aa035595-e3ec-4d84-84f5-6e28ec146a8e · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-161-951/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30095-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.6.1. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Ilona Jakubėnienė, sekretoriaujant V. A., dalyvaujant prokurorei J. S., kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui R. D., nukentėjusiajam R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : M. S. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ , o bÅ«tent 2020-07-28 apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio tyčia vienÄ kartÄ nukentėjusiajam R.

M. rankos alkÅ«ne sudavė į veidÄ ir taip R. M. sukėlė fizinį skausmÄ . Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad R. M. pažįsta apie 5 metus, nes jų žmonos dirbo vienoje bendrovėje. Draugai nebuvo, nebendravo. Juos siejo tik vienas bendras pomėgis - žvejyba. Žvejodavo prie to paties (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Ten pradėjo žvejoti gal prieÅ¡ 4-5 metus. Tuo metu tvenkinys buvo apleistas, neprižiÅ«rimas, nors jis yra privatus. PrieÅ¡ 4 metus pakalbėjo su savininku ir nutarė, kad statys tiltÄ , nuo kurio bÅ«tų galima žvejoti, nes nuo tvenkinio kranto yra labai sudėtinga žvejoti, krantai tam nepritaikyti.

Pasistatė tiltÄ . Kai R. paskambinęs papraÅ¡ydavo leisti pažvejoti nuo tilto, nebÅ«davo jokių problemų, visada leisdavo. PraeitÄ vasarÄ , vienÄ dienÄ paskambino R. ir, kaip visada, paklausė, ar gali pažvejoti, jis pasakė, kad jokių problemų, tikrai negaila. Vakare, gal jau sutemus, jam iÅ¡ to kaimo paskambino vietiniai vaikai ir pasakė, kad iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ pas jį ant tilto. Jei jie žvejoja, tai taip nebÅ«na, nes pas juos susirenka žmonės pažiÅ«rėti, kÄ jie daro, nebÅ«na jokių iÅ¡gertuvių.

Jis paskambino R. ir jo paklausė, ar kažkas vyksta prie tvenkinio. Å is patikino, kad viskas gerai, nieko ten nėra. KitÄ dienÄ nutarė nuvažiuoti prie tvenkinio pasižiÅ«rėti, kaip jis atrodo. Atvykęs jis rado labai daug Å¡iukÅ¡lių, matėsi, kad buvo didelės iÅ¡gertuvės. Tiesiog nenorėdamas aiÅ¡kintis santykių, paskambino R. ir pasakė, kad jis daugiau nepageidaujamas ant jų liepto, tegul žvejoja bet kur, nes ežeras didelis. Jis jo neieÅ¡kojo, kokius metus laiko neskambino. Å iÄ vasarÄ , liepos mėnesį atvyko žvejoti prie savo tvenkinio, pamatė, kad kitoje tvenkinio pusėje vyksta kažkokios statybos.

PrisipÅ«tė valtį ir nuplaukė į kitÄ krantÄ pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Nuplaukęs pamatė tris vyrus, kuriuos žinojo iÅ¡ matymo. Vienas iÅ¡ tų vyrų, kuris visada kalba už visus – S. G., pasakė, kad su savininko leidimu statosi tiltÄ . Paklausė jo, jog galbÅ«t čia pas juos žvejos R., S. patikino, kad statosi ne R., o jie. Tada sėdo į valtį ir parplaukė atgal pas save į krantÄ . Gal už kokių 3-4 valandų atvažiavo R.. Jis su draugu sėdėjo valtyje, kai pamatė, jog kažkas ateina, nors ten yra privati valda.

Pamatė, jog čia R.. Jis pradėjo Å¡aukti necenzÅ«riniais žodžiais, kad kas jis toks, jog neleidžia jam čia žvejoti. Kadangi jam paskambino S. ir pasakė, kad jis jam neleido žvejoti. Nenorėdamas konflikto, jis tiesiog pasakė, kad nieko nenori girdėti, tegul skambina savininkui, nes kas jis toks, jog ateitų pas jį ir klaustų, kodėl neleidžia jam žvejoti. Savininkas įgaliojo jį tÄ tvenkinį prižiÅ«rėti, rÅ«pintis. Tiek vietiniams yra ir pasakęs. Pamatęs, kad jis elgiasi neadekvačiai, nutarė nepalikti savo daiktų, nes saugo savo turtÄ , ir bijojo, jog kažkas atsitiks.

Todėl nutarė apsisukti valtį ir parplaukti atgal į krantÄ , krantas buvo gal už kokių 5 metrų. Parplaukus į krantÄ , iÅ¡lipo pasiimti daiktų, o draugas pasiliko įtraukti valtį. Jis R. pasakė, kad nenori kalbėtis, nes atvyko čia pailsėti, taip pat pasakė, jog nenori jo čia daugiau matyti, tegul žvejoja kur nori, o dėl leidimo tiesiog tegul kalbasi su savininku. R. apsisuko ir išėjo. Gal po valandos atvažiavo policija. Pasikalbėjo su pareigÅ«nais, jiems paaiÅ¡kino visÄ situacijÄ .

PareigÅ«nai nusprendė užsiraÅ¡yti jų kontaktinius duomenis, kiek suprato, jie iÅ¡važiavo, nes ten pas juos nelabai matosi. Jis buvo blaivus. Po kokio pusvalandžio pareigÅ«nai grįžo atgal ir patikino, kad turi važiuoti kartu su jais, kadangi yra paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, ir jis turės pasiraÅ¡yti dokumentus. PareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad jam reikės 2 valandų viskam susidėti, tai jie taip ir nutarė, jog jis su savo automobiliu ten nuvažiuos. Atvažiavo į policijÄ ir buvo sulaikytas. Kaip jam buvo paaiÅ¡kinta, policijos pareigÅ«nai atvyko todėl, kad buvo suduotas smÅ«gis.

Jis juos patikino, kad smÅ«gio nesudavė, rodė jiems savo rankas ir kojas. Nukentėjęs sakė, kad pametė ir akinius. Mano, jei bÅ«tų sudavęs, tai kažkas bÅ«tų matęsi. Jis buvo valtyje, kai bendravo su nukentėjusiuoju. Per tÄ laikÄ , kol bendravo su nukentėjusiuoju, iki atvykstant policijos pareigÅ«nams, buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ valties. Kai buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ valties, praėjo pro nukentėjusįjį gal per gerÄ metrÄ . Jam pastoviai aiÅ¡kino, jog nenori su juo kalbėti, kad nuliptų nuo tilto.

Tada jis nuėjo, atsistojo ant kranto, nes neva jis dabar yra ne ant tilto ir gali daryti kÄ nori. Jis ten nestovėjo, kai atplaukė į krantÄ , tiesiog, susirinkęs daiktus, pro jį praėjo. Iki atvykstant pareigÅ«nams, čia buvo jų artimiausias fizinis kontaktas. Arčiau prie jo priėjęs nebuvo. Nepastebėjo, ar nukentėjusysis buvo suklupęs, parkritęs ant žemės. Pas jį apskritai nematė akinių. Jis nematė, jog nukentėjusysis bÅ«tų atėjęs su akiniais, o kai atėjo, pasakė, jog jam čia, Å¡itoje vietoje buvo suduota, ir dėl to nukrito akiniai.

Pradžioje visi - jis, pareigÅ«nai, ieÅ¡kojo akinių. Akinių nerado, tik paskui takelyje, kur reikia ateiti pro meldus, pareigÅ«nas rado jo akinius. Kartu su juo buvo draugas A., kuris kartu su juo buvo valtyje, kol bendravo su nukentėjusiuoju iki atvykstant policijos pareigÅ«nams. Jis viskÄ matė, kas vyksta tarp jo ir nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pastoviai Å¡aukė, rėkė dėl žvejojimo aplinkybių, o, ar Å¡aukė dėl kitų aplinkybių, tikrai nepastebėjo. Jis tiksliai gali atsakyti, kad nuo vieno iki kito kranto gali bÅ«ti iki 200 metrų.

Jis atvykęs nematė, kas ten tokie stato, tik matė, kad trys vyrai stato tiltÄ , bet įžiÅ«rėti jų negalėjo. Dėl to nutarė pripÅ«sti valtį, nuplaukti ir pasižiÅ«rėti. S. dar gal bÅ«tų identifikavęs, nes jis didelis, balta galva, vienas toks. Tas konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo tęsėsi kelias minutes, nes kai jis iÅ¡lipo iÅ¡ valties, praėjo pusė minutės, ir R. išėjo. IÅ¡lipęs iÅ¡ valties pasakė, jog eitų aiÅ¡kintis pas savininkÄ ir nuėjo tiesiai pas save į namelį – kempingÄ su daiktais.

Maždaug už valandos po viso Å¡ito konflikto atvyko policijos pareigÅ«nai. Nesimatė, kÄ daro nukentėjusysis, nes ten pas juos apžėlę, Å¡vendrai. Pas nukentėjusįjį nebuvo paraudimų, nubrozdinimų. Jis dar pareigÅ«nų prašė, kad jį apžiÅ«rėtų. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, tai jis pats siÅ«lė nukentėjusiajam iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , jei jam buvo suduota, jei jautė kažkokį skausmÄ , bet jis sakė, jog jam nieko nėra, viskas gerai, nejaučia jokio skausmo.

Nežino, kokiu tikslu policijos pareigūnai buvo nuėję. Jis nepateikė vaizdo ir garso įrašo, kuriame būtų užfiksuotas visas jo ir nukentėjusiojo konfliktas, nes tuo metu kamera buvo išjungta. Gal 15 min. bendravo su G.. Vienas iš asmenų, buvusių su G., buvo A., o kito vardo nepasakys, nors su juo bendrauja, pažįsta ir sveikinasi. Jie vietiniai, iš (duomenys neskelbtini). Kai jis plaukė iki jų, kiti du vaikinukai jam paskui pasakė, kad S. liepė filmuoti, nes atplauks M. ir bus konfliktas.

VisÄ tÄ laikÄ , kai jis pas juos buvo atplaukęs, jie jį filmavo. Paskui tie vaikinukai tÄ filmuotÄ medžiagÄ jam parodė. Jie kalbėjosi labai gražiai. Kiti žmonės, kaimo gyventojai gali naudotis tvenkiniu, nes viskas yra sutvarkyta. Žvejoti neleidžiama, nes tvenkinys yra privatus, su perspektyva į verslinę žvejybÄ . Anksčiau R. M. ateidavo, žvejodavo, viskas bÅ«davo gerai, savininkas iÅ¡duodavo leidimÄ , kad galima žvejoti. Tačiau paskutinius dvejus metus savininkas leidimų nebeiÅ¡raÅ¡o, nes pamatė, kaip atrodė tvenkinys, kol jų ten nebuvo, kada žvejodavo visi kiti, žuvį neÅ¡davosi kibirais.

Jis nereguliuoja kam galima, kam negalima. Tiesiog, jei pamatydavo, kad kažkas žvejoja, skambindavo ir pasakydavo, kad gali atvykti patikrinti leidimus, ar prie šio tvenkinio žvejojama legaliai su bilietais. Paskambino kaip laisvas pilietis, kadangi žino, jog leidimų niekas negali turėti. Leidimus turi trys žmonės iš kaimo ir jie penki. Atvyko du pareigūnai. Abu stovėjo šalia vienas kito, prie jų buvo nukentėjusysis. Paprašius, kad pareigūnai apžiūrėtų, ar nukentėjusiajam padaryti kokie nors sužalojimai, abu pareigūnai jį apžiūrėjo.

Dar jo paklausė, į kuriÄ vietÄ jam sudavė, jis nurodė tiksliÄ vietÄ , bet toje vietoje tikrai nieko nebuvo. Dar paklausė, su kuria vieta sudavė, pasakė, kad su alkÅ«ne. Tai jis pareigÅ«nams iÅ¡tiesė ir rankas, ir alkÅ«nes. Rodė, kad sudavė į žandikaulį. Žandikaulio vietoje paraudimų nebuvo. Jis sakė, jog jam nieko nėra. Kiek pamena, rodė, jog sudavė į deÅ¡inės pusės žandikaulį. Matė, kad nukentėjusysis kažkam skambino. Nežino, kam skambino. Su S. G. jį siejo tokie patys santykiai, kaip ir su nukentėjusiuoju, kad žvejojo prie to paties tvenkinio.

Å iai dienai su S. G. jokie santykiai nesieja, nes jis melavo, jog turi leidimÄ . Su juo jokių konfliktiÅ¡kų santykių neturi. Gal, kai jis atplaukė, jie puolė filmuoti, nes galvojo, kad kažkÄ pasakys. Bet nei su vienu neturi konfliktų. Nežino, kodėl S. G. akistatos metu atsistojo ir išėjo. Tiesiog paklausė klausimo, kodėl jo parodymai skiriasi, o jis atsistojo ir iÅ¡bėgo. Pasakė, kad čia vyksta nesÄ monės, ir jie visi susitarę. Nieko nesuprato, kas čia kÄ susitaręs. Nukentėjusysis R.

M. teisme parodė, kad viskas, kÄ pasakojo kaltinamasis, kaip ir bÅ«tų tiesa iki tos vietos, kol jis atėjo. Kai atėjo, jie buvo valtyje. Nežino, kiek ten buvo to Å¡aukimo, nes jis yra skardžiabalsis, tai jį tikrai aiÅ¡kiai bÅ«tų girdėję ir kitame krante. Nebuvo jokių triukÅ¡mų, nes jie su M. nekonfliktavo. Kai leido žvejoti, tai viskas buvo gerai, iÅ¡skyrus, kad buvo prižadėjęs, jog bus kartu su tais tariamais iÅ¡gertuvių dalyviais, bet jo su jais kartu nebuvo. Čia buvo jo minusas, kadangi nematė, kas ten įvyko.

Tai gal dėl to pas M. ir buvo likęs pyktis ant jo. Iki tos dienos jie nebuvo susitikę, tik girdėdavo, kad kai susitiks, iÅ¡siaiÅ¡kins. Kadangi tame kaime gyvena jo mama, yra ten gimęs, augęs, tai matydamas, jog kažkas žvejoja ant tilto, nuvažiuodavo, paklausdavo, kaip sekasi. Pats nežvejojo jau gal porÄ metų. Tada irgi atvažiavo, nieko tokio iÅ¡skirtinio nebuvo, tik keletas žodžių. Jie dviese buvo valtyje. Jis liepė tÄ valtį irkluoti link kranto, Å¡oko iÅ¡ valties ir iÅ¡ deÅ¡inės rankos jis gavo į kairį žandÄ .

Su tokiu pasimetimu pakilo nuo žemės. Nejuto, kur nukrito akiniai, bet pakilo ir nuėjo. IÅ¡ karto skambino pareigÅ«nams. PareigÅ«nų palaukė prie maÅ¡inos gal kokį 20 min. Atvyko pareigÅ«nai, tada su jais viskÄ aiÅ¡kinosi, su jais ieÅ¡kojo akinių. Pradžioje tikrai nejautė nieko tokio, kad jam kažkas bÅ«tų atsitikę, tik gal labiau buvo toks pasimetimas, nes nesitikėjo, jog taip gali bÅ«ti. PareigÅ«nai siÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet jis atsisakė, nes nejautė kažkokių blogų simptomų.

Kai pareigÅ«nai liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), tai vairuodamas pastebėjo, kad jam svaigsta galva. Po visos apklausos (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo į priėmimÄ . Jam nustatė galvos sukrėtimÄ . Čia viskas vyko priėmime, ten daug aparatų, tų medicininių tyrimų pavadinimų nežino, tai nepasakys, kokius tyrimus jam atliko. Jam priėmime net nepasakė, kas yra, jis iÅ¡važiavo iÅ¡ jų, nes jie sakė, kad čia viskas gerai, tikriausiai nieko nėra. Jį iÅ¡leido, ir tik paskui jis sužinojo.

Kiek jis suprato, kai daro galvos tikrinimÄ , ateina specialistai, gydytojai iÅ¡ skyrių, nes buvo vakaras, tai jis to apraÅ¡o taip ir nesulaukė. Jis taip suprato, kad jam darė galvos tomografijÄ , pamatavo spaudimÄ . Dėl to jaučiamo svaigimo galvoje jis ten ir nuvažiavo. Paskui jį pasiuntė pas teismo medicinos ekspertus, tačiau vizualiai jokių žaizdų nepatyrė. Buvo vienas smÅ«gis, nuo kurio jis suklupo. Jie buvo dviese, o jis vienas, dėl to ir išėjo. Kai buvo atvažiavę pareigÅ«nai, jie niekur išėję nebuvo.

Jie išvažiavo visi kartu: jis ir pareigūnai. Jie gal ruošėsi išplaukti, bet neišplaukė. Gal čia nuo pervargimo jį suerzino, nes nežino, kiek laiko M. žvejojo. Kaltinamasis dar buvo valtyje, kai jie apsižodžiavo. Kaltinamasis pasakė draugui, kad irkluotų link kranto. Jis stovėjo ant kranto, gal per 1-2 metrus nuo vandens, bet ne ant tiltelio. Kaltinamasis be jokių žodžių iššoko iš tos valties ir paprasčiausiai trinktelėjo alkūne, jis virto. Nemano, kad iš skausmo sušaukė, nes to nesitikėjo.

Jis virto ar suklupo ant kelio, su ranka pasikėlė ir instinktyviai nuėjo link takelio prie maÅ¡inos. IÅ¡ karto skambino policijos pareigÅ«nams. Prie ežero buvo su akiniais, jie buvo ant virÅ¡aus ir ten nukrito. Dar pareigÅ«nams sakė, kad gal akinius paliko maÅ¡inoje, gal einant jie nukrito. Ėjo laukti pareigÅ«nų prie maÅ¡inos. ApžiÅ«rėjo save per automobilio veidrodėlį, bet vizualiai nieko nebuvo. Gal Å¡iek tiek juto žandÄ ir nuo danties Å¡iek tiek iÅ¡spjovė kraujo. Labiau žeidė pats faktas, nei kad bÅ«tų buvęs sukeltas didžiulis fizinis skausmas.

Neįvardintų to fiziniu skausmu, labiau buvo moralinis skausmas. Kaip kas supranta fizinį skausmÄ . Pradžioje juto tokį pasimetimÄ , labiau iÅ¡sigandimÄ . Skausmas atėjo bevažiuojant į policijÄ , jautė nerimÄ , kad svaigsta galva. Dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio jautė neypatingai stiprų skausmÄ , bet jį jautė. Nuo smÅ«gio sudavimo iki kol nuvažiavo į priėmimÄ juto skausmÄ . Policijos pareigÅ«nams nepranešė, kad jaučia fizinį skausmÄ , nes buvo pasimetęs. Jie siÅ«lė jam iÅ¡kviesti medikus, bet jis nesijautė taip blogai, kad jam reikėtų medikų pagalbos.

Vėliau nuvyko į gydymo įstaigÄ , nes vairuodamas pastebėjo, jog yra kaip apsvaigęs, nekoordinuotas. Gydymo įstaigoje visiÅ¡kai nieko neiÅ¡rašė, jokių nurodymų, kaip turi elgtis, nedavė, iÅ¡leido namo ir viskas. TurbÅ«t ryte jis nieko nebejautė, kadangi ryte, kaip ir viskas buvo gerai, išėjo į darbÄ . ApibÅ«dintų labai paprastai, jis davė tÄ smÅ«gį ateidamas iÅ¡ inercijos, nes tuo metu nebuvo jokio pokalbio, gal jis net galvÄ pasuko. Čia buvo tyčinis specialus ėjimas prie jo.

Gal jautėsi įžeistas, dėl to ėjo prie jo. Jo daiktai buvo prie namelio. Prie jo jokių jo daiktų nebuvo. Tokiu tikslu ir ėjo prie jo, kad sukeltų skausmÄ ar parodytų draugui, jog jis yra stipresnis. Nežino, sunku pasakyti, su tuo nesusiduria, nėra gavęs nei iÅ¡ rankos, nei iÅ¡ alkÅ«nės. Tai buvo tyčinis sudavimas. Dėl Å¡ito veiksmo kaltinamasis jo neatsiprašė. Dabar su kaltinamuoju nebendravo. Ä®vykio metu pirmÄ kartÄ matė tÄ asmenį, kuris buvo kartu su kaltinamuoju. Å itas asmuo galėjo gerai matyti viskÄ , kas įvyko, nes buvo Å¡alia.

Matė ir žinojo, kad kitoje ežero pusėje vyksta kažkokios statybos. S. G. gal labiau pažinodavo, nes jis ateidavo, kai jie žvejodavo, o jaunimÄ Å¾ino tik iÅ¡ matymo. Nepasakys tų kitų dviejų asmenų vardų ir pavardžių. Jo santykiai su S. G. tokie kaip su M., jis į tÄ kaimÄ atvažiuoja gal pas mamÄ , močiutę, ir daug metų su juo susitikdavo žvejyboje. Su S. nėra susipykę. Jei S., bÅ«damas kitame krante, žiÅ«rėjo, tai galėjo matyti, kas vyksta tarp jo ir kaltinamojo, nes ten viskas iÅ¡pjauta, nėra jokių Å¡vendrų.

Pavyzdžiui, jis mato, kas vyksta kitame krante. Jei tuo momentu žiÅ«rėjo, tai galėjo matyti. TÄ Ä¯vykio vakarÄ telefonu su S. nebendravo. Jis jam skambino važiuojant į (duomenys neskelbtini) ar jau grįžus namo ir minėjo, kad girdėjo triukÅ¡mÄ . Su juo bendravo. S. skambino ir klausė, kas atsitiko, kadangi girdėjo triukÅ¡mÄ . Tas skambutis buvo gal aÅ¡tuntÄ , gal devintÄ valandÄ . Iki to įvykio S. G. neskambino, bet buvo jį sutikęs. Iki įvykio jis jam neskambino. Buvo tas vienas skambutis.

Daugiau nesiskambino. Nebuvo pateikęs savo telefono apžiÅ«rai. Nepamena, kad S. G. jam bÅ«tų skambinęs iki įvykio, ir net nežino dėl ko. BÅ«davo, kad pasiskambindavo, bet jis tikrai nepamena. Nebent kažkÄ derino dėl tilto, nes jis praÅ¡ydavo nuvežti kokias medžiagas. Kai jis pats nebežvejoja, tai tik tokie jų reikalai ir buvo. Kokios pagalbos reikėdavo, tiek ir kalbėdavo. Nepamena, ar tÄ vakarÄ iki įvykio kalbėjo tilto statybos klausimais. Nepamena, negali pasakyti, ar iki to įvykio ar po to įvykio kalbėjo su S. G..

Jei yra iÅ¡klotinės, tai tikriausiai kalbėjo, bet apie kÄ , nežino. IÅ¡sikvietęs policijos pareigÅ«nų pagalbÄ prie ežero, S. G. turbÅ«t neskambino. GalbÅ«t nepamena, nes buvo Å¡oke, bet mano, jog neskambino. Jis pastebėjo, kad svaigsta galva tik tada, kai iÅ¡važinėjo iÅ¡ to įvykio. Policijos pareigÅ«nams nepranešė, kad jaučiasi negerai ir jam svaigsta galva. Kai pradėjo važiuoti automobiliu, tik tada pastebėjo, kad svaigsta galva. Ä® (duomenys neskelbtini) važiavo pusvalandžio bėgyje nuo įvykio, nes praėjo laiko kol aiÅ¡kinosi su pareigÅ«nais.

Jų nurodymas buvo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Gal ir galėjo būti, kad S. G. skambino dar prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini). Akinių pasigedo, kai grįžo prie mašinos. Akinių pradėjo dairytis paskambinęs policijai, kuomet truputį praėjo šokas. Policijos pareigūnams nurodė, kad pametė akinius įvykio vietoje. Akiniai buvo rasti 5 metrų spinduliu nuo tos vietos, kur gavo smūgį. Nemano, kad akiniai galėjo nuskrieti 5 metrus nuo smūgio. Pareigūnams nurodė, kad įvykio vietoje buvo su akiniais, tai, jis manė, kad tikriausiai jie turėtų būti įvykio vietoje.

Jei akiniai buvo ant galvos ir jei jie nukrito, tuomet jie turėjo bÅ«ti įvykio vietoje. Jis išėjo prie maÅ¡inos, tai gal jie buvo pakelti ir pamesti toliau, bet čia tik daro prielaidÄ . Su G. bendrauja tik tiek, kiek jam iÅ¡ jo reikia kažkokių paslaugų. Neprisimena, kokiu tikslu skambino G. prieÅ¡ įvykį. Važiavo į kaimÄ , nes mamai buvo nupirkęs naujÄ trimerį. S. skambino ir paklausė, kas nutiko. Å iaip nepapasakojo, kas atsitiko, bet negali pasakyti, kÄ konkrečiai jam pasakė. Jis mano, jog S. G. jo teiravosi, kas nutiko.

Gali bÅ«ti, kad jie apie tai kalbėjo, kad jam buvo suduotas smÅ«gis. Per kažkurį pokalbį jis klausė, kas jam atsitiko, jog jis suklupo, nes tikriausiai matė, kaip jis prie vandens suklupo. Negali pasakyti, kaip ten buvo, čia spėlionės, nes nepamena. Jis negali žinoti, kÄ jis matė. Nepasakys, kodėl medikai jį paleido nustatę tokiÄ diagnozę, čia reikia medikų klausti, iÅ¡ jų negavo jokių nurodymų. Policijos pareigÅ«nai jį apžiÅ«rėjo vizualiai. Jiems nerodė savo žando vidinės pusės. Buvo užlipęs ant tilto.

Nuo tilto nulipo, kai M. pasakė, kad čia jų statytas tiltas, jų nuosavybė. Jo draugas priplaukė arčiau kranto, ir jis krantu ar vandeniu prie jo priartėjo. Jis tiltu nėjo. Negali pasakyti, kur nuėjo M., jam sudavęs smūgį, nes jis pakilo ir iš karto išėjo, stengėsi pasišalinti iš tos vietos. Gali pasakyti tik tiek, kad, kai pareigūnai atvažiavo, jis su draugu sėdėjo prie stalo. Policijos pareigūnams paaiškino, kad juos kvietėsi, kadangi gavo smūgį alkūne, parodė, nuo ko gavo smūgį.

Pradžioje gal labiau juto pasimetimÄ nei skausmÄ . Vizualiai niekada nesimatė jokių sužalojimų. Kaip ir minėjo, važiavo ne su tikslu nuvažiuoti prie tvenkinio, bet mamai vežė trimerį. BÅ«na, kad mato, kaip žvejoja M. ar A., nuvažiuoja, pasižiÅ«ri, kaip jiems sekasi. Nežino, jam pareigÅ«nai neminėjo, kad jie turi ,,Bodycam“. Gali bÅ«ti, kad policijos pareigÅ«nams, atvykusiems į įvykio vietÄ , nurodė, kad S. G. jam nurodė, kad M. jam draudžia čia žvejoti, ir jis turi važiuoti aiÅ¡kintis su juo, bet bijo kažkÄ pasakyti, nes ne viskÄ atsimena, kÄ tÄ dienÄ kalbėjo, ir po to smÅ«gio tuo labiau nepamena, kaip čia kas buvo.

Niekam nepranešė, kad iÅ¡spjovė kraujo iÅ¡ burnos, nes čia buvo dar iki policijos atvykimo. Tai buvo vienkartinis kraujo iÅ¡spjovimas. NeapžiÅ«rėjo burnos ertmės. TurbÅ«t nuvykęs į gydymo įstaigÄ ekspertui neminėjo, kad buvo iÅ¡spjovęs kraujo. Žino, kas yra fizinis skausmas. Mano, kad fizinio skausmo nejautė, gal labiau buvo Å¡okas. Fizinį skausmÄ jautė minimaliai, skalėje nuo 1 iki 10, skausmÄ vertintų 2 balais. Jis tikrai nepastebėjo sužalojimų, gal ir buvo nubrozdinimas, kurį pastebėjo teismo medicinos ekspertai, bet jis jo nepastebėjo.

Kreipėsi į medikus, nes jautė galvos svaigimÄ , bet tikrai ne dėl nubrozdinimo. Jam alkÅ«ne sudavė į kairį smilkinį, tarp akies ir ausies. Jis mano, kad per automobilio veidrodėlį nieko nepamatė, tik žiÅ«rėjo, ar nėra iÅ¡tinę. Kol pareigÅ«nai atvažiavo, buvo lengvame Å¡oke, ieÅ¡kojo akinių, buvo pasimetęs. Ėjo pasižiÅ«rėti į veidrodėlį, ar jam nėra jokių sužalojimų. Tuo momentu vizualiai nieko nepamatė. Buvo iÅ¡spjovęs kraujo, tai gal daugiau kliuvo į žandikaulį, kadangi sudavė Å¡onu, nuslydo per galvos sritį, per žandÄ .

Mano, kad nematė jokių paraudimų, nes gal ir pareigÅ«nai tada bÅ«tų matę, bet tiksliai nepamena. PareigÅ«nai vizualiai užmetė akį, kaip jis atrodo, bet gal tik (duomenys neskelbtini), kai viskÄ suraÅ¡inėjo, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis asmeniÅ¡kai nematė jokių iÅ¡orinių sužalojimų ir vėliau. Jo skundas nuvažiavus į gydymo įstaigÄ buvo galvos svaigimas. Jį priėmė tikriausiai sesutė, o tada ilgokai laukė, kol atėjo gydytoja. Pats jokių sužalojimų daugiau nenurodė, nes jų daugiau ir nebuvo, kadangi buvo vienas smÅ«gis, po kurio pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos.

Jis nepamena ir mano, kad jam nebuvo jokio nubrozdinimo, nebent tai buvo nežymus nubrozdinimas ir jis jo nematė. Kai jį apžiÅ«rėjo gydymo įstaigoje, jis iÅ¡ karto grįžo namo, o tada pakalbėjo su žmona, ir nuėjo miegoti. Kažkokio nubrozdinimo nebuvo, nes žmona bÅ«tų pastebėjusi, aiÅ¡ku, gal ji irgi jo nematė. Dėl to skausmo jautimo jis nenori nieko kaltinti ir pasisakyti, kad buvo blogiau nei iÅ¡ tikrųjų yra. Jis pajuto, kad jo žvilgsnis kažkiek bėga į Å¡onÄ , todėl, jei ne tas galvos svaigimas, jis iÅ¡ viso nebÅ«tų kreipęsis į gydymo įstaigÄ .

Jis nepamena, ar gydymo įstaigoje jo klausė apie skausmÄ . Tik kitÄ dienÄ sužinojo, kad jam smegenų sukrėtimas. Neprisimena, kaip sužinojo, gal skambino iÅ¡ gydymo įstaigos. Jo paklausė, kaip jis jaučiasi, jis pasakė, kad patenkinimai, o jie patikino, jog čia nieko tokio ypatingo nėra ir jį iÅ¡leido. Dėl ko nurodytas 8 balų skausmas, nežino, nes čia reikia klausti gydytojų, pagal kÄ jie žiÅ«rėjo. Mano, kad gydytojas ligoninėje jį apžiÅ«rėjo atidžiai. Paklausė, kas atsitiko ir pasakė, kad gavo smÅ«gį į galvÄ .

Mano, jog iki Å¡ito įvykio neturėjo jokių kitų sužalojimų ant savo kÅ«no. IÅ¡ karto iÅ¡ policijos važiavo į priėmimo skyrių, kadangi policijoje pajuto, kad nelabai gerai jaučiasi. Po to, kai kreipėsi į priėmimo skyrių, tai daugiau į jokius medikus nesikreipė. KitÄ dienÄ jautėsi pasimetęs, jautė nerimÄ , bet paros bėgyje turbÅ«t viskas ir praėjo. Jis mano, jog gydytojas priėmime jo neklausė apie skausmo stiprumÄ . Pamena tik tai, jog klausė, dėl ko atvyko.

Gydymo įstaigoje pats nekalbėjo, kad jam trenkė į veidÄ , kad turi nubrozdinimÄ . Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebandė susisiekti su juo ir atsipraÅ¡yti už kažkokiÄ konfliktinę situacijÄ . Jei bÅ«tų atsiprašęs, pripažintų savo klaidÄ , jaustų atsakomybę prieÅ¡ kitÄ , tai nemano, kad jiems čia reikėtų bÅ«ti. Tiksliai negali pasakyti, į kuriÄ vietÄ jam smÅ«giavo, nes smÅ«gio nesitikėjo, kaip jam atrodo, taip ir sako. Nuo smÅ«gio jam labiau skaudėjo kairėje veido pusėje, bet sakytų ten labiau buvo pasimetimas, iÅ¡sigandimas.

Jis pareigÅ«nams pasakė, į kuriÄ vietÄ gavo, kaip viskas atsitiko ir kaip buvo. Visada sakė, kad smÅ«gį gavo į galvÄ . To sužalojimo jis nematė, kodėl medikas jį nurodė, nežino. Jis mano, kad jei taip nurodė, tai taip ir buvo, nes pirminiuose parodymuose atsiminė geriau. Tuo momentu, kai gavo smÅ«gį, jautė ne tiek skausmÄ , o labiau jautėsi pasimetęs, iÅ¡sigandęs ir apsvaigęs. Sakytų, kad buvo tik apsvaigimas. Žino S. G.. Tikrai neprašė S. G. liudyti teisme jo naudai.

Liudytojas E. A. teisme parodė, kad tikslios datos neatsimins, kada gavo praneÅ¡imÄ , jog prie ežero tarp asmenų vyksta kažkoks konfliktas. Nuvykus vienas pilietis teigė, kad kitas asmuo jam trenkė į veidÄ . Tas smÅ«gis buvo suduotas prie kažkokio ežero, (duomenys neskelbtini). Ten buvo kaip ir paplÅ«dimys, kaip ir žvejojimui skirta vieta, prie kažkokio tiltelio. SmÅ«gis buvo suduotas prie tiltelio, bet ne ant tiltelio. Krantas sutvarkytas minimaliai. Dabar tikrai nepasakys, neatsimena, ar klausė, ar tikrai veiksmas vyko Å¡alia tiltelio, bet sakė, kad prie vandens, prie tiltelio.

Neatsimena, kÄ pasakojo, kaip ir kur tÄ smÅ«gį sudavė. Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė tokiÄ aplinkybę, kad sudavė iÅ¡ deÅ¡inės rankos alkÅ«nės. SmÅ«gis buvo suduotas kažkur į veidÄ . Dabar nepasakys, neatsimena, ar apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo veidÄ , ar ant jo buvo kokių nors smÅ«gio žymių. Teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad ant veido jokių sumuÅ¡imo žymių nebuvo. Geriau visas aplinkybes prisiminė ikiteisminio tyrimo metu, kai apklausinėjo tyrėja.

Dabar nepasakys, bet asmenys lyg ir pykosi dėl žvejojimo. Ä®vykio vietoje buvo trys asmenys: nukentėjusysis, pilietis, kuris trenkė, ir dar vienas, kuris žvejojo. Kiek dabar pamena, tas trečias asmuo sakė, jog ten nieko nebuvo. Kiek dabar atsimena, kaltinamasis neigė, jog sudavė nukentėjusiajam į veidÄ . Jam rodos, važiavo iÅ¡ pačių (duomenys neskelbtini), tikrai neatsimena, kiek laiko važiavo. Nukentėjusysis sakė, kad dėl medicininės pagalbos kreipsis vėliau. Skundėsi, kad trenkė į veidÄ ir viskas.

Dabar nepasakys, ar jis skundėsi, kad jam skauda, bėga kraujas, jog liko kažkokia žymė. Galėjo bÅ«ti, kad R. M. medikų atsisakė, kai jo paklausė, ar jam reikalinga medikų pagalba. Kiek atsimena, kažkas buvo su akiniais. Kai po konflikto ėjo link maÅ¡inos, tie akiniai kažkur nukrito. Akinius rado ant žolės, toliau nuo įvykio vietos. Dabar neatsimena, ar buvo tokios aplinkybės, kad jie kažkur išėjo iÅ¡ įvykio vietos, o po to vėl grįžo. Kaltinamasis ir nukentėjusysis į policijos komisariatÄ vyko su savo automobiliais.

Nepasakys, ar aiÅ¡kiai matyti, kas vyksta kitapus kranto. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam nustatinėjo girtumÄ , kiek atsimena, abu buvo blaivÅ«s, nes dar vyko su savo automobiliais. Kai jie vyko į įvykio vietÄ , tai ir atvyko tÄ vienÄ kartÄ . Nepasakys, ar dar buvo iÅ¡kviestas koks kitas ekipažas. Kiek atsimena, jo porininkas buvo T. G.. ,,Bodycam” turėtų bÅ«ti fiksuojamas laikas, jie patys įjungia ,,Bodycam”. Jie patys asmeniÅ¡kai priima sprendimÄ , kada jÄ Ä¯jungti. To įvykio metu įjunginėjo ,,Bodycam“.

Dabar nepasakys, kada nusprendė įjungti ,,Bodycam”. IÅ¡kvietimuose visada įjungia ,,Bodycam”. Nepasakys, kodėl Å¡iuo atveju ,,Bodycam“ įjungė vėliau. Dabar neprisimena, ar kaltinamasis ir nukentėjusysis toliau konfliktavo dėl žvejybos. Pradžioje aiÅ¡kinosi aplinkybes, o po to klausė žmogaus, ar turės pretenzijų. Jie padarė įvykio vietos nuotraukas. Kiek atsimena, įvykis buvo prie tiltelio. Dabar nepasakys, ar matė asmenis kitame krante, kai atvyko į įvykio vietÄ .

Jis klausė nukentėjusiojo, ar jam reikia medikų. Pasakė, kad tuo momentu jam medikų nereikia, nes vėliau pats kreipsis į ligoninę. Liudytojas A. S. teisme parodė, kad su kaltinamuoju juos sieja draugiÅ¡ki santykiai. Nukentėjusiojo net neatpažintų. Atvažiavo pas M. į svečius, vyko žvejyba, nutarė plaukti su valtimi. Pamena, kad iÅ¡plaukiant ant tilto atėjo kažkoks vyras, vyko kažkoks konfliktas, jie ten kažkÄ aiÅ¡kinosi. Todėl teko grįžti į krantÄ , nes buvo palikti daiktai.

Po to atvažiavo policija. Nukentėjusysis buvo sakęs, kad jį kažkas neva sužalojo. Po to M. iÅ¡važiavo į policijÄ . Å ito įvykio metu jis buvo valtyje. Kai atėjo nukentėjusysis, jis su M. ketino iÅ¡plaukti žvejoti, buvo valtyje ir buvo nutolę 5 metrus nuo tilto. Jis atėjo ant tilto. Nebepamena, kÄ jis atėjęs pasakojo, nesiklausė, bet kažkÄ apie žvejybÄ , jog jis neleis M. žvejoti. M. buvo su juo valtyje. Nebepamena, kuriuo momentu nusprendė, kad reikia plaukti atgal į krantÄ .

Tačiau nutarė, jog taip bÅ«tų saugiau jų paliktiems daiktams. Kai parplaukė į krantÄ , tai jis pasiliko valtyje, nes reikėjo jÄ pririÅ¡ti, o jie kažkÄ krante kalbėjosi. M. su nukentėjusiuoju kalbėjosi ant kranto. Jis nestebėjo nei jų, nei koks atstumas buvo tarp jų, nes tuo metu riÅ¡o valtį. Jie vienas Å¡alia kito kalbėjosi iki minutės, nes kol jis iÅ¡lipo, pririÅ¡o valtį, tai galėjo užtrukti iki minutės. Nežino, nematė, kokiu atstumu jie buvo vienas nuo kito. Jie atplaukė į krantÄ , tikrai ne prie tilto, todėl M. iÅ¡lipo į krantÄ .

Jis stovėjo vandenyje, beveik ant kranto ir riÅ¡o valtį prie tilto. Tai galėjo užtrukti gal ir dvi minutes. Nepamena, ar jie garsiai kalbėjosi. Negirdėjo, kad tarp jų bÅ«tų kažkokie pykčiai, garsai ar tuo labiau kontaktas. Tas pokalbis tikrai negalėjo bÅ«ti girdimas kitapus kranto esantiems žmonėms, nes ten didelis atstumas, kokie 200-300 metrų. Kitapus kranto kitų žmonių nematė. Kai tarp jų baigėsi pokalbis ant kranto, tai nukentėjusysis nuėjo ir viskas. Jis nuėjo prie tokio užkardo, o jie pasiliko ant kranto, nes sugadino nuotaikÄ .

Po kiek laiko jis grįžo su policija. Nesuprato, kokiu tikslu jis nuėjo. Jam nereikėjo kalbėti su M., kas čia įvyko, nes jis atėjo su policija ir pradėjo sakyti, kad jį kažkas sužalojo. TurbÅ«t jį sužaloti turėjo M., nes daugiau žmonių nebuvo. Bet ant jo jokių sužalojimų, žymių net nebuvo. Jis ir nesiskundė, kad jam kažkur kažkÄ skaudėtų. Nebepamena, kÄ sakė, kur jį sužalojo, nes praėjo daug laiko. Jam nereikėjo medikų pagalbos. Kiek pamena, policininkai jam siÅ«lė pagalbÄ , bet jis sakė, kad jam jos nereikia.

Jei jam jos nereikėjo, tai nemano, kad jis buvo sužalotas. Vėliau su M. S. nekalbėjo, kas buvo atsitikę tuo metu, kol jis riÅ¡o valtį. Jam rimtesnė problema buvo ta, kad jį ten paliko vienÄ patį, be automobilio. PareigÅ«nai melavo, sakydami, kad M. grįš už valandos, o jie bandė sakyti, kad negalima palikti daiktų. Jis ten buvo paliktas vienas be maÅ¡inos. Nukentėjusysis sugadino nuotaikÄ Å¡Å«kaudamas ant kranto, todėl ir nebeplaukė toliau žvejoti. Jis keikėsi, kažkÄ koliojosi.

Nebepamena, kodėl jie nebeplaukė. BÅ«tų plaukę, bet po kelių minučių atvažiavo policija. Nepamena, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai nuėjo nukentėjusysis ir atvažiavo policija, gal geras pusvalandis. Per tÄ pusvalandį, kol nuėjo nukentėjusysis ir atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jie valgė. Iki žvejybos pradžios nematė, kad M. bÅ«tų iÅ¡plaukęs į kitÄ krantÄ , su kažkuo kalbėtųsi, nes kai jis atvažiavo, keletÄ minučių pasikalbėjo ir nutarė, kad jiems reikia iÅ¡plaukti.

Po Å¡ito įvykio su M. nebendravo, nesiaiÅ¡kino, kas čia per situacija, tik girdėjo, jog vyksta kažkoks ikiteisminis tyrimas. Jie susitinka kiekvienÄ dienÄ , bet nekalba apie tai, kas buvo įvykę. Liudytojas S. G. teisme parodė, kad jis darbavosi ant kranto ir iÅ¡girdo tokį kaip triukÅ¡mÄ pakeltu balso tonu. Jam buvo gan toli, gal 200 metrų atstumas per tÄ tvenkinį. Matė veiksmÄ . Girdėjo tik pakeltÄ balso tonÄ , bet per tokį atstumÄ Å¾odžių nesuprato. Buvo valtyje, priplaukė arčiau kranto ir iÅ¡lipo.

Nežino, kas ten toks buvo, kuris iÅ¡lipo, nežino jo pavardės. Å itÄ asmenį mato posėdžių salėje – tai kaltinamasis. Kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ valties, ir buvo kažkoks susistumdymas. Matė, kad vyko veiksmas, o kuris ten kurį stÅ«mė, ar jie mušėsi, kas ten tarp jų buvo, tiksliai pasakyti negali, nes buvo atstumas. Negali pasakyti, kas kÄ stumdė. Vyko veiksmas, o ar kairė, ar deÅ¡inė, ar jis kaltas, ar anas kaltas, pasakyti negali. Matė vienÄ suklupusį, bet negali tiksliai pasakyti, kurį matė suklupusį.

Susistumdymas vyko (duomenys neskelbtini), prie prÅ«do. Jie ten žvejybai yra pasidarę tiltukÄ . Negali pasakyti, ar viskas vyko Å¡alia to tiltuko ar ant tiltuko. Viskas vyko gale tiltuko, kur jis baigiasi, prie kranto. Jis buvo visai kitame gale, dar tos Å¡vendrės, todėl nelabai gerai matosi, bet įvykis buvo gale tiltuko, prie kranto, žiÅ«rint nuo ten, kur jis buvo. Ä®vykis buvo prie kranto. Tiksliai vietos įvardinti negali. Stovint iÅ¡ jo pusės, nesimatė, kadangi viskÄ užstoja Å¡vendrės, ir yra tarpiukas tik tilteliui.

Prie kranto stovėti įmanoma. Kai įvyko susistumdymas, jis kitame krante tvarkė pakrantę ir buvo užmetęs meÅ¡kerę. Jis ten tvarkėsi vienas, o kitų asmenų ten nebuvo. Iki to momento, kai pamatė tÄ susistumdymÄ , kitų asmenų, atėjusių pas jį, nebuvo. TÄ pačiÄ dienÄ , likus 3-4 valandoms iki to susistumdymo, iki jo valtimi buvo atplaukęs kaltinamasis. Jis buvo atplaukęs vienas. Pasikalbėjo ir viskas. Su kaltinamuoju visÄ laikÄ susitikdavo, nėra susipykę. Susiskambina su kaltinamuoju ir su tokiu jo draugu A..

Nukentėjusįjį pažinojo daug metų, nes jis iÅ¡ tų pačių kraÅ¡tų. Nukentėjusysis yra R., bet jo pavardės tiksliai nepasakys. Jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Su R. gana dažnai skambinasi, nes jis jam dėjo balkonÄ , kadangi nukentėjusysis užsiima su langais ir balkonais, o jis nukentėjusiajam patvarkė elektrÄ . Dabar tiksliai pasakyti negali, ar tÄ dienÄ skambinosi su R.. Tuo metu, kai vyko susistumdymas, su R. nebendravo, nebent vėliau, po to susistumdymo. Dabar tiksliai negali pasakyti, kas kam skambino po to susistumdymo.

Susiskambinę kalbėjo, kad įvyko tokie negerumai, piktumai. Tiksliai pasakyti negali, ar skambinosi vienÄ kartÄ . Negali bÅ«ti, kad įvykio metu vienas kitam skambino kelis kartus. Telekomunikacijų tinklų informacija nebus melaginga, gal ir skambinosi, tiksliai pasakyti negali. Ko gero skambinosi dėl įvykio. Nukentėjusysis kažkÄ pasakojo, kad jam neleidžia žvejoti. Dar sakė, kad jam kliuvo ir kvietė policijÄ . Klausė, kur jam kliuvo. Jam lygtai kliuvo į žandÄ ir nulėkė akiniai. Daugiau sakė, jog važiuos į ekspertizę ir kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) g. raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Kiek žino, R. padėjo kaltinamajam įsitvirtinti prie to prÅ«do, suvedė su Å¡eimininku, o daugiau nežino, kas ten tarp jų vyksta. Kaip jam sakė nukentėjusysis, kreiptis į medikus jam patarė policija. Nežino, ar jis pats kažkÄ jautė, kad jam reikėtų kreiptis į medikus, nes vienas su kitu apie tai neÅ¡nekėjo. Matė, kad tas, kuris buvo iÅ¡lipęs, mostelėjo. R. mostelėjo kaltinamasis. Å itÄ smÅ«gį matė tiksliai. Å ito įvykio nefilmavo. Jis iÅ¡ tolo nematė, ar kliuvo, ar nekliuvo, tikrai žino, kad jis paskui pasiskundė, jog jam kliuvo į žandÄ .

Kas kam sudavė, tiksliai pasakyti negali, tik matė, jog ten vyko veiksmas. R. po smÅ«gio suklupo. Tiksliai negali pasakyti, ar ten buvo smÅ«gis, ar susistumdymas. Å itie asmenys buvo dviese, jie dviese buvo ir valtyje. Pradžioje buvo dviese, M. ir dar kažkas, kol nebuvo R., o paskui atsirado trečias. Tas triukÅ¡mas vyko gana trumpai, 1 minutę ar pusę minutės. Kai prasidėjo triukÅ¡mas, M. dar buvo valtyje, o paskui iÅ¡lipęs dar kažkÄ kalbėjo, matė, kad R. suklupo. Dėl ko suklupo, pasakyti negali.

Nuvirtęs nebuvo. Nematė, ar ant vieno ar ant dvejų kelių buvo priklaupęs. Po įvykio su M. nebendravo. Jis jam skambino, bet jis neatsiliepė, nekėlė ragelio. Dabar negali pasakyti, ar jam skambino tÄ pačiÄ dienÄ , ar vėliau. Skambino, nes norėjo paklausti, kas įvyko. R. pasakė, kad kliuvo, iÅ¡sikvietė policijÄ , ir kad važiuoja į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, kad jam patarė darytis ekspertizę. Nukentėjusysis papasakojo, kas įvyko, o jis jam sakė, jog matė. Antras pokalbis po įvykio, kuris fiksuotas 19.17 val., jau turbÅ«t buvo, kai skambino iÅ¡ po policijos.

Pokalbis buvo bÅ«tent apie įvykį. Jis jo nieko neprašė. Su R. susieina gana dažnai. Tarp jų po to įvykio niekas nepasikeitė. Jie susieina visÄ laikÄ . Vyko veiksmas, bet jis negali atsakyti, ar smÅ«gis buvo iÅ¡ kairės, ar iÅ¡ deÅ¡inės. Matė suklupusį R., ir kad buvo susistumdymas. Negali pasakyti, ar ten buvo smÅ«gis. Kai suklupo, gal ir arčiau buvo M., o paskui iÅ¡siskyrė. Kad buvo smÅ«gis, tai buvo. Matė, kad vietoje nestovėjo. Pusę Å¡eÅ¡ių, likus valandai iki įvykio, 4 minutes su nukentėjusiuoju kalbėjosi gal apie tai, jog jis jam kaime turėjo įdėti langÄ , kad atvažiuotų pasimatuoti.

Pranešė nekentėjusiajam, kad iki įvykio, iki jo buvo atplaukęs M., bet tiksliai negali pasakyti. Nors gal ir pranešė, jei jis pas juos nuvažiavo, tai galėjo bÅ«ti. Jam R. sakė, kad gavo į žandÄ ir nukrito akiniai. Tiksliai negali pasakyti, ar kai M. dar iki įvykio priplaukė prie jo, jį kas nors filmavo, nes jis nefilmavo. Tuo metu jie buvo trise. Buvo dar du vaikinai, nes jie darbavosi prie tiltuko, bet jų pavardžių pasakyti negali. Nebuvo jokio konflikto, jokių keiksmažodžių, necenzÅ«rinių žodžių, jie su M. draugiÅ¡kai pasikalbėjo.

Tas įvykis buvo panaÅ¡iai už 200 metrų nuo jų tiltuko iki M. tiltuko. Ar abu asmenys stovėjo gale tiltuko, ar truputį ant žemės, kai įvyko tas apsistumdymas, pasakyti negali, bet ne viduryje tiltuko. R. suklupo gale tiltelio. Jis pareigÅ«nų nebematė. Nežino, bet turbÅ«t nukentėjusysis jam skambino, kai buvo atvažiavusi policija, kad važiuos į policijÄ raÅ¡yti pareiÅ¡kimo. Jis buvo vienas, kai viskas įvyko ir daugiau nieko aplinkui nebuvo. Apie akinius sužinojo iÅ¡ R.. TÄ veiksmÄ matė, bet ne tiksliai tÄ smÅ«gį, ar jam kliuvo į žandÄ , ar kur kitur.

IÅ¡ R. pasakymų žino, kad jam kliuvo į žandÄ . Jis pats matė susistumdymÄ , ir kad asmuo suklupo. Nematė, ar visai niekur nekliuvo. Nežino, ar R. kÄ nors blogo darė M., nes net nežino, kas tarp jų įvyko. Nežino, kas ten tarp jų vyko susistumdymo metu. Jis pats ėmėsi iniciatyvos ir pasiskambino abiem paklausti, kas ten atsitiko. M. ragelio nekėlė, o R., jam atrodo, pats skambino, bet dabar tiksliai pasakyti negali. Jis jam skambino, nes turbÅ«t norėjo pasipasakoti, kas čia įvyko. Sakė, kad prirodė Å¡eimininkÄ , viskÄ , o dabar tokie įvykiai dedasi.

Jis jo neklausė, kÄ jis matė. Pasakė, kad matė veiksmÄ ir viskas. Po įvykio skambino kaltinamajam, nes norėjo paklausti, kas ten tarp jų įvyko. Negalėjo pasakyti: ,,aÅ¡, M., galėčiau liudyti už jus, kad tik galėčiau žvejoti ant jÅ«sų tiltelio“. Nebuvo pokalbio su kaltinamuoju apie Å¡itÄ Ä¯vykį, apie liudijimus. M. jam tik parašė kelias žinutes apie tiltukÄ . Nebuvo jokios kalbos ir tose žinutėse nebuvo nieko paraÅ¡yta apie liudijimÄ . Su R. jokios kalbos apie liudijimÄ nebuvo, kieno naudai reikia paliudyti.

R. sakė, kad jeigu reikia, gali paliudyti. Kai vyko tas konfliktas, tas trečias asmuo buvo valtyje, o paskui jis išėjo ir nebematė. Jie dviese priplaukė prie tiltuko Å¡ono. Paskui M. iÅ¡lipo prie R., o tas žmogus buvo pasilikęs valtyje. Nematė, kÄ jis ten valtyje darė. Kai M. buvo atplaukęs daug anksčiau iki įvykio, tai to trečio asmens kartu su M. nebuvo. Specialistas L. J. teisme paaiÅ¡kino, kad savo specialisto iÅ¡vadÄ tvirtina, raÅ¡ant specialisto iÅ¡vadÄ , jam nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai.

Susipažinęs su iÅ¡ gydymo įstaigos gautais medicininiais dokumentais, gali pasakyti, kad yra nustatytas iÅ¡orinis sužalojimas - kairės galvos pusės odos nubrozdinimas. Jis bÅ«tų kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra apraÅ¡ytos Å¡io sužalojimo metamorfologinės savybės, todėl negalima pasakyti tikslaus jo padarymo laiko ir, ar jis atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , bet jis galėjo bÅ«ti padarytas ir tuo laiku. Diagnozėje nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, tačiau galvos smegenų kompiuterinėje tomogramoje pokyčių nėra.

Jokie neurologiniai simptomai, bÅ«dingi galvos smegenų sukrėtimui, neapraÅ¡yti. Todėl Å¡i galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nėra objektyviai pagrįsta. Jei teismas jam suformuluotų kažkokiÄ užduotį raÅ¡tu, užduotų analogiÅ¡kÄ klausimÄ , kuris jam buvo užduotas ikiteisminio tyrimo metu, tai yra, kokie sužalojimai padaryti, kaip jie gali bÅ«ti vertinami, koks sužalojimų mastas, tai jam pakaktų duomenų, kad galėtų atsakyti į Å¡iuos klausimus. Å is sužalojimas bÅ«tų kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Skausmas vertinamas pagal vizualinę skausmo skalę, pagal kuriÄ gydytojas vertina vizualiai apžiÅ«rėjęs. AÅ¡tuonių balų skausmas labai stiprus. Yra pagalbos teikimo kategorijos priėmimo skyriuje. Jam atrodo, kad pagalba yra teikiama, kai yra 6 balai, o Å¡iuo atveju buvo 8 balai. Nuo 8 balų skausmo buvo duotas medikamentinis gydymas – analgetikai. Kadangi bÅ«klė pagerėjo, nusiskundimų neturėjo, tai asmuo ir buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Atvyko 21.49 val., o apžiÅ«ros pabaigos laikas neįraÅ¡ytas, bet atspausdintas 22.59 val.

Tai grubiai po valandos buvo iÅ¡raÅ¡ytas. Å iuo atveju raÅ¡o, kad skundų neturi, o bendra bÅ«klė pagerėjo. Skausmui vertinti labai objektyvių duomenų nėra, yra vizualinė skausmo skalė, pagal kuriÄ gydytojas vertina vizualiai apžiÅ«rėjęs. Esant 9-10 balų, žmogus nuo skausmo turėtų prarasti sÄ monę. Drįstų abejoti, ar tikrai Å¡iuo atveju buvo 8 balai, jei nebuvo net kaulų lūžių. Nematė, kaip žmogus atrodė, todėl nesiims vertinti, koks skausmo balas galėjo bÅ«ti.

Gydytojas pats nusprendžia, kokį balÄ užraÅ¡yti. Esant tokiam sužalojimui, kaip apraÅ¡yta, turėjo bÅ«ti pažeistas virÅ¡utinis odos sluoksnio vientisumas, yra pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas arba iÅ¡vis užtenka, kad epitelis bÅ«tų tik paÅ¡iauÅ¡tas, arba gilesnė, pilno odos sluoksnio kraujuojanti žaizda. PavirÅ¡inis odos nubrozdinimas gali bÅ«ti tiek linijinis, tiek platesnis daiktas, bet čia visiÅ¡kai nėra nieko apraÅ¡yta. Sužalojimas padarytas kairėje galvos pusėje, nėra apraÅ¡yta, kurioje tiksliai vietoje.

Esant didesniam kairės galvos pusės smegenų pažeidimui, turėjo bÅ«ti apraÅ¡yti minkÅ¡tųjų galvos audinių pažeidimai, tačiau nieko nėra apraÅ¡yta. Kairė galvos pusė yra platus terminas, tai gali bÅ«ti ir kairė veido pusė. Tas sužalojimas, kuris apraÅ¡ytas, asmeniui gali bÅ«ti gerai vizualiai matomas. Liepos 28 d. 21.49 val. gydytojas Å¡itÄ duomenį aprašė, jį vizualiai matydamas. Jei prieÅ¡ apžiÅ«rÄ bÅ«tų turėjęs po įvykio filmuotÄ medžiagÄ su nukentėjusiuoju, bÅ«tų galima pabandyti įvertinti, ar užfiksuoti sužalojimai atitinka tuos sužalojimus, kurie apraÅ¡yti.

Tokio nubrozdinimo, kuris nurodytas medicininiuose dokumentuose, jei tai buvo visiÅ¡kai pavirÅ¡inis epitelio nubrozdinimas, galbÅ«t galėjo nelikti jam apžiÅ«rint asmenį liepos 30 d. Jei ant veido buvo padarytas visiÅ¡kai pavirÅ¡inis epitelio sužalojimas ar epitelio paÅ¡erpetojimas, tai jis iki liepos 30 d. galėjo sugyti. Medicininiuose dokumentuose apie tai nieko neapraÅ¡yta. Nepamena, kaip atliko Å¡itÄ apžiÅ«rÄ , taip pat nepamena paties asmens, kaip su juo bendravo. Jei bÅ«tų bendravęs su asmeniu ir jam uždavęs klausimus, tai matytųsi specialisto iÅ¡vadoje.

Kartais bÅ«na taip, kad jei sužalojimas nėra susijęs su įvykiu, tai tada jie jo nekvalifikuoja. Dažniausiai nukentėję asmenys nurodo, kur jiems buvo padaryti sužalojimai. Odos nubrozdinimas sugyja be rando ir žymių. SmÅ«gis į veido sritį, priklausomai nuo to, į kuriÄ vietÄ suduotas, galėjo bÅ«ti ir be poodinės kraujosruvos įsiliejimo. Po trijų valandų po įvykio 8 balų skausmas mažai tikėtinas ir, jei sužalojimas yra tik odos nubrozdinimas, bet čia yra įraÅ¡yta diagnozė smegenų sukrėtimas, bet nėra objektyvių duomenų, tai patvirtinančių.

Jei žmogus bÅ«tų skundęsis, nebÅ«tinai bÅ«tų nurodęs, kad jam sukasi galva, nes jie vertina tik iÅ¡orinius, objektyvius duomenis, o skausmas nėra objektyvus dalykas. Žmogus po smÅ«gio į veidÄ , kai jam nustatomas smegenų sukrėtimas, gali prarasti sÄ monę, jam gali sutrikti atmintis, bÅ«na neurologiniai simptomai, kuriuos galėtų patikslinti neurologai. Esant tokiai diagnozei, iÅ¡ karto turi pasireikÅ¡ti simptomai. GalbÅ«t pradžioje žmogui bÅ«na Å¡okas, bet po ilgesnio laiko, patyrus smegenų sukrėtimÄ , gali pasireikÅ¡ti galvos svaigimas, skausmas, koordinacijos sutrikimai.

Po kiek laiko, jei ne iÅ¡ karto, gali pasireikÅ¡ti Å¡itie simptomai, esant smegenų sukrėtimui, tai čia jau reikėtų neurologo konsultacijos. Toks dalykas įmanomas, kad asmuo, vakare patyręs lengvÄ smegenų sukrėtimÄ , ryte jau nieko nejaučia. Kairės galvos pusės odos nubrozdinimas yra objektyvus, kai yra sužalojimo žymė. Kai nėra duomenų, kuriais apraÅ¡ytos jo nubrozdinimo savybės, tiksliai negali pasakyti, kada jis padarytas, bet tai įeina į užduotyje nurodytÄ Ä¯vykdymo laikÄ .

PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , darytÄ policijos pareigÅ«nų su ,,Bodycam“, specialistas paaiÅ¡kino, kad vaizdo įraÅ¡as neinformatyvus. Pradžioje, kur buvo matomas asmens veidas, jis buvo apÅ¡viestas, todėl nėra įžiÅ«rima jo struktÅ«ra. Å ie duomenys, t. y. vaizdo įraÅ¡e pasakyti žodžiai: ,,jei bus sužalojimai“, ,,nėra jokių sužalojimų“, jam nebÅ«tų buvę vertingi, jei bÅ«tų juos turėjęs teikdamas iÅ¡vadÄ . Medicininiuose dokumentuose nurodoma labai abstrakti vieta – kairės pusės veidas, nuo vidurio linijos į kairę, niekas tiksliau neparaÅ¡yta.

Be kaltinamojo paaiÅ¡kinimų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų teismas remiasi ir tyrimo metu surinktais bei teismo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. 2020-07-28 protokolu-pareiÅ¡kimu, kuriame R. M. nurodė, kad 2020-07-28 apie 18 val. 30 min. adresu: (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, pažįstamas M. S. žodinio konflikto metu vienÄ kartÄ alkÅ«ne smogė jam į veidÄ , tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Dėl sukelto fizinio skausmo į medikus jis nesikreipė.

Civilinio ieÅ¡kinio jis neteiks (1 t., b. l. 6-10). IÅ¡ policijos pareigÅ«nų ataskaitų žiÅ«ryklės BIRT duomenų matyti, kad 2020-07-28 18.28 val. gautas skambutis ir praneÅ¡ta, jog prie tvenkinio, stovyklavietėje, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažįstamas asmuo kÄ tik iÅ¡ alkÅ«nės trenkė pranešėjui į galvÄ , pranešėjas – R. M., greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Taip pat nurodyta, kad iÅ¡ Å iaulių ligoninės priėmimo skyriaus gautas praneÅ¡imas, jog į gydymo įstaigÄ kreipėsi R.

M., jam diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas, atliktas buku objektu, kai ketinimai neaiÅ¡kÅ«s, asmuo teigė, kad pažįstamas alkÅ«ne trenkė į galvos sritį, paleistas gydytis ambulatoriÅ¡kai (1 t., b. l. 15-18). 2020-07-28 tarnybiniame praneÅ¡ime Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės I-osios kuopos Mobiliojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis E. A. nurodė, kad 2020-07-28 18.34 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie tvenkinio, stovyklavietėje kÄ tik pažįstamas asmuo alkÅ«ne trenkė pranešėjui į galvÄ .

Pranešėjas greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas R. M., kuris paaiÅ¡kino, kad jis atvyko pas pažįstamÄ M. S., kuris su draugu A. S. žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Pranešėjas paaiÅ¡kino, kad ankščiau su M. S. buvo kilęs konfliktas dėl žvejojimo vietos. Pranešėjo teigimu, jam atėjus pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis negali žvejoti, M. S., nieko nesakęs, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne vienÄ kartÄ trenkė R. M. į veido sritį.

R. M. medikų pagalbos atsisakė. Abu konflikto dalyviai buvo blaivÅ«s. M. S. buvo sulaikytas 19.00 val. ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 19). 2020-07-28 apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra, kurios metu buvo apžiÅ«rėta (duomenys neskelbtini) tvenkinio pakrantė prie paplÅ«dimio, kur yra įvykio vieta. Ä®vykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. ApžiÅ«ros metu fotografuota (1 t., b. l. 20-22). 2020-09-29 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti liudytojo S. G. parodymų patikrinimai vietoje, kurių metu S. G. nurodė, jog, įvažiavus į (duomenys neskelbtini), reikia sukti į kairėje pusėje esantį keliukÄ , vedantį tiesiai prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio.

S. G. parodė priekyje matomÄ vandens telkinį, prie kurio priėjus, S. G. parodė medinį lieptelį, prie kurio jis buvo įvykio metu. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio kranto, prie tiltelio, S. G. parodė į kitoje kranto pusėje, už maždaug 120 m esantį tiltelį, kur įvykio metu matė asmenis, tarp kurių buvo kilęs konfliktas. Kitoje pusėje esantis tiltelis matosi gerai. S. G. pasiÅ«lė nuvykti prie kitoje (duomenys neskelbtini) tvenkinio pusėje esančio tiltelio, parodydamas apvažiavimÄ aplink tvenkinį.

Nuvykus į kitÄ tvenkinio pusę, matomas keliukas, vedantis prie tiltelio, tačiau jis yra užtvertas grandine, ant kurios matyti užraÅ¡as „Privati valda“. Palikus automobilį, S. G. pasiÅ«lo eiti pėsčiomis prie tiltelio. Einant keliuku, prieinama prie ant kranto pastatyto namelio ant ratų, pirtelės bei tiltelio. S. G., nuėjęs į tiltelio galÄ , parodė vietÄ , kurioje tarp asmenų vyko konfliktas. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 61-71).  2020-10-22 kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota nukentėjusiojo R.

M., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-07-28 pokalbių išklotinės apžiūra, kurios metu nustatyta, kad 17:31 val. R. M. skambino S. G., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jų pokalbio trukmė 238 sek. R. M. telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokšto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). 2020-07-28 18:29:12 val. R. M. skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, prisijungdamas prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020-07-28 18:49:33 val. R. M. skambino S. G., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o jų pokalbio trukmė 64 sek., telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini). 2020-07-28 19:17:30 val.

R. M. skambino S. G., kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o jų pokalbio trukmė 82 sek., telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). Išanalizavus S. G. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-07-28 pokalbių išklotinę, nustatyta, kad 2020-07-28 17:31:22 val. S. G. skambino R. M., kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), o jų pokalbio trukmė 238 sek., telefonas jungėsi prie telekomunikacijos bokštų, esančių (duomenys neskelbtini). 2020-07-28 18:49:32 val. S. G. skambino R.

M., pokalbio trukmė 65 sek. 2020-07-28 19:06:56 val. S. G. skambino R. M., o jų pokalbio trukmė 0 sek. 2020-07-28 19:17:30 val. S. G. skambino R. M., o jų pokalbio trukmė 82 sek. Daugiau skambučių tarp nukentėjusiojo R. M. ir liudytojo S. G. neužfiksuota (1 t., b. l. 90-92). 2020-07-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. M. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra, nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2020-07-30 11.40 val. (1 t., b. l. 97). 2020-08-06 pranešime VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė nurodė, kad R.

M. 2020-07-28 21.49 val. kreipėsi į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrių, kur jam diagnozuotas sukrėtimas, kuris padarytas bukais objektais, kai ketinimas nežinomas (1 t., b. l. 100). 2020-08-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota „Body“ kameros iš įvykio vietos vaizdo ir garso įrašo apžiūra, kurios metu matomas nukentėjęs R. M., stovintis priešais pareigūnus, kuris rankoje laiko piniginę. Įraše girdisi policijos pareigūnų, nukentėjusio R.

M. ir įtariamojo M. S. balsai. Policijos pareigÅ«nas sako: „tai žmogus sako konkrečiai, ta vieta“. R. M.: „ne, tai jis dabar sako, ta vieta, bet vakar jis sakė visai kitaip“. Fone girdisi M. S. balsas, bet, kÄ Å¡is Å¡neka, suprasti neįmanoma. Policijos pareigÅ«nas klausia: „tai gal žmonės irgi biÅ¡ki ne taip suprato?“. M. S. klausia: „ar tu pats girdėjai, kÄ aÅ¡ sakiau, kodėl tu sugedusį telefonÄ ?“. R. M. sako: „gal jÅ«s ne taip supratot, aÅ¡ pavyzdžiui, dabar pats atvažiavau“. M.

S. sako: „tau pasakė bobutė ir tu dabar atbėgai čia iÅ¡kart, tu pirma iÅ¡siaiÅ¡kink, ar iÅ¡ tikrųjų aÅ¡ taip sakiau, o tada tu atbėk, matai koks esi degtukas užsidegęs, iÅ¡girdai, kad A., J. pasakė, ir iÅ¡kart atbėgi, nežinodamas situacijos“. R. M. sako: „aÅ¡ tau nelindau į akis, ar lindau, M., ar lindau, tu čia žvejodavai, ar buvau kada atėjęs?“. Policijos pareigÅ«nas klausia: „tai kaip sprendžiam vyrai?“. R. M. sako: „man tai nėra kÄ spręst“. M.

S. sako: „mes iÅ¡klausėm jus, o jis daugiau kaip nori, bet kokiu atveju, aÅ¡ jau dabar matysiu, tada turėsiu skambint jums, kad čia valdoj kažkas yra, koks skirtumas, mes va čia dabar bÅ«nam, koks tau skirtumas, jeigu mums leidimÄ davė, sakau, žmogus mums leidimÄ davė, davė prižiÅ«rėt, jis čia pats ateina, žvejoja, jis džiaugiasi, kad tokie, kaip mes, esame čia“. R. M. sako: „tai gerai, o kol tavęs nebuvo, kas čia žiÅ«rėjo, aÅ¡ žiÅ«rėjau“. M. S. sako:

„nieko čia nebuvo, ežeras apaugęs buvo, tiltuko nebuvo, čia įvažiuot negalėjai“. R. M. sako: „aÅ¡ čia gimęs, aÅ¡ čia augęs, kÄ tu man pasakoji“. M. S. sako: „čia nieko nebuvo“. R. M. sako: „nu ir kas kad nieko nebuvo, dabar kalbėsim apie tai, už kÄ aÅ¡ gavau iÅ¡ alkÅ«nės“. Policijos pareigÅ«nas klausia: „ar buvo taip, ar nebuvo?“. M. S. atsako: „ne, nebuvo“. R. M. sako: „o aÅ¡ sakau, kad buvo“. Asmenys kalbasi vienas per kitÄ , todėl neįmanoma suprasti žodžių. R.

M. sako: „tegul žiÅ«ri medikai, ar bus sumuÅ¡imas žande, ar nebus, jie nustatys, tada reiÅ¡kia buvo“. Policijos pareigÅ«nas sako: „taip, ekspertizė nustatys“. R. M. sako: „taip, taip, parodys, jei man ras sutrenkimÄ ar kÄ â€œ. M. S. klausia: „o jei neras?“. R. M. atsako: „jei neras, tai neras“. M. S. sako: „tegul pareigÅ«nai dabar vizualiai įvertina (juokiasi)“. R. M. sako: „tu palauk, jie juokiasi iÅ¡ manęs, aÅ¡ tai nė kiek nesijuokiu, iÅ¡tinus“. M.

S. sako: „jei nori, galim čia vienas kitÄ priplakti ir darytis ekspertizes“. R. M. sako: „viskas, vežkite, vežkite, žinoma, aÅ¡ raÅ¡ysiu pareiÅ¡kimÄ , ant abiejų, nes antras meluoja“. M. S. sako: „čia dar viena istorija, dar tilčiukas yra sudegęs, o kas tilčiukÄ padegė?“. R. M. klausia: „aÅ¡?“. M. S. sako: „matai, pasisakė“. Policijos pareigÅ«nas sako: „gerai, einam, kokie tie akiniai, nuo saulės, ar kaip?“ (1 t., b. l. 102-103). 2020-10-09 akistatos protokole užfiksuota akistata tarp liudytojo S. G. ir įtariamojo M.

S., kurios metu įtariamasis M. S. parodė, kad 2020-07-28 jis žvejojo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio kartu su savo draugu A. S. po pietų, bet tikslaus laiko jis nepamena. Jam su A. būnant valtyje, keli metrai nuo kranto prie jų ant tiltelio atėjo pažįstamas R., kuris pradėjo jo klausinėti, kodėl negali tvenkinyje žvejoti. Jis šiam atsakė, kad negali dėl to, kad neturi leidimo. Leidimus žvejoti išduoda (duomenys neskelbtini) tvenkinio savininkas. Žodis po žodžio R. pradėjo ant jo šaukti, kad jis padarys taip, kad žvejos šis, o ne jis.

Kadangi jis matė, kad R. nenusiramina, žvejoti nebus įmanoma, o be to, buvo palikti jo daiktai krante, jis priplaukė prie kranto, iÅ¡lipo iÅ¡ valties. R. tuo metu jau buvo ant kranto. Jis Å¡iam ranka parodė, kur yra išėjimas iÅ¡ privačios valdos. Tuomet R. išėjo. A. tuo metu traukė valtį į krantÄ . Ar Å¡is stebėjo, kas vyksta tarp jo ir R., jis atsakyti negali. Kur išėjo R., jis nežino, tačiau po kurio laiko prie jų atvyko policijos pareigÅ«nai, o kartu su jais atėjo ir R..

Policijos pareigūnai pradėjo teirautis jų, kas čia įvyko. R. policijos pareigūnams pasakė, kad jis šį mušė, ir šis pametė akinius, tačiau akiniai buvo vėliau rasti visai kitoje vietoje. Jis policijos pareigūnų paprašė įvertinti R. būklę, galbūt tuomet jam reikalingi medikai, tačiau pats R. medikų pagalbos atsisakė. Jis R. M. ranka į galvos sritį nesudavė. R. M. nebuvo pargriuvęs ar suklupęs. Tuo tarpu liudytojas S. G. parodė, kad 2020-07-28 jis rinko lenteles prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio tiltelio kitoje pusėje, nei vyko įvykis.

Tvarkydamasis matė, kad prie prieÅ¡ais esančio kranto yra M. su dar vienu asmeniu valtyje. Netrukus iÅ¡girdo balsus, nes kalbėjo garsiai. Apie kÄ konkrečiai kalbėjo, jis pasakyti negali, tačiau atpažino R. ir M. balsus. Jis matė, kaip du asmenys, galimai M. ir R., stovi ant tiltelio, o trečias asmuo buvo valtyje. Paskui jis pamatė, kad R. suklupo, bet, ar buvo suduotas smÅ«gis, jis pasakyti negali. Po kurio laiko, kiek jis pamena, paskambino jam R. ir pasakė, kad tarp jo ir M. įvyko konfliktas. Taip pat Å¡is paminėjo, kad M. jam sudavė, kad buvo atvykę policijos pareigÅ«nai.

Apie tai, kad R. kreipėsi į medikus, Å¡is neminėjo. Kai 2020 m. rugpjūčio mėnesį jį apklausinėjo tyrėja, jis sakė tiesÄ , o jo parodymai nesiskiria. Gynėjui R. D. paklausus S. G., kodėl apklausos protokole jis nurodė, kad 2020-07-28 žvejojo, o Å¡iandien akistatos metu teigia, kad nežvejojo, S. G. atsistojo ir, atsisakęs tęsti akistatÄ , išėjo (1 t., b. l. 142-145). IÅ¡ 2021-01-19 specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. kÅ«ne nustatytas sužalojimas: kairės galvos pusės odos nubrozdinimas.

Galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyviais duomenimis. Iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliau atsakyti, kuo padarytas sužalojimas, nes neaprašytos sužalojimo morfologinės savybės: galvos odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus. Iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliau atsakyti, kada padarytas sužalojimas, nes neaprašytos sužalojimo morfologinės savybės: paprastai odos nubrozdinimas gali būti matomas iki 2 savaičių; jis sugyja nesuformuodamas rando.

Vienas sužalojimas padaromas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Medicininiuose dokumentuose apraÅ¡ytas sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodyto įvykio laiku ir aplinkybėmis, t. y. prieÅ¡ kelias valandas iki apžiÅ«ros sudavus alkÅ«ne į kairę veido pusę. Medicininiuose dokumentuose apraÅ¡ytas sužalojimas, t. y. galvos odos nubrozdinimas yra kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 32-33). Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, LR BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65-489/2018, 2K-162/2014).

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas LR BK 140 straipsnio prasme reiÅ¡kia poveikį žmogaus kÅ«nui, siekiant sukelti fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužaloti ar trumpam susargdinti. Fizinis skausmas dažniausiai sukeliamas tiesiogine tyčia, kadangi asmuo arba to siekia, arba tai yra neiÅ¡vengiama. Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimÄ kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ baudžiamoji atsakomybė nekyla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu.

Tai materiali nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-699/2017). T. y. Å¡ios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas, ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Nustačius bÅ«tinÄ jį Å¡io nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – padarinius, t. y. sveikatai padarytÄ Å¾alÄ , turi bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiÅ¡kia, jog turi bÅ«ti nustatyta, kad veikÄ darantis asmuo suvokia, kad tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, t. y. asmuo sÄ moningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti, arba nors jų nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Taigi pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-417/2018). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme neigė įvykdęs nusikaltimÄ . Teisme jis paaiÅ¡kino, kad jis su draugu buvo valtyje, kai prie ežero atėjo R. M. ir pradėjo Å¡aukti necenzÅ«riniais žodžiais, kad kas jis toks, jog neleidžia jam čia žvejoti, pamatęs, kad jis elgiasi neadekvačiai, nutarė ant kranto nepalikti savo daiktų, todėl apsuko valtį ir parplaukė atgal į krantÄ , parplaukęs į krantÄ , iÅ¡lipo iÅ¡ valties ir ėjo pasiimti daiktų, R. pasakė, kad nenori jo čia daugiau matyti, tegul žvejoja kur nori, R. apsisuko ir išėjo, gal po valandos atvažiavo policija, kaip jam buvo paaiÅ¡kinta, policijos pareigÅ«nai atvyko todėl, nes buvo suduotas smÅ«gis, jis juos patikino, kad smÅ«gio nesudavė, rodė jiems savo rankas ir kojas, mano, jei bÅ«tų sudavęs, tai kažkas bÅ«tų matęsi.

Kaltinamasis taip pat aiÅ¡kino, kad, kai jis buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ valties, jis praėjo pro nukentėjusįjį gal per gerÄ metrÄ , iki atvykstant pareigÅ«nams, čia buvo jų artimiausias fizinis kontaktas, arčiau prie jo priėjęs nebuvo, nepastebėjo, ar nukentėjusysis buvo suklupęs, parkritęs ant žemės. Tokie kaltinamojo paaiÅ¡kinimai rodo, kad M. S. neigė ne tik smÅ«gio sudavimÄ nukentėjusiajam, bet ir kitokį fizinį kontaktÄ su R. M.. Tačiau teismas tokiais kaltinamojo paaiÅ¡kinimais nesiremia ir juos atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , taip siekiant save atriboti nuo įvykio ir iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Å iuo atveju paminėtina, kad tokius kaltinamojo paaiÅ¡kinimus paneigia ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir kita bylos medžiaga, kuri buvo iÅ¡tirta teisme.

Nukentėjusysis R. M. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad M. S. žodinio konflikto metu vienÄ kartÄ alkÅ«ne smogė jam į veidÄ . Teisme jis parodė, kad, jam priėjus prie ežero, M. S. savo draugui liepė valtį irkluoti link kranto, tada Å¡oko iÅ¡ valties ir iÅ¡ deÅ¡inės rankos alkÅ«nės jam trinktelėjo į kairį žandÄ , jis virto ar suklupo ant kelio, su pasimetimu pakilo nuo žemės ir instinktyviai nuėjo link takelio prie maÅ¡inos, iÅ¡ karto skambino pareigÅ«nams, nemano, kad iÅ¡ skausmo suÅ¡aukė, nes to nesitikėjo, apžiÅ«rėjo save per automobilio veidrodėlį, bet vizualiai nieko nebuvo, gal Å¡iek tiek juto žandÄ ir nuo danties Å¡iek tiek iÅ¡spjovė kraujo.

Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , be to, jo parodymai dėl jam suduoto smÅ«gio viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų ataskaitų žiÅ«ryklės BIRT duomenų matyti, kad 2020-07-28 18.28 val. gautas skambutis ir praneÅ¡ta, jog prie tvenkinio, stovyklavietėje, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) kaimo, pažįstamas asmuo kÄ tik iÅ¡ alkÅ«nės trenkė pranešėjui į galvÄ , pranešėjas – R.

M., greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Byloje esantis 2020-08-27 kitų objektų apžiÅ«ros protokolas taip pat patvirtina, kad nukentėjęs į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams taip pat nurodė aplinkybes apie jam alkÅ«ne suduotÄ smÅ«gį. T. y. iÅ¡ vaizdo ir garso įraÅ¡o, užfiksuoto „Body“ kamera, matyti, kad R. M. pasakė: „...dabar kalbėsim apie tai, už kÄ aÅ¡ gavau iÅ¡ alkÅ«nės“; „tegul žiÅ«ri medikai, ar bus sumuÅ¡imas žande, ar nebus, jie nustatys, tada reiÅ¡kia buvo“.

Dar daugiau, raÅ¡ydamas 2020-07-28 protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , R. M. taip pat nurodė, kad 2020-07-28 apie 18 val. 30 min. adresu: (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, pažįstamas M. S. žodinio konflikto metu vienÄ kartÄ alkÅ«ne smogė jam į veidÄ (1 t., b. l. 6-10). Paminėtina ir tai, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. M. taip pat patvirtino, kad M. S. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ . T. y. 2020-07-28 vykusios apklausos metu jis parodė, kad M., pribėgęs prie jo, vienÄ kartÄ rankos alkÅ«ne smogė į veidÄ (1 t., b. l. 25-26), o 2020-08-24 apklaustas parodė, kad M., priėjęs prie jo, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne vienÄ kartÄ sudavė jam į galvos kairės pusės smilkinį bei žandikaulį, po smÅ«gio jis priklupo, sÄ monės praradęs nebuvo, atsitraukė (1 t., b. l. 29-30).

Aptarti duomenys rodo, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, kai jam M. S. rankos alkÅ«ne sudavė į veidÄ . Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi jokio pagrindo abejoti Å¡iais nukentėjusiojo parodymais ir jais nesiremti, įvertinant ir tai, kad juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. T. y. tai, kad į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai buvo iÅ¡kviesti dėl fizinio smurto panaudojimo, teismui patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas E. A..

Pastarasis teismui parodė, kad nuvykus į įvykio vietÄ , vienas pilietis teigė, kad kitas asmuo jam trenkė į veidÄ , neatsimena, kÄ pasakojo, kaip ir kur tÄ smÅ«gį sudavė, ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė tokiÄ aplinkybę, kad sakė, jog sudavė iÅ¡ deÅ¡inės rankos alkÅ«nės, smÅ«gis buvo suduotas kažkur į veidÄ . IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto liudytojo E. A. apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, jog, pranešėjo teigimu, M.

S., nieko nesakęs, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne vienÄ kartÄ trenkė R. M. į veido sritį (1 t., b. l. 57-58). Dar daugiau, kaip rodo bylos medžiaga, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vykusį konfliktÄ matė ir kitoje ežero pusėje buvęs S. G.. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad kai kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ valties, buvo kažkoks susistumdymas, matė, kad vyko veiksmas, kaltinamasis mostelėjo R., Å¡itÄ smÅ«gį matė tiksliai, po smÅ«gio R. suklupo, jis tik iÅ¡ tolo nematė, ar jam kliuvo į žandÄ , ar kur kitur, po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju, norėjo paklausti, kas įvyko, R. pasakė, jog jam kliuvo į žandÄ ir iÅ¡sikvietė policijÄ .

Teismas remiasi ir tokiais liudytojo S. G. parodymais, nes jie duoti davus priesaikÄ teisme, be to, nenustatytas Å¡io liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis nepagrįstai apkaltinti M. S. nusikaltimo įvykdymu, atkreipiant dėmesį ir į Å¡io liudytojo parodymus, kad jis vienodai sutaria tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų teismui abejoti Å¡io liudytojo parodymais ar vertinti juos kaip suinteresuotus. Paminėtina ir tai, kad S. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2020-08-11), taip pat parodė, kad matė, kaip M. sudavė smÅ«gį, kiek pamena, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne smÅ«giavo R., kur pataikė, pasakyti negali, tiksliai nematė, mano, kad į galvos sritį, po ko R. suklupo (1 t., b. l. 52).

Tai, kad nukentėjusysis įvykio vietoje buvo suklupęs, liudytojas S. G. patvirtino ir 2020-10-09 atliktos akistatos tarp jo ir M. S. metu. Kilusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo faktÄ taip pat patvirtino įvykio vietoje buvęs bei liudytoju apklaustas A. S., kuris teisme teigė, kad pamena, jog iÅ¡plaukiant valtimi, ant tilto atėjo kažkoks vyras, vyko kažkoks konfliktas, jie ten kažkÄ aiÅ¡kinosi, todėl teko grįžti į krantÄ , nes buvo palikti daiktai, M. su nukentėjusiuoju kalbėjosi ant kranto, po to atvažiavo policija, nukentėjusysis sakė, kad jį kažkas neva sužalojo, turbÅ«t jį sužaloti turėjo M., nes daugiau žmonių nebuvo.

Liudytojas taip pat teigė, kad jis nematė jokio smÅ«gio, nes jis jų besiaiÅ¡kinančių nestebėjo, jie vienas Å¡alia kito kalbėjosi iki minutės, nežino, nei koks atstumas buvo tarp jų, nes tuo metu riÅ¡o valtį. Aukščiau aptartų duomenų visumos analizė paneigia kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, jog jokio fizinio kontakto tarp jo ir nukentėjusiojo nebuvo, bei patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo suduotÄ smÅ«gį rankos alkÅ«ne jam į veidÄ . Kaip minėta, LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti ne tik fizinio smurto panaudojimÄ , bet ir pagrįsti faktÄ , jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir prieÅ¡ingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas, ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

Formuluojant kaltinimÄ , kaltinamajame akte, buvo nurodyta, kad R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos bÅ«senos pokytis, sukeliantis neigiamÄ organizmo reakcijÄ , nebÅ«dingas pojÅ«tis, kančia, prieÅ¡ingybė malonumui. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje pasisakyta, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra bÅ«tinos specialios medicininės žinios.

Fizinio skausmo sukėlimo faktÄ gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo muÅ¡amas ar prieÅ¡ jį kitaip buvo smurtaujama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020). Nagrinėjant bylÄ teisme, nukentėjusysis teigė, kad pradžioje tikrai nejautė nieko tokio, kad jam kažkas bÅ«tų atsitikę, tik gal labiau buvo toks pasimetimas, nes nesitikėjo, jog taip gali bÅ«ti, pareigÅ«nai siÅ«lė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet jis atsisakė, nes nejautė kažkokių blogų simptomų, kai pareigÅ«nai liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini), tai vairuodamas pastebėjo, kad jam svaigsta galva, po visos apklausos (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo į priėmimÄ , jam nustatė galvos sukrėtimÄ .

Taip pat teigė, kad žino, kas yra fizinis skausmas, mano, fizinį skausmÄ jautė minimaliai, skalėje nuo 1 iki 10, skausmÄ vertintų 2 balais, t. y. dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio jautė neypatingai stiprų skausmÄ , bet jį jautė, skausmas atėjo bevažiuojant į policijÄ , taip pat jautė nerimÄ , kad svaigsta galva, vairuodamas pastebėjo, jog yra kaip apsvaigęs, nekoordinuotas, juto skausmÄ nuo smÅ«gio sudavimo iki kol nuvažiavo į priėmimÄ , o policijos pareigÅ«nams nepranešė, kad jaučia fizinį skausmÄ , nes buvo pasimetęs. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais apie jo sveikatos bÅ«klę po kaltinamojo jam suduoto smÅ«gio.

Kaip matyti, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai R. M. aiÅ¡kino ir ikiteisminio tyrimo metu. T. y. 2020-07-28 vykusios apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad M., pribėgęs prie jo, vienÄ kartÄ rankos alkÅ«ne smogė į veidÄ , Å¡itokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 25-26). Apklaustas 2020-08-24 R. M. parodė, kad M., priėjęs prie jo, deÅ¡inės rankos alkÅ«ne vienÄ kartÄ sudavė jam į galvos kairės pusės smilkinį bei žandikaulį, po smÅ«gio jis priklupo, sÄ monės praradęs nebuvo, atsitraukė, buvo lengvame Å¡oke, todėl nieko nejuto, medikų atsisakė, kai pradėjo svaigti galva, parašęs pareiÅ¡kimÄ policijoje, nuvyko į ligoninės priimamÄ jį, kur buvo nustatytas sukrėtimas (1 t., b. l. 29-30).

Tai, kad dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo užfiksuota ir 2020-07-28 protokole-pareiÅ¡kime, kuriame R. M. nurodė, kad po M. S. suduoto vieno smÅ«gio alkÅ«ne jam į veidÄ , jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl sukelto fizinio skausmo į medikus jis nesikreipė (1 t., b. l. 6-10). Aukščiau aptartos aplinkybės, tai, kad nukentėjęs jautė fizinį skausmÄ , jautė žandÄ , po smÅ«gio nuo danties Å¡iek tiek iÅ¡spjovė kraujo, tai, kad skausmÄ jautė laikotarpiu nuo smÅ«gio sudavimo iki kol nuvažiavo į priėmimÄ , leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

M. fizinis skausmas, atitinkantis minėtÄ teismų praktikos aiÅ¡kinimÄ , buvo sukeltas. Å iuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad nukentėjusysis iÅ¡ karto po M. S. smÅ«gio jam sudavimo skambino pagalbos telefonu, kvietė policijos pareigÅ«nus, nors skambučio metu nurodė, kad greitoji medicinos pagalba jam nereikalinga, tačiau dar tÄ patį vakarÄ , praėjus kiek daugiau nei trims valandoms, kreipėsi į medikus, 2020-07-28 21.49 val. buvo apžiÅ«rėtas chirurgo. IÅ¡ skubios pagalbos priėmimo skyriaus apskaitos kortelės matyti, kad asmuo kreipėsi į gydymo įstaigÄ , nes pažįstamas asmuo alkÅ«ne trenkė į kairę galvos sritį, dėl ko svaigsta galva ir jaučia skausmÄ .

Paminėtina ir tai, kad R. M. apžiÅ«rėjęs medikas skausmÄ Ä¯vertino 8 balais, nustatyta diagnozė galvos smegenų sukrėtimas. Tačiau iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios 2020-07-30 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. kÅ«ne objektyvių sužalojimo žymių nėra (1 t., b. l. 97). Specialistas L. J. teisme paaiÅ¡kino, kad skausmui vertinti labai objektyvių duomenų nėra, yra vizualinė skausmo skalė, pagal kuriÄ gydytojas vertina vizualiai apžiÅ«rėjęs, esant 9-10 balų, žmogus nuo skausmo turėtų prarasti sÄ monę, drįstų abejoti, ar tikrai Å¡iuo atveju buvo 8 balai, jei nebuvo net kaulų lūžių, nematė, kaip žmogus atrodė, todėl nesiims vertinti, koks skausmo balas galėjo bÅ«ti, gydytojas pats nusprendžia, kokį balÄ užraÅ¡yti.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad fizinis skausmas yra vertinamas subjektyviai, be to, bet koks sužalojimas sukelia kažkokį skausmÄ , kas yra subjektyvu ir to iÅ¡matuoti negalima. Sprendžiant dėl fizinio skausmo buvimo, labai svarbu įvertinti ir tai, kad nukentėjusiajam dėl suduoto smÅ«gio buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas. Kaip teismui paaiÅ¡kino specialistas L. J., esant tokiai diagnozei, turi pasireikÅ¡ti simptomai, pradžioje žmogui gali bÅ«ti Å¡okas, bet daugiau, po ilgesnio laiko, patyrus galvos smegenų sukrėtimÄ , gali pasireikÅ¡ti galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai bei skausmas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir įvardijo bÅ«tent tokius simptomus, kuriuos jautė po jam suduoto smÅ«gio, tame tarpe ir fizinį skausmÄ . Pažymėtina, kad nei LR BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokio bÅ«tent intensyvumo skausmÄ turi patirti asmuo, prieÅ¡ kurį buvo smurtaujama, tam, kad kaltininko veiksmai galėtų bÅ«ti kvalifikuojami pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skausmas yra visiÅ¡kai subjektyvus ir individualus kiekvieno asmens pojÅ«tis, kurio stiprumo, pobÅ«džio ar intensyvumo neretai yra neįmanoma objektyviai perteikti ar įrodyti.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paprastai kiekvienas suaugęs, pakaltinamas žmogus, kuris suduoda smÅ«gį nukentėjusiajam, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas kÅ«no sužalojimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad smÅ«gį kaltinamasis nukentėjusiajam R.

M. sudavė alkÅ«ne į veidÄ . Kaip teigė nukentėjusysis, prie tos vietos, kur jis buvo, kaltinamojo jokių daiktų nebuvo, M. S. tokiu tikslu ir ėjo prie jo, kad sukeltų skausmÄ , parodytų draugui, jog jis yra stipresnis, tai buvo tyčinis sudavimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad M. S., bÅ«damas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, alkÅ«ne suduodamas į skausmingÄ ir jautriÄ Å¾mogaus kÅ«no vietÄ â€“ veidÄ , neabejotinai suvokė, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, visuma byloje esančių patikimų įrodymų (nukentėjusiojo parodymai, tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo S. G. parodymai, liudytojo E. A. ir iÅ¡ dalies liudytojo A. S. parodymai, medicininiai duomenys, kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga) rodo, kad kaltinamasis konflikto metu su nukentėjusiuoju R. M. tyčia jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Taigi, tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo yra priežastinis ryÅ¡ys.

IÅ¡ byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad M. S. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai. Nagrinėjant bylÄ teisme, buvo pateiktas praÅ¡ymas pakeisti kaltinimÄ . Jame buvo nurodyta, kad M. S., tyčia vienÄ kartÄ alkÅ«ne smogdamas nukentėjusiajam R. M. į veidÄ , padarė kairės galvos pusės odos nubrozdinimÄ , kas sukėlė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . AiÅ¡kinantis įvykio metu kilusias pasekmes, svarbÅ«s yra paties nukentėjusiojo R.

M. parodymai. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad vizualiai jokių žaizdų nepatyrė, gavęs smÅ«gį, ėjo pasižiÅ«rėti į save per automobilio veidrodėlį, ar jam nėra jokių iÅ¡orinių sužalojimų, bet vizualiai nieko nebuvo, vizualiai niekada nesimatė jokių sužalojimų, nei tuo momentu, nei vėliau. Nukentėjęs taip pat teigė, kad į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai jį apžiÅ«rėjo vizualiai, kaip jis atrodo, bet ir jie nematė, jei bÅ«tų buvęs koks paraudimas, tai gal tada jį bÅ«tų matę ir pareigÅ«nai.

Be to, nurodė ir tai, kad jis, iÅ¡ ligoninės grįžęs namo, kalbėjo su žmona, kažkokio nubrozdinimo nebuvo, nes žmona jį bÅ«tų pastebėjusi. Teismas remiasi tokiais nukentėjusiojo teisme duotais parodymais ir traktuoja juos kaip atitinkančius objektyviÄ tiesÄ . Paminėtina ir tai, kad R. M. ikiteisminio tyrimo metu, tiek raÅ¡ydamas 2020-07-28 protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , tiek vykusių apklausų metu, taip pat nebuvo nurodęs jokių aplinkybių apie tai, kad dėl M. S. suduoto smÅ«gio bÅ«tų buvęs sužalotas.

Tokias aplinkybes patvirtino ne tik kaltinamasis, bet ir teisme apklausti liudytojai. Kaltinamasis teismui paaiÅ¡kino, kad nematė jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo kÅ«no, nebuvo paraudimų, nubrozdinimų, kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jis dar jų prašė, kad jį apžiÅ«rėtų, abu pareigÅ«nai jį apžiÅ«rėjo, dar jo paklausė, į kuriÄ vietÄ jam sudavė, jis nurodė tiksliÄ vietÄ , rodė, kad sudavė į žandikaulį, bet toje vietoje tikrai nieko nebuvo, žandikaulio vietoje paraudimų nebuvo.

Teisme liudytoju buvo apklaustas į įvykio vietÄ atvykęs E. A.. Jis teismui teigė, kad dabar nepasakys, nes neatsimena, ar apžiÅ«rėjo nukentėjusiojo veidÄ , ar ant jo buvo kokių nors smÅ«gio žymių, teisingai nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad ant veido jokių sumuÅ¡imo žymių nebuvo. Kaip rodo Å¡io liudytojo apklausa, vykusi ikiteisminio tyrimo metu, jis 2020-08-19 patvirtino, kad, bendraujant su R. M., ant jo veido sumuÅ¡imo žymių matyti nebuvo. Liudytojas A. S. taip pat teismui patvirtino, kad ant nukentėjusiojo jokių sužalojimų, žymių nebuvo.

Sugretinus aukščiau aptartus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, akivaizdu, jog jie dėl sužalojimo nebuvimo nurodė iÅ¡ esmės tapačias aplinkybes. Dar daugiau, kaip rodo bylos medžiaga, nukentėjusysis 2020-07-30 11.40 val. lankėsi pas specialistÄ , iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. M. kÅ«ne objektyvių sužalojimo žymių nėra (1 t., b. l. 97). Nukentėjusįjį apžiÅ«rėjęs specialistas L. J. teismo posėdžio metu patvirtino 2020-07-30 suraÅ¡ytÄ specialisto iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad jis apžiÅ«ros metu nematė jokių sužalojimų.

Taip pat teigė, kad smÅ«gis į veido sritį, priklausomai nuo to, į kuriÄ vietÄ sudavė, galėjo bÅ«ti ir be poodinės kraujosruvos iÅ¡siliejimo. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. kÅ«ne objektyvių sužalojimo žymių nebuvo rasta. Å iuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad parašęs protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , nukentėjusysis vyko į VÅ¡Ä® Respublikinės Å iaulių ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrių. R. M. apžiÅ«rėjęs gydytojas nurodė kairės galvos pusės nubrozdinimÄ .

Kad paÅ¡alinti kilusias abejones, buvo priimta nutartis ir paskirta papildoma užduotis atlikti objektų tyrimÄ nukentėjusiojo R. M. sužalojimams nustatyti. 2021-01-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliau atsakyti, kuo padarytas sužalojimas, nes neapraÅ¡ytos sužalojimo morfologinės savybės: galvos odos nubrozdinimas galėjo bÅ«ti padarytas kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus.

Specialisto išvadoje taip pat teigiama, kad iš pateiktų medicininių dokumentų nėra galimybės tiksliau atsakyti, kada padarytas sužalojimas, nes neaprašytos sužalojimo morfologinės savybės: paprastai odos nubrozdinimas gali būti matomas iki 2 savaičių; jis sugyja nesuformuodamas rando. Tačiau nagrinėtinu atveju paminėtina, kad VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nurodytas sužalojimas nebuvo matomas nei pačiam nukentėjusiajam, nei aukščiau nurodytiems liudytojams bei specialistui tiek iš karto po suduoto smūgio, tiek praėjus tam tikram laiko tarpui.

Teismas atkreipia dėmesį ir į specialisto L. J. teisme duotus paaiÅ¡kinimus, kad nėra apraÅ¡ytos Å¡io sužalojimo morfologinės savybės, todėl negalima pasakyti tikslaus jo padarymo laiko ir, ar jis atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ , bet jis galėjo bÅ«ti padarytas ir tuo laiku, esant tokiam sužalojimui, kaip apraÅ¡yta, turėjo bÅ«ti pažeistas virÅ¡utinis odos sluoksnio vientisumas, pavirÅ¡inis odos nubrozdinimas gali bÅ«ti tiek linijinis, tiek platesnis, bet čia visiÅ¡kai nėra nieko apraÅ¡yta, medicininiuose dokumentuose nurodoma labai abstrakti vieta, kad sužalojimas padarytas kairėje galvos pusėje, tačiau nėra apraÅ¡yta, kurioje tiksliai vietoje, kairė galvos pusė yra platus terminas, tai gali bÅ«ti ir kairė veido pusė.

Teismas remiasi tokiais teisme duotais eksperto paaiškinimais ir neturi pagrindo jais abejoti. Tuo tarpu pasisakant dėl specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto nukentėjusiajam padaryto galvos odos nubrozdinimo, kuris kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu, svarbu paminėti, kad ši išvada padaryta tik remiantis 2020-07-28 medicininiu dokumentu, gautu iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės, kuriame buvo pateikti abstraktūs duomenys, neaprašytos sužalojimo morfologinės savybės, tiksli jo buvo vieta.

Kas neleidžia teismui daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kartu pažymint, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime.

Todėl, teismas, vertindamas kaltininko atliktų veiksmų formaliÄ atitiktį baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo požymiams, kiekvienu atveju privalo įvertinti realų padarytos veikos pavojingumÄ . Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formÄ ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-387/2008 ir kt.).

LR BK 37 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų, jo padaryta veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Taigi, pagal LR BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas, visų pirma, vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam R. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Be abejo, Å¡i žala – fizinio skausmo sukėlimas, yra reikÅ¡minga, tačiau, įvertinus tai, jog jokių sužalojimų (net elementarių sumuÅ¡imui bÅ«dingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų suduodant alkÅ«ne) nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepatyrė, darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli.

Pats R. M. nurodė, kad jam buvo sukeltas skausmas, kurį jautė minimaliai, skalėje nuo 1 iki 10, skausmÄ Ä¯vertino 2 balais, teigė, kad dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio jautė neypatingai stiprų skausmÄ , bet jį jautė, skausmas atėjo bevažiuojant į policijÄ , juto skausmÄ iki kol nuvažiavo į priėmimÄ . Bylos aplinkybės liudija ir tai, kad nukentėjusysis suprato, jog kažkas jam negerai tik tada, kai sėdo į automobilį ir važiavo į policijos komisariatÄ . Be to, byloje apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, kad R.

M. veiksmuose nebuvo matyti jokios iÅ¡skirtinės reakcijos po patirto fizinio smurto, jis neverkė, apie jaučiamÄ fizinį skausmÄ nepasakė įvykio vietoje buvusiems asmenims, tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, kvietė policijos pareigÅ«nus. Paminėtina ir tai, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog R. M. fizinis skausmas atsirado nuo vieno trauminio veiksmo, įvykio metu stipraus fizinio skausmo nukentėjusysis nejuto, todėl darytina iÅ¡vada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų bÅ«ti taikomas LR BK 37 straipsnis.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Kita vertus, kasacinio teismo praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartojamas smurtas, nebÅ«tinai sÄ lygoja padidėjusį nusikalstamos veikos pavojingumÄ , taip pat bÅ«tinumÄ bei tikslingumÄ kaltininkÄ už padarytÄ veikÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.). Be to, aukÅ¡tesnės instancijos teismai pažymi, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant ilgalaikiams konfliktiniams santykiams, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio motyvus bei tikslus.

Å ios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant klausimÄ dėl nusikalstamos veikos pavojingumo (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-244-417/2019). Dar daugiau, iÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situacijÄ , kai asmuo kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnį, bÅ«tina vertinti ne tik formaliÄ veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situacijÄ , kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti, kaip antai, konfliktinė situacija tarp asmenų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp R. M., iÅ¡ vienos pusės, ir kaltinamojo M. S., iÅ¡ kitos pusės, santykiai jau ilgÄ laikÄ yra įtempti bei konfliktiÅ¡ki. Å ios aplinkybės neginčijo nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis. Aplinkybę, kad santykiai tarp asmenų buvo konfliktiÅ¡ki, iÅ¡ dalies teisme patvirtino ir apklausti liudytojai. Liudytojas E. A. teisme teigė, kad pamena, jog asmenys pykosi dėl žvejybos. Liudytojas S. G. taip pat patvirtino, jog darbuodamasis kitame krante jis girdėjo triukÅ¡mÄ , pakeltus balso tonus.

Kaip rodo bylos medžiaga, įvykio dienÄ (2020-07-28) vyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kas gali, o kas negali žvejoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kas turi teisę lipti ant padaryto tiltelio. IÅ¡ bylos medžiagos matyti ir tai, kad R. M. atėjo ant tiltelio, pakeltu balsu aiÅ¡kinosi santykius su M. S., o tai labai suerzino kaltinamÄ jį. M. S. teismui pripažino, kad tai jam sukėlė neigiamas emocijas. Nagrinėtinu atveju nustatyta, kad fizinis smurtas R. M. atžvilgiu ir buvo panaudotas bÅ«tent tuo metu, tačiau paminėtina, kad fizinio smurto panaudojimas nebuvo savitikslė nusikalstama veika.

Tokios aplinkybės rodo, kad M. S. veiksmai, nors iÅ¡ pradžių ir buvo nukreipti į santykių aiÅ¡kinimÄ si su R. M. dėl žvejojimo, tačiau vėliau jie peraugo į fizinio smurto panaudojimÄ nukentėjusiojo atžvilgiu. Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes apie įvykio dienÄ kilusiÄ konfliktinę situacijÄ dėl žvejybos, tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas tik fizinis skausmas, įvertinus jo stiprumÄ (kaip teigė nukentėjęs, jį vertina 2 balais 10 balų skalėje), tai, kad Å¡is fizinis skausmas buvo sukeltas vienu trauminiu poveikiu, o nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, fizinis skausmas nebuvo ilgalaikis, liekamųjų reiÅ¡kinių nėra, ilgalaikis gydymas ar specialistų konsultacijos nebuvo reikalingos, tokia M.

S. veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ veikÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Taigi, nors M. S. veiksmai atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad už jos padarymÄ bÅ«tų tikslinga taikyti represines baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemones (ultima ratio), todėl M.

S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (LR BK 37 straipsnis). Paminėtina, kad analogiÅ¡kÄ praktikÄ formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (2013-10-30 Å iaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540-309/2013, 2019-12-05 Å iaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-289-282/2019, 2019-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-462/2019, 2019-10-03 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-244-417/2019, 2014-02-25 Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-92/2014, 2018-12-21 Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-822-593/2018 ir kt.).

M. S. kardomosios priemonės paskirtos nebuvo. Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas, esantis prie 1 tomo bylos galinio virÅ¡elio, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : M. S., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.

Daiktinį įrodymÄ â€“ kompaktinį diskÄ , esantį prie 1 tomo bylos galinio virÅ¡elio, palikti saugoti prie bylos medžiagos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėja Ilona Jakubėnienė