Legislator Case Law & Legislation
aa033920-5ff6-4ba8-8a62-792a8553604f AI generated

aa033920-5ff6-4ba8-8a62-792a8553604f · Alytaus apylinkės teismas

Case Number aa033920-5ff6-4ba8-8a62-792a8553604f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvÄ ir tikslÄ ; nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Legislator headnote

AI generated

aa033920-5ff6-4ba8-8a62-792a8553604f · Alytaus apylinkės teismas: Bute buvo tik dviese, paÅ¡alinių žmonių nebuvo. Namuose turi peilį visÄ iÅ¡ metalo, juo pjausto maistÄ . Prisimena, kad jis skambino į policijÄ ir sakė, kad dÅ«rė V. J.. Tačiau kaip dÅ«rė neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Tačiau mano, kad galėjo konflikto meta įdurti V. J. peiliu. Tačiau tiksliai į kuriÄ vietÄ dÅ«rė pasakyti negali. Paskui kažkaip atsipeikėjo, kad bute vaikÅ¡to policijos pareigÅ«nai. Ir jį iÅ¡sivežė. Dėl savo poelgio labai gailisi. Stengsis atlyginti V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-267-1023/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52514-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 26 d. Prienai Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Neringai Kaminskienei, kaltinamajam T.

K., jo gynėjui advokatui Vytautui AliuÅ¡kevičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V. J., jos atstovui advokatui Gintautui Malaveckui, vieÅ¡ame teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jurbarko r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gegužės 27 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , teistas: 1) 1998 m. balandžio 10 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį ir 2321 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams su 1/10 turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2) 2002 m. lapkričio 18 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2321 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams; 3) 2004 m. spalio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 50 parų arešto; 4) 2006 m. vasario 23 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 5) 2006 m. rugpjūčio 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams 15 dienų; 6) 2010 m. vasario 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 4 metams; 7) 2010 m. balandžio 15 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams; 8) 2010 m. gegužės 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 5 metams; 9) 2015 m. spalio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas 50 parų areštas; 10) 2015 m. gruodžio 23 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas 40 parų areÅ¡tas; 11) 2016 m. sausio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, 2016 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, bausmės subendrintos, paskirta galutinė 9 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliko 2016 m. gruodžio 2 d.; 12) 2017 m. kovo 8 d.

Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė skirta 40 parų arešto, bausmę atlikęs 2017 m. gegužės 16 d.; 13) 2019 m. sausio 31 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė skirta 60 parų arešto, 2019 m. liepos 17 d. bausmę atlikęs; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį; Teismas n u s t a t ė :

T. K. 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6.28 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡gertuvių metu, tyčia sužalojo nukentėjusiÄ jÄ V. J., tai yra dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu jai į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. J. kiauryminį durtinį - pjautinį krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimÄ su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu, dėl ko nukentėjusiÄ jÄ sunkiai suluoÅ¡ino, sukeliant sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais T. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis T. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė (2 t., b. l. 24-28), kad 2019 m. gruodžio 12 d. nakties metu buvo labai girtas, nes įvykio dienÄ su nukentėjusiÄ ja V. J. gėrė, po to visÄ naktį nemiegojo ir toliau dviese gėrė. Ä®vykio naktį su nukentėjusiÄ ja V. J. ginčijosi. Kai skambino 112 pagalbos telefonu pokalbio metu pagalbos centro operatorei sakė, kad dÅ«rė nukentėjusiajai, kad greičiau važiuotų.

Policijai apie įvykį pranešė jis pats, prisipažino, kad jis apie pusę septynių ryto sužalojo nukentėjusiÄ jÄ V. J.. Policijos pareigÅ«nams iÅ¡vedant jį iÅ¡ buto pastebėjo, kad nukentėjusioji V. J. yra sužalota. Nukentėjusioji V. J. buvo sužalota į kairės pusės krÅ«tinę. Be jo daugiau niekas negalėjo jos sužaloti, buvo tik dviese. Pripažįsta savo kaltę, kad jis dÅ«rė peiliu nukentėjusiajai. Jei bÅ«tų buvęs blaivas, taip nebÅ«tų pasielgęs. Savo poelgį vertina neigiamai, labai gailisi, protas buvo aptemęs nuo alkoholio.

Labai atsipraÅ¡o nukentėjusiosios, labai gailisi. PareikÅ¡tus ieÅ¡kinius pripažįsta. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant prokurorui, gynėjui, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Be kaltinamojo T. K. kaltės pripažinimo ir duotų parodymų, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės sutapo, buvo nuoseklÅ«s, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir iÅ¡tirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka: - kaltinamojo T.

K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 164), kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Mano, kad jei bÅ«tų buvęs blaivus, taip bÅ«tų nesielgęs. Jis Å¡iuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Gyveno kartu V. J.. Abu gyvena du mėnesius kartu. 2019 m. gruodžio 12 d., rytÄ , galėjo bÅ«ti apie 6 val., jis ir V. J. vartojo alkoholį, gėrė alų. Alaus iÅ¡gėrė nemažai. Gerdami kambaryje susiginčijo. Dabar negali pasakyti dėl kokios priežasties įvyko konfliktas, nes neprisimena.

Bute buvo tik dviese, paÅ¡alinių žmonių nebuvo. Namuose turi peilį visÄ iÅ¡ metalo, juo pjausto maistÄ . Prisimena, kad jis skambino į policijÄ ir sakė, kad dÅ«rė V. J.. Tačiau kaip dÅ«rė neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Tačiau mano, kad galėjo konflikto meta įdurti V. J. peiliu. Tačiau tiksliai į kuriÄ vietÄ dÅ«rė pasakyti negali. Paskui kažkaip atsipeikėjo, kad bute vaikÅ¡to policijos pareigÅ«nai. Ir jį iÅ¡sivežė. Dėl savo poelgio labai gailisi. Stengsis atlyginti V.

J. padarytÄ Å¾alÄ ; - nukentėjusiosios V. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 23-27), kuriuose nurodyta, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Å is butas priklauso jai. Å iame bute kartu su ja apie pusantro mėnesio gyvena T. K.. 2019 m. gruodžio 11 d. vakare, grįžo į butÄ T. K. neblaivus. Dar parsinešė alaus ir jį gėrė. Paskui kažkur išėjo. Namo grįžo kitos dienos rytÄ . Grįžo girtas. Kai grįžo namo, ji jam liepė eiti miegoti. Tada jis paėmė jos telefonÄ ir pamatė, kad ji buvo skambinus pažįstamam vyriÅ¡kiui ir jai pradėjo priekaiÅ¡tauti.

Ir paskui jai sėdint lovoje, T. K. atėjo iÅ¡ virtuvės. Ar jis tuo metu kÄ nors laikė rankoje ji nepastebėjo. T. K. atsisėdo Å¡alia jos. Ir tada jis prikiÅ¡o peilį prie kairės peties, tiksliau žemiau, link kairės krÅ«ties ir pasakė jai „nori įdursiu“. Kadangi ji netikėjo, kad jis jai gali durti, nuo savęs jo nenustÅ«mė. Tada T. K. viena ranka laikė peilį, atrėmęs smaigalį jai į krÅ«tinę, o kita ranka stipriai jį pastÅ«mė. jai buvo Å¡okas, net nejautė skausmo.

Kai jis jai įdÅ«rė, paleido peilį. Tada ji ranka paėmė už peilio ir jį iÅ¡sitraukė. Peilį ji numetė po Å¡alia esančia spintele. Matė ji, kad peilis buvo kraujuotas. Ji negali pasakyti kiek peilio buvo įdurta. Ji iÅ¡sitraukusi peilį tÄ vietÄ stipriai užspaudė. Nebuvo dėl to kraujo ant drabužių. Kas iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ ji nežino. T. K. jai durdamas peiliu nesakė, kad nori jÄ nužudyti. Ji po Å¡io įvykio su T. K. nenori bendrauti. Kadangi jÄ T.

K. sunkiai sužalojo ir jai padarytos žalos neatlygino, todėl Å¡ioje byloje reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį žalai atlyginti; - liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 54-56) parodė, kad jis yra Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6.30 val. jam dirbant kartu su vyr. patruliu D. B., gavo praneÅ¡imÄ nuvykti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes peiliu yra padurta moteris. Nuvykus minėtu adresu į butÄ juos įsileido vyriÅ¡kis, kuris jiems pasakė, kad eikite į kambarį pamatysit kÄ jis padarė.

Įėjus į butÄ , kambaryje, ant lovos, rado gulinčiÄ moterį. Ji buvo sÄ moninga ir kalbėjo su jais. Matėsi, kad jai prie kairės peties yra žaizda, kuriÄ ji užsidengus lyg ranka. Moteris jiems pasakė, kad Å¡is bute esantis vyriÅ¡kis dÅ«rė jai peiliu. Taip pat ji jiems sakė, kad prieÅ¡ tai tarp jos ir vyriÅ¡kio vyko žodinis konfliktas. Taip pat ji sakė, kad peilį ji pati iÅ¡sitraukė ir jį numetė po spintele, kuri buvo prie jos lovos. Pasilenkęs po spintele jis matė gulintį peilį.

VyriÅ¡kis, kuris buvo kartu bute prisipažino, kad dÅ«rė moteriai peiliu. Jis jiems nesakė dėl kokios priežasties dÅ«rė. Taip pat jis jiems nepaaiÅ¡kino tikslių visų aplinkybių. Ä® butÄ atvyko ir medikai, kurie moterį iÅ¡vežė į ligoninę. VyriÅ¡kis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ . Matėsi, kad vyriÅ¡kis buvo neblaivus. Bendraujant su moterimi nuo jos nesklido alkoholio kvapas, nors jiems ji sakė, kad truputį buvo vartojusi alkoholio. Kambariuose kraujo žymių nebuvo matyti; - liudytoja J.

M. ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 51-52) parodė, kad jos dukra V. J. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Å iame bute ji gyveno viena, tačiau prieÅ¡ kokius du mėnesius, pradėjo kartu su ja gyventi vyriÅ¡kis vardu T. K.. Ji apie jį nieko nežino. Ji nėra girdėjusi, kad T. K. bÅ«tų prieÅ¡ jÄ smurtavęs. 2019 m. gruodžio 12 d., apie 10 val. į jos butÄ atėjo policijos pareigÅ«nė, kuri pasakė, kad jos dukrÄ V. J. padÅ«rė T. K.. Iki to nieko apie tÄ Ä¯vykį ji nežinojo.

Ji su sÅ«numi nuvyko į ligoninę, kur sužinojo, kad T. K. peiliu įdÅ«rė V. J. į krÅ«tinę, prie peties. Taip pat jai V. J. sakė, kad ji pati iÅ¡sitraukė peilį. Ji klausė kodėl nėra kraujo bute, tai V. J. jai pasakė, kad ji iÅ¡karto užspaudė žaizdÄ . SÅ«nus klausė pas V. J. dėl ko dÅ«rė peiliu, tai ji sakė, kad jie susiginčijo; - parodymų patikrinimo vietoje protokolas (I t., b. l. 166-167), kuriame nurodyta, kad T. K. parodė namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur jis 2019 m. gruodžio 12 d., rytÄ apie 6.30 val., bute Nr. 3, peiliu sužalojo V.

J.; - 2019 m. gruodžio 12 d. Alytaus apskrities VPK Prienų PK komisariato reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybinis praneÅ¡imas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (I t., b. l. 5), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6.28 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto kambaryje, dėl neaiÅ¡kių aplinkybių tarp sugyventinių kilo konfliktas, kurio metu T. K., kuriam nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, vienÄ kartÄ peiliu įdÅ«rė V. J. į kairės pusės krÅ«tinės sritį; - įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas (I t., b. l. 9-17), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini); - valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 63/2020 (06) (I t., b. l. 39-40), kurioje nurodyta, kad V.

J. kliniÅ¡kai nustatytas kiauryminis durtinis-pjautinis krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimas su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu. Sužalojimas padarytas veikiant krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę aÅ¡triu, duriančiu-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Kiauryminis durtinis-pjautinis krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimas su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nuodytu laiku ir galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis.

Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Peilio geležtė gali veikti kaip aštrus, duriančio - pjaunančio tipo, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė veikiant peilio geležte. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra; - 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos gydytojo pranešimas (I t., b. l. 79), kuriame nurodyta, kad V. J. nustatyti šie sužalojimai: kiauryminis kairės pleuros sužalojimas su hematoraksu ir pneumatoraksu (kraujas ir oras kairėje pleuroje), kiauryminis diafragmos kairėje pusėje sužalojimas, taukinės pilvaplėvės ertmėje sužalojimas ir laisvas kraujas pilvaplėvės ertmėje (prikraujavo į pilvaplėvės ertmę apie 1,5 l); - 2020 m. sausio 28 d.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo (I t., b. l. 68), kuriame nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019 m. gruodžio 12 d. 06 val. 27 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), BPCID-(duomenys neskelbtini); - 2020 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas (I t., b. l. 69-70), kuriuo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas. Nurodyta, kad įrašo data 2019 m. gruodžio 12 d. pradžia 06.27.58 val., jame užfiksuota, kad pranešėjas vyriškis praneša operatorei, kad sužalojo žmogų, tai yra įsmeigė peilį žmonai ir prašo pagalbos, nurodo, kad sužalota yra V.

J., adresu (duomenys neskelbtini) butas 3; - Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. 2019 m. gruodžio 12 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl neblaivumo nustatymo (I t., b. l. 166-167), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 12 d. 7. 23 val. T. K. nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir vertinimo Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo kÅ«nas.

Å ios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kÅ«nas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiÅ¡kia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kÅ«no audinių (organų) vientisumÄ ar sutrikdant jų funkcijas. Nusikalstama veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas. Tyčia gali bÅ«ti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota), kurios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Už minėtos nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki deÅ¡imties metų. Baudžiamojoje byloje iÅ¡tyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai T. K. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. T. K. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bÅ«tina sÄ lyga yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. BK 141 straipsnyje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibÅ«dina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6 val. 28 min. (duomenys neskelbtini), V. J. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. ji dėl kiauryminio durtinio pjautinio krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimo su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu buvo sunkiai suluoÅ¡inta, kas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, Å¡ias aplinkybes patvirtino specialisto iÅ¡vada.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai taip pat nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6 val. 28 min. (duomenys neskelbtini). Tai, kad minėtu laiku ir toje vietoje buvo tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino jų abiejų parodymai, taip pat liudytojų A. P., J. M. parodymai. Tai, kad minėtu laiku ir vietoje kaltinamasis buvo neblaivus patvirtino, tiek pačio kaltinamojo parodymai, kad jis ten vartojo alkoholį, tiek nukentėjusiojos parodymai, kad kaltinamasis buvo neblaivus.

Abejoti minėtais įrodymais: nukentėjusios, liudytojų parodymais, specialisto išvada nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina T. K. kaltę. Paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, iš esmės sutapę su ikiteisminio tyrimo metu duotais minėto asmens parodymais, taip pat nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų A. P., J. M. parodymai, rašytiniai dokumentai (įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, tarnybiniai pranešimai, bendrojo pagalbos centro garso įrašas, objektų apžiūros protokolas, ir kt. bylos rašytinė medžiaga) neginčijamai patvirtina, kad T.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2019 m. gruodžio 12 d. apie 6.28 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡gertuvių metu, tyčia sužalojo nukentėjusiÄ jÄ V. J., tai yra dÅ«rė vienÄ kartÄ peiliu jai į kairę krÅ«tinės lÄ stos pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. J. kiauryminį durtinį - pjautinį krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimÄ su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu, dėl ko nukentėjusiÄ jÄ sunkiai suluoÅ¡ino, sukeliant sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tai yra, jog durdamas peiliu nukentėjusiajai į krutinę daro pavojingÄ poveikį nukentėjusiosios organizmui, numatė, kad tokiais neteisėtais veiksmais gali sukelti jai bet kokį sveikatos sutrikdymÄ , taip pat ir sunkų, ir to norėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp T. K. veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Apibendrinus visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog kaltinamasis T.

K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais. Bausmės skyrimas Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus:

1) bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , 2) teismas vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvÄ ir tikslÄ ; nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Teismas, skirdamas bausmę T. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytas vienas tyčinis nusikaltimas), kaltės formÄ (nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – teistas (1 t., b. l. 91-106), Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 107-131,134), nedirba (1., b. l. 132), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 133), nors jis gydytas psichiatrijos skyriuje, tačiau specialistų iÅ¡vadoje konstatuota, jog netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 138-141), jis yra darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ Å¾mogaus sveikatai, priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis aktyviais veiksmais bandė iÅ¡vengti sunkesnių padarinių, nes pats nedelsdamas iÅ¡kvietė specialiÄ sias tarnybas - greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , policijÄ ir tokiu bÅ«du siekė iÅ¡vengti dar rimtesnių savo veikos padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å i aplinkybė parodo kaltininko psichikos santykį su padaryta neteisėta veika ir leidžia įvertinti jo pastangas siekiant užkirsti keliÄ nusikalstamos veikos padariniams atsirasti (kasacinio teismo nutartys bylose : Nr. 2K-39/2007, Nr. 2K-278/2009). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant kaltinamojo T. K. asmenybę aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo anksčiau 13 kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , per penkerius metus net 30 kartų buvo baustas administracine tvarka, iÅ¡ jų tik dvi baudas sumokėjęs, kitų skirtų nuobaudų neįvykdęs, vos atlikęs Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtÄ 60 parų areÅ¡to bausmę, t. y. praėjus keletui mėnesių vėlei padarė vienÄ tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ kitÄ asmenį, pasikėsinant į žmogaus sveikatÄ , kas rodo, kaltinamojo T.

K. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad T. K. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykusio teistumo bÅ«senoje, darytina iÅ¡vada, kad smurtinės nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį. Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡tirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumÄ , atsakomybę lengvinančias, sunkinančiÄ ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad T.

K. skirtina BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniÅ¡kumo principÄ , į tai, kad nustatytos dvi lengvinančios atsakomybę aplinkybės, kad nukentėjusioji teismo posėdžio metu atleido kaltinamajam, prašė skirti Å¡velnesnę bausmę, nustatant artimÄ sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai). Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , T.

K. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys). Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalÄ , privalo jÄ visiÅ¡kai atlyginti.

BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį arba jį atmeta. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinis ieÅ¡kovas Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2195,32 Eur priteisimo iÅ¡ kaltinamojo (1t., b. l. 60-61). IeÅ¡kinyje nurodoma, kad V.

J. 2019 m. gruodžio 12 d. VšĮ Prienų ligoninėje suteikta chirurgo konsultacija dėl krÅ«ties žaizdos, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. ji buvo gydoma LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl diafragmos sužalojimo, pacientei atlikta: bendroji anestezija, laporoskopija, krÅ«tinės lÄ stos ir pilvo kompiuterinė tomografija su intravenine kontrastine medžiaga, kitos diafragmos atstatymo procedÅ«ros. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų paslaugų kaina - 2195,32 Eur.

Pažymėtina, kad civilinis ieÅ¡kovas turtinę žalÄ patyrė suteikdamas nukentėjusiajai medicinines paslaugas ir Å¡alindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytus padarinius – nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymÄ , praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (1 t., b. l. 62), akivaizdžios, realios, bÅ«tinos ir protingos, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo T. K.. Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį ir teismų praktikÄ nagrinėjant bylas dėl civilinių ieÅ¡kinių sveikatos sutrikdymo atvejais (BPK 115 straipsnis).

Nukentėjusioji V. J. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 10000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 47,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 42-44). Nukentėjusioji civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo, kad Å¡io smurtinio nusikaltimo metu ji ne tik buvo fiziÅ¡kai sužalota, tačiau patyrė ir didelį moralinį stresÄ bei pergyvenimus dėl ko naudoja raminamuosius, spaudimÄ ir skausmÄ mažinančius vaistus, skausmÄ jaučia iki dabar, patyrė dvasinį diskomfortÄ ir nepatogumus - bijojo iÅ¡eiti į vieÅ¡umÄ (vieÅ¡umos vengia iki Å¡iol), buvo pažeminta ir paniekinta bendruomenės, kurioje gyvena, gyventojų akyse, pradėjo nepasitikėti savo jėgomis, atsirado nesaugumo jausmas.

Gydymuisi (vaistams) ji iÅ¡leido 7,00 Eur bei 15,00 Eur transporto iÅ¡laidoms, ji apmokėjimo čekių už vaistus ir transporto iÅ¡laidas neiÅ¡saugojo, nusikaltimo metu buvo pradurti marÅ¡kinėliai, kainavę 25,00 Eur kuriuos iÅ¡metė. Viso patyrė 47,00 Eur turtinę žalÄ . Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas Gintautas Malaveckas nurodė (2 t., b. l. 24-28), kad praÅ¡o nukentėjusiosios V. J. ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ kaltinamojo T. K. 10000,00 Eur neturtinę žalÄ ir 47,00 Eur turtinę žalÄ , nukentėjusioji nejaučia kerÅ¡to, esminis klausimas jai civilinis ieÅ¡kinys.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji civilinio ieÅ¡kinio dėl padarytos turtinės žalos nepagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais, nurodydama, jog kvitų viso 47,00 Eur sumai už vaistus, kelionės iÅ¡laidas ir marÅ¡kinėlius neiÅ¡saugojo. Pažymėtina, kad civilinis ieÅ¡kinys, jame nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog bÅ«tent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ji patyrė bÅ«tent 47 Eur turtinę žalÄ , civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas (BPK 109, 113, 115 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ . CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti.

Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad bÅ«tent kaltinamojo T. K. nusikalstamais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai padaryti Å¡ie sužalojimai: kiauryminis durtinis-pjautinis krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimas su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu.

Sužalojimas padarytas veikiant krÅ«tinės lÄ stos kairę pusę aÅ¡triu, duriančiu-pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu. Kiauryminis durtinis-pjautinis krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimas su kairiojo diafragmos kupolo pažeidimu kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiosios įvykio metu patirtas sužalojimas leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė fizinius skausmus, nepatogumus, negalėjo normaliai atlikti kasdieninių žmogaus fiziologinių funkcijų, buvo sutrikdytas jos normalus kasdienis gyvenimas, ji patyrė taip pat dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis nedirba, tačiau yra jauno darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytÄ ribotÄ darbingumÄ ar nedarbingumÄ nenustatyta, iÅ¡laikytinių neturi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Ä®vertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojos netektÄ darbingumÄ Å¡ios veikos pasėkoje; nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje ji prarado darbÄ , nenustatyta, kad jai buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grÄ Å¾inimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, prieÅ¡ingai civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 7 Eur vaistams, nepateikti duomenys, kad yra negrįžtami liekamieji reiÅ¡kiniai dėl patirtų sužalojimų.

Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo sunkaus sveikatos sužalojimo atvejais: nuo 2896,00 Eur iki 20000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397-222/2016, Nr. 2K-364-696/2015; Nr. 2K-244-942/2015, Nr. 2K-524/2010, Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-479/2011, Nr. 2K140/2009, Nr. 2K-408/2008 ir kt.). Taigi, įvertinus visa tai ir tai, kad nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, nepateikti duomenys apie mediciniÅ¡kai pagrįstus liekamuosius reiÅ¡kinius, įvertinus dar ir sužalojimo pobÅ«dį, fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, patiriamÄ nesaugumo jausmÄ , bei tai, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, kad dėl patirtos traumos jai teko keisti savo gyvenimo, laisvalaikio įpročius, taip pat ir aukščiau aptartÄ kaltinamÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , teismų praktikÄ , yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiosios 10000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 8000 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Dėl daiktų Daiktas turintis reikÅ¡mės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – peilis, saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kardomųjų priemonių Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir nuosprendžio įvykdymÄ , taip pat siekiant užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymÄ .

Atsižvelgiant į tai, T. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., b. l. 29-32). Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, T. K. iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. gruodžio 12 d. 6 val. 40 min. (1 t., b. l. 148-149, 179-182, 2 t., b. l. 29-32). Bausmės pradžia T. K. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. K. skirti galutinę – 2 (dviejų) metų ir 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , T. K. iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. gruodžio 12 d.

Bausmės pradžia – 2020 m. vasario 26 d. Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2195,32 Eur (du tÅ«stančius vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt penkis eurus ir 32 ct) turtinės žalos atlyginimo Kauno teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783839, naudai. Civilinės ieÅ¡kovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ T.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8000 (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ T. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti. DaiktÄ turintį reikÅ¡mės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje – peilį, saugomÄ Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Teisėja Vaida Baumilė