aa092144-fd2e-44cd-a0c5-60d93c5e1a94 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                  (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU       2017 m. rugsėjo 8 d.   Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, sekretoriaujant Gerardui Franckevičiui, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Erikui Rugieniui, atsakovo atstovui Modestui Kuodžiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Saugerda“ ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo 12 535,70 Eur žalos atlyginimo, taip pat patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2015-10-27 ekspeditorius BLG Logistics pareiÅ¡kė jam pretenzijÄ 12 535,70 Eur nuostolių už sugadintÄ krovinį – automobilį (duomenys neskelbtini). UAB „Saugerda“ į vilkikÄ Renault Premium, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), krovė krovinį (automobilius) (duomenys neskelbtini), ir vienas automobilis buvo pažeistas pakrovimo metu.

Atsakovas 2015-10-27 buvo informuotas apie 2015-10-26 autoįvykį Vokietijoje, kurio metu, kraunant automobilius ir automobiliui (duomenys neskelbtini) užvažiuojant ant autovežio priekabos, stipriai užkabintas ir pažeistas stogas. Stogas buvo apgadintas per visÄ automobilio ilgį ir privalėjo bÅ«ti keičiamas. Atsakovas 2016-12-20 sprendimu dėl 2015-10-26 įvykio informavo ieÅ¡kovÄ nusprendęs pripažinti šį įvykį nedraudžiamuoju įvykiu ir atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , motyvuodamas tuo, kad įvykis įvyko dėl didelio ieÅ¡kovo vairuotojo neatsargumo.

IeÅ¡kovo teigimu atsakovas neįrodė tokiÄ aplinkybę buvus. Pažymėjo, kad nedraudiminiai įvykiai, numatyti atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o kilus abejonių jokia sÄ voka negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė su juo nesutinkantis. PaaiÅ¡kino, kad įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kadangi remiantis Å¡alių sutartiniams santykiams galiojusių Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių Nr. 19 6.1.3 punktu, draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo.

Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiÅ¡kiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs. Šiuo atveju vežėjas nebuvo pakankamai rÅ«pestingas. Vairuotojas pakrovimo metu neįsitikino, kad antro aukÅ¡to platforma nėra pakelta pakankamai aukÅ¡tai, kad tilptų pakraunamas automobilis arba bÅ«tų staigiai sustabdęs, tik pajutęs pasiprieÅ¡inimÄ , žalos bÅ«tų pavykę iÅ¡vengti.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinį. Pažymėjo, kad atsakovas procese yra nenuoseklus - iÅ¡ pradžių atsisakęs pripažinti įvykį draudiminiu ir su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutikęs Å¡iuo vieninteliu motyvu, vėliau, jau prasidėjus teisminiam pradėjo kelti klausimus dėl ieÅ¡kovo reikalavimo teisės, taip pat ginčyti žalos dydį. Atkreipė dėmesį, kad žalÄ administravo pats atsakovas ir jos dydis įrodinėjamas jo paties surinktais įrodymais.Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo vairuotojas buvo nepakankamai atsargus, o didelis jo neatsargumas buvo pagrindas įvykio draudiminiu nepripažinti.

AiÅ¡kino, jog argumentuodamas Å¡alių sutartinius santykius nustatančių dokumentų sÄ lygų neapibrėžtumu, ieÅ¡kovas jokios sÄ lygos negaliojančia pripažinti nepraÅ¡o. Nurodė, kad neaiÅ¡ku, ar automobilis po sutaisymo buvo realizuotas, jei taip, už kokiÄ sumÄ , nes gal apskritai savininkas nepatyrė jokios realios žalos, jei vis tiek pardavė brangiau nei pirko. Atsakovo teigimu ieÅ¡kovo pateikti įrodymai reikalavimo teisei pagrįsti nepakankami. IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo sutartis (b.l. 6-12). 2015-10-26 Vokietijoje įvykio įvykis, kurio metu ieÅ¡kovo vairuotojas M.

D., kraudamas automobilį BMW X5 į autovežį, nubraukė jo stogÄ Ä¯ antrojo autovežio aukÅ¡to platformÄ (b.l. 19-20). Ekspeditorius BLG Logistics patvirtino, kad UAB „Saugerda“ yra su juo atsiskaičiusi pagal 12 535,70 Eur dydžio sÄ skaitÄ kroviniui padarytÄ Å¾alÄ (b.l. 72-78).Grįsdamas reikalaujamos žalos dydį, ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė nukentėjusio asmens užsakymu atliktos žalos apskaičiavimo ekspertizės iÅ¡vadų kopijÄ (b.l. 85-132).2016-12-20 raÅ¡tu atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas iÅ¡tyrė 2015-10-26 įvykį, kai UAB „Saugerda“ automobiliu, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vežė krovinį (automobilius) Vokietijoje ir vienas automobilis buvo pažeistas pakrovimo metu.

RaÅ¡te nurodė, kad vadovaujantis 1956 metų CMR konvencija ir vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 019 yra apdraudęs ieÅ¡kovo įmonės kaip krovinių vežėjo automobiliais atsakomybę, draudimo liudijimas Nr. 710-932-0256610. 2015-10-27 ekspeditorius BLG Logistics pareiÅ¡kė pretenzijÄ UAB „Saugerda“ dėl 12 535,70 EUR nuostolio už sugadintÄ automobilį (duomenys neskelbtini). RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad pagal vairuotojo paaiÅ¡kinimÄ , užvažiuojant nt autovežio priekabos su nauju kraunamu automobiliu (duomenys neskelbtini), jis stipriai užkabino stogÄ ir jį pažeidė.

Pagal atsiųstas nuotraukas nustatyta, jog stogas apgadintas per visÄ automobilio ilgį ir privalo bÅ«ti keičiamas, kas leidžia spręsti, jog vairuotojas, pajutęs smÅ«gį, automobilio nesustabdė. Pagal Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr.019 6.1.3. punktÄ â€ždraudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiÅ¡kiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs“.

Jei vairuotojas bÅ«tų įsitikinęs, kad antro aukÅ¡to platforma nėra pakelta pakankamai aukÅ¡tai, kad tilptų pakraunamas automobilis arba bÅ«tų staigiai sustabdęs, tik pajutęs pasiprieÅ¡inimÄ , žalos bÅ«tų buvę galima iÅ¡vengti (b.l. 21). AnalogiÅ¡kus argumentus atsakovas pakartojo ir 2017-01-10 raÅ¡tu atsakydamas į ieÅ¡kovÄ atstovo kreipimÄ si. Papildomai nurodė, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė, pagal kuriÄ vežėjas už krovinio sugadinimÄ atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

Vežėjo atsakomybė reglamentuota CMR konvencijos 17 straipsnyje. CMR Konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotÄ pristatymÄ . Žala dėl krovinio sugadinimo buvo padaryta faktinio vežėjo vairuotojo veiksmais, kurie pagal įstatymus prilyginami tyčiniams veiksmams, dėl ko turi bÅ«ti taikomos CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatos, kas lemia vežėjo teisės į atsakomybės ribojimÄ netekimÄ .

CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis Å¡ios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų arba kurios įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl jo kaltės (b.l. 22-23). Dėl įvykio pripažinimo draudiminiu Dėl faktinių įvykio aplinkybių ginčo byloje iÅ¡ esmės nėra. Nustatyta, kad automobilio stogas, kraunant jį į autovežį, buvo apgadintas dėl to, jog autovežio vairuotojas buvo nepakankamai pakėlęs antrojo aukÅ¡to platformÄ .

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vežėjo veiksmų kvalifikavimo dideliu neatsargumu. Nagrinėjamos bylos kontekste prasme svarbu pažymėti, kad įstatymas įtvirtina skolininko kaltės prezumpcijÄ bendrÄ ja prasme, t. y. nedetalizuojant kaltės formos ir (arba) rÅ«Å¡ies. Dėl to Å¡aliai, kuri kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu remiasi tam tikra konkrečia skolininko kaltės forma ir (arba) rÅ«Å¡imi, tenka atitinkama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad draudikui, kuris kaip savo atsikirtimų pagrindu nurodo, jog įvykis yra nedraudžiamasis, nes įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, patvirtinančias draudėjo ar apdraustojo didelį neatsargumÄ (CPK 178 straipsnis, Draudimo įstatymo 89 straipsnis, 82 straipsnio 6 dalis).Sutiktina su atsakovu, kad draudikas turi teisę draudimo sutartyje, kurios sudėtinė dalis yra ir kiti draudimo Å¡alių tarpusavio santykius reguliuojantys aktai, nustatyti nedraudžiamuosius įvykius.

Tokia teisė kyla iÅ¡ įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos. CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.994 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo rizikÄ reiÅ¡kia ir tai, kad prisiimdamas tokiÄ rizikÄ draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais.Aptariamu atveju nedraudžiamųjų įvykių, kurių atveju atsakovas atleido save nuo atsakomybės mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , sÄ raÅ¡as įtvirtintas Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 skyriuje.

Pagal Taisyklių 6.1.3 punktÄ draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijÄ , kai žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo (b.l. 45-47). Å alių sudarytos draudimo sutarties ypatingųjų sÄ lygų (b.l. 7) 2.3 punkte nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kuris atsiranda dėl draudėjo didelio neatsargumo, kai nebuvo laikytasi bent minimalių atsargumo, atidumo ar rÅ«pestingumo reikalavimų. Be to, atsakovas remiasi ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 29 straipsnio nuostatomis ir nurodo, kad žala dėl krovinio (kraunamo automobilio) sugadinimo buvo padaryta faktinio vežėjo vairuotojo veiksmais, kurie prilygintini tyčiniams.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ , taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali bÅ«ti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visiÅ¡kÄ atsakomybę už krovinio praradimÄ .

Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012; 2013 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013 ir kt.).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai didelio neatsargumo kaip nedraudiminio įvykio sÄ lygos, sÄ vokÄ apibrėžė ir pats atsakovas Å¡alių sudarytos draudimo sutarties ypatingųjų sÄ lygų 2.3 punkte.Kasacinis teismas, plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1dalies taikymo praktikÄ , taip pat yra pažymėjęs, kad dideliu neatsargumu laikytini sÄ moningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio iÅ¡saugojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-219/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2014).IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų apie automobilio sugadinimus akivaizdu, kad vairuotojo pasirinktas autovežio platformos aukÅ¡tis tik nežymiai nei buvo reikalingas.

IeÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad autovežyje nėra įdiegta technologinių sprendimų, leidžiančių tiksliai nustatyti antrojo aukÅ¡to platformos aukÅ¡tį, todėl tai, kad vairuotojai platformÄ kiek reikalinga pakelia „iÅ¡ akies“ yra normali praktika. Tokius ieÅ¡kovo teiginius paneigiančių argumentų ar įrodymų atsakovas neteikė. Teismas pažymi, kad nei prie Å¡alių sudarytos draudimo sutarties pridėtuose Nurodymuose vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais (b.l. 9-11), nei kokiame kitame akte nebuvo jokių konkrečių nurodymų dėl antrojo autovežio aukÅ¡to platformos pakėlimo vežėjui, kraunančiam automobilius.

Atsakovas savo teiginių apie tai, kad žalÄ bÅ«tų buvę galima sumažinti, jei vairuotojas bÅ«tų iÅ¡ karto, tik pajutęs pasiprieÅ¡inimÄ , sustabdęs automobilį, negrindė jokiais įrodymais. O jų nesant, įvertinus vairavimo sÄ lygas, kuriomis automobilis varomas ant autovežio, su tokia atsakovo prielaida sutikti negalima. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad nagrinėjamu atveju įvyko žmogiÅ¡ka klaida, kuri negali bÅ«ti vertintina sÄ moningais, pakankamais tikslingais vežėjo vairuotojo veiksmais, galint ir turint suprasti, kad žala kroviniui neiÅ¡vengiamai bus padaryta.

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog žala buvo padaryta dėl didelio ieÅ¡kovo vairuotojo neatsargumo, todėl aptariamas įvykis pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį laikytinas draudiminiu (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo Bylos duomenimis, žalos bylos administravimo metu, trukusiu daugiau kaip metus, draudikas nekėlė jokių klausimų draudėjui, susijusių su jo reikalavimo teise į draudimo iÅ¡mokÄ , kaip ir žalos dydžiu.

Tokie argumentai, iÅ¡sakyti teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovui buvo siurpriziniai. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .IeÅ¡kovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus apie tai, kad su ekspeditoriumi, pareikalavusiu iÅ¡ jo 12 535,70 Eur žalos atlyginimo, jis yra atsiskaitęs, todėl teismas kaip visiÅ¡kai nepagrįstus atmeta atsakovo atstovo argumentus apie tai, kad ieÅ¡kovas nėra įgijęs teisės reikalauti draudimo iÅ¡mokos.

Žalos dydį ieÅ¡kovas pagrindė, pateikdamas žalÄ vertinusio specialisto iÅ¡vadas. Jų turinio atsakovas niekaip neginčijo. Tuo tarpu atsakovo atstovo argumentai apie tai, kad galimai realios žalos nebuvo visai, nes automobilis esÄ vis tiek galėjo bÅ«ti parduotas brangiau negu įgytas, atmestini kaip jokios reikÅ¡mės neturintys bendro pobÅ«džio pasvarstymai.Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 12 535,70 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinį patenkinus, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas 376 Eur žyminis mokestis (b. l. 24) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), 1 089 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (b.l. 25, 48-50) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), 167 Eur vertimo iÅ¡laidų (b. l. 135-136) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), iÅ¡ viso 1 632 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas byloje patyrė 6,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad Å¡i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitÄ reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Saugerda“, juridinio asmens kodas 302249640, iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, vykdančio veiklÄ per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 302912288, 12 535,70 Eur draudimo iÅ¡mokos bei 1 632 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, vykdančio veiklÄ per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 302912288, į valstybės biudžetÄ 6,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                              Giedrė Čėsnienė