu nustatyti servitutÄ turi teisę tik patys tarnaujančio ir vieÅ¡pataujančio daikto savininkai, todėl teismas sprendė, kad byloje nėra ginčo, jog Å¡ie veiksmai nebuvo atlikti, tad Administracija neturėjo galimybės vykdyti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omo sklypo projektavimo procedÅ«ros. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad jos skundžiamu Sprendimu nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl pareiÅ¡kėjų 2020 m. spalio 2 d. praÅ¡ymo, t. y. joms tik priminta, kad laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotas, kuriame praÅ¡oma suprojektuoti papildomÄ grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra žemės sklypÄ , yra apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų žemės sklypais.

Todėl numatyti privažiuojamÄ jį keliÄ prie pareiÅ¡kėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra galimybės, o kelio servitutas gali bÅ«ti nustatytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsniu. Tai nereiÅ¡kia, kad Administracija priėmė neigiamÄ sprendimÄ dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo natÅ«ra, o galutinis sprendimas dėl žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra nėra priimtas, kol neiÅ¡spręstas klausimas dėl privažiavimo prie žemės sklypo. PareiÅ¡kėjoms nustačius servitutÄ , praÅ¡ymas dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo natÅ«ra bus toliau nagrinėjamas.

Atsiliepime akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡ esmės nepateikia jokių konkrečių nesutikimo su Administracijos Sprendimu argumentų, argumentuoja tik Administracijos ir NŽT bendradarbiavimo pareiga, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl skundžiamas raÅ¡tas neteisėtas. Vis dėlto, Administracija pati savarankiÅ¡kai negali tęsti žemės sklypo projektavimo procedÅ«ros, kadangi aktyvių veiksmų privalo imtis pačios pareiÅ¡kėjos. Pažymi, kad reikalavimas, jog prie žemės sklypo turi bÅ«ti privažiuojamasis kelias arba kelio servitutas, yra imperatyvus, o Administracija negali nepaisyti aplinkybės, kad Å¡iuo atveju prie grÄ Å¾intino natÅ«ra žemės sklypo nėra privažiavimo ar kelio servituto.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos neginčija, jog prie pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra privažiavimo. Atitinkamai, byloje nėra ginčo, kad turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl kelio servituto nustatymo tam, jog pageidaujamas suprojektuoti žemės sklypas turėtų privažiavimÄ . PareiÅ¡kėjos kategoriÅ¡kai nesutinka imtis jokių aktyvių veiksmų, siekiant iÅ¡spręsti servituto nustatymo klausimÄ . Kadangi byloje nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju servitutas nebuvo nustatytas įstatymu ar teismo sprendimu, todėl yra du pagrindai, kuriais Å¡iuo atveju galėjo bÅ«ti nustatyti servitutai – sandoriu arba administraciniu aktu.

Aktualus valstybinės žemės sklypas Å¡iuo atveju yra apribotas penkiais privačiais ir vienu valstybinės žemės sklypu, kuris yra iÅ¡nuomotas. Administracija neturi teisės ir kompetencijos pati nuspręsti ir nustatyti servitutÄ be vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko ir tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko valios. Sandoriu nustatyti servitutÄ turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, o pareiÅ¡kėjoms suteikta visa aktuali informacija dėl servitutų nustatymo.

Administracijai nesant vieÅ¡pataujančiojo daikto savininke ar valdytoja, ji neturi teisės ginti ne savo interesų ir siekti servituto nustatymo sandoriu. Pažymi, kad NŽT teritorinis padalinys priima sprendimÄ dėl servituto nustatymo administraciniu aktu. Be to, greta projektuojamo žemės sklypo grÄ Å¾inimui natÅ«ra esantis valstybinės žemės sklypas yra iÅ¡nuomotas, o teisės aktai įpareigoja valstybinės žemės patikėtinį (NŽT) ieÅ¡koti interesų pusiausvyros – servitutas Å¡iame valstybiniame žemės sklype turėtų bÅ«ti nustatomas (jeigu apskritai bÅ«tų nustatomas) įvertinus ir nuomininko teisėtus interesus, kad jo galimybės naudotis iÅ¡nuomotu sklypu nebÅ«tų pernelyg suvaržytos, o aplinkybę, koks servitutas galėtų bÅ«ti nustatomas Å¡iame valstybinės žemės sklype, ir nuomininko pozicijÄ turėtų įvertinti bÅ«tent Nacionalinė žemės tarnyba.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai palaikė visus skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjos pačios savarankiÅ¡kai neturi galimybės inicijuoti servituto nustatymo procedÅ«rÄ , kadangi jos nėra žemės sklypo savininkės, t. y. valstybei priklausantį sklypÄ valdo NŽT, todėl ji ir turėtų inicijuoti minėtÄ procedÅ«rÄ . Atsakovės NŽT atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti. Atsakovės Administracijos atstovė nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 1SS-1821-(5.59 E.), NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.) ir Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. A51- 152945/20(2.14.2.12E-ŽEM) teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. pareiÅ¡kėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ â€žDėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo natÅ«ra (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime“ suprojektuoti žemės sklypÄ pagal pateiktÄ schemÄ Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui.

Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. raÅ¡tu Nr. A51-124254/19(2.14.2.12-ŽEM) praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė, kol nebus iÅ¡spręstas klausimas dėl privažiavimo kelio prie sklypo. PaaiÅ¡kino, kad praÅ¡yme nurodytoje teritorijoje laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotas apribotas Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų kadastriniais sklypais: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), komercinės paskirties objektų ir mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijų naudojimo bÅ«do sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir NŽT valstybinės žemės patikėjimo teise valdomu sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į kurį nuomos sutarties pagrindu įregistruotos juridinio asmens nuomos teisės. Taigi, nurodė, jog numatyti privažiuojamÄ jį keliÄ prie pareiÅ¡kėjų pageidaujamo suprojektuoti žemės sklypo nėra galimybės. PareiÅ¡kėjos šį Administracijos raÅ¡tÄ apskundė VAAT, kuris 2020 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2128-1063/2020 pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Teismas konstatavo, jog pagal Tvarkos 106 punktÄ sprendimÄ atkurti nuosavybės teises NŽT priima pagal savivaldybės administracijos patvirtintus žemės sklypų planus. Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad suprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , prie žemės sklypo turi bÅ«ti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas.

Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡pildyta Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta viena iÅ¡ imperatyvių sÄ lygų – prie žemės sklypo nėra privažiuojamojo kelio, taip pat nėra projektuojamas siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas. Akcentavo, kad Administracija neturi teisės savarankiÅ¡kai nustatyti servituto. Pažymėtina, kad Å¡is teismo sprendimas nebuvo apskųstas. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2020 m. birželio 23 d. gautas pareiÅ¡kėjų atstovo advokato praÅ¡ymas suprojektuoti siÅ«lomÄ Å¾emės sklypui prie (duomenys neskelbtini), servitutÄ , nustatyti tokį servitutÄ sandoriu ar imtis kitų bÅ«tinų priemonių, įskaitant ir parengti visus bÅ«tinus dokumentus tam, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėtų įgyvendinti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Tvarkos 1061 punktÄ .

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2020 m. liepos 31 d. raÅ¡tu Nr. 49SJ-199-(14.49.136E) nurodė, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimÄ nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iÅ¡ savivaldybės administracijos direktoriaus gaus patvirtintÄ detalųjį planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektÄ ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ . PareiÅ¡kėjos 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė skundÄ NŽT direktoriui su praÅ¡ymu panaikinti Skyriaus SprendimÄ , tačiau NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) skundÄ atmetė.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos 2020 m. spalio 2 d. Administracijai pateikė praÅ¡ymÄ dėl veiksmų atlikimo nuosavybės teisėms (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atkurti. Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. gruodžio 2 d. raÅ¡tu Nr. A51-152945/20(2.14.2.12E-ŽEM) pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir atsisakė jį tenkinti. Pažymėjo, kad jau 2019 m. gruodžio 31 d. raÅ¡tu Nr. A51-124254/19(2.14.2.12-ŽEM) iÅ¡aiÅ¡kino atsisakymo suprojektuoti papildomÄ grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra žemės sklypÄ iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priežastis, t. y.

Administracija pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo tenkinti negalės tol, kol nebus iÅ¡spręstas klausimas dėl privažiavimo kelio prie žemės sklypo. PareiÅ¡kėjos su minėtais NŽT ir Administracijos sprendimais nesutinka. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjų teisė į nuosavybės atkÅ«rimÄ , grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje, nėra paneigta ir dėl to ginčas byloje nekyla. Lietuvos Respublikos atkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Taigi, AtkÅ«rimo įstatymas reglamentuoja ir valstybės, savivaldybių institucijų kompetencijÄ sprendžiant, be kita ko, žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra klausimus: piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja NŽT (AtkÅ«rimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

AtkÅ«rimo įstatymÄ Ä¯gyvendina Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ prie Å¡ių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panaÅ¡ioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ detalųjį planÄ , žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektÄ ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kurie turi bÅ«ti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suprojektuoti žemės sklypÄ ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

SprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panaÅ¡ioms reikmėms, NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypÄ pagal nustatytÄ eilę, o sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo NŽT teritorinio padalinio (toliau – ir žemėtvarkos skyrius) praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 1061 punkto 2 dalis).

Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, per 20 darbo dienų raÅ¡tu pateikia jÄ savivaldybės administracijos direktoriui, iÅ¡skyrus kartografinę medžiagÄ tos miesto teritorijos, kurioje buvo likusi rėžių sistema, o ten, kur likusi rėžių sistema, – kartografuoto kaimo ribas, plotÄ , ir praÅ¡o savivaldybės administracijos direktoriaus: suprojektuoti žemės sklypÄ ; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534; patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyti Å¡ie kadastro duomenys: pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), taip pat suprojektuoti siÅ«lomi servitutai (jeigu jų reikia).

Žemės sklypo naudojimo bÅ«das nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä (Tvarkos 1061 punkto 5 dalis). Administracijos direktorius, gavęs iÅ¡ žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagÄ , kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimÄ ;

Å¡ios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas; suprojektuotas natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ , prie žemės sklypo turi bÅ«ti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siÅ«lomas nustatyti kelio servitutas (Tvarkos 1061 punkto 6 dalis).

Suprojektavus natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai ar žemės valdos projektai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylos rengimo paslaugų pirkimÄ Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto nuostatų nustatyta tvarka suderinus nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylÄ su žemėtvarkos skyriumi, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ .

Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimÄ , kadastrinių matavimų rengimÄ organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylÄ ir Å¡ioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ : suformuoja žemės sklypÄ (patvirtina jo kadastro duomenis); nustato žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus; raÅ¡tu pakviečia piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (toliau – pretendentai), susipažinti su savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais dokumentais (duomenimis) <...> (Tvarkos 1061 punkto 9 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Administracijos direktorius Tvarkos 1061 punkte nurodytus veiksmus atlieka tik esant žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymui ir pateiktai medžiagai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2476-442/2021). Pagal paminėtÄ teisinį reguliavimÄ savivaldybės administracija informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę bei apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas pateikia tik žemėtvarkos skyriui pagal jo praÅ¡ymÄ suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę.

Taip pat savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimÄ , organizuoja tik esant žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymui suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę. Taigi, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Tvarkos 1061 punkto nuostatomis, nagrinėjamu atveju, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija tik pagal pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ bei prie jo pridėtus dokumentus, nesant žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, neprivalėjo (nebuvo kompetentinga) atlikti veiksmus, nurodytus Tvarkos 1061 punkte.

Å iuo atveju Administracijos įpareigojimas atlikti skunde praÅ¡omus veiksmus reikÅ¡tų, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija bÅ«tų įpareigota veikti ultra vires (virÅ¡ijant įgaliojimus). Todėl Å¡ioje byloje Administracijos skundžiamas Sprendimas paliktinas galioti. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ NŽT Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 31 d. raÅ¡to Nr. 49SJ-199-(14.49.136E) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ matyti, kad Skyrius tik nurodė, jog vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimÄ nustatyti servitutus spręs tuomet, kai iÅ¡ savivaldybės administracijos direktoriaus gaus patvirtintÄ detalųjį planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektÄ ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ .

Tačiau byloje nėra duomenų, kad NŽT, gavusi pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu patvirtinti detalųjį planÄ ar atliko kitus veiksmus, siekdama suformuoti pareiÅ¡kėjoms, kaip pretendentėms, siekiamÄ grÄ Å¾inti laisvÄ Å¾emės plotÄ (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. PareiÅ¡kėjoms apskundus šį sprendimÄ , NŽT 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) paliko Skyriaus SprendimÄ nepakeistÄ ir pažymėjo, kad duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.

Tačiau nustačius, jog NŽT netgi nesikreipė į AdministracijÄ , siekdama spręsti susidariusiÄ situacijÄ pagal jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ir iÅ¡ esmės formaliai atsakydama į pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, todėl jie naikintini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grÄ Å¾inimo natÅ«ra tvarkÄ , Å¡iam procesui įgyvendinti paskyrė dvi vieÅ¡ojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių.

Minėtais teisės aktais Å¡ioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliÅ¡kumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki Å¡io momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali bÅ«ti priimamas sprendimas atkurti jÄ natÅ«ra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkÅ«rimui natÅ«ra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iÅ¡ esmės nustatyti tik du reikalavimai – jie turi bÅ«ti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ bei turėti privažiuojamÄ jį keliÄ . Taigi, sprendžiant nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra klausimus natÅ«ra grÄ Å¾intinas sklypas pirmiausia turėtų bÅ«ti vertinamas racionalaus naudojimosi žemės sklypo, pagrindinės jo naudojimo paskirties bei bÅ«do aspektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-643-552/2015; ir kt.).

Å iuo atveju, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad, visų pirma, NŽT įpareigotina kreiptis į AdministracijÄ su praÅ¡ymu suprojektuoti žemės sklypÄ , o Administracija turėtų suprojektuoti laisvÄ natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ pareiÅ¡kėjų turėtos žemėvaldos ribose, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti žemės sklypo planÄ , pateikti pasiÅ«lymus dėl servitutų nustatymo (Å¡iuo atveju byloje jokiais objektyviais duomenimis, iÅ¡skyrus Administracijos nuomonę, nėra paneigta galimybė projektuojamam žemės sklypui turėti privažiuojamÄ jį keliÄ ), ir Å¡iuos dokumentus bei duomenis pateikti NŽT Vilniaus miesto skyriui.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, gavęs iÅ¡ Administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylÄ , Å¡ioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ , turėtų atlikti veiksmus, siekdamas suformuoti žemės sklypÄ , nustatyti žemės sklypo plane suprojektuotus servitutus ir atlikti kitus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, siekiant suformuoti siekiamÄ pareiÅ¡kėjoms grÄ Å¾inti laisvÄ Å¾emės plotÄ (duomenys neskelbtini) rėžinio kaime.

Todėl, apibendrinant, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjų skundas iÅ¡ dalies pagrįstas, todėl ir tenkintinas iÅ¡ dalies. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimÄ teismui. Kadangi skundas patenkintas iÅ¡ dalies, todėl pareiÅ¡kėjos turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ proporcingai jo tenkintų reikalavimų daliai, t. y. 15 Eur, ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjų S. D. ir J. J. patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ Nr. 1SS-1821-(5.59 E.) „Dėl JÅ«sų skundo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. liepos 31 d. sprendimÄ Nr. 49SJ-199-(14.49.136 E.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“.

Ä®pareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su praÅ¡ymu nustatyti, ar pareiÅ¡kėjų pageidaujama atkurti natÅ«ra žemė nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai ir yra grÄ Å¾inama, o taip pat, esant galimybei, suformuoti žemės sklypo ribas, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, parengti žemės sklypo planÄ ir pateikti pasiÅ«lymus dėl servitutų nustatymo ir atlikti kitus veiksmus, ir praÅ¡yti Å¡iuos duomenis pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

LikusiÄ patikslinto skundo dalį, kuria praÅ¡oma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ Nr.  A51-152945/20(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl žemės sklypo ties (duomenys neskelbtini) projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti“ ir įpareigoti jÄ atlikti atitinkamus veiksmus, atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti pareiÅ¡kėjų S. D. ir J. J. naudai iÅ¡ atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas