aa03c436-40ce-4b5d-a87d-bbe338f4f3bf · Å iaulių apygardos teismas

                                                           Baudžiamoji byla Nr. M1-45-744/2018                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44955-2017-0                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.4;                                                                             1.1.4.2; 1.1.14; 1.2.3.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.2.6.2;

                                                                              2.10.1; 2.10.8; 2.10.9; 2.10.11 (S)                                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 22 d.Šiauliai               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Vilmai Armalytei ir Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei,nukentėjusiajai R.

M.,asmens, kurio byla nagrinėjama, - A. D., gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,A. D. atstovui pagal įstatymÄ V. D.,ekspertui ArÅ«nui Galiniui,               vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo               A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam ir deklaravusiam gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neteistam,              kuriam paskirta procesinės prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę),               kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje.

              Teismas n u s t a t ė : I. Ä®statymo uždraustos veikos aplinkybės              A. D., bÅ«damas nepakaltinamas, 2017 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, sugriebė rankomis gatve ėjusiÄ nukentėjusiÄ jÄ R. M. už nugaros ir nusinešė jÄ prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur, viena ranka laikydamas apglėbęs per liemenį, kita ranka spaudė kaklÄ ir, nukentėjusiajai besiprieÅ¡inant, sugriebė abejomis rankomis už kaklo ir smaugė, po to, nukentėjusiai bandant iÅ¡trÅ«kti, jÄ pargriovė ant žemės ir tokiu bÅ«du atėmęs galimybę prieÅ¡intis ir pabėgti, užsėdo ant nukentėjusiosios ir sudavė nemažiau dviejų smÅ«gių jai į galvÄ , ir, tęsdamas veikÄ , dÅ«rė peiliu link nukentėjusiosios pilvo bei, atlošęs jos galvÄ , peiliu pjovė 10 kartų per kaklÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajai pjautines žaizdas smakre, kakle, deÅ¡inės krÅ«ties priekinio pavirÅ¡iaus deÅ¡inėje, kairės plaÅ¡takos I pirÅ¡te, kairėje plaÅ¡takoje, poodinę kraujosruvÄ kaktos kairėje, odos nubrozdinimus deÅ¡inės krÅ«ties srityje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, nugaros deÅ¡inėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .II.

Ä®rodymai ir jų vertinimas               Asmuo, kurio byla nagrinėjama, - A. D. teisiamajame posėdyje apklaustas nebuvo, nes jis dėl psichikos bÅ«klės negalėjo dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme (2 t., 56-60 b. l.).              A. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, paaiÅ¡kino, kad 2017 m. sausio 1 d. 12 val. grįžo iÅ¡ profesinės mokyklos į namus. Matė, kad iÅ¡ namų išėjo R., jo brolio A. draugė. R. su jo broliu gyvena apie pusmetį.

R. nuėjo link P. gatvės. Ėjo paskui R. Suprato, kad R. pagalvojo, kokius daiktus turi kiÅ¡enėje (turėjo tuo metu peilį, raktus ir cigaretes). Tuomet nusprendė jÄ užpulti. Sunkiai jÄ sužaloti. Ne nužudyti, o sunkiai sužaloti. Priėjo iÅ¡ už nugaros, paėmė jÄ už juosmens, pakėlė, nusinešė 10 metrų nuo stotelės, apėmęs jos kaklÄ su ranka, pradėjo jÄ smaugti. Ji pradėjo muistytis, tada pervertė jÄ ant žemės, ranka prispaudė jos kaklÄ prie žemės. Sudavė deÅ¡iniu kumščiu į kairį žandikaulį.

Sudavė, nes norėjo jÄ Å¾aloti. IÅ¡ Å¡varko kiÅ¡enės iÅ¡sitraukė peilį, kurį buvo pasiėmęs iÅ¡ namų ir nešėsi į profesinę mokyklÄ . Du kartus užsimojo į R., taikė peiliu į pilvÄ , bet jai peiliu neįdÅ«rė. JÄ tik gÄ sdino. Be to, peilio galas buvo užlinkęs. Peilio aÅ¡menys buvo 15 cm. Tada ji pradėjo Å¡aukti. Paėmė jÄ už kaklo iÅ¡ nugaros, kaire ranka priglaudė R. prie kaklo peilį ir juo perbraukė per kaklÄ . Braukė su peiliu kaire ranka iÅ¡ deÅ¡inės į kairę.

Tikėjosi, kad jai perpjaus kaklÄ , ji pradės kraujuoti. Bet jai kaklo neperpjovė, tik per kaklÄ perbraukė peiliu, nes apie 15 metrų nuo jo pradėjo Å¡aukti vyrai „kÄ darai“. Kuomet įpjovė R. į pirÅ¡tÄ , nepastebėjo, gal tuomet, kai ji gynėsi nuo jo. Jei ne vyrai, bÅ«tų jÄ sunkiai sužalojęs, bÅ«tų gerklę perpjovęs, pilvÄ perpjovęs. Kodėl taip jai bÅ«tų daręs, negali pasakyti. Taip buvo sugalvojęs. Niekas jam nesakė sužaloti, pats taip sugalvojo. Peilį iÅ¡metė į upelį.

Slapstėsi S. miÅ¡ke, poilsiavietėje, nakvojo ant suoliukų. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Jei dar bÅ«tų tokia situacija, to nedarytų, jei R. apie jį blogai negalvotų (1 t., 170-171 b. l.).              Apklausiamas įtariamuoju papildomai A. D. paaiÅ¡kino, kad įtarime (praneÅ¡ime apie įtarimÄ ) paraÅ¡yta teisingai, tačiau jis su peiliu į pilvÄ nedÅ«rė, tik smÅ«giavo kumščiu vienÄ kartÄ . R. perpjovė kaklÄ todėl, kad ji jiems prasilenkiant blogai apie jį pagalvojo (jis jai nepatiko, bet nežino kuo) ir todėl spontaniÅ¡kai nusprendė jÄ sunkiai sužaloti - jÄ nusinešė, prismaugė, trenkė iÅ¡ kumščio į žandikaulį ir peiliu perpjovė kaklÄ .

Tada jis pamatė atbėgančius du vyriÅ¡kius ir pats pabėgo. Jei tie vyriÅ¡kiai nebÅ«tų atbėgę, jis bÅ«tų jÄ sunkiai sužalojęs. Palikdamas jÄ gulinčiÄ matė, kad nepasiekė savo tikslo jÄ sunkiai sužaloti, nes matė, kad sužalojimai buvo tik minimalÅ«s. Jis mano, kad jai perpjovus gerklę ir palikus jÄ nukraujuoti bÅ«tų palikta likimo valiai arba nukraujuos arba ne - taip jis suvokia sunkų sužalojimÄ . Ankščiau su R. jokių konfliktų neturėjo, jie gyvena viename name.

Apie tai, kad ji praeidama apie jį blogai pagalvojo, jis pajuto intuityviai. Prasilenkdama ji jam nieko nesakė. JÄ Å¾alodamas jis jokių žodžių jai nesakė. Å iuo metu psichinėmis ligomis neserga, narkotinių medžiagų nevartoja. Peilį jis nešėsi į mokyklÄ , jis buvo žaliame dėkle, žaliomis kriaunomis (1 t., 174-175 b. l.).              2017 m. rugsėjo 5 d. A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad jis įvykio vietoje parodė, kur užpuolė nukentėjusiÄ jÄ R.

M. ir kÄ su ja darė (1 t., 176-182 b. l.).              Nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. susiruošė eiti į darbÄ . Matė, kad jos draugo brolis A. taip pat ruošėsi kažkur iÅ¡eiti. Jai einat S. gatve link autobusų stotelės A. sparčiu žingsniu jÄ aplenkė. Ji dar paklausė A., kur jis eina, į kÄ jis atsakė, kad eina tiesiai, po ko jis nusiÅ¡ypsojo ir nuėjo link stotelės. Po to pamatė jį stovintį prie stotelės ir priėjo prie jo.

Jis be žodžių priėjo jai iÅ¡ už nugaros, paėmė jÄ už liemens ir greitu žingsniu pernešė per gatvę. Klausė A., kur jÄ neÅ¡a. Jis pasakė, kad jai dar 10 minučių yra iki autobuso. Ji prašė, kad jÄ paleistų, tačiau jis užsisuko į kitÄ gatvelę. Nešė jÄ laikydamas viena ranka už liemens, kita ranka buvo aukščiau ir pradėjo ta ranka jÄ smaugti už kaklo. Ji negalėjo įkvėpti, pradėjo panikuoti, muistytis, tačiau galvojo blaiviai, dar nebuvo Å¡oko.

Besimuistydama kažkaip atsidÅ«rė ant žemės. Kai ji nugriuvo, A. jÄ buvo prispaudęs. Neprisimena, ar užsėdęs buvo ant jos, ar su koja prispaudęs, tačiau ji negalėjo judėti. Bandė kojomis, keliais atsispirti, kad jis atsitrauktų nuo jos. Smaugimas vyko, kai jis jÄ nešė, smaugė su sulenkta alkÅ«ne, pakiÅ¡o rankÄ po kaklu. Po to gal ir abiem rankomis smaugė, negali to prisiminti. Atsimena, kad jis atleido jos rankÄ ir ji pradėjo rėkti, dairytis žmonių. Per visÄ tÄ laikÄ jis tepasakė vienÄ Å¾odį „tylėk“.

Jai berėkiant A. sudavė porÄ smÅ«gių kumščiu į galvÄ . Jai tada lyg ir pradėjo svaigti galva. Ir tada atsirado tas peilis. IÅ¡ kur atsirado, nematė. Jai buvo Å¡okas. Jis su tuo peiliu pradėjo jai „važiuoti“ (braižyti) per kaklÄ , tačiau iÅ¡ Å¡oko nejuto, kiek giliai pjauna. Kaip tiksliai laikė peilį, kai braukė per kaklÄ , nepamena, tačiau jėgos nebuvo, braukė su pasimėgavimu, kaip brauktų su teptuku. Braukė per kaklÄ ne su galiuku peilio, o aÅ¡menimis. Buvo su peiliu toks mojavimas, lingavimas, kaip pieÅ¡tų, brauktų su teptuku.

Ji toliau Å¡aukė ir tada jis bandė jai į pilvÄ durti. Ji nežiÅ«rėjo, kur jis taiko, į kuriÄ vietÄ , tiesiog bandė verstis ant nugaros, susigūžti, kad į pilvÄ nepataikytų. Ji matė visus jo veiksmus, tik nejuto nieko, nejuto kada persipjovė pirÅ¡tÄ , kad bėgo kraujas. Viskas truko greitai, gal kokias 5 minutes. TÄ akimirkÄ net neįsivaizdavo, dėl ko jis jÄ užpuolė. Negalvojo apie tai, kÄ jis nori padaryti, rėkė toliau ir pamatė, kad atbėga vyrai. Tada A. atsistojo, tačiau ji nematė, ar jis nubėgo, matė jį jau už upelio.

Ji prašė tų vyrų, kad jos nepaliktų, nes bijojo, kad A. gali sugrįžti. Tie vyrai atsivedė jÄ Ä¯ kiemÄ . Jiems pasakė, kad A. jai į pilvÄ dÅ«rė. Po to ji skambino draugui A., vėliau A. tėčiui. Jie atvažiavo. Atvyko ir „greitoji“, kuri jÄ ir iÅ¡sivežė. Tik po įvykio pradėjo galvoti, kad gal A. jautė, jog ji svetimas žmogus jų namuose, kad daugiau laiko brolis praleidžia su ja, gal galvojo, kad ji brolį iÅ¡ jo atima. Tarp jos ir A. jokių piktumų nebuvo.

Apie pusę metų gyveno su A. broliu jų namuose. Labai artimai su A. nebendravo. Jai jis atrodydavo kažkoks neprognozuojamas. A. D. aukÅ¡tas, apie 180 cm Å«gio, „kÅ«das“, atrodo fiziÅ¡kai stiprus, užsiima kovos menais, sportuoja. Jau po visko galvojo dėl nužudymo, tai, jei bÅ«tų norėjęs perpjauti kaklÄ , bÅ«tų perpjovęs, nes kaklo oda plona. Ji mano, kad jam buvo malonu, patiko, gal bÅ«tų taip ir valandÄ pjaustęs. Nurenginėti nebandė. Nebuvo tokių atvejų, kad jis bandytų jÄ merginti.

Kai jis jÄ užpuolė, jo veide buvo Å¡ypsena. Kai jÄ nešė, tai tikrai Å¡ypsojosi, o kai iÅ¡sitraukė peilį, jau nesiÅ¡ypsojo, nes matėsi, kad buvo supykęs dėl to, kad ji Å¡aukia. Ant kaklo liko randai. Pilve sužalojimų nebuvo, iÅ¡ pilvo kraujas nebėgo. RÅ«bai pilvo srityje nebuvo pažeisti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 28-30 b. l.), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

              Liudytojas M. J. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , bet iÅ¡ karto į tai nesureagavo. Tuo metu dirbo netoli įvykio vietos, kaip tik buvo pietų pertrauka. Ir tik pasikartojus Å¡auksmui pamatė, kas vyksta. Pamatė, kad guli žmogus, o ant jo dar žmogus su ruda striuke smÅ«giuoja. Jam pasirodė, kad ten buvo smÅ«giai. Eidamas artyn pamatė, kad apačioje gulintis asmuo yra mergina ir ji koja nuspyrė vaikinÄ , kuris buvo jÄ užgulęs. Jis pradėjo Å¡aukti, kad paleistų.

Tada tas vaikinas atsisuko į jį, pažiÅ«rėjo ir pradėjo bėgti. Kad nubėgantis vaikinas kÄ nors nusineÅ¡tų, nematė. Priėjęs prie merginos paklausė, kas nutiko. Mergina minėjo, kad vaikinas, kuris jÄ užpuolė, yra jos brolio draugas ar pažįstamas. Merginai buvo Å¡okas, drebėjo rankos, kojos, ji buvo iÅ¡balusi ir atrodė, kad nuvirs. Matė, kad jos kaklas kraujuotas, buvo iÅ¡kabinta 2–3 mm oda dviejose ar trijose vietose. Mergina pasakė, kad sužalojimus kakle jai padarė peiliu.

Ji suprato, kad jai norėjo su peiliu perpjauti gerklę. Ji taip pat sakė, kad jai dÅ«rė ir į pilvÄ . Jis apžiÅ«rėjo merginos pilvÄ , tačiau kraujo nesimatė. Mergina pasakė, kad nėra jos telefono. Jis pasiliko su mergina, o jo bendradarbis, kuris taip pat atbėgo, rado peilio įmautę bei telefonÄ . Mergina viena su vaikinu nebÅ«tų susitvarkiusi. Ji bandė tam pasiprieÅ¡inti, bet vaikinas buvo aukÅ¡tesnis. Jie to vaikino nesivijo. Mergina prašė, kad jie jos nepaliktų. Po to atvažiavo to vaikino tėvas.

Jis primygtinai norėjo merginÄ iÅ¡vežti į priimamÄ jį, tačiau jie pasakė, kad reikia sulaukti policijos ir greitosios.              Liudytojas A. J. parodė taip pat, kaip liudytojas M. J.. Jis patvirtino, kad pirmas į nukentėjusiosios merginos Å¡auksmÄ sureagavo M. J., o jis nubėgo jam iÅ¡ paskos. Taip pat nurodė, kad įvykis vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje.               Liudytoja R. Å . parodė, kad nelabai kÄ prisimena apie įvykį.

Nukentėjusiajai padaryti pažeidimai pasirodė pavirÅ¡iniai. Ji buvo labai iÅ¡sigandusi, emocinė bÅ«sena buvo baisi, todėl vežė jÄ Ä¯ priimamÄ jį. PavirÅ¡iniai sužalojimai yra tada, kai yra tik nubrozdinimai ir nesiuvamos žaizdos. Jeigu yra perpjauta ir žaizdos gilios, kraujuoja, jos įvardijamos kaip žaizdos. Tiksliai neatsimena, kaip kortelėje įvardijo nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 103 b. l.), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.              Liudytojas S. P. parodė, kad dirba Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje, mobilaus bÅ«rio vyriausiuoju patruliu.

Apie įvykį atsimena tiek, kad kai atvyko į tÄ Ä¯vykį, nukentėjusioji buvo maÅ¡inoje, o įtariamasis buvo pasiÅ¡alinęs. Kas vyko toliau nebepamena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 95-96 b. l.), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.              A. D. atstovas pagal įstatymÄ V. D., teisme apklaustas liudytoju, parodė, kad jo Å¡eima gyvena privačiame name. R. M. gyveno su jo vyresniuoju sÅ«numi A. D. trečiame namo aukÅ¡te, o A.

D. gyveno antrame aukÅ¡te, kuriame gyveno ir jie. 2017 m. rugsėjo 1 d. apie 14-15 val. R. išėjo į darbÄ . Už kokių 10-15 minučių atėjo A. ir pasakė, kad eina iki E. Praėjo dar apie 10-15 minučių ir jam į mobilųjį telefonÄ paskambino R. Ji verkdama pasakė, kad jÄ užpuolė A.. Jis greitai įšoko į automobilį ir nuvyko į nurodyta vietÄ , kuri nuo jų namų yra apie 400-500 metrų atstumu. R. buvo namo, kuriame yra dirbtuvės, kieme. Ji sėdėjo susigūžusi, laikė vienkartinį rankÅ¡luostį prisispaudusi prie kaklo, matėsi ant jo kraujo dėmės. Buvo dvi vietos nubrėžtos kakle.

R. buvo didžiuliame Å¡oke. Jis norėjo R. nuvežti į ligoninę, tačiau ji paprašė palaukti „greitosios“, kuriÄ iÅ¡kvietė ten buvę vaikinai. Belaukiant R. papasakojo, kad A. priėjo, paėmė jÄ už juosmens ir nusinešė prie krÅ«mų, parvertė, suėmęs rankomis už kaklo, viena ranka smaugė, bet ji iÅ¡silaisvino, tada jis paėmė peilį ir įbrėžė kaklÄ bei dÅ«rė į pilvÄ . Ji sakė, kad vyrukai apžiÅ«rėjo jos pilvÄ , tačiau jokių sužalojimų nerado.

Ji sakė, kad A. gÄ sdino, kad durs, ir sudavė kelis smÅ«gius ranka į galvÄ ar veidÄ . Dar tie vyrukai atnešė žaliÄ Ä¯mautę nuo peilio. Jie namie turi komplektÄ keraminių peilių su žaliomis įmautėmis. Po to atvyko jo vyresnysis sÅ«nus, kuriam liepė pagauti A.. Atvažiavo pareigÅ«nai ir „greitoji“. Peilio įmautę jis padavė pareigÅ«nams. R. „greitoji“ nuvežė į priėmimÄ . Jie ieÅ¡kojo A., tačiau nerado. Vakare į namus atvažiavo R. su A.. Jie sakė, kad nakvos pas R. mamÄ .

R. buvo apsiraminusi. Ji sakė, kad nesupratusi, kas nutiko. Jis klausė, kaip A. peiliu pjovė kaklÄ . R. pasakė, kad A. peilį kaip teptukÄ buvo pasiėmęs, už koto virÅ¡aus smaigaliu į apačiÄ . R. taip pat sakė, kad A. prie jos „nelindo“. Klausė jos, ar nužudyti norėjo, į kÄ R. atsakė, kad jei bÅ«tų norėjęs nužudyti, tai bÅ«tų nužudęs. Rugsėjo 3 d. jie surado A. ir perdavė policijai. A. jam nieko nepaaiÅ¡kino, „plaukė“ visiÅ¡kai. Jo psichinės bÅ«senos pablogėjimÄ pastebėjo prieÅ¡ du metus, bandė gydyti K. jÅ«rininkų ligoninėje, buvo iÅ¡vežę į T., relaksacinius poilsio namus.

Galvojo, kad padės. Bandė gydyti žolinio pavidalo vaistais. A. mokykloje mokėsi gerai, vien deÅ¡imtukais, renginiuose buvo aktyviausias, sportavo. Pradžioje sportavo eilines sporto Å¡akas, po to „pasinešė“ į kovines sporto Å¡akas. Turėjo labai stipriÄ galvos traumÄ . Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jis vartojo narkotines medžiagas bei dopingÄ . R. jų namuose gyveno gal pusę metų, ji labai geras žmogus. Su A. ji jokių konfliktų neturėjo, mažai su juo bendravo, todėl ir stebina toks A. poelgis.

Pasikalba su A. telefonu. A. jam pasakė, kad R. užpulti negalėjo, galėjo tik ginti. Iki Å¡io įvykio A. nebuvo diagnozuota Å¡izofrenija. Medikamentai gydytojų nebuvo iÅ¡raÅ¡yti. Pirko tik nereceptinius vaistus. Agresinių veiksmų namuose nebuvo. Suvokia, kad A. Å¡iuo metu serga ir jam reikalingas gydymas.              IÅ¡ nukentėjusiosios R. M. 2017 m. rugsėjo 1 d. protokolo – pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusioji kreipėsi į policijÄ praneÅ¡dama, jog tÄ pačiÄ dienÄ apie 12 val. prie autobusų stotelės jÄ užpuolė ir peiliu sužalojo pažįstamas A.

D. (1 t., 9 b. l.).              IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ vietovę, esančia (duomenys neskelbtini), tyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių nustatyta nebuvo, peilis nerastas (1 t., 15-16, 18-19, 21 b. l.).              IÅ¡ 2017 m. rugsėjo 1 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad policijos pareigÅ«nas S. P. policijos tyrėjui pateikė žalios spalvos peilio įdėklÄ su rusvos spalvos pėdsaku, panaÅ¡iu į kraujÄ (1 t., 22 b. l.).              IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nukentėjusiajai R.

M. buvo nustatyti šie sužalojimai: kraujosruva kaktos kairėje; pjautinės žaizdos smakre, kakle, dešinės krūties srityje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, kairės plaštakos I piršte, kairėje plaštakoje; odos nubrozdinimai dešinės krūties srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje. R. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku. R. M. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais.

R. M. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės krūties srityje, nugaros dešinėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. R. M. nustatytos pjautinės žaizdos smakre, kakle, dešinės krūties srityje, krūtinės priekinio paviršiaus dešinėje, kairės plaštakos I piršte, kairėje plaštakoje padarytos kontaktuojant su pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu (-ais). R. M. kūno sužalojimai padaryti 15 trauminių poveikių metu. R. M. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 40-41, 43-45 b. l.).              Iš specialisto T.

Å . paaiÅ¡kinimų protokolo matyti, kad jis surašė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kur R. M. nustatytos pjautinės žaizdos padarytos 10 trauminių poveikių metu. Pjautinės žaizdos iÅ¡vardintos specialisto iÅ¡vados 1 punkte. Kiti sužalojimai - kraujosruva ir nubrozdinimai (1 t., 106-108 b. l.).              IÅ¡ 2017 m. gruodžio 8 d. nukentėjusiosios R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji įvykio vietoje parodė, kur ir kokiomis aplinkybėmis ji buvo užpulta (1 t., 48-56 b. l.).              IÅ¡ 2017 m. gruodžio 7 d. liudytojo M.

J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Å¡is liudytojas įvykio vietoje įvykio vietoje parodė aplinkybes, apie kurias papasakojo apklausos metu (1 t., 70-76 b. l.).              IÅ¡ 2017 m. spalio 27 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytojas M. J. iÅ¡ jam pateiktų trijų striukių atpažinto viduryje esančia striukę, kuriÄ 2017 m. rugsėjo 1 d. vilkėjo vaikinas, užpuolęs merginÄ , kuriÄ jis gelbėjo. Protokole nurodyta, kad Å¡iÄ striukę policijos pareigÅ«nams pateikė A.

D. (1 t., 77-79 b. l.).              IÅ¡ 2017 m. gruodžio 8 d. liudytojo A. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Å¡is liudytojas įvykio vietoje įvykio vietoje parodė aplinkybes, apie kurias papasakojo apklausos metu (1 t., 83-87 b. l.).              IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės bei VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės pateiktų medicininių dokumentų matyti, kokios tyrimui reikÅ¡mingos aplinkybės buvo nustatytos apžiÅ«rėjus nukentėjusiÄ jÄ R.

M. (1 t., 100-101, 126-129 b. l.).              Iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius R. M. už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. apskaičiavo ir išmokėjo 218,32 Eur ligos pašalpos (1 t., 114 b. l.).              Iš 2017 m. gruodžio 18 d. objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas ir užrašytas liudytojo M. J. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore (1 t., 132-133 b. l.).              Iš 2017 m. gruodžio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai: peilio įdėklas, striukė bei džinsinės kelnės (1 t., 134-138 b. l.).              Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kokie sužalojimai buvo nustatyti A.

D. po jo sulaikymo (1 t., 185 b. l.).              Iš specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. kraujyje opiatų, amfetaminų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta (1 t., 187 b. l.).              Iš 2017 m. rugsėjo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. D. policijos tyrėjai pateikė striukę ir džinsines kelnes (1 t., 188 b. l.).              Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A.

D. galimos nusikalstamos veikos padarymo metu (2017 m. rugsėjo 1 d.) nustatoma lėtinis psichikos sutrikimas - paranoidinė Å¡izofrenija; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, žalingas vartojimas; jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu A. D. nustatoma paranoidinė Å¡izofrenija; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, žalingas vartojimas; jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

A. D. dėl psichikos bÅ«klės negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme, atlikti bausmę. A. D. rekomenduojamas priverstinis gydymas -stacionarus stebėjimas specializuotojoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis (2 t., 56-60 b. l.).               Ekspertas ArÅ«nas Galinis teisiamojo posėdžio metu patvirtino teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas iÅ¡vadas.

Tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ekspertizės darymo metu A. D. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija. A. D. pavojingas, neprognozuojamas, todėl rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. IÅ¡ A. D. žodžių ir elgesio matyti, kad jis nereaguoja, yra abejingas nusikaltimui, o tai yra vienas iÅ¡ valios sutrikimų, kurie bÅ«na sergant Å¡ia liga. Negali atsakyti, kodėl A. D. pasirinko Å¡iÄ merginÄ .

Dėl blogo kontakto nepavyko iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ios psichapatologijos. Jo agresijÄ pastebėjo aplinkiniai jau anksčiau. A. D. savo elgesio nevertino, tai rodo jo neadekvatumÄ .              IÅ¡ 2018 m. vasario 5 d. RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad per visÄ stebėjimo laikotarpį A. D. laikėsi skyriaus vidaus tvarkos taisyklių, elgėsi ramiai, agresijos, iÅ¡reikÅ¡tų afektų nekonstatuota. Klinikiniame vaizde matomi mÄ stymo sutrikimai pagal formÄ (nenuoseklus, vietomis paralogiÅ¡kas, konkretaus tipo mÄ stymas), asociacinis automatizmas (Å¡perungas, iÅ¡sako anksčiau buvusias klausos pseudohaliucinacijas, echo mintis), emocinis blankumas, neadekvatumas (juokiasi pasakodamas, kaip badė ir pjaustė aukÄ , nors teigia suprantÄ s netinkamai pasielgęs), abejingumas savo aukos ir savo artimųjų jausmams, likimui.

Haliucinacijų, kliedesių stebėjimo metu neiÅ¡sakė, elgesyje vienareikÅ¡miÅ¡kai neatspindėjo. Skyriuje gana atvirai bendrauja su kitais pacientais, personalu, dalyvauja užimtumo veikloje, vartoja paskirtÄ gydymÄ (2 t., 122 b. l.).              Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad A. D., bÅ«damas nepakaltinamu dėl psichikos sutrikimų, užpuolė nukentėjusiÄ jÄ R.

M. ir muÅ¡damas bei kitaip smurtaudamas (sugriebdamas rankomis, neÅ¡damas nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jos valiÄ , laikydamas apglėbęs per liemenį, sugriebdamas rankomis už kaklo ir smaugdamas, jėga pargriaudamas ant žemės, užsėsdamas ant nukentėjusiosios ir suduodamas smÅ«gius jai į galvÄ , peiliu pjaudamas per kaklÄ ) nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .               BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.               Teismas vadovaujasi tik tais A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiant įtariamuoju (1 t., 170-171, 174-175 b. l.), kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (nukentėjusiosios R.

M., liudytojų M. J. ir A. J. parodymai). A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo motyvus teismas nesivadovauja, kadangi jo mÄ stymas tiek veikos padarymo metu, tiek jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu buvo sutrikęs, todėl tokie A. D. parodymai negali bÅ«ti laikomi patikimais (BPK 20 straipsnio 5 dalis). III. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimas               Nagrinėdamas bylas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių teismas, priimdamas nutartį, turi iÅ¡spręsti Å¡iuos klausimus:

1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika;

2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama;

3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ tas asmuo padarė bÅ«damas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas;

4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimÄ ;

5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir bÅ«tent kokia (BPK 401 straipsnio 2 dalis).              Kadangi iÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pripažintina, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamu.              Prokurorės nutarime perduoti bylÄ teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodyta, kad A.

D. galimai padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, tai yra pasikėsino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ R. M..              Anksčiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad A. D. užpuolė nukentėjusiÄ jÄ R. M. ir muÅ¡damas bei kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ , tai yra nustatyta, kad bÅ«tent asmuo, kurio byla nagrinėjama (A. D.), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , tačiau ar jo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika gali bÅ«ti kvalifikuota kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį?              Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Kėsinimasis į kito asmens gyvybę laikomas tyčiniu, jei kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (tiesioginė tyčia). Pasikėsinimas nužudyti galimas tik esant tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia yra tada, kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia.

Tokia kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nužudymo įrankius ir bÅ«dÄ , žaizdų ir kitų sužalojimų skaičių, pobÅ«dį, iÅ¡sidėstymÄ gyvybiÅ¡kai svarbių žmogaus organų atžvilgiu, nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius nusikaltimo metu, prieÅ¡ jį ir po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97-693/2015, 2K-79-489/2017 ir kitose).              Kaltė pagal baudžiamosios teisės teorijÄ apibrėžiama kaip asmens santykis su daroma pavojinga veika (veikimu ar neveikimu) ir padariniais.

Jis apibÅ«dinamas tiek individualiai (asmens, darančio pavojingÄ veikÄ , nuostatomis visuomenėje vyraujančių vertybių atžvilgiu), tiek socialiai (paremtas visuomenės nuostatomis asmens, darančio pavojingÄ veikÄ , vertybių atžvilgiu). Kaltė apima tiek asmens intelekto, tiek valios procesus, tarp kurių egzistuoja glaudus ryÅ¡ys: bet kuris valingas veiksmas neįmanomas be intelektinio asmens vertinimo bei bÅ«dų, kuriai gali bÅ«ti pasiektas norimas rezultatas; antra vertus, intelektinis procesas negali duoti rezultatų be asmens valios iÅ¡raiÅ¡kos.

Baudžiamojoje teisėje vyrauja subjektyvinės kaltės principas, tai yra asmuo laikomas kaltu, jeigu jis suvokia, kad sukelia pavojų, vertindamas savo intelektÄ ir valiÄ kaip nukreiptÄ veikti nepavojingai ar neveikti pavojingai (individualus kaltės apibÅ«dinimas). Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 395 straipsnio 1 dalyje, 401 straipsnio 2 dalyje kaltė nėra nurodyta kaip vienas iÅ¡ požymių, įrodinėtinų byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.              Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Å¡io kodekso uždraustÄ veikÄ jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Pakaltinamumas – fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Todėl akivaizdu, kad asmuo, kuris buvo nepakaltinamas darydamas kodekso uždraustÄ veikÄ , veikti tyčia negali. TokiÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 373/2010). Kadangi kad A. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (tai yra, buvo nepakaltinamas), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis veikė tyčia.

O nenustačius jo veiksmuose tyčios, negalima konstatuoti, kad jis pasikėsino padaryti baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, nes, kaip jau buvo minėta, pasikėsinimas nužudyti galimas tik esant tiesioginei tyčiai. Teismų praktikoje nepakaltinamo asmens padaryta veika kvalifikuojama pagal Å¡ios veikos objektyviuosius požymius (pavojingÄ veikÄ ir jos pasekmes) (Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-282-2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-345-626/2013), todėl A.

D. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika perkvalifikuotina iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis užpuolė nukentėjusiÄ jÄ R. M. ir muÅ¡damas bei kitaip smurtaudamas (sugriebdamas rankomis, neÅ¡damas nukentėjusiÄ jÄ prieÅ¡ jo valiÄ , laikydamas apglėbęs per liemenį, sugriebdamas rankomis už kaklo ir smaugdamas, jėga pargriaudamas ant žemės, užsėsdamas ant nukentėjusiosios ir suduodamas smÅ«gius jai į galvÄ , peiliu pjaudamas per kaklÄ ) nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ .

Toks baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos perkvalifikavimas teisme galimas, kadangi proceso dalyviams apie galimÄ tokį baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos perkvalifikavimÄ buvo nustatyta tvarka praneÅ¡ta (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 2 dalis).               Nors A. D. smurtavo nukentėjusiosios R. M. atžvilgiu vieÅ¡oje vietoje (mieste, prie gyvenamojo namo), jo veika nekvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, kadangi nebuvo įrodinėjamos ir nebuvo įrodytos bÅ«tinos Å¡ios veikos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nors byloje yra duomenų, kad buvo sutrikdytas liudytojų M. J. ir A. J. poilsis (pietų pertrauka), tačiau jis buvo sutrikdytas ne tiesiogiai A. D. veiksmais, o daugiau dėl to, kad pagalbos Å¡aukėsi nukentėjusioji. IV. Priverčiamosios medicinos priemonės skyrimas               Įstatymas numato, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių nutarčių:

1) taikyti asmeniui priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamas;

2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnyje nurodytu atveju;

3) bylos nagrinėjimÄ ar bausmės vykdymÄ sustabdyti ir taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti;

4) nutraukti bylÄ ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobÅ«dį ir patologinę bÅ«senÄ asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo;

5) perduoti bylÄ iÅ¡ naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebÅ«tų galima skirti bausmės;

6) nutraukti bylÄ , – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , arba jeigu yra Å¡io Kodekso 3 straipsnyje iÅ¡vardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylÄ ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį Å¡eimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rÅ«pintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimÄ (BPK 403 straipsnio 1 dalis).              Kadangi A.

D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamas ir yra socialiai pavojingas (2 t., 56-60 b. l.), jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė, numatyta BK 98 straipsnio 1 dalyje, BPK 403 straipsnio 2 dalyje.              IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), eksperto A. G. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu, 2018 m. vasario 5 d. RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad A. D. Å¡iuo metu dėl jam nustatytų psichikos sutrikimų yra socialiai pavojingas, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra neadekvatus, dėl ko jį reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, todėl jam taikytina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos įstaigoje (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje) (BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis, BPK 403 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

              Iki Å¡ios nutarties įsiteisėjimo paliktina galioti A. D. paskirta procesinės prievartos priemonė – atidavimas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę) (BPK 141 straipsnis). V. Civilinis ieÅ¡kinys ir kiti klausimai              Teismas, priėmęs vienÄ iÅ¡ BPK 403 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarčių, privalo iÅ¡spręsti ir BPK 307 straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus klausimus, tai yra nurodyti sprendimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso iÅ¡laidų atlyginimo bei nurodyti nuosprendžio apskundimo tvarkÄ bei terminus (BPK 403 straipsnio 4 dalis).              Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 218,32 Eur žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusiajai R.

M. už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 218,32 Eur ligos paÅ¡alpos (1 t., 113-114 b. l.).               BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims.

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ .

Priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ), arba jį palikti nenagrinėtÄ (jei kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra bÅ«tent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalÄ numatytas tik nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui arba už Å¡io asmens veikÄ materialiai atsakingiems asmenims.              Šioje byloje nustatyta, kad A.

D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ bÅ«damas nepakaltinamas. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kuriÄ taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o Å¡iÄ veikÄ padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ neatsako. Todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011).

Civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kintina teisė dėl nepakaltinamo A. D. padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikÅ¡mės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytÄ Å¾alÄ reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnyje. Å io straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimÄ , padarytÄ asmens, kuris savo veiksmų reikÅ¡mės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo.              Prie bylos esantis daiktas – peilio įdėklas, pateiktas liudytojo S. P. (1 t., 22 b. l.), nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas savininkui - A.

D. atstovui pagal įstatymÄ V. D., o jam per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl Å¡io daikto grÄ Å¾inimo, peilio įdėklas sunaikintinas, kadangi yra menkavertis ir negali bÅ«ti sunaudotas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).              Skaitmeninė laikmena, kurioje įraÅ¡ytas liudytojo M. J. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore, esanti prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktina prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).              Duomenų apie iÅ¡laidas, kurios galėtų bÅ«ti pripažintos proceso iÅ¡laidomis, byloje nėra (BPK 103 straipsnis).              Nagrinėjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nutarties apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 6-7 punktais, 400-401, 403-404 straipsniais, n u t a r i a :               pripažinti, kad A. D. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, bÅ«damas nepakaltinamas.              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, A.

D. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos įstaigoje (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje).              Iki Å¡ios nutarties įsiteisėjimo palikti galioti A. D. paskirtÄ procesinės prievartos priemonę – atidavimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninę).              Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dėl 218,32 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .

Civiliniam ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kinti teisę dėl nepakaltinamo A. D. padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.              Prie bylos esantį daiktÄ â€“ peilio įdėklÄ , nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti A. D. atstovui pagal įstatymÄ V. D., o jam per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl Å¡io daikto grÄ Å¾inimo, peilio įdėklÄ sunaikinti.              Skaitmeninę laikmenÄ , kurioje įraÅ¡ytas liudytojo M.

J. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore, esančiÄ prie bylos, nutarčiai įsiteisėjus, palikti prie bylos.               Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .               IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos BPK 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas                                                                                      Laisvydas ZederÅ¡tremas