aa0314c3-c1e9-4f41-b706-eabe2ce5e36b · Lietuvos apeliacinis teismas

? Byla Nr. 1S-21-627/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24376-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės, Nerijaus Meilučio ir Evaldo PaÅ¡ilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui, kaltinamojo N. K. gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo N. K. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. balandžio 25 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. N. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktus tuo, kad jis nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y., jis, laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 19 d. 14.00 val. iki 2021 m. liepos 20 d. 6.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė A.

S. ne mažiau tris kartus kairės rankos kumščiu į petį, nosį, galvÄ ir nemažiau du kartus pastÅ«mė nukentėjusįjį, nuo ko jis galva trenkdamasis į sienÄ prarado sÄ monę, po ko, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis (N. K.), suvokdamas, kad nukentėjusysis dėl prarastos sÄ monės yra bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir negali aktyviai prieÅ¡intis, siekdamas nuslėpti šį nusikaltimÄ , nustÅ«męs nukentėjusiojo kÅ«nÄ prie lango, iÅ¡metė jį pro ketvirtame aukÅ¡te esantį atidarytÄ buto langÄ , tuo padarydamas A.

S. kÅ«no sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda su aplinkine minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva deÅ¡inės akies vokų iÅ¡orinio kampo srityje, poodinėmis kraujosruvomis deÅ¡inio žasto, deÅ¡inio dilbio, deÅ¡inės blauzdos ir kairio kelio sÄ nario srityse, dauginiais odos nubrozdinimais abipus veido srityse, odos nubrozdinimu juosmens kairio Å¡oninio pavirÅ¡iaus srityje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva galvos kairėje pusėje, skeveldriniu nosies kaulų lūžiu, deÅ¡inio skruostikaulio visų ataugų atvirais lūžiais, deÅ¡inio smilkinkaulio lanko skeveldriniu lūžiu, virÅ¡utinių žandikaulių alveolinių ataugų lūžiais, krÅ«tinkaulio ir dauginiais abipusiais Å¡onkaulių lūžiais su pasieninės krÅ«tinplėvės pažeidimais kairėje pusėje, kairiojo plaučio pažeidimais ir kraujo iÅ¡siliejimu į krÅ«tinplėvės ertmę, juosmeninio I slankstelio kÅ«no kompresiniu ir juosmeninių I-IV slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiais, deÅ¡inės mentės skeveldriniu lūžiu, stuburo krÅ«tininių VIII-XII ir juosmeninių I-V slankstelių keterinių ataugų lūžiais, deÅ¡inio Å¡eivikaulio ir deÅ¡inio blauzdikaulio lūžiais, blužnies ir kepenų plyÅ¡imais su kraujo iÅ¡siliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi vidiniu ir iÅ¡oriniu nukraujavimu, aspiracija krauju, Å«miniu kvėpavimo funkcijos ir Å¡irdies veiklos sutrikimu, t. y. sužalojimus, kurie kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko nuo patirtų sužalojimų visumos nukentėjusysis A.

S. mirė, ir taip tyčia nužudė bejėgiškos būklės A. S..

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka kaltinamasis N. K. 2021 m. liepos 25 d. 15.50 val. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, 2 (dviem) mėnesiams. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam N. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 25 d. iki 2023 m. balandžio 25 d., teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra iÅ¡nykę ar pasikeitę. Vilniaus apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad, taikant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 4. Kaltinamasis N. K. skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį ir paskirti jam vienÄ ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones. 4.1. Kaltinamasis skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo taikymÄ , nesant BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų, pažeidžiant proporcingumo principÄ . Be to, kaltinamojo vertinimu, teismas neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) praktikoje suformuotÄ bÅ«tinumo kriterijų. 4.2.

Nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo nustatytu suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kaltinamasis nurodo, kad iki kardomosios priemonės taikymo nesislapstė, palaikė ryÅ¡ius su artimaisiais, jo buvimo vietÄ galėjo nustatyti policijos pareigÅ«nai. Teigia, jog yra saistomas socialiniais ryÅ¡iais: turi Å¡eimÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini). 4.3. Nesutikdamas su suėmimo skyrimo pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kaltinamasis nurodo, kad ankstesnis teistumo faktas ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas nėra pakankamas pagrindas taikyti suėmimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei laikotarpį. 4.4.

Kaltinamojo vertinimu, Vilniaus apygardos teismas nevertino galimybės taikyti švelnesnės kardomosios priemonės (intensyvios priežiūros ar namų arešto), ar jų komplekso. Nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teismas formaliai nurodė, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas. Pažymi, jog yra suimtas 18 mėnesių, varžant jo teisę pasimatyti su artimaisiais, dirbti.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo N. K. skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Kaltinamojo N. K. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo N. K. skundÄ ir įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad kaltinamojo N. K. atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimas 3 (trims) mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas N. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ , tinkamai įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes Å¡iai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas.

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apygardos teismo sprendimu ir daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas, todėl kardomosios priemonės taikymas tęstinas.

7. Griežčiausia kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be Å¡ių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sÄ lygų, turi bÅ«ti ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų. Be to, vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas praÅ¡ymÄ paskirti asmeniui kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ , teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pabrėžtina, jog Å¡i įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų bÅ«tų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ ir jam skiriant bausmę.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad N. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tokie duomenys yra užfiksuoti byloje esančiose liudytojų apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų protokoluose, specialisto iÅ¡vadose ir kitoje baudžiamosios bylose medžiagoje. Nagrinėjamu aspektu bÅ«tina pabrėžti, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo, termino pratęsimo, nesprendžia suimtojo kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai leidžia nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), netiriant byloje esančių duomenų pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Aptartų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ , klaidų dėl duomenų pakankamumo vertinimo nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

9. Vilniaus apygardos teismas kaltinamajam N. K. suėmimo terminÄ pratęsė dviem pagrindais, t. y, esant manymui, kad bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, Å¡iuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, remiantis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, įvertinus reikÅ¡mingus ir pakankamus pagrindus, kurie nėra iÅ¡nykę ar pasikeitę.

10. IÅ¡ skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, jog, pratęsiant taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. įžvelgiant kaltinamojo pasislėpimo rizikÄ , apygardos teismas tinkamai įvertino įstatyme numatytos kaltinamajam gręsiančios bausmės dydį kitų kardomosios priemonės taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, t. y., atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes – kaltinamojo ankstesnį teistumÄ , jo socialinius ir ekonominius ryÅ¡ius, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir kitas aplinkybes, suimtajam gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, kurių visuma rodo realiÄ kaltinamojo pasislėpimo rizikÄ nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

11. Bylos duomenimis nustatyta, jog N. K. yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 11 punktuose, tai yra, yra kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio padarymÄ baudžiamojo įstatymo sankcijoje yra numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pastebėtina, jog gręsiančios bausmės dydis priskiriamas prie „kitų aplinkybių“ ir gali sudaryti pagrindÄ skirti suėmimÄ , kitas vertus, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, pastaroji aplinkybė nebuvo esminiu ir vieninteliu pagrindu pratęsti kardomosios priemonės taikymÄ . Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas įvertino procesinio sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , nesuteikdamas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę nei vienai iÅ¡ jų.

12. IÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nustatant kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) rizikÄ skundžiamoje teismo nutartyje buvo tinkamai atsižvelgta į suimtojo ekonominius ir socialinius ryÅ¡ius – tai, kad N. K. gyvenamosios vietos nėra deklaravęs nuo 2016 m. gruodžio 29 d. (t. 5, b. l. 79), taigi, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Å iÄ iÅ¡vada pagrindžia ir byloje nustatyti tarpiniai faktai: nenuosekli kaltinamojo pozicija, nurodant skirtingus nuolatinės gyvenamosios vietos adresus – skunde kaltinamasis nurodo, jog turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini), tačiau ankstesnių apklausų metų, be kita ko, ankstesniuose skunduose dėl jam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo pagrįstumo, pastarasis teigė, jog turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), nors iÅ¡ byloje esančio J.

G. 2021 m. gruodžio 7 d. praÅ¡ymo yra žinoma, kad kaltinamasis jos nuomojamame socialiniame bÅ«ste (duomenys neskelbtini) ankščiau gyveno tik laikinai (t. 5, b. l. 117). Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad jis iki sulaikymo ir suėmimo paskyrimo vienas gyveno (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 24–25, 27–28). Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog suimtasis nėra saistomas socialiniais ar ekonominiais ryÅ¡iais su gyvenamÄ ja aplinka. Kaltinamasis yra nevedęs, duomenų, kurie patvirtintų jo tvirtus socialinius-Å¡eiminius ryÅ¡ius nėra.

IÅ¡ byloje esančio duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje iÅ¡raÅ¡o matyti, kad suimtasis nuo 2020 m. gruodžio 17 d. vykdo individualiÄ veiklÄ (t. 5, b. l. 80), tačiau byloje nėra duomenų rodančių realų kaltinamojo pajamų Å¡altinį, kadangi nenustatyta, jog iÅ¡ individualios veiklos kaltinamasis gavo realių pajamų.

13. Aptartų aplinkybių kontekste aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamojo socialiniai ar ekonominiai ryÅ¡iai yra tvirti ir sulaikys jį nuo siekio iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nepaisant to, kaltinamasis N. K. praeityje teistas 7 kartus (t. 5, b. l. 67-73), paskutinį kartÄ â€“ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje; taip pat ne kartÄ baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ â€“ kaltinamasis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2020 m. sausio 7 d. baustas 19 kartų (t. 5, b. l. 81–96), nuo 2010 m. administracine tvarka baustas iÅ¡ viso 26 kartus (t. 5, b. l. 63–64).

Kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, be kita ko, faktas, jog, kaltinamojo teigimu, iki taikomo kardomojo kalinimo suimtasis gyveno vienas, kelia pagrįstų abejonių deklaruojamų Å¡eimyninių ryÅ¡ių glaudumu, kartu ankstesnis teistumų bei baustumų faktas rodo tai, jog kaltinamojo socialiniai ar ekonominiai ryÅ¡iai neturi realios įtakos jo apsisprendimui, nusikalstamiems polinkiams – nesustabdė nuo ankstesnių nusikalstamų veikų darymo, kas, nesant realių veiksnių, mažinančių pasislėpimo rizikÄ , taip pat kelia pagrįstų abejonių mažiau formalizuotų kardomųjų priemonių efektyvumu.

Taigi, skunde nurodomi deklaratyvÅ«s ekonominiai ryÅ¡iai, nesant duomenų apie realius nuolatinio pobÅ«džio suimtÄ jį siejančius ekonominius santykius su gyvenamÄ ja aplinka, kurių negali patvirtinti trumpalaikiai darbo santykiai ar tikėtinas faktas dėl galimo įdarbinimo, ar Å¡eimyniniai ryÅ¡iai, nepasižymintys tamprumu, prieraiÅ¡umu, nesuteikia pagrindo spręsti, jog galimas jų praradimas eliminuotų suimtojo pasislėpimo rizikÄ . Tuo metu nustatytas ankstesnis teistumo faktas rodo, kad suimtasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, kas, gręsiančios baudžiamosios atsakomybės kontekste, didina bėgimo (slėpimosi) rizikÄ , vertinant tai taikytinų mažiau formalizuotų kardomųjų priemonių aspektu.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti suimtojo socialiniai ir ekonominiai ryÅ¡iai, ankstesni suimtojo teistumai, įvertinus kartu su inkriminuojamo nusikaltimo pobÅ«džiu kartu ir gręsiančios baudžiamosios atsakomybės kontekste, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, yra pakankami nustatant suėmimo taikymo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis N. K., siekdamas iÅ¡vengti jam gręsiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.

15. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas N. K. buvo pratęstas ir nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ pagrindÄ . Kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä , t. y. N. K. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ . Nagrinėjamoje byloje be formalių pagrindų, pagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų Å¡iuo atveju taip pat patvirtinta galimas pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamų veikų bei kaltinamojo ankstesnis teistumas.

Kaip minėta, N. K. praeityje teistas 7 kartus už BK XXVIII skyriuje įtvirtintų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymÄ (t. 5, b. l. 67-73), t. y., suimtasis anksčiau teistas už savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , kas, įvertinus tai, jog byloje nėra duomenų apie realų suimtojo pajamų Å¡altinį, suponuoja iÅ¡vadÄ dėl pragyvenimo lėšų gavimo iÅ¡ nusikalstamų veikų. Aukščiau aptarti kaltinamojo baustumai už administracinių nusižengimų padarymÄ taip pat rodo tai, jog N. K. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytos tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės, susijusios su kaltinamajam inkriminuojama veika ir pastarÄ jį charakterizuojantys duomenys, rodo didesnį asmenybės pavojingumÄ bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iÅ¡ suėmimo, N. K. ir toliau gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. tai, kad Å¡iuo atveju vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro ne tik siekis netrukdomai iÅ¡tirti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, bet ir izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, įvertinus N. K. asmenybę, inkriminuoto nusikaltimo sunkumÄ bei gręsiančiÄ bausmę, Å¡ioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės, ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, neužtikrins kardomÄ ja priemone siekiamų tikslų.

Teismo manymu, byloje nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl Å¡velnesnių už suėmimÄ kardomųjų priemonių efektyvumo Å¡ioje proceso stadijoje, kadangi kitos kardomosios priemonės negali eliminuoti galimos naujų nusikaltimų darymo rizikos, o nustačius, jog suimtasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kontroliuojamas asmens buvimas jo gyvenamojoje vietoje, taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , negali bÅ«ti užtikrintas. Taigi, nėra galimybės, neizoliuojant kaltinamojo, užtikrinti visų kardomÄ ja priemone siekiamų tikslų, dėl ko teismas sprendžia, kad kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati jo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, ar skunde nurodomo bÅ«tinumo kriterijaus bei kitų BPK reikalavimų.

17. Pabrėžtina, jog suėmimas neiÅ¡vengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, Å¡iuo atveju be teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Å iame kontekste, analizuojant skunde nurodomas aplinkybes, pažymėtina ir tai, jog pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla.

Taigi, įvertinus inkriminuojamo nusikaltimo sunkumÄ ir gręsiančios bausmės dydį, bendras N. K. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepažeidžia įstatyme imperatyviai numatyto maksimalaus suėmimo termino. Be to, suėmimo taikymo trukmė nelaikytina aiÅ¡kiai neproporcinga, kadangi jÄ lemia objektyvios priežastys – bylos sudėtingumas. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) matyti, kad byla nagrinėjama pagal iÅ¡ anksto suderintÄ posėdžių grafikÄ , posėdžių metu apklausiami liudytojai, neįvykus teisiamajam posėdžiui dėl teisėjų kolegijos nario teisėto nebuvimo darbe (ligos), tęsiant bylos nagrinėjimÄ , numatyta specialisto apklausa, planuojamos baigiamosios kalbos, taigi, byla nėra vilkinama.

Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pratęsti suėmimo terminÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pateisinamas, kadangi Å¡ios procesinės prievartos taikymÄ sÄ lygoja siekis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Pažymėtina, kad Å¡i aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegijos iÅ¡vada atitinka EŽTT formuojamÄ praktikÄ (Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, kuriuose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu yra bÅ«tinumas apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuris nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

18. Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl jÄ keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam N. K. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo, terminÄ 3 (trims) mėnesiams palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Nerijus Meilutis Evaldas PaÅ¡ilis