aa015968-a446-4bbe-b34d-ffdfd75013de · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Vytautas Norkūnas

Teisėja

Ramyna Šidlauskienė                                     Baudž. byla Nr. 1A-37-72/2011

                                                                                   Teisminio

proceso Nr. 1-66-1-00915-2009-0

                                                                                   Procesinio

sprendimo kategorija 2.4.6.;   .                              Â

 (S)

                                                   Â

              Â

                                           PANEVĖŽIO

APYGARDOS TEISMAS

                                                      Â

         N U T A R T I S

                                           LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Baudž.byla

Nr.1A-00265-145-2006-59

                                             2011

m. sausio 17 d.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                             Procesinio

sprendimo kategorija

                                                    Panevėžys

                                                                                                                            Â

             Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, išteisintajam O. F., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nukentėjusiosios G. K. atstovui advokatui Antanui Jarašiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo

baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro A. B. ir nukentėjusiosios G. K. atstovo

advokato Antano Jarašiaus apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo O.

F. pagal LR BK 281 str. 1 d. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiosios G. K. civilinis ieškinys dėl 1726,40 Lt neturtinės žalos ir 300 Lt turtinės žalos priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“, dėl 11547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo O. F., paliktas nenagrinėtu.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

O. F. iÅ¡teisintas iÅ¡ kaltinimo pagal LR BK 281 str. 1 d. tuo, kad jis 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 17.30 val., Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) mstl., ties (duomenys neskelbtini) gatvės namu Nr. 6, vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į deÅ¡inėje kelio pusėje esančiÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 108 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra bÅ«damas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio privalėdamas duoti keliÄ juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta (KET 108 p.), nedavė kelio pėsčiųjų taku tiesiai dviračiu važiavusiai G. K., dėl ko dviratininkė atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ ir nuvirto, dėl ko dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų G. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Skundu Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras A. B. praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, O. F. pripažinti

kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d. ir jį nubausti 20 MGL

(2600 Lt) bauda, remiantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. skirti O. F. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis

specialia teise – uždrausti 1 metams ir 6 mėnesiams naudotis teise vairuoti

kelių transporto priemonę. G. K. priteisti iš O. F. 11547,20 Lt neturtinės, iš AB „Lietuvos draudimas“

1726,40 Lt neturtinės ir 300 Lt turtinės žalos atlyginimo. Prokuroras detalizuodamas nukentėjusiosios tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, taip pat liudytojų A. Š.,

L. V., išteisintojo O. F. parodymus nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiosios G.

K. parodymais teigdamas, kad jos parodymai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, taip pat iÅ¡teisinto O. F. ir liudytojų parodymais, kurie patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, kad tiek nukentėjusioji, tiek ir visi apklausti liudytojai, taip pat kaltinamasis vieningai tvirtina, kad nukentėjusioji nugriuvo ties pėsčiųjų tako sankirta su įvažiavimu į aikÅ¡telę. Å iais parodymais visiÅ¡kai patvirtinama nukentėjusiosios nurodyta susidÅ«rimo su automobiliu vieta ir pagrindžiama versija, kad automobilio vairuotojas nedavė kelio dviračiu tiesiai važiavusiai nukentėjusiajai. Nurodo, kad pagal kelių eismo taisykles, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio juosta per visÄ jos plotį, įskaitant važiuojamÄ jÄ dalį, sankryžas, Å¡aligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamÄ sias juostas. Mano, kad kaltinamasis tapatina sÄ vokas „kelias“ ir „važiuojamoji dalis“, todėl neteisingai ir nekritiÅ¡kai vertina savo veiksmus. Teigia, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis O. F. grubiai pažeidė kelių eismo taisyklių 108 punkto reikalavimus, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kelio, nedavė kelio dviračiu tiesiai važiavusiai G. K., ko pasekoje, dviratininkė griuvo ir susižalojo. Dėl kaltinamojo O. F. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo ir eismo įvykio metu kilusių padarinių, nukentėjusiajai padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo iÅ¡teisintas pagal LR BK 281 str. 1 d. nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundu nukentėjusiosios G. K. atstovas

advokatas Antanas JaraÅ¡ius praÅ¡o panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – O. F. pripažinti

kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d. ir jį nubausti, patenkinti civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, taip pat atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo. Nurodo, kad teismas, pažeisdamas LR BPK 20 str.

4 ir 5 p. reikalavimus, netinkamai įvertino baudžiamosios bylos medžiagÄ , nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, o tai apsprendė neteisingų iÅ¡vadų padarymÄ bei netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Teigia, kad teismas, analizuodamas KET 9 p. reikalavimus padarė iÅ¡vadÄ , kad tai bendro pobÅ«džio reikalavimas, nesusijęs priežastiniu ryÅ¡iu su konkrečiomis pasekmėmis. Mano, kad toks traktavimas nepagrįstas, nes bÅ«tent iÅ¡teisintasis nesilaikė Å¡ių reikalavimų ir sužalojo nukentėjusiÄ jÄ .

Nesutinka su tuo, kad trasologinė eismo įvykio ekspertizės iÅ¡vada neva paneigia nukentėjusiosios parodymus, jog ji priekiniu dviračio ratu atsitrenkė į automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ . Mano, kad tokia iÅ¡vada nepagrįsta, nes nukentėjusiajai važiuojant lėtai – galimai apie 10 km/val. greičiu, susidÅ«rimas nebuvo stiprus, nukentėjusioji važiavo tiesiai, automobilis - skersai jos važiavimo krypčiai, G. K. atsitrenkė į automobilio Å¡onÄ priekinio rato padanga, kitokio pobÅ«džio kontaktas praktiÅ¡kai neįmanomas (nėra duomenų, kad nukentėjusioji bÅ«tų atsitrenkusi metalinėmis dviračio dalimis, galėjusiomis palikti susidÅ«rimo žymes ant automobilio Å¡ono).

Esant tokioms aplinkybėms, priekinis automobilio ratas iÅ¡liko nedeformuotas, be to, smÅ«gį Å¡velnino ta aplinkybė, kad automobilis judėjo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, dėl to nukentėjusioji iÅ¡ karto griuvo į grindinį atsitrenkdama ranka ir galva. Mano, kad teismas vertindamas įvykio aplinkybes objektyviai ir logiÅ¡kai, turėjo suprasti, kad tik po labai stipraus atsitrenkimo priekinis dviračio ratas bÅ«tų buvęs deformuotas kryptimi iÅ¡ priekio link galo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai įvertino nukentėjusiosios parodymus ir tai darė neatsižvelgęs į visÄ bylos medžiagÄ bei nukentėjusiosios patirtÄ galvos traumÄ .

Mano, kad jos parodymuose esantys nežymūs prieštaravimai – ar atsitrenkė į priekines ar galines automobilio dureles, yra nusikaltimo sudėčiai visiškai nereikšmingi ir paaiškinami eismo įvykio staigumu, sužalojimo pobūdžiu bei pasekmėmis. Nukentėjusioji neužfiksavo susidūrimo vietos, todėl centimetrų tikslumu jos parodyti negalėjo. Be to, šių jos parodymų nei išteisintasis, nei įvykį stebėję liudytojai nepaneigė. Teismui liudytojų L. V. ir

A. Å . parodymai abejonių nesukėlė, vienok jų parodymai Å¡ia prasme neaptarti ir neįvertinti. Nurodo, kad teismas besÄ lygiÅ¡kai tikėdamas iÅ¡teisintojo O. F. parodymais, jų neanalizavo ir nevertino. IÅ¡ teismui duotų O. F. parodymų seka, kad dviratininkei jis nesukliudė, nukentėjusioji į jo automobilį neatsitrenkė, o

nugriuvo be priežasties, jam įvažiavus į aikštelę ir sustojus už 6-7 metrų. Teigia, kad iš kaltinamojo parodymu akivaizdu, kad jis elgėsi nusikalstamai, pasitikėdamas

greitesne motorine transporto priemone, kad dviratininkės jis nestebėjo, o jeigu jÄ ir matė, tai kelio nedavė, nes KET jis nežino, t. y. tuo metu kaltinamasis manė, kad važiuodamas pagrindiniu keliu, turi pirmumo teisę daryti posÅ«kį. Mano, kad tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek ir iÅ¡ nukentėjusiosios, liudytojų parodymų akivaizdu, kad O. F., atlikdamas manevrÄ , t. y. darydamas deÅ¡inį posÅ«kį į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę ir privalėdamas duoti keliÄ pėsčiųjų taku tiesiai važiavusiai G. K., sudarė dviratininkei kliÅ«tį, Å¡i priekinio dviračio rato padanga atsitrenkė į jo automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ , nugriuvo ir susižalojo. Tai patvirtina buvus priežastinį ryšį tarp KET 9 ir 108 p. pažeidimų bei pasekmių – sveikatos sutrikdymo. G. K. buvo blaivi, dviračiu važinėja nuolat, atsargiai, jos kelyje jokių bortų, kliūčių nebuvo, todėl staiga nesudarius grėsmės - kliÅ«ties, ji savaime nugriÅ«ti ir susižaloti negalėjo. Nurodo, kad kaltinamojo kaltę patvirtina ir netiesioginiai įrodymai: jo atsipraÅ¡inėjimas po įvykio, telefono numerio užraÅ¡ymas, vykimas į ligoninę. Visa tai rodo, kad atlikdamas minėtus veiksmus O. F. nesitikėjo, kad nukentėjusioji yra pakankamai sunkiai sužalota, o tai sužinojęs ir įvertinęs, kokie liudytojai matė įvykį, keitė parodymus nurodydamas vis kitokias įvykio aplinkybes, taip akivaizdžiai siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

             IÅ¡teisintasis O. F. atsikirtimu į Kėdainių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad skunde nėra iÅ¡vardinta BPK numatytų pagrindų, dėl kurių nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prokuroras ne tik kad nesiekė nustatyti tiesÄ byloje, bet prieÅ¡taravo jos nustatymui. Prokuroras prieÅ¡taravo praÅ¡ymui atlikti kompleksinę trasologinę eismo įvykio ekspertizę, o teismui vis tiek paskyrus ekspertizę, ekspertų iÅ¡vada prieÅ¡taravo prokuroro pozicijai. Nurodo, kad prokuroras, nekreipdamas dėmesio į ekspertizės iÅ¡vadÄ , kad dviratis nekontaktavo su automobiliu, vis tiek pareiÅ¡kė kaltinimÄ jame nurodydamas, kad dviratininkė atsitrenkė į automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ ir nuvirto. Mano, kad toks įvykio mechanizmo konstatavimas neparemtas jokiais objektyviais bylos įrodymais, o apkaltinamasis nuosprendis siÅ«lomas priimti remiantis prielaidomis, tikimybėmis, prieÅ¡taringais nukentėjusiosios parodymais. Mano, kad teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybės ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ . Nuosprendis priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

           IÅ¡teisintasis O. F. atsikirtimu į nukentėjusiosios G. K. atstovo advokato Antano JaraÅ¡iaus apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimtas nepažeidžiant jokių įstatymų normų reikalavimų. Teigia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad pati nukentėjusioji grubiai pažeidė KET reikalavimus. Ji, bÅ«dama blogos sveikatos, važiavo dviračiu pėstiesiems skirtu taku ir buvo visiÅ¡kai neapdairi aplinkai. Jos parodymai teisme prieÅ¡tarauja ne tik pačios parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitiems bylos įrodymams. Teigia, kad teismas pilnai iÅ¡analizavo nukentėjusiosios viso tyrimo metu duotus parodymus ir juos atitinkamai įvertino. Nukentėjusioji savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertina ir siekia suklaidinti teismÄ . Nurodo, kad apeliaciniame skundė iÅ¡dėstyti nuosprendžio naikinimo motyvai yra nepagrįsti objektyviais įrodymais, nenurodytos baudžiamojo proceso kodekso normos, kurias, neva pažeidė teisėja, priimdama nuosprendį. Nukentėjusiosios atstovas apeliacinį skundÄ grindžia prielaidomis ir tikimybėmis. Mano, kad toks apeliacinis skundas negali bÅ«ti patenkintas.

           Prokuroras ir nukentėjusiosios G. K. atstovas advokatas Antanas Jarašius teismo posėdyje

prašo apeliacinius skundus tenkinti, išteisintasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašo apeliacinius skundus atmesti.

          Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. ir nukentėjusiosios G.

K. atstovo advokato Antano JaraÅ¡iaus apeliaciniai skundai atmestini. Â

          Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius argumentus, pagrindžiančius teismo iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡teisintasis O. F. nepadarė jam inkriminuotos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas dėl eismo įvykio ir jo priežasčių grindė objektyviais duomenimis, tarp jų – iÅ¡teisintojo O. F., nukentėjusiosios G. K., liudytojų A. Å .,

L. V. parodymais, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolu, ekspertizės aktu.

  Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismÄ savo iÅ¡vadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Å i įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta. IÅ¡teisinamasis nuosprendis grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Å ie faktiniai duomenys, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį grindė teisme iÅ¡tirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste. Teismo padarytos iÅ¡vados pilnai atitinka bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis, su jomis sutinka. Tuo tarpu apeliantai, skunduose dėstydami analogiÅ¡kus teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų neatitikimo faktams, iÅ¡ esmės nurodo nuosprendyje jau įvertintas aplinkybes.

            Sutinkamai su BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalimis pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamojo įstatymo 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.  Kadangi BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

           Kolegijos nuomone, jokie bylos įrodymai nepatvirtina O. F. padarius KET 108 p. numatytÄ pažeidimÄ , kuriuo jis buvo kaltinamas pagal BK 281 str. 1

d., t. y. jog jis nedavė kelio pėsčiųjų taku tiesiai dviračiu važiavusiai G. K., dėl to ji atsitrenkė į automobilio deÅ¡inį Å¡onÄ ir

nugriuvo.

Kaip parodė pats iÅ¡teisintasis O. F., jis matė pėsčiųjų taku važiuojančiÄ dviratininkę, jÄ pralenkė, prieÅ¡ darydamas posÅ«kį į deÅ¡inę įvertino atstumÄ , kuris buvo saugus, nes dviratis nejudėjo greitai, o jis pats važiavo apie

10 km/h greičiu. IÅ¡teisintojo teigimu, jam įsukus ir sustojus automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie UAB (duomenys neskelbtini), jis pro galinio vaizdo veidrodėlį, ties pėsčiųjų tako ir įvažiavimo į aikÅ¡telę sankirtÄ , pamatė nuo dviračio krentančiÄ moterį. KategoriÅ¡kai tvirtina, kad dviratininkės nekliudė, dviratis į jo automobilį neatsitrenkė. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tokių iÅ¡teisintojo O. F. parodymų, kurie viso tyrimo metu iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s, nepaneigia jokie kiti bylos įrodymai. Liudytoja L. V. parodė, kad laukė vyro O. F., atvažiuojančio jÄ pasiimti iÅ¡ darbo UAB (duomenys neskelbtini). Išėjusi su sargu A. Å . į kiemÄ pamatė O. F. prieinant

prie gulinčios ant šaligatvio, ties sankirta su įvažiavimu, moters. Liudytojos L. V. teigimu, jos vyras padėjo atsikelti moteriai, o po to

priėjęs prie jų sakė, kad įvažiavęs ir sustojęs aikÅ¡telėje, pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad nuo dviračio nukrito moteris, todėl nuėjo pažiÅ«rėti, kas jai atsitiko. Liudytojas A. Å . parodė, kad iÅ¡ pastato iÅ¡einant iÅ¡teisintojo žmonai L. V. matė pro langÄ atvažiuojant O. F. automobilį, o jam išėjus su L. V. į laukÄ , pamatė O. F. automobilį jau stovintį aikÅ¡telėje 5-7 metrų atstumu nuo įvažiavimo į jÄ . O.

F. tuo metu kalbėjosi su nukentėjusiÄ ja. Liudytojo A. Å . teigimu, po pokalbio su nukentėjusiÄ ja O. F. priėjęs prie jų pasakė, kad įvyko toks įvykis, nukentėjusioji jį apkaltino, kad jis jÄ partrenkė. Nukentėjusiosios G. K. parodymus, kuriais iÅ¡ esmės buvo grindžiamas kaltinimas O. F., pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstytais

motyvais, su kuriais sutinka ir teisėjų kolegija. Nukentėjusiosios G. K. parodymai viso tyrimo metu buvo nenuoseklūs, t. y. pirminiuose

paaiÅ¡kinimuose ji nurodė, kad jai privažiavus įvažiavimÄ Ä¯ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, staiga jai iÅ¡ kairės pusės įvažiavo automobilis, kuris kliudė jos dviračio priekinį ratÄ , ir ji nuo smÅ«gio nugriuvo; ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad ji atsitrenkė į automobilio priekines dureles, o po susidÅ«rimo jÄ nubloÅ¡kė į Å¡onÄ , dėl to dviračio Å¡oninė dalis galėjo atsitrenkti į automobilio deÅ¡inės pusės galines dureles; parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu G. K. parodė, kad

susidūrimas įvyko 1 m atstumu nuo įvažiavimo su pėsčiųjų taku susikirtimo ir 0,8 m atstumu nuo dešiniojo pėsčiųjų tako krašto, t. y. ant įvažiavimo ir paaiškino, kad dviračio

priekinis ratas atsitrenkė į deÅ¡inės pusės priekines dureles, o po to dviratį nubloÅ¡kė į deÅ¡inę, kurioje vietoje po susidÅ«rimo gulėjo ji ir dviratis, parodyti negalėjo; teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, jog važiuodama dviračiu pamatė, kaip iÅ¡ pagrindinio kelio į aikÅ¡telę įsuko automobilis, kas buvo toliau, neprisimena,  ir, kaip matyti, prieÅ¡tarauja ne tik aukščiau jau aptartiems iÅ¡teisintojo O. F., liudytojos L. V. parodymams, bet ir kompleksinės transporto trasologinės eismo įvykio ekspertizės aktui Nr. 11-304 (10)/11-846(10), kuriame nurodyta, jog pagal tyrimui pateiktÄ medžiagÄ , t. y. dviračiui priekine dalimi turint sÄ lytį su automobiliu, dviračio atžvilgiu judėjusiu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, jo deÅ¡iniu Å¡onu, esant tarp automobilio ir dviračio iÅ¡ilginių aÅ¡ių dideliam smailam, atviram link automobilių aikÅ¡telės kampui, tokio susidÅ«rimo metu turėtų bÅ«ti deformuojamas dviračio priekinis ratas kryptimi iÅ¡ priekio link galo. Tačiau kaip matyti iÅ¡ nuotraukų, kuriuose užfiksuotas dviratis, dviračio priekinis ratas nėra deformuotas iÅ¡ priekio link galo, o deformuota Å¡io rato purvasaugio priekinė dalis iÅ¡ priekio ir iÅ¡ deÅ¡inės. Dėl to dviračio priekiniame purvasaugyje esančių sugadinimų paaiÅ¡kinti kontaktu su automobiliu Opel Vectra, negalima. Kad dviratis Å¡ioje padėtyje padarytų įbrėžimÄ ant automobilio, dviračio purvasaugio priekinė dalis turėjo bÅ«ti jau deformuota (nulenkta į deÅ¡inę), dviratis turėjo gulėti ant kairiojo Å¡ono, bei kampas tarp automobilio deÅ¡inio Å¡ono plokÅ¡tumos ir dviračio iÅ¡ilginės aÅ¡ies turėjo bÅ«ti nedidelis smailas ir atviras link automobilio galinės dalies, kas nerealu buvusioje kelio situacijoje. Ekspertizės akte konstatuota, kad ant automobilio Opel Vectra

dešinės pusės galinių durelių 38 cm nuo žemės paviršiaus esantis 14 cm ilgio įbrėžimas padarytas ne dėl automobilio kontakto su dviračiu, kuriuo 2009-08-21, apie

17.30 val., (duomenys neskelbtini) mstl., Kėdainių r., ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. 6, važiavo G. K.. Ant dviračio,

kuriuo įvykio metu važiavo G. K., nėra likę sÄ lyčio su, O. F. vairuotu automobiliu Opel Vectra pėdsakų. Pėdsakų,

padarytų dviračio ir automobilio Opel Vectra tarpusavio sÄ lyčio metu, nėra. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad automobilio Opel Vectra vairuotojo O. F. veiksmai turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kad automobilio Opel Vectra vairuotojas O. F. bÅ«tų susijęs su Å¡iuo eismo įvykiu ir kad jo veiksmai turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu.  (b. l. 100-104). Taigi, kaip matyti, visuma byloje surinktų įrodymų nepatvirtina, kad O. F. bÅ«tų pažeidęs KET 108 p. reikalavimus ir kad jo veiksmai bÅ«tų priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsiradusiais padariniais.

       O. F. buvo inkriminuotas ir KET 9 p. pažeidimas, kuris numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Â

        Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , kai pažeidžiamos specialios Kelių eismo taisyklės ir Å¡ie pažeidimai yra priežastiniu ryÅ¡iu susiję su BK 281 straipsnyje numatytais padariniais, bendrųjų Kelių eismo taisyklių pažeidimai (pvz., KET 9 punktas) nuosprendyje papildomai nenurodomi. Pripažindamas, kad BK 281 straipsnyje numatyti padariniai kilo pažeidus bendrojo pobÅ«džio KET reikalavimus, teismas turi nustatyti aplinkybes, pagrindžiančias Å¡ių KET reikalavimų pažeidimÄ . (Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ( Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga, publikuota Teismų praktikos biuletenyje Nr.30). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, jog priežastinio ryÅ¡io nustatymui Å¡ioje byloje buvo reikÅ¡mingas O. F. padarytas KET 108 punkto pažeidimas, o ne bendro pobÅ«džio KET 9 punkto pažeidimas.  Kadangi

O. F. jam pareikÅ¡tame kaltinime iÅ¡dėstyto KET 108 p. pažeidimo, sukėlusio kaltinime nurodytas pasekmes nepadarė, o KET 9 p. pažeidimas nepagrįstas, jis pagrįstai iÅ¡teisintas dėl veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. padarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas iÅ¡teisinamajame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besÄ lygiÅ¡kai patikint tik nukentėjusiuoju ar kaltinamuoju. Dėl to, kas paminėta, byloje pareikÅ¡tas nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtas.

Atsižvelgiant į virš aptartas aplinkybes, prokuroro ir nukentėjusiosios

G. K. atstovo advokato Antano JaraÅ¡iaus skundai, kuriais jie prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-10-14 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – O. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 1 d., atmestini, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Darytina iÅ¡vada, jog apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

           Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. ir nukentėjusiosios G. K. atstovo advokato Antano Jarašiaus apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                         Â

Tomas Zdanavičius Â

Teisėjai                                                                                                                 Ričardas

Gilys

                                                                                                                                                                              Â

                                                                                                                             Â

Nijolė Sušinskienė

Â

Â