N-575-306-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-306/2012

Teisminio proceso Nr. 4-03-3-05676-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 10 d. A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. spalio 9 d., apie 20.49 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,98 promilių girtumas), nepasirinko saugaus greičio bei nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas toliau, atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau pasitraukė iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs policijai, eismo įvykio metu sugadinti trys automobiliai. Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 132, 231.1 ir 234 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. sausio 14 d. nutarimu A. Š. už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 4 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas, subendrinęs administracines nuobaudas, A. Š. galutinai paskyrė 4 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno V.

Z. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, alkotesterio duomenimis, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, nukentėjusiųjų R. J. ir L. Č. bei liudytojų Z. V., R. M. ir V. Z. parodymais, taip pat iš dalies paties A. Š. bei liudytojų I. F. (I. F.), A. G. ir J. M. (J. M.) paaiškinimais. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovinčius automobilius Mitsubishi Galant, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasitraukė, apie įvykį nepranešęs policijai. Tačiau nurodė, jog A. Š. neigė nagrinėjamo įvykio metu vairavęs minėtą automobilį ir teigė, kad tuo metu automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo I. F.. Nors minėtą aplinkybę patvirtino liudytoju teismo posėdžio metu apklaustas I. F. ir iš dalies liudytojai J. M. bei A. G., teismas šių liudytojų parodymais nesivadovavo ir minėtą įvykio versiją vertino kritiškai, kadangi tokia versija buvo nurodyta tik bylos nagrinėjimo teisme metu, o duodamas paaiškinimus policijos pareigūnams, A.

Š. nei karto neminėjo, jog jo automobilį vairavo I. F.. Teismas pabrėžė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog nežino, kas vairavo jo automobilį, o savo 2010 m. spalio 10 d. rašytiniame paaiškinime teigė, kad neatsimena, kas vairavo minėtą automobilį. Atkreipė dėmesį, jog A. Š. ir jo prašymu apklaustų liudytojų paaiškinimai yra prieštaringi bei netikslūs, kadangi pagal policijoje gautą pranešimą nustatytas tikslus nagrinėjamo įvykio laikas buvo 20.49 val. ir liudytojas Z.

V. taip pat nurodė įvykio laiką tarp 21-22 val. Tuo tarpu liudytojai J. M. bei A. G. nurodė, kad A. Š. paprašytas I. F. automobilį vairavo apie 19 val., o pats A. Š. ir I. F. teigė, jog tai vyko apie 18 val. Be to, I. F. nurodė, kad namo jis grįžo apie 20 val., t. y. anksčiau nei įvyko nagrinėjamas eismo įvykis. Taip pat pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir I. F. tvirtino, kad pastarajam vairuojant automobilį, A. Š. sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, tačiau liudytojai J. M. bei A. G. nurodė, jog A.

Š. sėdėjo šalia vairuotojo. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir tai, kad liudytojai I. F., J. M. bei A. G. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaimynai ir gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, teismas jų parodymus vertino kritiškai. Darydamas išvadą, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo būtent A. Š., teismas rėmėsi policijos pareigūnų V. Z. ir R. M. parodymais bei V. Z. tarnybiniu pranešimu. Pabrėžė, kad minėti policijos pareigūnai nurodė pranešimus apie įtartinai važiuojantį automobilį ir eismo įvykio padarymo faktą gavę kelių minučių skirtumu, ką patvirtino ir liudytojas Z.

V., kuris teigė, jog į policiją skambino 5-10 min. skirtumu. Taip pat pažymėjo, kad pareigūnas R. M. teigė, jog jis iš karto prisistatė prie Vilniuje, (duomenys neskelbtini), palikto automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vairuotojo vietoje rado sėdintį ir miegantį A. Š.. Atsižvelgęs į tai, atkreipė dėmesį, kad nuo eismo įvykio padarymo iki minėto automobilio ir vairuotojo vietoje esančio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens radimo praėjo labai mažas laiko tarpas (kelios minutės), kas prieštarauja A.

Š. paaiškinimams, jog tuo metu jis spėjo pamiegoti, pabusti, persėsti į vairuotojo vietą, tada vėl užmigti ir miegoti, kol jį pažadino atvykę policijos pareigūnai. Pasisakydamas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, teismas atkreipė dėmesį, kad pagal KET 234 punktą, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau A. Š. apie eismo įvykį policijai nepranešė ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas minėtą reikalavimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, A. Š. asmenybę ir tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta nuobauda), o lengvinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylos nagrinėjimo objektyvumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo principus, kadangi nemotyvuotai atsisakė vertinti gynybos liudytojų parodymus. Teigia, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o I. F.. Pažymi, kad teismas savo išvadas iš esmės grindė tik liudytojo Z. V. parodymais, kurie kelia pagrįstas abejones ir sudaro tik prielaidą teigti, jog nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo A. Š.. Atkreipia dėmesį, kad minėtas liudytojas nurodė įvykio metu su kolegomis išėjęs į kiemą parūkyti, tačiau nei vienas iš šių kolegų teisme nebuvo apklausti liudytojais. Taip pat tvirtina, jog liudytojas Z. V. negalėjo matyti automobilio valstybinio numerio ir negalėjo girdėti automobilių susidūrimo garso, o I. F. vairuojamas automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai manevravo dėl to, kad minėtas asmuo buvo ilgą laiką nevairavęs automobilio ir praradęs vairavimo įgūdžius. Mano, jog liudytojų J. M., A. G. ir I. F. nurodytas skirtingas automobilio vairavimo laikas turėjo būti vertinamas kaip suklydimas, kadangi J. M. ir A. G. tuo metu buvo neblaivūs, be to, visi nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su I. F. išvažiavo jau sutemus, o saulė 2010 m. spalio 9 d. leidosi apie 18.36 val.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad nagrinėjamu atveju A. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai bei objektyviai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad liudytojų Z. V., R. M. ir V. Z. parodymai yra nuoseklūs ir objektyvūs, todėl jais netikėti teismui nebuvo jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. Š. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyti veiksmai (KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 4 000 Lt iki 5 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>. Tuo tarpu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtus jam inkriminuotus pažeidimus, iš esmės argumentuodamas tuo, jog nagrinėjamo įvykio metu jis automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, o jį tuo metu vairavo I. F..

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. Š. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Pažymėtina, jog tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėjęs liudytojas Z. V., būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 51), apklausiamas liudytoju pirmosios instancijos teisme (b. l. 54-55), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad 2010 m. spalio 9 d., apie 21-22 val., pastebėjo įtartinai (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį baltos spalvos automobilį Volkswagen Passat, todėl iš karto paskambino policijai ir pranešė minėto automobilio valstybinį numerį. Pažymėjo, kad automobilis manevravo gana ilgai, iš pradžių važiavo tiesiai, po to sustojo gatvės viduryje, įjungė atbulinę pavarą, užvažiavo ant bortelio, tada ant kemsyno, vėliau įjungė pirmą pavarą ir pradėjo labai greitai važiuoti, nepataikė į posūkį ir įvažiavo į viešbučio gėlyną.

Taip pat nurodė, jog po to automobilis pradėjo važiuoti link kareivinių, vos nekliudė bendradarbės automobilio, o važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve pasuko į stovėjimo aikštelę, kur sustojo, pastovėjo, vėl įjungė atbulinę pavarą ir staigiai pradėjo judėti. Tada pasigirdo didelis garsas, todėl asmuo pamanė, jog įvyko eismo įvykis ir vėl paskambino policijai, tarp skambučių buvo 5-10 min. intervalas, o minėtas automobilis tuo metu nuvažiavo link kareivinių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai R.

M. ir V. Z., duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 56), taip pat būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 51), patvirtino, jog kelių minučių laikotarpiu buvo gauti du pranešimai apie nagrinėjamą įvykį – pirmasis apie važinėjantį taksi automobilį, kurio vairuotojas gali būti neblaivus, o antrasis apie tai, kad tas pats automobilis jau apgadino keletą kitų automobilių ir bando pasišalinti. Pabrėžtina, jog šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. raštas Nr. 10-S-21688 (b. l. 67), kuriame nurodyta, kad pranešimas apie eismo įvykį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio metu automobilis Volkswagen Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilius Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gautas 2010 m. spalio 9 d., 20.49 val. Be to, pažymėtina, jog pareigūnas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo netoliese, todėl nuvažiavo į įvykio vietą, kur rado minėtą automobilį ir vairuotojo vietoje miegantį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, o pareigūnas V. Z. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 3), be kita ko, nurodė, kad į įvykio vietą atvažiavo po 2-3 min. nuo iškvietimo, o tuo metu prie automobilio jau buvo atvykę kolegos ir tikrino A.

Š. dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų I.

F., J. M. bei A. G. parodymai vieni kitų neatitinka ir prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei objektyviais pripažintiems liudytojų parodymams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo iškelta versija, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o I. F., vertintina kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Juolab kad iš byloje esančios medžiagos (b. l. 55, 76) matyti, jog minėti liudytojai yra A. Š. kaimynai, dėl ko apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių jų suinteresuotumu bylos baigtimi.

Be to, liudytojai J. M. bei A. G. tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, todėl nurodyti, kas įvykio metu vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo. Taip pat pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame paaiškinime (b. l. 2), nei savo pirminiame 2010 m. spalio 10 d. rašytiniame paaiškinime (b. l.

6) nenurodė jokio kito nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavusio asmens ir tik 2010 m. lapkričio 3 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo minėtų pažeidimų padarymo dienos, pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme tvirtino, jog praėjus penkioms ar šešioms dienoms po minėto įvykio I. F. prisipažino, kad jis, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kitus du stovinčius automobilius. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamas įvykis įvyko apie 20.49 val., o I. F., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 55), aiškiai nurodė, kad jis jau apie 20 val. buvo grįžęs namo. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šių liudytojų parodymais.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius