2023-03-08 Nr. AB-5334-4-45-3-00085-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1502-525/2023

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00085-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui J. A. O., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio J. A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio J. A. O. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį J. A. O. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2023 m. gegužės 14 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl išsiuntimo.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį. Sulaikymo metu Užsienietis nepateikė asmens tapatybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir buvo apgyvendintas Tarnyboje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Užsieniečio prašymą išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 21S53046 nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti 5 metus į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis sprendimą apskundė.

3. Centras pažymėjo, jog 2021 m. gruodžio 28 d. atlikus amžiaus nustatymo tyrimą, gauta medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada, jog Užsieniečio biologinis amžius yra 19-23 metų intervale. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. 22S5162, kuriuo įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendino Centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesių laikotarpiui. Vilniaus regiono apylinkės teismas netenkino Užsieniečio skundo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą iš dalies tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą ir pakeitė Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 21S53046, sumažindamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą iš 5 metų į 3 metus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą. Įsiteisėjo Migracijos departamento sprendimas ir Užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo statuso.

4. Centras pažymėjo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2023 m. vasario 26 d. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 18 d. pakeitė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikė kitą priemonę – įpareigojimą kiekvieną antradienį nuo 8.00 iki 17.00 val. pranešti Kybartų Centrui apie savo buvimo vietą, šią priemonę taikant iki 2023 m. sausio 1 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Centras atkreipė dėmesį, jog iš (duomenys neskelbtini) ambasados (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 16 d. gautas Užsieniečio grįžimo dokumentas, galiojantis 3 mėnesius nuo išdavimo dienos. Užsienietis 2023 m. vasario 13 d. buvo sulaikytas Tarnybos pareigūnų ne ilgiau kaip 48 valandoms. Užsieniečio judėjimo laisvė buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu buvo ribojama nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugsėjo 8 d., t. y. 14 mėnesių ir tai neviršija Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatyto maksimalaus 18 mėnesių laisvės ribojimo termino. Užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kadangi jis nesutinka savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, bando pasislėpti, išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, kas laikytina nebendradarbiavimu su kompetentingomis institucijomis.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 15 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. kovo 16 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūra yra baigta (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 16 d. išdavė Užsieniečiui grįžimo į kilmės valstybę pažymėjimą, galiojantį 3 mėnesius. Artimiausiu metu yra numatytas išsiuntimas, išsiuntimo data teismui yra žinoma. Iš bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, su savimi neturėjo dokumentų, galinčių patvirtinti jo asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi šeiminių, ekonominių, socialinių bei kitokių ryšių, atsisako savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, kas, teismo vertinimu, padidina Užsieniečio pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos ir Lietuvos Respublikos riziką. Teismo vertinimu, siekiant įvykdyti Migracijos departamento sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, būtina apriboti jo judėjimo laisvę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Užsieniečio sulaikymas būtų neproporcinga priemonė tikslams pasiekti, todėl teismas taikė švelnesnę priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, nustatant terminą iki grįžimo į kilmės valstybę pažymėjimo galiojimo termino pabaigos – 2023 m. kovo 16 d.

8. Užsienietis faktiškai buvo sulaikytas ne daugiau nei 14 mėnesius. Esant tokioms aplinkybėms sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės ‒ apgyvendinimo Tarnyboje suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymas yra galimas.

III. 9. Užsienietis prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – teikimą atmesti.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog:

10.1. Esminė aplinkybė, kuria teismas grindžia poreikį riboti Užsieniečio judėjimo laisvę – tariamai vykdomas Užsieniečio išsiuntimas į kilmės valstybę – nėra patvirtinta bylos duomenimis. Teismo sprendime nurodoma, jog teismui yra žinoma išsiuntimo data, tačiau bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina, kad realiai vykdomas Užsieniečio išsiuntimas.

10.2. Užsieniečio laisvės apribojimas yra neproporcingas, nepagrįstai suvaržantis Užsieniečio judėjimo laisvę. Nėra nurodyta nei vienos aplinkybės, kuri patvirtintų, kad priimto sprendimo dėl išsiuntimo negalima būtų įvykdyti neribojant pareiškėjo judėjimo laisvės. Tam, kad būtų įvykdytas priimtas sprendimas, nebūtina Užsieniečiui riboti laisvę.

10.3. Skundžiamo apylinkės teismo sprendimo nėra pagrindo laikyti motyvuotu procesiniu dokumentu, nes jame griežčiausios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą pagrindžiančių motyvų nėra. Pažymėtina, jog Užsieniečiui nebuvo suteikta galimybė susisiekti su savo advokatu. Sulaikymo metu iš Užsieniečio buvo paimtas telefonas. Atsisakymas leisti Užsieniečiui susisiekti su savo atstovu savaime laikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu ir pagrindu naikinti priimtą sprendimą. Užsienietį atstovavusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatė nebuvo susipažinusi su pareiškėjo byla ir negalėjo jo tinkamai atstovauti.

10.4. Užsienietis turi darbą. Byloje pateikti tai patvirtinantys duomenys. Laisvės apribojimas riboja Užsieniečio galimybę dirbti ir integruotis. Užsienietis turi teisę dirbti ir šią teisę realizuoti. Sprendimu nepagrįstai apribojus Užsieniečio teisę dirbti, sukeliami turtiniai nuostoliai

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Pažymima, jog Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatyta, tačiau jis nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Užsieniečio teisės nėra pernelyg suvaržytos, nes jam taikomos laikino apgyvendinimo priemonės yra tinkamos ir proporcingos siekiamiems tikslams. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą disponavo neviešo pobūdžio informacija dėl priverstinio grąžinimo vykdymo detalių.

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą iš dalies nustatęs, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir yra vykdoma užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę procedūra.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo sujungti bylą su kitų dviejų kilmės valstybės piliečių bylomis, kurios nagrinėjamos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Užsieniečio vertinimu, šių asmenų situacija yra identiška ir priimti sprendimai grindžiami tais pačiais motyvais. Įvertinusi poreikį individualiai išnagrinėti kiekvieno asmens judėjimo laisvės apribojimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimą ir atsižvelgusi į tai, jog apeliaciniame skunde prašoma sujungti bylas dėl skirtingų asmenų judėjimo laisvės apribojimų, nustatytų skirtingais pirmosios instancijos teismo sprendimais, teisėjų kolegija Užsieniečio prašymo netenkina.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį įsiteisėjo Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 21S53046, kuriuo Užsieniečiui nesuteiktas prieglobstis.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., todėl nagrinėjamu atveju taikomos Įstatymo X2 skyriaus normos (Įstatymo 1407 str.).

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

19. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti Užsieniečiui griežčiausią alternatyvią sulaikymui priemonę sutinka, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, savanoriškai nevykdo Migracijos departamento sprendimo dėl išsiuntimo į kilmės valstybę.

21. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje iš esmės yra ribota nuo 2021 m. liepos mėnesio iki 2022 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2023 m. vasario 13 d. iki dabar, t. y., daugiau nei 15 mėnesių. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Taigi, šiuo atveju būtina įvertinti, ar atsižvelgus į tai, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama ilgą laiką, nagrinėjamoje byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios tolimesnį apribojimų taikymą.

22. Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 2 straipsnio 1 dalį ši direktyva yra taikoma trečiųjų šalių piliečiams, neteisėtai esantiems valstybės narės teritorijoje. Šiuo atveju Užsienietis tenkina šią sąlygą – Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas ir Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

23. Grąžinimo direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai: a) esama pasislėpimo pavojaus, arba b) atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo.

24. Remiantis įsiteisėjusiu Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 21S53046, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko be asmens tapatybę ir / ar pilietybę patvirtinančių dokumentų. Paklaustas apie savo kilmės valstybę, Užsienietis apklausos metu teigė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Užsienietis nurodė gyvenamosios vietos specifiką, laisvai kalba (duomenys neskelbtini), todėl atitinkamai tikėtina, jog Užsienietis yra iš (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju yra nustatyta Užsieniečio tapatybė. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

25. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje buvo pateikti nevieši duomenys dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę. Minėtais duomenimis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Duomenys patvirtina Užsieniečio realaus išsiuntimo galimybę į kilmės valstybę. Be kita ko, (duomenys neskelbtini) ambasada (duomenys neskelbtini) 2022 m. gruodžio 16 d. išdavė grįžimo dokumentą, galiojantį 3 mėnesius. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje pateiktus duomenis, galutinio sprendimo įvykdymo ir Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikimybę, taip pat tai, kad apeliantui judėjimo ribojimas taikomas tiki iki 2023m. kovo 16d., sprendžia, kad Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas yra pagrįstas ir, atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Užsieniečio judėjimo apribojimas atitinka proporcingumo reikalavimą.

26. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimų trukmę Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies aspektu, kas neviršija Įstatyme nustatyto imperatyvaus judėjimo laisvės ribojimo termino, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nustatytos išskirtinės aplinkybės, pagrindžiančios pirmosios instancijos teismo nustatytų judėjimo laisvės apribojimų būtinumą ir proporcingumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai Užsieniečiui taikė judėjimo laisvės apribojimus.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio J. A. O. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius