aa09543f-99e7-4cff-b5f2-e813a81f059e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1421-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2; 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo G. R. (G. R.) atskirÄ jį skundÄ ir suinteresuoto asmens O. R. prisidėjimÄ prie G. R. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto byloje Nr. B2-5468-585/2015 dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ERP“ bankroto bylÄ . 2015 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatuota, kad bendrovę prie bankroto privedė sÄ moningi UAB „ERP“ vadovo ir akcininko M. Z. ir akcininkų G. R. ir O.

R. veiksmai, t. y.:

1) UAB „ERP“ vadovas M. Z. blogai valdė bendrovę: bendrovės lėšas be teisinio pagrindo pervedinėjo kitiems – su juo pačiu ir kitu akcininku (G. R.) glaudžiais ryÅ¡iais susijusiems – juridiniams asmenims, bendrovės turtÄ naudojo kaip savo turtÄ asmeninei naudai, neužtikrino, jog akcininkas G. R. nenaudotų bendrovės lėšų savo asmeniniams poreikiams tenkinti;

2) UAB „ERP“ vadovas M. Z. netinkamai tvarkė ir neišsaugojo bei bankroto administratoriui neperdavė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų;

3) bendrovės akcininkai G. R. ir O. R. ėmėsi veiksmų, siekdami sudaryti bendrovei konkurencijÄ jos veiklos sferoje ir paÅ¡alinti jÄ iÅ¡ rinkos, t. y. perėjo dirbti į UAB „InnoForce“ ir pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iÅ¡kėlimo, tokiu bÅ«du žymiai pablogindami bendrovės finansinę padėtį.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-414-370/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį iÅ¡ esmės paliko nepakeistÄ , papildydamas nutarties motyvuojamÄ jÄ dalį aplinkybėmis, kurios taip pat laikytinos tyčinio bankroto požymiais:

1) UAB „ERP“ už mažesnę nei rinkos kainÄ perleido UAB „Antigravity payment systems“ akcijas su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Management Consult“;

2) UAB „ERP“ priklausantis turtas 2011 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartimi už neįprastai maÅ¾Ä kainÄ buvo perleistas su UAB „ERP“ akcininkais M. Z., G. R. ir O. R. susijusiai UAB „Mokipay Europe“.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-690/2016 Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties dalį pripažinti bankrotÄ tyčiniu paliko nepakeistÄ , tačiau pakeitė minėtos nutarties rezoliucinę dalį, paÅ¡alindamas nepagrįstus konstatuojamojo pobÅ«džio teiginius, kad G. R. ir O. R. yra susiję su UAB „Management Consult“ ir UAB „Mokipay Europe“.

4. PareiÅ¡kėjas G. R. 2019 m. liepos 8 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 dėl UAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes naujai paaiÅ¡kėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylos nagrinėjimo metu. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pateikus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties kopijÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai, buvo pradėtas ir Å¡iuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15012-16 dėl nusikalstamo bankroto. 2019 m. gegužės 27 d. gavęs leidimÄ susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019 m. gegužės 28 d. pareiÅ¡kėjas susipažino su ikiteisminiame tyrime esančia 2018 m. balandžio 26 d. specialisto iÅ¡vada ir jos priedais, iÅ¡ kurių paaiÅ¡kėjo nauja esminė aplinkybė – tikrasis BUAB „ERP“ nemokumo momentas.

Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog BUAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d., priimdamas nutartį dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. jog 2012 m. sausio 30 d. BUAB „ERP“ buvo moki ir G. R. bei O. R. 2012 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažino viena iÅ¡ bendrovės nemokumÄ nulėmusia priežastimi – tyčinio bankroto požymiu.

PareiÅ¡kėjo nuomone, naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė patvirtina, kad spręsdamas dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas vadovavosi klaidingais duomenimis ir padarė esminę fakto klaidÄ dėl įmonės nemokumo momento. Å iuo atveju naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė paneigia pareiÅ¡kėjo G. R. prisidėjimo prie BUAB „ERP“ bankroto faktÄ bei patvirtina tai, kad G. R. ir O. R. nesiekė bendrovės privesti prie bankroto ir veiklÄ perkelti į UAB „InnoForce“.

5. Suinteresuotasis asmuo O. R. atsiliepime nurodė, jog palaiko pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir taip pat praÅ¡o atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015. O. R. pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas iÅ¡ viso nebuvo nustatęs tikslaus įmonės nemokumo laikotarpio, tačiau sprendė, kad 2012 m. sausio 30 d. BUAB „ERP“ buvo moki, ir tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis labai ribota informacija, kuriÄ pateikė buvęs vadovas M.

Z., t. y. asmuo pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto. Å is asmuo iki Å¡iol nėra perdavęs visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto, todėl teismo vadovavimasis iÅ¡imtinai tokio proceso dalyvio pateiktais duomenimis, sprendžiant dėl kitų asmenų kaltės dėl tyčinio įmonės bankroto, iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo G.

R. prašymo dėl proceso atnaujinimo BUAB „ERP“ bankroto byloje Nr. B2-5468-585/2015 dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkino.

7. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi BUAB „ERP“ bankrotÄ pripažino tyčiniu, nustatęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius bei Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytÄ tyčinio bankroto prezumpcijÄ . Nors tikslus įmonės nemokumo momentas, nurodant konkretų įmonės nemokumo atsiradimo mėnesį bei dienÄ , Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje nebuvo nustatytas, tačiau tokio momento nustatymas buvo apsunkintas, kadangi buvo netinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo tam tikri dokumentai bankroto administratoriui perduoti nebuvo.

Todėl teismas sprendė, jog vien ta aplinkybė, kad šiuo metu specialisto išvadoje konstatuota, jog BUAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d., savaime nėra pagrindu spręsti, jog Vilniaus apygardos teismo išvados dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, esant žinomam tiksliam įmonės nemokumo atsiradimo momentui, galimai būtų kitokios.

8. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas BUAB „ERP“ bankrotÄ pripažino tyčiniu, iÅ¡analizavęs visumÄ Ä¯monės vadovo bei akcininkų atliktų veiksmų bei sudarytų sandorių laikotarpiu tiek iki 2011 m. gruodžio 31 d., tiek ir po 2011 m. gruodžio 31 d. Esminės teismo nustatytos aplinkybės, kurios sÄ lygojo teismo iÅ¡vadas dėl tyčinio bankroto buvimo, egzistavo iki įmonės nemokumo atsiradimo pradžios momento, o paskutiniÄ ja priežastimi, lėmusia įmonės nemokumÄ , teismas įvardino akcininkų pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui pateikimÄ 2012 m. sausio 30 d.

Teismo vertinimu, sprendžiant tyčinio bankroto (ne)buvimo klausimÄ , laikotarpis, per kurį buvo vertinami bendrovės vadovo bei akcininkų atlikti veiksmai, iÅ¡ esmės atitiko ir sprendžiant tokio pobÅ«džio klausimui aktualų vertintinÄ laikotarpį, esant nustatytam tiksliam įmonės nemokumo atsiradimo pradžios momentui, nurodytam specialisto iÅ¡vadoje, t. y. 2011 m. gruodžio 31 d., taigi net ir nustačius bylos dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu tikslų įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ , analizuotinas bendrovės vadovo bei akcininkų veiksmų laikotarpis bei Å¡ių veiksmų atlikimo vertinimo kontekstas negalėtų bÅ«ti vertinamas kitaip.

Be to, ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkto prezumpcijos egzistavimui nustatyta aplinkybė dėl tikslios įmonės nemokumo atsiradimo datos nėra esminė, dėl kurios prezumpcijos (ne)egzistavimo klausimas galėtų būti išspręstas kitaip.

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė dėl įmonės nemokumo atsiradimo pradžios momento iÅ¡ esmės negali pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas BUAB „ERP“ tyčinio bankroto faktas, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 10.

PareiÅ¡kėjas G. R. pateikė teismui atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, vertino ir pasisakė tik dėl nutarties pripažinti BUAB „ERP“ bankrotÄ tyčiniu rezoliucinės dalies, kuri nesikeistų dėl naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės. Tačiau proceso atnaujinimo tikslas yra ne 2015 m. lapkričio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytos iÅ¡vados pakeitimas, o motyvuojamosios nutarties dalies iÅ¡vadų dėl apelianto ir jo tyčinių veiksmų, kurios akivaizdžiai prieÅ¡tarauja naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms, pakeitimas. 10.2. Esminė teismo klaida dėl bendrovės nemokumo momento nulėmė suinteresuotų asmenų G. R. ir O. R. pripažinimÄ kaltais dėl bendrovės tyčinio bankroto. Asmenims, pripažintiems kaltais dėl tyčinio bankroto, kyla reikÅ¡mingos teisinės pasekmės – jie turi atlyginti žalÄ kreditoriams.

BÅ«tent įmonės nemokumo bÅ«senos atsiradimas yra reikÅ¡mingas iÅ¡vadoms dėl kaltų asmenų tyčinių veiksmų, o kalti dėl tyčinio bankroto asmenys bei jų tyčiniai veiksmai nurodyti motyvuojamoje, o ne rezoliucinėje nutarties dalyje. 10.3. Vertinant naujai paaiÅ¡kėjusiÄ bylos aplinkybę, – įmonės faktinį nemokumÄ 2011 m. gruodžio 31 d. – yra akivaizdu, jog teismo iÅ¡vados, lemiančios apelianto atsakomybę pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalį, yra nepagrįstos ir neteisingos.

G. R. ir O. R. 2012 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kimas teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „ERP“ buvo ne tyčiniai veiksmai, kuriais siekta sukelti įmonei nemokumÄ , o tinkamas Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje akcininkams įtvirtintos pareigos vykdymas. UAB „ERP“ esant nemokiai dar 2011 m. gruodžio 31 d., visi apelianto veiksmai, atlikti 2012 m., jau negalėjo sukelti įmonei nemokumo ir negali bÅ«ti laikomi atitinkantys tyčinio bankroto požymius. Taigi naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė paneigia G.

R. prisidėjimÄ prie BUAB „ERP“ bankroto, bei patvirtina, kad G. R. ir O. R. nesiekė prie bankroto privesti BUAB „ERP“ ir veiklÄ perkelti į UAB „InnoForce“. Å iuo atveju, visi apeliantui priskirti tyčiniai veiksmai buvo atlikti jau po įmonės nemokumo atsiradimo, todėl nėra priežastinio ryÅ¡io tarp apeliantui priskirtų veiksmų ir BUAB „ERP“ nemokumo bÅ«senos, t. y. bankroto. 10.4. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas atnaujinti procesÄ tokiu atveju vertintinas kaip atsisakymas vykdyti teisingumÄ .

Teismas neatribojo kitų asmenų kylančios atsakomybės dėl tyčinio bankroto. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 bei 5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai nėra ir negali bÅ«ti siejami su apeliantu G. R., nes vienasmenis UAB „ERP“ valdymo organas buvo M. Z.. 10.5. Teismui atsisakius atnaujinti procesÄ byloje, susiklosto dviprasmiÅ¡ka situacija, nes Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje lieka galioti teismo iÅ¡vada, jog 2012 m. sausio 30 d. BUAB „ERP“ buvo moki, o suinteresuotų asmenų G.

R. ir O. R. 2012 m. sausio 30 d. pareiÅ¡kimas teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra bendrovės nemokumÄ nulėmusi priežastis. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nepaneigta, jog BUAB „ERP“ jau buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau padaroma iÅ¡vada, jog tai nėra pagrindas atnaujinti procesÄ byloje ir pakeisti akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas teismo iÅ¡vadas, nulėmusias G. R. asmeninę materialinę atsakomybę. 10.6. IÅ¡ nutarties paÅ¡alinus dalį motyvų, nebÅ«tinai privalo keistis pats teismo sprendimas pripažinti BUAB „ERP“ bankrotÄ tyčiniu, tačiau tai negali bÅ«ti pagrindas atsisakyti atnaujinti procesÄ .

Atnaujinus procesÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė visų kitų teismo nustatytų aplinkybių kontekste tebesuponuoja iÅ¡vadÄ , kad G. R. privedė BUAB „ERP“ prie bankroto tyčia. Skunde nurodyti argumentai akivaizdžiai paneigia tokiÄ iÅ¡vadÄ , todėl Å¡ie motyvai, kurie lemia apelianto teisinę padėtį ir lemia jo turtinę atsakomybę prieÅ¡ kreditorius, iÅ¡ teismo procesinių sprendimų turi bÅ«ti paÅ¡alinti.

11. Suinteresuotas asmuo O. R. pateikė teismui prisidėjimÄ prie pareiÅ¡kėjo G. R. atskirojo skundo.

12. Suinteresuotas asmuo BUAB „ERP“ pateikė teismui atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas G. R. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. PareiÅ¡kėjo nurodoma naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė nėra tiek reikÅ¡minga, kad bÅ«tų pagrindas atnaujinti civilinę bylÄ dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tuo labiau, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis buvo peržiÅ«rėta tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka.

Aplinkybė, kad bendrovė 2011 m. gruodžio 31 d. pripažinta nemokia, nėra ypatingai reikÅ¡minga, nes Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu, nesirėmė iÅ¡imtinai bendrovės nemokumo momentu. Bendrovės nemokumo momentas nebuvo nustatytas dėl buhalterinės apskaitos dokumentų trÅ«kumo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje konstatavo kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo konstatuotas UAB „ERP“ tyčinis bankrotas. 12.2.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje, pasisakydamas dėl apelianto ir O. R. veiksmų sprendžiant dėl bankroto bylos bendrovei kėlimo, nurodė, kad Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingi pačių bendrovės akcininkų veiksmai veikiant konkuruojančios UAB „InnoForce“ naudai ir tuo pačiu bÅ«nant UAB „ERP“ akcininkais stengiantis ne iÅ¡gelbėti jos veiklÄ , o kuo greičiau paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos. Vilniaus apygardos teismas pastebėjo, kad didžiausias bendrovės kreditorius 2012 m. pradžioje derėjosi dėl UAB „ERP“ veiklos iÅ¡saugojimo, tačiau esant ypatingai aktyviems bendrovės akcininkų veiksmams siekiant iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ , derybas dėl veiklos iÅ¡saugojimo nutraukė.

Taigi 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje apelianto veiksmai nėra siejami su konkrečiu terminu ar data, o yra vertinami santykyje su kitų akcininkų veiksmais ir sisteminiu bendrovės valdymu, siekiant jÄ privesti prie bankroto. Dėl Å¡ių priežasčių nauja aplinkybė, kad bendrovė buvo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d., nėra reikÅ¡minga, kadangi tuo metu didžiausias kreditorius – AB „Šiaulių bankas“ – vedė derybas dėl bendrovės veiklos iÅ¡saugojimo ir vien jo valios pakako, kad bendrovės veikla bÅ«tų iÅ¡saugota.

Apelianto nurodomos naujos aplinkybės yra nereikšmingos, kadangi UAB „ERP“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu dėl to, kad buvęs bendrovės vadovas kartu su akcininkais iššvaistė bendrovės lėšas, apeliantas su kita akcininke užsiėmė konkuruojančia veikla ir trukdė susitarti su pagrindiniu bendrovės kreditoriumi dėl veiklos refinansavimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados 13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ byloje dėl BUAB „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali bÅ«ti atnaujintas Å¡iame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 366 straipsnio 3 dalį praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ bankroto bylose yra negalimas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, jog CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas atnaujinti procesÄ dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip neapimantis įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Taigi darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę praÅ¡yti atnaujinti procesÄ , kuriame įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu.

16. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba Å¡ia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių iÅ¡taisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus bÅ«das, leidžiantis atnaujinus procesÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kuriÄ nustato proceso atnaujinimo pagrindas.

Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Teismas, vykdydamas pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesÄ buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – iÅ¡vengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumÄ , apginant ne tik privatų Å¡alių, bet ir vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl to teismas proceso atnaujinimÄ reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į Å¡io instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesÄ vien formaliais argumentais reikÅ¡tų atsisakymÄ vykdyti teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

18. Proceso atnaujinimas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių yra galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiÅ¡kai reikÅ¡mingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo bÅ«ti nustatytas. Dėl Å¡ios priežasties asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , privalo įrodyti esant bent vienÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę bylai ir bÅ«tų neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip bÅ«tų užtikrintas Å¡io proceso instituto tikslas ir reikÅ¡mė.

Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibÅ«dinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimÄ , o teisiÅ¡kai Å¡ias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

20. Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka Å¡iuos požymius:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant sprendimÄ ;

2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;

3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

21. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

22. Nagrinėjamoje byloje praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikęs pareiÅ¡kėjas kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę nurodė tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 26 d. specialisto iÅ¡vadoje buvo nustatytas tikrasis UAB „ERP“ nemokumo momentas, t. y. UAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad nurodyta aplinkybė nepakeis galutinės iÅ¡vados dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau nurodytu pagrindu praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, kurioje UAB „ERP“ bankrotas pripažintas tyčiniu, pareiÅ¡kėjas siekia iÅ¡ teismo sprendimo motyvų paÅ¡alinti aplinkybes, kuriomis remiantis bÅ«tent jo atlikti veiksmai pripažinti tyčinio bankroto požymiais.

23. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ gali bÅ«ti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo pateikė 2019 m. liepos 8 d., teigdamas, kad apie nurodomÄ naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę sužinojo tik 2019 m. gegužės 28 d., kai, gavęs prokurorės leidimÄ , susipažino su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Ginčo tarp Å¡alių dėl CPK 368 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi nėra, taigi klausimas dėl termino pateikti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nepatenka į apeliacijos ribas.

24. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iÅ¡ Å¡ioje dalyje iÅ¡vardytų požymių, dėl kurio kilo bankrotas. Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis. Ä®BÄ®, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimÄ , neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens, tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai.

Taigi nors teismo sprendimo rezoliucinėje neturi bÅ«ti įvardijami konkretÅ«s asmenys, dėl kurių neteisėtų veiksmų įmonė patyrė nemokumÄ , tačiau teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje atitinkamų asmenų ir jų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io su įmonės nemokumo atsiradimu ar esminiu jos turtinės padėties pabloginimu įvardijimas kaip tyčinio bankroto požymių tam tikrais atvejais yra praktiÅ¡kai neiÅ¡vengiamas, tuo labiau, kad dalis tyčinio bankroto pagrindų yra siejami su konkrečiais asmenimis.

25. Pažymėtina, kad bankroto pripažinimas tyčiniu gali lemti ne tik tolesnių tyrimo veiksmų atlikimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis), ieÅ¡kinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiÅ¡kimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 dalis), bet ir ieÅ¡kinių dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis). Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali virÅ¡yti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl Å¡io (Å¡ių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir Å¡is kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tyčinio bankroto pripažinimas paprastai turėtų reikÅ¡ti tai, kad jei nebÅ«tų atlikti veiksmai, privedę prie tyčinio bankroto, tai įmonė apskritai nebÅ«tų bankrutavusi. Nesant tyčinio bankroto, įmonė bÅ«tų moki, todėl su kreditoriais bÅ«tų atsiskaityta. Veiksmai, kurie buvo pagrindas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pažeidžia ne konkretaus kreditoriaus teises, o visų kreditorių teises tokiu bÅ«du, jog lemia įmonės negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl Å¡ios priežasties pripažinus bankrotÄ tyčiniu turi bÅ«ti sudaryta galimybė kiekvienam kreditoriui atskirai reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos, kuriÄ sudaro bankroto procese jo nepatenkintų reikalavimų dalis, atlyginimo, nereikalaujant įrodyti prieÅ¡ konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neiÅ¡ieÅ¡kota bankroto procese), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡io asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotÄ , ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neiÅ¡ieÅ¡kotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

26. Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai iÅ¡spręsti įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti iÅ¡vadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir jÄ pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pripažinimas bankroto tyčiniu sukuria asmenims, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, teisinius padarinius, nurodytus Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje.

27. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 UAB „ERP“ bankrotÄ pripažindamas tyčiniu, nutarties motyvuose ne tik nurodė tyčinio bankroto požymius, bet ir įvardino konkrečius asmenis – M. Z., G. R. ir O. R., dėl kurių sÄ moningų veiksmų UAB „ERP“ tapo nemokia. Pasisakydamas dėl UAB „ERP“ akcininkų G. R. ir O. R. veiksmų atitikimo tyčinio bankroto požymiams, teismas, be kita ko, konstatavo, kad UAB „ERP“ finansinė padėtis, jos akcininkams pateikus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir vėliau atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria buvo atmestas jų pareiÅ¡kimas, žymiai pablogėjo ir pasiekė ribÄ , kai turimas turtas, kurio sudėtyje, bendrovei vykdant Å«kinę komercinę veiklÄ , dominavo trumpalaikis turtas – atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, tapo nepakankamu pradelstiems įsipareigojimams padengti.

Nustatytos aplinkybės rodo, kad G. R. ir O. R. siekė ne tik sudaryti bendrovei konkurencijÄ informacinių technologijų srityje, pereidami dirbti į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „InnoForce“, bet ir siekė paÅ¡alinti bendrovę iÅ¡ rinkos, pateikdami pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo. Vilniaus apygardos teismo vertinimu, Å¡ie suinteresuoti asmenys (G. R. ir O. R.) veikė sÄ moningai, tai yra suvokdami, kokias pasekmes sukels toks jų elgesys, ir siekdami tokių pasekmių arba sÄ moningai leisdami joms kilti.

Tokie jų veiksmai, iš esmės atitinka tyčinio bankroto požymius, numatytus ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

28. Pažymėtina, kad teismai, pripažindami BUAB „ERP“ bankrotÄ tyčiniu, tikslios bendrovės tapimo nemokia datos nenustatinėjo, tačiau sprendė, kad 2012 m. sausio 30 d. (pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ ) UAB „ERP“ dar buvo moki. Å iÄ aplinkybę teismai vertino kaip pagrindÄ teigti, kad G. R. ir O. R., 2012 m. pereidami dirbti į UAB „InnoForce“ ir 2012 m. sausio 30 d. pirmieji kreipdamiesi į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iÅ¡kėlimo, tokiais savo veiksmais siekė paÅ¡alinti UAB „ERP“ iÅ¡ rinkos ir tokiu bÅ«du prisidėjo prie UAB „ERP“ privedimo prie bankroto. Tuo tarpu specialisto iÅ¡vadoje, kuria pareiÅ¡kėjas grindžia praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ byloje, pažymima, kad UAB „ERP“ yra nemoki nuo 2011 m. gruodžio 31 d.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas suranda naujų įrodymų, atitinkančių tokius kriterijus: Å¡ie įrodymai buvo bylos nagrinėjimo metu, bet jie tuo metu nebuvo žinomi teismui bei pareiÅ¡kėjui, o tapo žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir turi esminės reikÅ¡mės bylai, t. y. priimant sprendimÄ , bÅ«tų turėję jam įtakos. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitÄ informacijÄ , esančiÄ naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančiomis aplinkybėmis.

Taigi procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių taip pat taikytina ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad specialisto iÅ¡vada, nors ir yra įrodymas, tačiau Å¡ioje byloje atitinka naujai paaiÅ¡kėjusios ir turinčios esminę reikÅ¡mę bylos aplinkybės požymius. Å iuo įrodymu grindžiama naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė buvo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant teismo sprendimÄ , tačiau apie jÄ buvo sužinota tik įsiteisėjus sprendimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra). Tokio specialisto suraÅ¡yto dokumento iÅ¡vadų įvertinimas gali turėti esminės reikÅ¡mės bylai, nes tuo atveju, jei pasitvirtintų specialisto iÅ¡vadoje pateiktas vertinimas, kad UAB „ERP“ tapo nemoki 2011 m. gruodžio 31 d., galėtų kilti abejonių dėl G.

R. ir O. R. veiksmų, atliktų po Å¡ios datos, t. y. ieÅ¡kinio dėl bankroto bylos UAB „ERP“ iÅ¡kėlimo ir perėjimo dirbti į UAB „InnoForce“ kvalifikavimo kaip sÄ moningo prisidėjimo prie UAB „ERP“ privedimo prie nemokumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis nustato pareigÄ Ä¯monės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetencijÄ laiku ir nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo po to, kai įmonė tampa nemoki, taigi tuo atveju, jei UAB „ERP“ iÅ¡ tiesų tapo nemoki nuo 2011 m. gruodžio 31 d., G.

R. ir O. R. kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pripažinimas tyčinio bankroto požymiu pažeistų visuotinai pripažintÄ principÄ , kad negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus).

31. Taip pat pažymėtina, kad konkreti UAB „ERP“ nemokumo atsiradimo data byloje dėl įmonės tyčinio bankroto nebuvo nustatyta todėl, kad bendrovėje buvo netinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir bankroto administratoriui nebuvo perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai, iÅ¡ kurių bÅ«tų pagrindas spręsti apie tikslų įmonės nemokumo atsiradimo momentÄ . Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, Å¡iÄ aplinkybę taip pat pripažino, tačiau skundžiama nutartimi atsisakydamas atnaujinti procesÄ savo iÅ¡vadas nepagrįstai grindė tik prielaida, jog nemokumo atsiradimo momentas galimai neturės teisinės reikÅ¡mės bylos rezultatui.

32. Nors šiuo atveju buvo nustatyta ir daugiau UAB „ERP“ tyčinio bankroto požymių, tačiau visi kiti nustatyti tyčinio bankroto požymiai siejami ne su akcininkų G. R. ir O. R., bet su UAB „ERP“ vadovo M. Z. atliktais veiksmais. Įmonės vadovas proceso bankroto pripažinimo tyčiniu byloje atnaujinti neprašo. Taigi, nors naujai paaiškėjusi aplinkybė įtakos M. Z. atliktų veiksmų kvalifikavimui neturi ir galutinio rezultato civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 negali pakeisti, t. y.

UAB „ERP“ bankrotas iÅ¡liktų pripažintas tyčiniu, tačiau Å¡i nauja aplinkybė, susijusi su UAB „ERP“ nemokumo momentu, gali turėti įtakos teismo iÅ¡vadų, lemiančių konkrečių asmenų – UAB „ERP“ akcininkų G. R. ir O. R. – teises ir pareigas, pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, keisdamas ankstesnę savo praktikÄ dėl draudimo atnaujinti procesÄ bankroto bylose ir iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad toks draudimas neapima įsiteisėjusių teismo nutarčių dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, atsižvelgė į bankroto pripažinimo tyčiniu teisines pasekmes.

Taigi vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas procesui atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Remiantis nurodytais motyvais, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės – procesas civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 dėl uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu atnaujinamas. Atnaujinus procesÄ , civilinė byla nagrinėjama iÅ¡ naujo pagal CPK nustatytas taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad atnaujinus procesÄ , teismas turi pasisakyti dėl pareiÅ¡kėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo ir jį analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik Å¡itaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iÅ¡ tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Kadangi UAB „ERP“ vadovas M.

Z. proceso atnaujinti neprašė ir tokį praÅ¡ymÄ pateikė tik bendrovės akcininkas G. R., kurį palaikė ir bendrovės akcininkė O. R., darytina iÅ¡vada, kad M. Z. veiksmų (neveikimo) vertinimas nepatenka į proceso atnaujinimo ribas ir procesas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 dėl uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu atnaujintinas tiek, kiek tai susiję su UAB „ERP“ akcininkų G. R. ir O. R. veiksmų (neveikimo) privedant įmonę prie bankroto tyčia teisėtumo ir priežastinio ryÅ¡io su tyčiniu bankrotu įvertinimu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-5468-585/2015 dėl uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kiek tai susiję su uždarosios akcinės bendrovės „ERP“ akcininkų G.

R. ir O. R. veiksmų (neveikimo), privedant įmonę prie bankroto tyčia, teisėtumo ir priežastinio ryšio su tyčiniu bankrotu įvertinimu. Teisėjas Artūras Driukas