Legislator Case Law & Legislation
2023-04-12 Nr. AB-7795-3-61-3-01749-2021-9 AI generated

2023-04-12 Nr. AB-7795-3-61-3-01749-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-04-12 Nr. AB-7795-3-61-3-01749-2021-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valor LT“ skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – S. M., A. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-04-12 Nr. AB-7795-3-61-3-01749-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valor LT“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašė: 1) panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. KT-112 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-176-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01749-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos ir trečiojo suinteresuoto asmens S. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Valor LT“ skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – S. M., A. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Valor LT“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašė: 1) panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. KT-112 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Pastatas), statytojas, 2020 m. sausio 6 d. kartu su ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-4489-912/2020 gavo UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2020 m. gruodžio 16 d. tyrimo aktą Nr. 20-61 (toliau – ir Tyrimo aktas), kurį parengė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įrašyti teismo ekspertai prof. dr. S. M. ir dr. A. P. (toliau – ir Teismo ekspertai).

2.2. Su UAB „Statybos tyrimų institutas“, atstovaujamos direktoriaus prof. dr. S. M., 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią teismo ekspertas įsipareigojo parengti ekspertinio tyrimo aktą, turintį atitikti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytus reikalavimus.

2.3. Pareiškėjas, gavęs Tyrimo aktą, pastebėjo, kad kai kurios Tyrimo akto išvados yra akivaizdžiai melagingos: ekspertinio tyrimo aprašomosios dalies 27 punkte nustatyta, jog Pastato defektas yra nesutvarkytas parkas šalia Pastato; 137 puslapyje esančioje lentelėje surašytose tyrimo išvadose eil. Nr. 25 nurodyta: „Defektas - nesutvarkytas parkas prie kiemo; Defekto ištaisymo kaina, EUR su PVM – 20 000,00; Defekto ištaisymo kainos nustatymo kainos nustatymo būdas – Ekspertinis vertinimas; Defekto atsiradimo priežastis – Nebuvo atlikti projektiniuose pasiūlymuose numatyti darbai.“ Tokiu būdu teismo ekspertai tyrimo išvadose pateikė teisinį vertinimą – nesutvarkyto parko faktą, kuris niekaip nesusijęs su Pastatu, parką vertindami kaip Pastato defektą.

2.4. Pareiškėjas, siekdamas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į teismo ekspertą prof. dr. S. M., prašydamas paneigti Tyrimo akto 27, 137 puslapyje nurodytą esą melagingą išvadą, tačiau 2021 m. vasario 15 d. gavo prof. S. M. ir dr. A. P. atsakymą, kad jie to nepaneigs, nes parkas akivaizdžiai nesutvarkytas. Pareiškėjas 2021 m. kovo 26 d. kreipėsi į Tarybą, prašydamas įvertinti teismo ekspertų prof. dr. S. M. ir dr. A. P. galimus etikos pažeidimus ir pranešti apie pagal skundą atliktus veiksmus ir priimtą sprendimą. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 29 d. gavo atsakovo Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu.

2.5. Nesutinkama su Tarybos argumentu, jog ji neturi įgaliojimų tirti pareiškėjo skundo, nes Tarybos 2014 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. B-16 patvirtinto Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) reikalavimai yra privalomi visiems į Sąrašą įrašytiems asmenims. Etikos kodekso 2 punkto, Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 3 dalių, 20 straipsnio 2 dalies kontekste profesinės etikos principais turi vadovautis ir jų laikytis visi teismo ekspertai, nesvarbu, ar jie atlieka teismo ekspertizę, ar objekto tyrimą, ar teikia konsultacijas iki teismo proceso pradžios. Aplinkybė, jog teismo ekspertai S. M. ir A. P. pateikė Tyrimo aktą veikdami kaip privatūs teismo ekspertai per UAB „Statybos tyrimų institutas“, nereiškia, jog teismo ekspertai neprivalo laikytis Etikos kodekse įtvirtintų principų ir kad jiems netaikomos šio kodekso nuostatos.

2.6. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad UAB „Statybos tyrimų institutas“ steigėjas ir vienintelis akcininkas bei direktorius yra teismo ekspertas prof. dr. S. M., įmonėje dirba du darbuotojai – S. M. ir A. P., įmonės interneto svetainėje šie asmenys nurodomi kaip ekspertai ir pažymima, jog jie abu yra teismo ekspertai, įmonės kontaktai sutampa su Ekspertų sąraše nurodytais teismo eksperto S. M. kontaktais, todėl UAB „Statybos tyrimų institutas“ yra teismo ekspertų pasirinkta veiklos forma – teikti teismo ekspertų paslaugas per juridinį asmenį.

2.7. Aplinkybė, jog Tyrimo aktas neturi teismo ekspertizės statuso, nereiškia, kad teismo ekspertams netaikomos Etikos kodekso nuostatos ir kad teismo ekspertai neprivalo laikytis profesinės etikos principų. Užsakovas atskleidė teismo ekspertams kokiu tikslu reikalingas Tyrimo aktas, Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog atliekamas ekspertinis tyrimas, užsakovas nurodė, jog ekspertinio tyrimo aktas turi atitikti ekspertizės aktams Įstatymo nustatytus reikalavimus (sutarties 3 punktas), susitarta, jog tyrimui vadovaus teismo ekspertas prof. dr. S. M. (sutarties 9 punktas).

2.8. Tyrimo aktą, kaip teismo eksperto atliktą ekspertizę, užsakovas pateikė į civilinę bylą Nr. e2-4489-912/2020 iš karto po to, kai jį gavo, ir išimtinai juo grindė ieškinio reikalavimus. Tiek ieškinyje užsakovas (ieškovas), tiek vėliau teismo procesiniuose dokumentuose teismas suprato, jog tai yra teismo eksperto prof. dr. S. M. atliktas ekspertinis tyrimas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje eA-2141-442/2020 sprendė, jog nors tyrimas buvo atliktas UAB „Statybos tyrimų institutas“, tyrimą atliko teismo ekspertas prof. dr. S. M.. Nepaisant to, kad tyrimo aktas surašytas juridinio asmens, teismai laiko, jog tyrimą atliko teismo ekspertas, o ne juridinis asmuo.

2.9. Atsakovas priėmė formalų ir nepagrįstą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl teismo ekspertams keliamų reikalavimų. Teismų praktikoje aiškiai ir vienareikšmiškai pažymima, kad vertinant teismo ekspertų veiklą, kai jie neatlieka teismo pavestos ekspertizės, taip pat yra taikomos Etikos kodekso nuostatos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-133-629/2020, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1542-520/2020).

2.10. Įrašytas į Ekspertų sąrašą asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis konkrečiu atveju veikia kaip teismo ekspertas, ar teikia konsultacijas kaip specialistas ne proceso metu ir ne proceso šalims, yra saistomas tiek Etikos kodekso, tiek Įstatymo nuostatų.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime prašė skundą atmesti šiais argumentais:

3.1. Etikos kodekso 2 punkto, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies kontekste Etikos kodekso principai taikytini teismo ekspertų veiksmams, susijusiems su teismo ekspertinių tyrimų (teismo ekspertizės, objektų tyrimo ir konsultacijos) atlikimu ir tokių teismo ekspertų veiksmų vertinimas priskirtinas Tarybos kompetencijai. Vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, teismo ekspertų sutartiniais pagrindais iki proceso pradžios atliekami tyrimai nelaikytini ekspertiniais tyrimais Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies prasme.

3.2. Tarnyba tyrimo metu nustatė, kad Tyrimo aktas surašytas iki civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, jame nurodyta, jog ekspertams išaiškinta, kad teisminio ginčo dėl tyrimo objekto nėra. Atsižvelgiant į tai, S. M. ir A. P., kaip atitinkamos srities specialistų, atliktas tyrimas nepriskirtinas ekspertinio tyrimo kategorijai, todėl Etikos kodekso nuostatos vertinant šių asmenų veiksmus netaikytinos, o pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu.

3.3. Taryba Sprendime nekonstatavo, kad teismo ekspertai Tyrimo aktą teikė kaip privatūs teismo ekspertai, tačiau, atsižvelgiant į veiksmų eigą ir pateiktos išvados turinį, kitas Tarnybos nustatytas aplinkybes, padaryta išvada, kad į Ekspertų sąrašą įrašyti S. M. ir A. P., atlikdami tyrimą daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ užsakymu ir surašydami Tyrimo aktą, veikė kaip atitinkamos srities – statybos – specialistai.

3.4. Privačia teismo eksperto veikla besiverčiantis asmuo turi dvigubą statusą – jis gali veikti kaip savo srities specialistas ir surašyti atitinkamus dokumentus pagal tą sritį reguliuojančius teisės aktus, taip pat veikti kaip privatus teismo ekspertas, kuris surašo ekspertinio tyrimo išvadas pagal proceso įstatymus ir Įstatymą. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad paslaugų sutartis tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ ir UAB „Statybos tyrimų institutas“ sudaryta ir Tyrimo aktas surašytas iki teisminio proceso pradžios, kad teismo ekspertai nurodė veikiantys kaip atitinkamos srities specialistai ir pasirašydami Tyrimo aktą nenaudojo teismo eksperto vardo, pagrįstai sprendė, kad S. M. ir A. P. veikė ne kaip privatūs teismo ekspertai, o jų atliktas tyrimas nelaikytinas ekspertiniu tyrimu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies prasme.

3.5. Tarnyba Sprendime nevertino, ar atliktas tyrimas laikytinas teismo ekspertize, nesprendė dėl UAB „Statybos tyrimų institutas“ veiklos.

3.6. Nagrinėjamai bylai yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-133-629/2020 pateikti išaiškinimai. Pareiškėjo skunde nurodytos administracinės bylos Nr. eA-1542-520/2020 faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos situacijos aplinkybės skiriasi iš esmės, todėl nėra pagrindo ja vadovautis.

3.7. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, byla nėra didelės apimties, nesudėtinga ir nereikalaujanti specialių žinių, todėl svarbu į tai atsižvelgti sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepime į skundą nurodė, kad Taryba priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į skundą nurodė, kad Taryba priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, todėl su pareikštu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. grodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Tarybos Sprendimą bei įpareigojo Tarybą pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo, priteisė iš Tarybos, kurią techniškai aptarnauja Lietuvos teismo ekspertizės centras, pareiškėjui 879,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė:

7.1. 2020 m. rugsėjo 28 d. UAB „Statybos tyrimų institutas“ ir daugiabučio namo savininkų bendrija „Žvėryno vakarai“ sudarė sutartį (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu UAB „Statybos tyrimų institutas“ įsipareigojo atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyrimą ir užsakovui pateikti ekspertinio tyrimo aktą.

7.2. UAB „Statybos tyrimų institutas“ 2020 m. gruodžio 16 d. surašė Tyrimo aktą, kuriame konstatuoti Pastato defektai, nurodytos jų atsiradimo priežastys, ištaisymo kaina ir jų nustatymo būdas. Tyrimą atliko UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertai prof. dr. S. M. ir dr. A. P., kurie taip pat yra įrašyti į Ekspertų sąrašą.

7.3. Tyrimo akte, be kita ko, nurodyta, kad „ekspertams buvo išaiškinta, kad teisminio ginčo dėl tyrimo objekto nėra. Ekspertizė nebuvo paskirta teismo. Todėl šis ekspertinis tyrimas neturi teismo ekspertizės statuso, jam netaikomi Teismo ekspertizės įstatyme nustatyti reikalavimai, o šis ekspertinio tyrimo aktas neturi teismo ekspertizės akto statuso. Ekspertai, nors ir yra įrašyti į Ekspertų sąrašą, šio tyrimo metu veikė ne kaip teismo ekspertai, bet kaip turintys specialiųjų žinių specialistai. Ekspertinio tyrimo aktas gali būti teikiamas teismui, kaip rašytinis įrodymas.“

7.4. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1447-912/2021 pagal ieškovo Žvėryno vakarai daugiabučio namo savininkų bendrijos 2020 m. gruodžio 21 d. pateiktą ieškinį atsakovui UAB „Valor LT“ dėl parduoto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

7.5. Pareiškėjas Tarybai pateiktame 2021 m. kovo 25 d. skunde nurodė, kad teismo ekspertai pateikė akivaizdžiai melagingą išvadą – ekspertinio tyrimo aprašomosios dalies 27 punkte nustatė, jog Pastato defektas yra nesutvarkytas parkas šalia Pastato. Taip pat Tyrimo akto 137 puslapyje, esančioje lentelėje surašytose tyrimo išvadose eil. Nr. 25 nurodė: „Defektas – nesutvarkytas parkas prie kiemo; Defekto ištaisymo kaina, EUR su PVM – 20000,00; Defekto ištaisymo kainos nustatymo kainos nustatymo būdas – Ekspertinis vertinimas; Defekto atsiradimo priežastis – Nebuvo atlikti projektiniuose pasiūlymuose numatyti darbai. “ Tokiu būdu, teismo ekspertai tyrimo išvadose pateikė teisinį įvertinimą – nesutvarkyto parko faktą, kuris niekaip nėra susijęs su Pastatu, nes nei techniniame projekte (kurį teismo ekspertai gavo), nei kituose galiojančiuose dokumentuose nebuvo numatyta atlikti tokius darbus, o tai žinodami teismo ekspertai, pateikė žinomai melagingą išvadą. Pareiškėjo nuomone, pateikdami melagingą informaciją, teismo ekspertai pažeidė Etikos kodekse įtvirtintus nepriklausomumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, pagarbos teisės aktams ir asmenų teisėms, teisingumo ir tyrimo išsamumo principus. Pareiškėjas prašė įvertinti teismo ekspertų prof. dr. S. M. ir dr. A. P. galimus profesinės etikos pažeidimus ir apie atliktus veiksmus bei priimtą sprendimą pranešti pareiškėjui.

7.6. Tarnyba skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą. Sprendime Tarnyba sprendė, kad į Ekspertų sąrašą įrašyti S. M. ir A. P. surašydami Tyrimo aktą veikė kaip atitinkamos srities – statybos specialistai, UAB „Statybos tyrimų institutas“ darbuotojai, tačiau ne kaip privatūs teismo ekspertai, todėl jų atlikto tyrimo nelaikė ekspertiniu tyrimu Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies prasme, todėl padarė išvadą neturinti įgaliojimų vertinti šių asmenų veiksmų atitikties Etikos kodekso reikalavimams.

8. Teismas apžvelgė Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse, 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 21 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad ginčo byloje nėra dėl aplinkybės, kad Tyrimo aktą pasirašę ekspertai S. M. ir A. P., įrašyti į Ekspertų sąrašą, taigi šiuo aspektu jie laikytini teismo ekspertais Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies prasme. Nėra ginčo ir dėl to, kad Tyrimo aktas nėra priskirtinas ekspertiniam tyrimui, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje.

9. Teismas iš Įstatymo nuostatų (keliamų reikalavimų, kvalifikacijos suteikimo, patvirtinimo ir pripažinimo, įrašymo į Ekspertų sąrašą ir kt.) analizės sprendė, kad teismo ekspertai yra aukščiausios kategorijos specialių žinių turintys asmenys, jiems galioja aukštesni profesionalumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimai, nei į Ekspertų sąrašą neįrašytiems asmenims, todėl, panaudodami specialias žinias, reikalingas ekspertiniam tyrimui atlikti, nepaisant ekspertinio tyrimo pagrindo (teismo pavedimu ar pagal sutartis su privačiais asmenimis), nepaisant to, kaip jie save įvardija atlikdami ekspertinį tyrimą (teismo ekspertais, privačiais teismo ekspertais ar specialistais) bei ekspertinio tyrimo laiko (iki teismo proceso ar kitu), privalo laikytis Etikos kodekso.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė, jog Tyrimo akte nenurodytas procesas, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris), nėra svarbi, nes retrospektyviai vertinant aplinkybę, kad jis buvo pateiktas kartu su ieškiniu Vilniaus apygardos administracinio teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1447-912/2021 kaip įrodymas, pagrindžiantis ieškinio reikalavimus, darytina išvada, kad toks ir buvo užsakovo tikslas – pagrįsti ieškinio reikalavimus. Nors Tyrimo akte ekspertai nurodė, jog Tyrimo aktas gali būti teikiamas teismui, kaip rašytinis įrodymas, šiuo atveju ši aplinkybė, kokios rūšies įrodinėjimo priemone bus pripažintas teismo eksperto surašytas dokumentas civiliniame procese, nėra reikšminga ir neatleidžia teismo eksperto nuo Etikos kodekse įtvirtintų reikalavimų laikymosi.

11. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1R-215 patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 5 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, nustatė, kad Taryba priimdama skundžiamą Sprendimą vadovavosi Reglamento 25.2 papunkčiu, pagal kurį Taryba gali priimti sprendimą palikti skundą nenagrinėtą Reglamento 9.2 papunktyje nurodytais pagrindais, taip pat jeigu skundo nagrinėjimo metu išaiškėja, kad skundą padavė neveiksnus asmuo ar neįgaliotas paduoti skundą asmuo. Reglamento 9.2 papunktyje įtvirtinti atsisakymo priimti skundą nagrinėti pagrindai, tačiau iš Sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu Tarnyba nusprendė palikti skundą nenagrinėtą.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad Taryba privalėjo nagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 25 d. skundą dėl teismo ekspertų S. M. ir A. P. galimų profesinės etikos pažeidimų, todėl Sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir Taryba įpareigotina pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. prašymą išnagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas)).

13. Teismas, atsižvelgęs į bylos išsprendimo rezultatą, įvertinęs pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal į bylą pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nustatęs, kad pareiškėjo prašoma priteisti 856,68 Eur suma už advokato paslaugas yra gerokai mažesnė, nei galima priteisti maksimali suma, vertino, kad ši suma yra protingo dydžio, todėl priteistina, taip pat pareiškėjui priteistina 22,50 Eur už skundą sumokėta žyminio mokesčio suma (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.).

III. 14. Atsakovas Taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. grodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Tarybai suteikti įgaliojimai nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus tik dėl Etikos kodekso pažeidimų. Etikos kodekso principai taikytini teismo ekspertų veiksmams, susijusiems tik su ekspertinių tyrimų atlikimu. Tokių teismo ekspertų veiksmų vertinimas priskirtinas Tarybos kompetencijai. Įstatymas apibrėžia ekspertinio tyrimo sąvoką, kuri apima konkrečius procese atliekamus tyrimus. Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, ekspertiniu tyrimu laikytini tik teismo ekspertizė, objektų tyrimas ir konsultacija.

14.2. Teismas, iš esmės sutikdamas, kad Tyrimo aktas nėra ekspertinis tyrimas, visgi savo sprendimą grindžia būtent reikalavimais, keliamais ekspertiniam tyrimui, šiuo atveju privataus teismo eksperto konsultacijai (Įstatymo 3 str. 1 d., 21 str. 2 d.).

14.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-133-629/2020 pateiktų išaiškinimų kontekste, sprendžiant ar Taryba yra kompetentinga nagrinėti skundą dėl Tyrimo akto, reikšminga nustatyti ar Tyrimo aktas laikytinas ekspertiniu tyrimu.

14.4. Vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų teismo ekspertą konsultantu. Taigi, sutartiniais pagrindais (ne bet kokios, o būtent tik proceso šalies užsakymu) privataus teismo eksperto atliekamas tyrimas laikytinas ekspertiniu tyrimu (konsultacija) tik tuo atveju, kai yra atliekamas jau vykstančio ikiteisminio ar teisminio proceso metu, su tikslu pateikti konsultacinę išvadą į ikiteisminio tyrimo ar teisme nagrinėjamą bylą. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis įtvirtina konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti tokiu atveju teismo eksperto surašoma konsultacinė išvada, be kita ko, kad konsultacinėje išvadoje turi būti nurodyta proceso šalis, pasikvietusi privatų teismo ekspertą konsultantu, taip pat procesas, kuriame bus teikiamas dokumentas (bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris). Tai yra įstatymo nustatyti esminiai, objektyvūs ir, priešingai nei nurodė teismas, svarbūs reikalavimai, kurie leidžia teismo eksperto surašytą tyrimo aktą priskirti ekspertiniam tyrimui (konsultacinei išvadai). Todėl teismo ekspertų sutartiniais pagrindais iki proceso pradžios atliekami tyrimai nelaikytini ekspertiniais tyrimais Įstatymo (3 str. 1 d., 21 str. 2 d.) prasme, nepriklausomai nuo to, ar po tyrimo akto surašymo jis bus panaudotas procesui pradėti ar kitiems užsakovo pasirinktiems tikslams tenkinti, nes pastarųjų subjektyvių aplinkybių vertinimas nepatenka į Tarybos kompetencijos sritį.

14.5. Taryba nustatė, kad Tyrimo aktas surašytas dar iki civilinės bylos nagrinėjimo proceso pradžios. Be kita ko, Tyrimo akte nėra nurodyta, jog tyrimas atliekamas teisminiame (ikiteisminiame) procese dalyvaujančios šalies užsakymu, bylos ar ikiteisminio tyrimo numeris Tyrimo akte taip pat nepateiktas. Atsižvelgiant į tai, S. M. ir A. P., kaip atitinkamos srities specialistų, atliktas tyrimas nepriskirtinas ekspertinio tyrimo kategorijai, dėl ko Taryba Sprendime konstatavo, jog Etikos kodekso nuostatos, vertinant minėtų asmenų veiksmus, netaikytinos ir pagrįstai paliko pareiškėjo 2021 m. vasario 25 d. skundą nenagrinėtą.

14.6. Teismo ekspertai veikė kaip tam tikros srities specialistai, todėl turi būti taikomi konkrečią veiklos sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimai, kurių vertinimas nepatenka į Tarybos kompetenciją. Dėl šių aplinkybių teismas, teisingai nustatęs, kad Tyrimo aktas nėra ekspertinio tyrimo rezultatas, bet tuo pačiu neatribodamas teismo ekspertų, atliekančių ekspertinius tyrimus (teikiant konsultacines išvadas ikiteisminiame ar teisminiame procese) nuo teismo ekspertų, kurie konkrečiu atveju veikia kaip tam tikros srities specialistai ar ekspertai pagal tos srities teisės aktų reikalavimus, netinkamai vertino Tarybos kompetenciją.

14.7. Nesutinkama, kad iš Tarybos Sprendimo nėra aišku, kokiu pagrindu Taryba nusprendė palikti skundą nenagrinėtą. Taryba vadovavosi Reglamento 25.2 papunkčiu. Formaliai Tarybos Sprendime nėra nurodytas Reglamento 9.2.1 papunktis, tačiau iš Sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad būtent minėto papunkčio pagrindu Taryba skundą paliko nenagrinėtą. Formalus papunkčio neįvardinamas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Tarybos Sprendimas yra neaiškus ar nepagrįstas.

14.8. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, byla nėra didelės apimties (nesudėtinga) ir nereikalaujanti ypatingų specialių žinių, tikslinga nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų arba sumažinti jų dydį.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. grodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti šais pagrindiniais argumentais:

15.1. Teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-133-629/2020 pateiktiems išaiškinimams, pagal kuriuos paslaugoms ir konsultacijoms, teikiamoms vadovaujantis sutartimi ne proceso metu ir ne proceso šaliai, turėtu būti taikomi konkrečią veiklos sritį reguliuojančių teisės aktų reikalavimai.

15.2. Teismo sprendimas grindžiamas klaidinga išvada dėl teismo ekspertų kvalifikacijos išskirtinumo. Reikalavimas bet kokiai veiklai, kuria užsiima į teismo ekspertų sąrašą įrašyti asmenys, taikyti Etikos kodeksą, yra grindžiamas klaidinga išvada, kad „<..> teismo ekspertai yra aukščiausios kategorijos specialiųjų žinių turintys asmenys <..>“. Statybos techninėje veiklos srityje yra priešinga situacija. Įvertinus reikalavimus, keliamus statybos srities ekspertams bei į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašomiems asmenims, į teismo ekspertų sąrašą įrašomi asmenys, kurie turi mažesnę profesinę patirtį ir asmenys, kurie negali pagal Statybos įstatymą atlikti ekspertizių ir kurie neturi ekspertinio darbo patirties.

15.3. Teismo pateiktas teisės aiškinimas prieštarauja bendriesiems teisės principams ir pažeidžia teismo ekspertų teises. Teismo pateiktas aiškinimas iš esmės reiškia, kad Etikos kodeksas asmenims, įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, turi būti taikomas, kad ir kokia veikla jie užsiimtų. Asmuo, teikdamas konsultacijas, išvadas klientams bet kokiais klausimais negali žinoti, ar jo klientas vėliau asmens, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, surašytus dokumentus teiks kaip įrodymą teismui.

15.4. Tretieji suinteresuotieji asmenys dirba išimtinai tik UAB „Statybos tyrimų institutas“, kuri teikia statybos inžinerijos ir statybos teisės konsultacines paslaugas. Tretieji asmenys, kaip UAB „Statybos tyrimų institutas“ darbuotojai, taip pat rengia išvadas statybos teisės klausimais.

15.5. Aiškinant Įstatymo nuostatas tokiu būdu, kad Etikos kodeksas turi būti taikomas bet kokiai asmenų, įrašytų į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, veiklai, būtų nepagrįstai uždrausta asmenims užsiimti kita veikla, t. y. asmenys, įgiję vieną kvalifikaciją (teismo eksperto), netektų teisės užsiimti kita, gretutine veikla (pvz., konsultacijomis statybos teisės klausimais). Toks aiškinimas prieštarautų teisės principams.

15.6. Privatūs teismo ekspertai – tai ekspertai, nedirbantys teismo ekspertizės įstaigose. Įstatymo 3 straipsnio kontekste privačios įmonės negali būti teismo ekspertizės įstaigomis. Privačios įmonės, kuriose pagal darbo sutartis dirba teismo ekspertai, neužsiima teismo ekspertizėmis, jos negali užtikrinti privatiems teismo ekspertams ekspertinio tyrimo darbų. Todėl draudimas asmenims, įrašytiems į teismo ekspertų sąrašą, dirbti darbus, susijusius su išvadų, kurių neleidžia teikti Etikos kodeksas, teikimu, prieštarautų sąžiningumo principui ir nepagrįstai apribotų asmenų, įrašytų į teismo ekspertų sąrašus, teises.

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. grodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su apeliaciniais skundais pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Nėra ginčo, jog tretieji asmenys yra teismo ekspertai, kuriems keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, tame tarpe pareiga laikytis Etikos kodekso reikalavimų. Tyrimo aktas nėra priskirtinas ekspertiniam tyrimui taip, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, tačiau savo esme, tikslu ir turiniu jis atitinka ekspertinį tyrimą, nesvarbu, kaip tretieji suinteresuoti asmenys save įvardijo ir kokiu pagrindu atliko tyrimą. Užsakovas atskleidė teismo ekspertams, kokiu tikslu reikalingas tyrimo aktas. Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog atliekamas ekspertinis tyrimas, užsakovas nurodė, jog ekspertinio tyrimo aktas turi atitikti Įstatymo nustatytus reikalavimus, susitarta, jog tyrimui vadovaus teismo ekspertas prof. dr. S. M. (Sutarties 3, 9 p.). Sutartis ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Tyrimo aktas buvo pateiktas į bylą ir naudojamas proceso šalies (užsakovas yra ieškovas byloje), išimtinai Tyrimo akto pagrindu pareikštas ieškinys.

16.2. Atsakovas, vadovaujantis jo veiklos nuostatų 5.3 papunkčiu, turi pareigą tirti Etikos kodekso pažeidimus, nesvarbu kokiomis aplinkybėmis šie pažeidimai padaryti. Tuo tarpu atsakovo pozicija reiškia ne ką kitą, kaip atsakovo teiginį, jog: teismo ekspertas neprivalo laikytis Etikos kodekso reikalavimų ir turi teisę teikti klaidingas, melagingas, nekvalifikuotas išvadas, nesvarbu, jog jis yra teismo ekspertas ir tokiu būdu išvengti bet kokios atsakomybės; tik tada, kai teismo ekspertas atlieka ikiteisminio tyrimo ar teismo paskirtą ekspertizę, teismo ekspertas turi „tapti“ kvalifikuotu, atsakingu ir laikytis Etikos kodekso reikalavimų. Tokia atsakovo pozicija neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų.

16.3. Atsakovo veiksmai ir priimtas Sprendimas reiškia ne ką kitą, kaip skirtingą reikalavimų taikymą ir neaišku kuo paremtą tam tikrų teismo ekspertų protegavimą, tų pačių Etikos kodekso reikalavimų taikymą ne visiems teismo ekspertams. Aktualu tai, jog tas pats atsakovas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1542-520/2020 laikėsi kitos pozicijos (žr., 2020 m. gegužės 6 d. nutarties 8 p.). Šioje byloje, nors teismo ekspertas pateikė savo konsultaciją ne atlikdamas ekspertinį tyrimą, bet ji buvo pateikta teismui kaip rašytinis įrodymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėjo prie išvados, jog teismo ekspertas pažeidė Etikos kodekso reikalavimus.

16.4. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažino, kad jis nenurodė pagrindo, kuriuo remiantis jis paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu. Pareiškėjui iš atsakovo Sprendimo nebuvo aišku, kokiu pagrindu jo skundas paliktas nenagrinėtu. Jeigu pareiškėjui būtų buvęs aiškus pagrindas, jis būtų atitinkamai nurodęs ir kitus skundo motyvus, susijusius su atsakovo kompetencija (įgaliojimais). Atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 4 dalimi, nepranešė pareiškėjui, jog jis nekompetentingas nagrinėti prašymo, jį nagrinėjo, t. y. pripažino, jog jis kompetentingas nagrinėti pateiktą skundą. Tai numato ir atsakovo nuostatai (5.3 p), darbo reglamentas (5 p.).

16.5. Pritartina teismo vertinimui dėl pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kuri yra daugiau kaip keturis kartus mažesnės nei maksimalus galimas priteisti dydis, todėl nėra pagrindo jos nepriteisti ar mažinti. Nors byla nėra didelės apimties, tačiau joje sprendžiami svarbūs teisės aiškinimo klausimai, kurie iš esmės reikalauja teisinių žinių, pareiškėjas naudojosi advokato paslaugomis ir advokato išlaidos pareiškėjui turi būti atlygintos.

16.6. Nepagrįstas S. M. teiginys, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Trečiojo suinteresuoto asmens minimoje byloje teismo ekspertas buvo pripažintas pažeidęs Etikos kodeksą, nepaisant to, kad jis neatliko ekspertinio tyrimo, t. y. šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepasakė, kad atsakovas neturi kompetencijos ir negali spręsti klausimų dėl teismo eksperto profesinės etikos principų pažeidimo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pažymėjo, kad nepaisant to, ar teismo ekspertai atlieka ekspertinį tyrimą pagal teismo ar prokuroro pavedimą, ar privataus asmens prašymu, teismo ekspertui taikomi Etikos kodekso reikalavimai ir aukšto elgesio standartai, susiję su jo profesine veikla.

16.7. Vadovaujantis Įstatymo 6–7 straipsniais, teismo ekspertu gali būti ne bet koks asmuo, jam keliami papildomi reikalavimai: turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, išlaikyti egzaminą ir pan. Atestuotu statybos specialistu siekiančiam tapti asmeniui Statybos įstatymas kelia mažesnius reikalavimus. Akivaizdu, kad ne kiekvienas atestuotas statybos specialistas gali būti ir tapti teismo ekspertu. Vien ta aplinkybė, jog teismo ekspertų veikla reglamentuojama įstatymu, teismo ekspertai turi jų veiklą prižiūrinčias institucijas, jiems taikomas Etikos kodeksas, savaime reiškia, kad teismo ekspertams, nesvarbu, kokias paslaugas jie teikia, turi būti keliami aukštesni elgesio standartai, susiję su jų vykdoma profesine veikla.

16.8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai išplečia teismo sprendimo motyvus. Sutartimi su užsakovu tretieji asmenys įsipareigojo parengti ekspertinį tyrimą, atitinkantį teismo ekspertizės reikalavimus, todėl jie privalėjo laikytis Etikos kodekso reikalavimų. Aplinkybė, jog tretieji suinteresuoti asmenys veikia kaip privatūs ekspertai per UAB „Statybos tyrimų institutas“ nepanaikina jiems, kaip teismo ekspertams, keliamų aukštesnių elgesio standartų ir pareigos laikytis profesinės etikos principų.

16.9. Teismas neuždraudė teismo ekspertų veiklos. Aplinkybė, jog į teismo ekspertų sąrašą įrašytiems asmenims keliami aukštesni elgesio standartai ir šie asmenys, atlikdami tyrimus, teikdami konsultacijas ar išvadas, turi laikytis Etikos kodekse įtvirtintų principų, nereiškia teismo ekspertų profesinės veiklos ribojimo ar draudimo.

16.10. Iš S. M. pozicijos seka, jog jis turi laikytis Etikos kodekso reikalavimų tik tada, kai atlieka teismo ekspertizę teismo ar ikiteisminio tyrimo metu, tik tuomet jis jaučia pareigą atlikti tyrimą laikantis nepriklausomumo, profesionalumo ir kitais principais. Tuo tarpu visais kitais atvejais, jeigu užsakovas neatskleidžia, kad naudos šio asmens tyrimo aktą (konsultaciją ar specialisto išvadą) teisme, tyrimas suinteresuoto asmens gali būti ir šališkas, ir neprofesionalus ir pan. Tokia situacija negali būti toleruojama ir yra nepriimtina teisinėje valstybėje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilęs iš civilinių teisinių ir su statybos specialistų profesine ekspertine etika susijusių mišrių teisinių santykių, kurių dalyviai UAB „Valor LT“ ir Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba nesutarė dėl civilinėje byloje daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ ieškinio UAB „Valor LT“ priedu esančio dviejų fizinių asmenų parengto UAB „Statybos tyrimų institutas“ ekspertinės Tyrimo išvados apie UAB „Valor LT“ statyto pastato defektą (nesutvarkytą parką) galimo akivaizdaus melagingumo išnagrinėjimo pagal Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksą.

18. Bylos dalyką sukaro klausimas, ar teisėtas ir pagrįstas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT-112, kuriuo paliktas nenagrinėtu UAB „Valor LT“ 2021 m. kovo 26 d. prašymas įvertinti teismo ekspertų prof. dr. S. M. ir dr. A. P. galimus profesinės etikos pažeidimus, padarytus parengiant esą akivaizdžiai melagingą UAB „Statybos tyrimų institutas“ Tyrimo aktą (jo išvadą) daugiabučio namo savininkų bendrijai „Žvėryno vakarai“, kuri šį Tyrimo aktą pridėjo prie ieškinio atsakovui UAB „Valor LT“ civilinėje byloje Nr. e2-4489-912/2020.

19. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-4489-912/2020 priedu esančios dviejų asmenų, S. M. ir A. P. atlikto UAB „Statybos tyrimų institutas“ Tyrimo akto ekspertinio pobūdžio, tačiau ginčijamasi, ar jo autoriai pagal UAB „Statybos tyrimų institutas“ sutartį su užsakytoju (ieškovu minėtoje civilinėje byloje) Tyrimo aktą parengė ir surašė kaip: 1) atitinkamos srities – statybos specialistai; 2) į Ekspertų sąrašą įrašyti privatūs teismo ekspertai.

20. Ginčo esmę sudaro klausimas, ar UAB „Valor LT“ skunde pirmosios instancijos administraciniam teismui akcentuojamas šios bendrovės kaip atsakovo civilinėje byloje Nr. e2-4489-912/2020 kartu su jai adresuotu ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ ieškiniu gauto UAB „Statybos tyrimų institutas“ Tyrimo akto išvados apie nesutvarkyto parko prie kiemo kaip pastato defekto esą akivaizdus melagingumas turėtų būti nagrinėjamas ne kartu su ieškiniu toje civilinėje byloje, bet šioje administracinėje byloje ir, jei būtų paliktas galioti pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimas, Teismo ekspertų etikos kontrolės procedūroje.

21. Teisėjų kolegija pirmiausi pažymi, kad profesinės etikos reikalavimai gali sudaryti atitinkamos visuomenei svarbios profesijos, kaip antai statybos inžinieriaus, narių veiklos reguliavimo dalį, kuria siekiama užtikrinti tos profesinės veiklos kokybę ir vienodas sąlygas pagal bendrą profesinio elgesio standartą. Specialiomis statybos inžinieriaus žiniomis grindžiamos profesinės ekspertinės išvados apie statomo pastato ir šalia jo esančios atitinkamos teritorijos sutvarkymo trūkumus (defektus) melagystė ir jos akivaizdumas, kas akcentuojama UAB „Valor LT“ skunde pirmosios instancijos administraciniam teismui, – tai konkrečios statybos vietos ir su ja susijusios teritorijos individualizavimo bei statytojo prisiimtų atitinkamos aplinkos sutvarkymo įsipareigojimų objektyvizavimo dalykas atitinkamo teismuose nagrinėjamo ginčo aplinkybių kontekste. Jei statytojas pagal statybos leidimą ir / ar projektines sąlygas neprivalėjo sutvarkyti tam tikro parko ar kitokios teritorijos prie atitinkamo pastato ar jo kiemo, jis įstatymų nustatyta tvarka gali teisme ginti savo teises ir interesus įrodinėdamas, kad tokią jo pareigą objektyvizuojanti ekspertinė išvada, pateikta bendrosios kompetencijos teismui kartu su ieškiniu, yra nepagrįsta ar net akivaizdžiai melaginga, t. y. negali būti laikoma įrodymu civilinėje byloje.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal savo subjektyvų valinį pasirinkimą siekia administracinio teismo pagalba įgyvendinti ne Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuojamą konstitucinę teisę ginti savo teises ir interesus bendrosios kompetencijos teisme, kuriam pateikta esą akivaizdžiai melaginta ekspertų išvada kaip ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ ieškinio priedas (dalis), bet Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryboje, kuri nėra toje civilinėje byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Valor LT“, būdama atsakovu civilinėje byloje Nr. e2-4489-912/2020 pagal daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ ieškinį ir siekdama jos inicijuotoje šioje administracinėje byloje administracinio teismo pagalba įgyvendinti interesą patikrinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryboje prie to ieškinio pridėtos dviejų asmenų ekspertinės išvados akivaizdžią melagystę etikos požiūriu, galimai siekia sumenkinti ir paneigti šios ekspertinės išvados įrodomąją vertę.

24. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nėra argumentų, kodėl jo teisės ir interesai, kuriuos civilinėje byloje galimai pažeidžia ieškinio jam priedu esanti akivaizdžiai melaginga ekspertinė išvada, negali būti apginti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuojama teismo tvarka, kuriai įgyvendinti nėra procesinių kliūčių atsiliepimo į ieškinį būdu arba kitokių procesinių dokumentų teikimo bendrosios kompetencijos teismui forma.

25. UAB „Valor LT“ skundo pirmosios instancijos administraciniam teismui argumentai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje administracinėje byloje eA-2141-442/2020 pažymėtas teismo eksperto prof. dr. S. M. atliktas UAB „Statybos tyrimų institutas“ tyrimas, kas esą patvirtina ne juridinio asmens, bet teismo eksperto atliktą tyrimą (šios nutarties 2.8 punktas), nėra pagrindas šioje byloje pritarti pareiškėjo pozicijai, kad teismo ekspertu esančio fizinio asmens pagal paslaugų sutartį kaip statybos specialisto atliktas ir juridinio asmens vardu pateiktas tyrimas esą yra išimtinai kvalifikuoto subjekto (būtent grynai teismo eksperto) tyrimas, kuriam taikytini griežtesni (aukštesni) profesinės etikos reikalavimai nei tokiam analogiškam tyrimui, kurį tas pats fizinis asmuo pagal paslaugų sutartį būtų atlikęs nebūdamas įrašytu į teismo ekspertų sąrašą. Vien tai, kad teismo ekspertu esantis fizinis asmuo paslaugų sutartimi su juridiniu asmeniu įsipareigoja kaip statybos specialistas atlikti tyrimą, turintį atitikti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nustatytus reikalavimus, savaime nereiškia, kad atliktas tyrimas, atitinkantis minėto įstatymo reikalavimus, yra grynai kvalifikuoto subjekto išskirtinis kvalifikuotas aktas, kurio rengimas ir teikimas esą koordinuojamas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos, kadangi esą privalo atitikti aukštesnius reikalavimus, nustatytus Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse.

26. Akcentuotina, kad šioje byloje esantys duomenys leidžia nagrinėjamu atveju patikslinti, jog ekspertinį tyrimą pagal 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarytą UAB „Statybos tyrimų institutas“ ir daugiabučio namo savininkų bendrija „Žvėryno vakarai“ sutartį atlikę ir UAB „Statybos tyrimų institutas“ vardu teikę du fiziniai asmenys nei pagal tą Sutartį, nei pagal tą Tyrimo aktą neidentifikuoti kaip tik teismo ekspertai ar tik privatūs teismo ekspertai arba tik į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyti asmenys, todėl jie nagrinėjamu atveju iš esmės kvalifikuotini kaip sutartiniuose santykiuose veikę profesinės ekspertinės veiklos subjektai, turintys išskirtinę reputaciją ir kvalifikaciją dėl jų įrašymo į oficialų teismo ekspertų sąrašą.

27. Vien tai, kad minėti du fiziniai asmenys, pasak UAB „Valor LT“, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, savaime nereiškia, kad bet kokie jų sutartiniuose santykiuose parengti ir UAB „Statybos tyrimų institutas“ vardu pateikti ekspertinio Tyrimo aktai esą savaime yra būtent tik kvalifikuotų teismo ekspertų aktai (o ne, be kita ko, UAB „Statybos tyrimų institutas“ aktai).

28. Šiame kontekste akcentuotina, kad UAB „Statybos tyrimų institutas“, kurio vardu pateikta minėtų fizinių asmenų kaip statybos specialistų, esančių teismo ekspertais, parengta Tyrimo akto išvada, nėra kolektyvinis teismo ekspertų veiklos subjektas kaip juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo pritarti subjektyviai pareiškėjo UAB „Valor LT“ pozicijai, kad juridinio asmens vardu civilinėje byloje pateikta Tyrimo akto esą akivaizdžiai melaginga išvada yra tik jos autorių fizinių asmenų kaip išimtinai teismo ekspertų veiklos rezultatas, priskirtinas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos kontrolės sričiai.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į administracinių teismų kompetenciją nagrinėti ginčus viešojo administravimo srityje ir bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-4489-912/2020 pagal daugiabučio namo savininkų bendrijos „Žvėryno vakarai“ ieškinį UAB „Valor LT“, konstatuoja, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamu atveju administraciniai teismai pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį ir ABTĮ nuostatas neįgalioti ir neįpareigoti užtikrinti UAB „Valor LT“ subjektinę teisę ir interesą etikos požiūriu ginčyti jai kaip atsakovei civilinėje byloje pateikto ieškinio priedu esančios dviejų asmenų kaip atitinkamos srities – statybos specialistų parengto UAB „Statybos tyrimų institutas“ Tyrimo akto (atitinkamos išvados) akivaizdų melagingumą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryboje vien dėl to, kad šie asmenys įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, tačiau nagrinėjamu atveju ekspertinį tyrimą atliko ne tik kaip šiame oficialiame sąraše įrašyti kvalifikuoti subjektai.

30. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs dėl tam tikro atitinkamą etiką užtikrinančio ir kontroliuojančio įgalioto subjekto (pvz., tam tikros etikos komisijos) teisės atsisakyti pradėti tyrimą ir tokio sprendimo apskundimo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-769-415/2021; 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1708-556/2021).

31. Šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui spręsti taikytino teisinio reguliavimo ir faktinių aplinkybių netapatumą palyginti su minėtose administracinėse bylose Nr. eA-769-415/2021, Nr. eA-1708-556/2021, neturi pagrindo visiškai kitokiai ir radikaliai priešingai teisinei pozicijai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., Teismų įstatymo 33 str. 4 d. – Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina).

32. Teisinis bylos išsprendimo rezultatas nėra palankus pareiškėjui, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Valor LT“ skundą atsakovui Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl spendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis