aa01037f-8c0b-4eea-b90f-fa47022016fc · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-34-988/2022 Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01979-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. (V. O.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies patenkintas V.

O. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir InstitucijÄ ) 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje V. O. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirta galutinė 1 100 Eur dydžio bauda. Teismas n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė 1. V. O. nubaustas už tai, kad padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, o būtent: jis, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono bei atsitrenkė į kelkraštyje stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir taip jį apgadino. Iš įvykio vietos pasitraukė, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi V. O. skundas dėl tenkintas iÅ¡ dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas pakeistas, pripažįstant V. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimÄ padarė dalinį darbingumo lygį turintis asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas nustatė, jog V. O. turi 30% darbingumÄ , kÄ patvirtino ir byloje esanti darbingumo lygio pažyma (b. l.

7) ir, remdamasis įstatymu, šį faktÄ pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko buvo pagrindas nutarimÄ pakeisti. Likusioje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu V. O. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimÄ dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje bei taikyti jam nekaltumo prezumpcijÄ dėl neįgalumo.

Taip pat praÅ¡o įpareigoti Kelių policijÄ administracinėn atsakomybėn patraukti nukentėjusįjį R. Å ., kadangi Å¡is paliko automobilį draudžiamoje vietoje ir taip sudarė avarinę situacijÄ . 3.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis iÅ¡ esmės yra Å¡aliÅ¡ka ir pažeidžia teisingumo principÄ , kadangi nebuvo atlikti bÅ«tini procesiniai veiksmai. 3.2. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, nes sprendžiant ar pasitraukimas iÅ¡ įvykio vietos pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina vertinti kontakto pobÅ«dį, padarytos žalos mastÄ .

Skunde teigiama, kad jei vairuotojas, kliudęs tam tikrus objektus, to nesuvokia, tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. 3.3. Apeliantas pabrėžia, jog yra visiÅ¡kai kurčias, turi galvoje implantÄ , tačiau bÅ«damas vienas jį iÅ¡jungia, nes nuo paÅ¡alinių garsų jam skauda galvÄ . Implantas buvo iÅ¡jungtas ir tada, kai galimai padarė eismo įvykį, todėl nieko negirdėjo, tačiau policijos pareigÅ«nas R. Å . sprendė, kad apeliantas meluoja ir nėra kurčias. Apelianto nuomone, policijos pareigÅ«nai ir teismas jį nubaudė už tai, kad jis turėjo girdėti eismo įvykio sukeltÄ garsÄ , tačiau jo negirdėjo. 3.4.

Remdamasis teismų praktika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, apeliantas argumentuoja, jog policijos pareigÅ«nai ir teismas nesiaiÅ¡kino įvykio aplinkybių ir taip pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ bei dėl to priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ . 3.5. Skunde akcentuojama, jog nukentėjusiojo automobilis stovėjo draudžiamoje vietoje, kur draudžiama sustoti ir stovėti. Apelianto nuomone, teismas privalėjo įpareigoti policijos pareigÅ«nus nustatyti šį faktÄ , nes avarinė situacija susidarė dėl nukentėjusiojo kaltės. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieÅ¡taringi ir melagingi, kadangi R.

Å . parodymai yra prieÅ¡ingi į Å¡io įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų užfiksuotiems duomenims. 3.6. PraÅ¡oma atkreipti dėmesį į tai, kad byloje yra liudytojo raÅ¡telis, kuriame nurodoma, kad liudytojas matė eismo įvykį, jį padaręs automobilis buvo mėlynos spalvos, raÅ¡telyje nurodytas to automobilio valstybinis numeris. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas proceso metu pradėjo abejoti kuo nukentėjusysis kaltina apeliantÄ , tačiau R. Å . nurodė, kad suras įvykio liudytojÄ , nors toks asmuo policijos užfiksuotas nebuvo.

Dėl to apeliantas mano, kad R. Å . paprašė savo pažįstamo V. Z. (Z.) duoti melagingus parodymus teisme. 3.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad tam, jog automobilis „užšoktų“ ant Å¡aligatvio reikia stipraus smÅ«gio, nuo kurio bÅ«tų stipriai apgadintas automobilis, tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimai yra tik minimalÅ«s. Nukentėjusysis į autoservisÄ (duomenys neskelbtini) kreipėsi praėjus jau trims savaitėms nuo įvykio, todėl manytina, kad R. Å . pats sugadino savo automobilį Å¡iame laikotarpyje. 3.8.

Taip pat apeliantas pažymi, jog teismo iÅ¡vada, kad jis neatsiliepė į skambučius ir buvo neblaivus yra prieÅ¡taringa, kadangi rugpjūčio 8 d. jam niekas neskambino, tÄ galima patikrinti papraÅ¡ius telefono iÅ¡klotinių. Jis yra pagyvenęs ir ligotas asmuo, todėl dėl sveikatos negali vartoti alkoholio.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vladas Milius praÅ¡o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimÄ ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistus ir V. O. skundo netenkinti. 4.1. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , V.

O. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, t. y. pripažino lengvinančiÄ aplinkybę, kad V. O. yra neįgalus bei nuodugniai iÅ¡tyrė visas pareiÅ¡kėjo pateiktas aplinkybes ir priėmė motyvuotÄ nutartį. 4.2. Pažymima, kad V. O. skundas Vilniaus apygardos teismui yra teikiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pirminiame jo skunde. IÅ¡ objektyvių byloje surinktų duomenų matyti, kad V. O. sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo sÄ moningai pasiÅ¡alino, o raginamas negrįžo ir net nebandė pildyti deklaracijos. 4.3.

Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į teismų praktikÄ , kurioje laikomasi pozicijos, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikisi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengiasi paslėpti eismo įvykio pėdsakus bei iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., t. y. suvokia, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.

O. skundas atmetamas 5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutinka dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Pasak apelianto, teismas priėmė neteisingÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , kadangi pasitenkino melagingais nukentėjusiojo R. Å . parodymais.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju nėra ginčo dėl to, kad V. O. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje, t. y., kad jis vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono bei atsitrenkė į kelkraÅ¡tyje stovintį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ginčas kyla dėl apeliantui inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

7. ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

8. ANK 417 straipsnio 7 dalis įtvirtina administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, nenumatytus ANK. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį buvo patrauktas pagrįstai ir motyvuotai, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju jam, kaip eismo dalyviui, įvykus eismo įvykiui kilo atitinkamos pareigos pagal KET XXIX skyrių. KET 222 punkte numatyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. O. šios pareigos nesilaikė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

9. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Å io administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (žr. pvz., apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose, Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant ar buvo kaltininko tyčia turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

10. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju V. O. veikoje nėra administracinio nusižengimo, kadangi jis iÅ¡ tikrųjų nesuvokė, kad yra padaręs KET pažeidimÄ . IÅ¡ byloje esančių transporto priemonės „VW Golf“ nuotraukų (b. l. 42-48) matyti, jog buvo nustatyti pažeidimai ant Å¡io automobilio kairės pusės priekinio sparno, jo kairiųjų priekinių ir užpakalinių durų. IÅ¡ byloje esančių automobilio „Volvo V70“ nuotraukų (b. l. 51-58) matyti, kad jis irgi yra pakankamai stipriai apgadintas, o pažeidimų aukÅ¡tis atitinka ant automobilio „VW Golf“ rastus pažeidimus.

Liudytojo V. Z. parodymai, kad jis eidamas gatve iÅ¡girdo stiprų smÅ«gį ir matė nuvažiuojantį automobilį, taip pat parodo buvusio automobilių susidÅ«rimo stiprumÄ . Apygardos teismo vertinimu, minėti automobilių apgadinimai, jų mastas ir pobÅ«dis, liudytojo V. Z. parodymai yra reikÅ¡mingi vertinant apelianto nurodomÄ aplinkybę, kad jis Å¡io smÅ«gio nepajuto. Apelianto kurtumas yra neginčijamai nustatytas apylinkės teismo. Nors aukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skundo argumentais, kad V. O. galėjo negirdėti smÅ«gio, tačiau nesutinkama su apelianto teiginiu, kad jis nepajuto automobilių kontakto.

Byloje surinktų objektyvių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas negalėjo nepajausti, jog apgadino kito asmens transporto priemonę. Automobilių apgadinimų pobÅ«dis ir mastas, paÅ¡alinio asmens parodymai apygardos teismui leidžia spręsti, kad V. O. negalėjo nejusti to, jog atsitrenkė į kitÄ automobilį. Pats apeliantas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame skunde nurodo, kad įvykio vietoje važiavo pažeisdamas brÅ«kÅ¡ninę juostÄ , nuo kurios iki nukentėjusiojo R.

Å . automobilio buvo 1,5-1,6 metrų atstumas, tačiau į jį artėjant kitai transporto priemonei buvo priverstas pasitraukti į deÅ¡inę pusę, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo. Apygardos teismo vertinimu, tokie pačio apelianto paaiÅ¡kinimai taip pat leidžia teigti, kad jis galėjo ir turėjo suvokti, kad esant itin siauram gatvės plotui yra reali galimybė, kad spausdamasis prie vienos kelio pusės jis galėjo kliudyti ir apgadinti ten stovinčias kitas transporto priemones. Å ių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apelianto teiginiai, jog eismo įvykio jis negirdėjo ir nepajuto, yra nepagrįsti.

11. Esant aukščiau iÅ¡vardintoms aplinkybėms, konstatuojama, kad V. O. buvo kilusi pareiga apie įvykusį eismo įvykį praneÅ¡ti nukentėjusiajam arba policijai pagal KET 222 punktÄ . Byloje esantys nukentėjusiojo R. Å ., liudytojų V. Z., S. S., N. A. parodymai pagrindžia, jog V. O. sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos bei vengė aiÅ¡kintis eismo įvykio aplinkybes tiek su nukentėjusiuoju, tiek su į vietÄ vykusiais pareigÅ«nais. Tikėti apeliacinio skundo teiginiais, jog nukentėjusiojo R.

Å . ir liudytojo V. Z. parodymai yra melagingi nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pabrėžė apylinkės teismas, nenustatyta objektyvių duomenų, jog liudytojas V. Z. bÅ«tų suinteresuotas duoti melagingus parodymus byloje. Vien faktas, jog V. Z. ir nukentėjusysis yra pažįstami nėra pakankamas pagrindas Å¡io liudytojo parodymais abejoti ar laikyti juos melagingais, kaip teigiama apeliaciniame skunde. V. O. teiginiai, jog liudytojo V. Z. parodymams darė įtakÄ nukentėjusysis yra apelianto subjektyvi nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais bylos duomenimis.

Nukentėjusiojo bylos aplinkybių paaiÅ¡kinimai yra nuoseklÅ«s bei pagrįsti bylos medžiaga. Nukentėjusysis parodė, kad priėjęs prie savo automobilio rado raÅ¡telį, kuriame buvo nurodyta į jo automobilį atsitrenkusiojo spalva ir valstybiniai numeriai. Pamatęs nurodytÄ transporto priemonę, R. Å . jÄ susistabdė ir viduje esantiems V. O. ir su juo kartu važiavusiai moteriai pasakė, kad V. O. sudaužė jo maÅ¡inÄ . Å iuos paaiÅ¡kinimus patvirtina ir byloje esanti nuotrauka (b. l. 49), kurioje pavaizduotas automobilyje sėdintis V.

O. ir kartu su juo važiavusi moteris. Taigi apygardos teismas sprendžia, kad net ir tuo atveju, jei įvykio metu V. O. negirdėjo ir nepajuto smūgio, jis apie tai buvo informuotas vėliau žodžiu R. Š., todėl V. O., vykdydamas KET reikalavimus, privalėjo likti įvykio vietoje ir išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, kas nebuvo padaryta.

12. Apeliaciniame skunde V. O. taip pat teigia, kad dėl galimai įvykusio eismo įvykio kaltu yra ne tik jis, tačiau ir nukentėjusysis R. Å ., kuris savo automobilį „VW Golf“ buvo pastatęs tam neleistinoje vietoje. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra užfiksuoja jokių realių duomenų apie tai, kad V. O. nurodytoje vietoje iÅ¡ tiesų stovi ženklas Nr. 332 – „Sustoti draudžiama“. Net ir tuo atveju, jei R. Å . automobilį bÅ«tų palikęs draudžiamoje vietoje, tai nėra aplinkybė, kuri galėtų pateisinti V. O. veiksmus padarant administracinį nusižengimÄ . Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog apeliantas elgėsi nenuoÅ¡irdžiai bei nesiekė suÅ¡velninti neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, o dėl įvykio kaltino nukentėjusįjį, kas rodo, jog dėl savo V. O. yra linkęs neigti savo atsakomybę ir nedaro iÅ¡vadų dėl savo elgesio.

13. Kaip matyti iÅ¡ ANK 426 straipsnio 2 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė pagal Å¡iÄ straipsnio dalį kyla tais atvejais, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Byloje esantys Transporto žalų skyriaus, žalų administravimo grupės eksperto A. I. elektroniniai laiÅ¡kai patvirtina, jog nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai preliminariai vertinami apie 900 Eur dydžio suma, kuri yra ganėtinai didesnė nei nurodytoji ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

V. O. teiginiai, jog nukentėjusysis pats galimai sugadino važiuoklę laikotarpyje nuo eismo įvykio iki kreipimosi į autoservisÄ vertinami kritiÅ¡kai, kadangi tokie argumentai nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis. Kaip nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme nurodė pats nukentėjusysis, jis tik įsėdęs į automobilį suprato, kad padaryti ne tik iÅ¡oriniai, tačiau ir vidiniai apgadinimai (b. l. 66-67). Teismas sprendžia, kad Å¡iais nukentėjusiojo parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina ir preliminarus automobiliui padarytos žalos vertinimas.

14. Apeliantas taip pat nurodo, jog 2021 m. rugpjūčio 8 d. su juo niekas nebandė susisiekti, prieÅ¡ingai nei nurodė liudytojas N. A. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismas pažymi, jog faktas ar V. O. atsiliepė į jam galimai adresuotÄ policijos pareigÅ«no skambutį, ar ne, nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl apelianto atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nes byloje yra pakankamai kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę.

15. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai nusprendė iÅ¡ dalies tenkinti V. O. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. O. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas Darius Pranka