Legislator Case Law & Legislation
a9ff1382-5e4d-4e09-9aaf-568815fdc4c3 AI generated

a9ff1382-5e4d-4e09-9aaf-568815fdc4c3 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a9ff1382-5e4d-4e09-9aaf-568815fdc4c3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Algirdas AuruškevičiusPranešėjas Algirdas Auruškevičius                          Civilinė byla Nr. 2A-376-115/2010Teisėjas Edvardas Zaluba                                         Procesinio sprendimo kategorijos:45.5.;121.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Jonei Markevičiūtei,dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui advokatui T.

Legislator headnote

AI generated

a9ff1382-5e4d-4e09-9aaf-568815fdc4c3 · Vilniaus apygardos teismas: Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. numato, kad Å¡iluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas ir Å¡iluminę energijÄ atsiskaito pagal nustatytÄ ja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Algirdas AuruškevičiusPranešėjas Algirdas Auruškevičius                          Civilinė byla Nr. 2A-376-115/2010Teisėjas Edvardas Zaluba                                         Procesinio sprendimo kategorijos:45.5.;121.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Jonei Markevičiūtei,dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atstovui advokatui T.

KelpÅ¡ai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų (ieÅ¡kovo) UAB „Vilniaus energija“ bei (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8850-501/2009 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui L. R. dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 3656,85 Lt skolos už Å¡ildymÄ , 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (705,00 Lt: 101,00 Lt žyminio mokesčio bei 595,00Lt procesinių dokumentų rengimo iÅ¡laidų)(b.l. 1-4).Nurodė, kad tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, adresu Subačiaus g. 112-36B, Vilniuje, kuris priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei.

Ä®siskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2008-12-31. Buto Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal LR CK 6.384 str. ir 1.71 str. reikalavimus ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal teisės aktus už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ turi atsiskaityti buto savininkas. Su trečiuoju asmeniu L. R. Å¡ilumos tiekimo sutartis nesudaryta.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 23-35) prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad negali bÅ«ti atsakingas už trečiojo asmens skolÄ . Butas 2000-09-22 nuomos sutartimi neterminuotai iÅ¡nuomotas L. R., kuri Å¡iame bute gyvena su dviem vaikais. Pagal nuomos sutarties 2.2. p. ji įsipareigojo mokėti už butui teikiamas komunalines paslaugas, todėl tretysis asmuo laikytinas faktiniu ieÅ¡kovo tiektos Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens vartotoju. Pagal CK 1.71 str. 2 d., 6.384 str. 1 d. sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl energijos pirkimo-pardavimo konkliudentiniais veiksmais negalėjo bÅ«ti sudaryta, nes pagal skolos susidarymo laikotarpį galima spręsti, jog bÅ«tent tretysis asmuo iki 2006-11-01 mokėjo ieÅ¡kovui už Å¡ilumos tiekimÄ , ieÅ¡kovas priimdavo apmokėjimÄ , tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, o nuomininkas jÄ vartojo, todėl prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens.

Pagal LR CK 6.584 str. 1 d. mokestis už Å¡iluminę energijÄ , kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už Å¡ilumos energijÄ mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. numato, kad Å¡iluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas ir Å¡iluminę energijÄ atsiskaito pagal nustatytÄ ja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai.

Tvarkoje nustatyta speciali nuomininkų atsiskaitymo su tiekėjais tvarka, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojimai Å¡iuo atveju tenka vartotojui, o ne atsakovui. Pareiga sudaryti tokias sutartis tenka ieÅ¡kovui, kuris Å¡ito vengia. Tretysis asmuo L. R. atsiliepimo nepateikė, tačiau teismo posėdyje skolÄ pripažino, sutiko jÄ sumokėti, tačiau dėl sunkios materialinės padėties prašė sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti. Prašė teismo nustatyti tinkamÄ atsakovÄ savo nuožiÅ«ra bei iÅ¡spręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ .Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 3.656,85 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 310 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų ir 200 Lt valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buto Subačiaus g. 20-5, Vilniuje, savininkas yra atsakovas, o ieÅ¡kovas Å¡iam butui teikė Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį; teismui nepateikta įrodymų, kad tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens yra sudaryta sutartis dėl Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo.

Teismas nurodė, jog Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai reglamentuojami tiek CK normomis, tiek Å ilumos Å«kio įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais (Ūkio ministro 2003 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintomis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintomis Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinėmis sÄ lygomis, 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintomis Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinėmis sÄ lygomis).

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse numatyta, kad tiek šilumos pirkimo – pardavimo sutartys, tiek šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys yra sudaromos tarp šilumos tiekėjo ir atitinkamai pastato savininko – šilumos vartotojų ar butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų (52.1 ir 62 punktai). Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems yra tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, o ne nuomininkas (LAT 2008-01-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-3/2008, 2009-07-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-280/2009).

Kai nėra sudarytos raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas tarp Å¡ilumos tiekėjo ieÅ¡kovo ir buto, kuriam tiekiama Å¡iluma, savininko atsakovo, nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos iki Å¡alys nesudarė Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties pagal individuliai aptartas sÄ lygas (CK 1.71 str. 2 d.).

Teismas sprendė, jog atsakomybė už susidariusiÄ skolÄ tenka atsakovui.Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 75-77), kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovo naudai 705,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; papildomai iÅ¡ atsakovo priteisti 363,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog 705,00 Lt sudaro bylos medžiagos rengimas ir dalyvavimas teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, be to, ieÅ¡kovas patyrė ir komunikacijos iÅ¡laidų.

Teigia, jog atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, maksimali kaina už procesinių dokumentų parengimÄ Â Â ir atstovavimÄ (už ieÅ¡kinio, pretenzijos, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ , dokumentų paieÅ¡kÄ , kopijų tvirtinimÄ , atstovavimÄ , komunikacijos iÅ¡laidas) sudarytų 2.575,20 Lt, todėl 595,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nėra per didelė nagrinėjamam ginčui.

Pažymi, jog apeliantas turėjo papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ .           Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundÄ (b.l. 80-86), kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybės patalpos, mokestis už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 str. 2 d. numatyto termino.

Mano, jog bÅ«tina vadovautis CK 6.583 str. 2 d., kaip banketine teisės norma, nukreipiančia į LRV 2001-07-11 nutarimÄ Nr.876.Mano, jo teismas turėjo nustatyti, kas yra galutinis Å¡ilumos energijos vartotojas, nes LAT Å¡iuo klausimu yra suformavęs praktikÄ , jog bÅ«tina nustatyti galutinį energijos vartotojÄ (LAT 2008-02-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-04-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-269/2005). Teigia, jog, nors su buto nuomininku nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau Å¡alių veiksmai rodė, kad tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieÅ¡kovas tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, o nuomininkas jÄ vartojo ir privalėjo už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ atsiskaityti (CK 6.2 str.), be to pati nuomininkė iki 2006-10-01 pati mokėjo už šilumos energijÄ . Pagal LR CK 6.584 str. 1 d. , mokestis už Å¡iluminę energijÄ , kai nuomojamos savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių.

Vyriausybės 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p. numato, kad Å¡iluminės energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas ir Å¡iluminę energijÄ atsiskaito pagal nustatytÄ ja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai.

Teigia, jog ir LAT praktikoje konkrečiai nenurodoma, koks konkrečiai turi būti susitarimas tarp šilumos tiekėjo ir nuomininko, todėl mano, jog tokiu susitarimu turėtų būti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“. Teigia, jog šio sprendimo 2 p., atsakovas buvo įpareigotas sudaryti su sutartis su daugiabučius eksploatuojančiomis įmonėmis.

Be to tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo yra sudarytas susitarimas, jog nuomininkas, o ne savivaldybė atsiskaitys su Å¡ilumos tiekėju. Pažymi, jog teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes Å¡ios civilinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, analogiÅ¡kų ieÅ¡kinių ruoÅ¡ta daug, teisiniai santykiai nereikalauja ypatingų teisinių žinių ir analizės. Taip pat pažymi, jog tretysis asmuo sutiko sumokėti ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ priteisti sumÄ , todėl 200 Lt priteisimas už L.

R. teiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. Teigia, jog tretyjį asmenį advokatas atstovavo tik viename teismo posėdyje, kurio trukmė nevirÅ¡ijo LRV 2001-01-22 nutarimu Nr.69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo mokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 23.3.6.1 p. nurodytos teismo posėdžio trukmės; procesinių dokumentų neruošė, todėl 200 Lt suma už advokato iÅ¡laidas, net ir nusprendus, jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovo už L.

R. teiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , yra neįrodyta.Tretysis asmuo L. R. atsiliepimu į ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ (b.l.

91) prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ (b.l. 93-95) prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, jog Å¡ios civilinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai, ieÅ¡kiniai raÅ¡omi pagal Å¡ablonÄ ir nereikalauja ypatingų teisinių žinių ir analizės. Mano, jog ieÅ¡kovo 2009-03-02 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra ir mokėjimo pavedimas nepatvirtina iÅ¡laidų, turėtų nagrinėjant bylÄ , apskaičiavimo, nes advokato atliktas darbas nedetalizuotas.

Mano, jog, net jei bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kovo apeliacinis skundas, reikalavimas dėl 363,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme laikytinas nepagrįstu ir turėtų bÅ«ti mažintinas, apeliacinio skundo tenkinimo atveju, nes apeliantas nepagrindė savo turėtų iÅ¡laidų jokiais įrodymais.IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės  apeliacinį skundÄ (b.l. 103-107) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; iÅ¡ apelianto papildomai priteisti 1.210,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo parengimÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ Â bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, jog atsakovo nurodytos LAT nutartys (2008-02-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-04-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-269/2005) nereglamentuoja šilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių, nes Å¡iose nutartyse aptariami elektros vartojimo teisiniai santykiai. LAT 2008-01-30 nutartyje yra suformavęs precedentÄ : jei nuomininkas nėra sudaręs raÅ¡ytinės Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties su individualiai aptartomis sÄ lygomis, atsiskaityti už Å¡ilumos energijÄ privalo patalpų savininkas.

Apelianto minimas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ skirtas juridiniams asmenims, bet ne fiziniams, todėl ginčo santykiams netaikytinas. Taip pat nurodo, jog pagal LR CK 6.156 str. 2 d. draudžiama versti asmenį sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus įstatymuose numatytus atvejus, taigi ieÅ¡kovas negali įpareigoti nuomininkÄ sudaryti raÅ¡ytinę sutartį dėl Å¡ilumos energijos tiekimo.

Pažymi, jog turėjo papildomų iÅ¡laidų, už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimo. Apeliaciniai skundai netenkintini.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB“Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu nesutinka su 2009-10-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė  apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kovui UAB“Vilniaus energija“ yra priteista iÅ¡ savivaldybės ieÅ¡kovo naudai 3.656,85 Lt skolos, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidos.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o  apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas nustatė, kad butas(kambarys) esantis Subačiaus 112-36B, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o jame nuomininko teisėmis gyvena tretysis asmuo L. R., tačiau su ja nėra susitarimo  dėl atsiskaitymo už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ Â nėra. Be to, nuomininkė taip pat nėra sudariusi Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo paslaugų sutarties dėl Å¡ių paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo su paslaugų teikėju. Apeliaciniame skunde teigiama, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias Å¡ilumos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, dėl to nepagrįstai pripažino Å¡ilumos vartotoju ir asmeniu, turinčiu pareigÄ atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju, buto savininkę - savivaldybę.

Pažymėtina, kad Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja CK normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, skirtos visų rūšių energijos pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams reguliuoti, ir specialiosios, t. y. Å¡ilumos energijos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančios teisės normos. Å ilumos tiekimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis, pagal kuriÄ vartotoju gali bÅ«ti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (CK 6.383 straipsnis). VieÅ¡oji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo iÅ¡imtimi, nes sutarties Å¡alys pačios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sÄ lygas).

Byloje nėra duomenų, kad buto nuomininkė bÅ«tų siekusi sudaryti Å¡ilumos energijos tiekimo sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju ar buto savininku (savivaldybe) dėl atsiskaitymo už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ , taip pat kad savivaldybė, kaip buto savininkė, bÅ«tų susitarusi dėl atsiskaitymo už Å¡ilumos energijÄ . Tuo tarpu mokestis už Å¡ilumos energijÄ ir komunalines paslaugas yra savarankiÅ¡ki mokesčiai, tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti CK 6.584 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis apibrėžiama kaip Å¡ilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir pastato savininko – Å¡ilumos vartotojo; 52.1 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių Å¡ilumos vartotojų.

Pagal Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų 8 punktÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių pagal Å¡ias standartines sÄ lygas Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas. Nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas-Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas-buitinis Å¡ilumos vartotojas.

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Tokia iÅ¡vada pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-3/2008 ir 2009-07-09 nutartis byloje Nr.3K-3-280/2009).   Šilumos pirkimo-pardavimÄ detalizuojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose neaptarta situacija, kai daugiabučio namo butų, kitų patalpų, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, savininkas yra ne fizinis, bet juridinis asmuo.

Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 31 punktÄ ir Å«kio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 5 punkte pateiktÄ Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sÄ vokÄ tokios sutarties Å¡alis gali bÅ«ti ir juridinis asmuo, vartojantis Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, tarp jų ir daugiabučiame name esančiose gyvenamosiose patalpose. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali bÅ«ti ne tik patalpų savininkas, bet ir Å¡ių nuomininkas.

Å ilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi. Jeigu nėra tokio susitarimo, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis yra patalpų, į kurias tiekiama Å¡iluma, savininkas. Nagrinėjamos bylos atveju nuomininkas netapo Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi, nes nesudarė Å¡ios sutarties ir neprisiėmė tokių sutartinių įsipareigojimų. Šios aplinkybės negali patvirtinti ir nuomininkės sutikimas dalimis padengti įsiskolinimÄ .

Å ilumos Å«kio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sÄ lygų, o pagal Å¡io straipsnio 2 dalį standartinės sÄ lygos galioja Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡alių individualiai aptartoms sÄ lygoms ir įstatymams. Nurodytų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartines sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas; standartinės sÄ lygos galioja iki Å¡alys individualiai susitaria dėl Å¡ių sÄ lygų (Taisyklių 57 punktas).

Aptariamų Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, iÅ¡skyrus Å¡alių individualiai aptartas sÄ lygas, ir standartinės sÄ lygos galioja tol, kol Å¡alys individualiai susitaria dėl sutarčių sÄ lygų (Taisyklių 66 punktas). CK 6.584 straipsnio 1 dalies pagrindu Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka reglamentuoja valstybės ar savivaldybės ir jų patalpų nuomininkų tarpusavio teisinius santykius ir nereglamentuoja Å¡ilumos tiekėjo ir valstybės ar savivaldybės patalpų nuomininkų tarpusavio santykių.

Pažymėtina, kad Å¡is teisės aktas nekeičia Å¡ilumos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tokių sutarčių subjektų sudėties. FaktiÅ¡kai nurodytas Vyriausybės nutarimas nėra lex specialis Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties subjektų prasme, todėl remiantis Å¡iuo nutarimu negalima laikyti trečiųjų asmenų (nuomininkų) Å¡ilumos energijos vartotoju, atsakingu tiekėjui. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡iose sÄ lygose nurodytų Å¡alių – tiekėjo ir pastato savininko-Å¡ilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai.

Taigi, nesudarius raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto(kambario), laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama Å¡iluma, savininko nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė raÅ¡ytinės buto nuomos sutarties su nuomininke nėra įregistravusi vieÅ¡ame registre, todėl negali sutarties panaudoti   prieÅ¡ trečiuosius asmenis (CK 6.579straipsnio 4 dalis).

Be to, buto savininkė  neaptarusi su nuomininkais atsiskaitymo už Å¡iluminę energijÄ tvarkos, neatitinka rÅ«pestingo ir atidaus Å¡eimininko elgesio reikalavimų. Nurodyta aplinkybė nelemia atsakomybės subjekto, tačiau tai rodo įstatyme nustatytų reikalavimų apdairiam nuomotojui nevykdymÄ . Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis vieÅ¡asis juridinis asmuo. Savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra Å¡ių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), todėl negali vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti nuostolių atsiradimo rizikos dėl savo kaip patalpų nuomotojos atliktų veiksmų Å«kio subjektams, teikiantiems Å¡ilumÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, nes tai prieÅ¡tarautų aptartiems teisės aktams, reglamentuojantiems Å¡ilumos tiekimo teisinius santykius, taip pat teisingumo, protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad tretieji asmenys-nuomininkai nėra atleidžiami nuo mokesčių už Å¡ilumos energijÄ , kurie yra priskaičiuojami ir gali bÅ«ti reikalaujami sumokėti pagal sudarytÄ susitarimÄ su patalpų savininku ar atskirÄ sutartį su Å¡ilumos energijos tiekėju. Patalpų savininkas taip pat turi teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ nuomininko patirtus nuostolius, kurie atsirado tretiesiems asmenims nuomojant socialinį bÅ«stÄ . Apeliantas skunde nurodo, kad susitarimas tarp Å¡ilumos tiekėjo ir nuomininko dėl Å¡ilumos energijos tiekimo ir atsiskaitymo turėjo atsirasti 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr.356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ pagrindu, todėl teismas nepagrįstai juo nesivadavo ir nelaikė, jog atsiskaityti su ieÅ¡kovu turi nuomininkai, o ne patalpų savininkai. Tačiau kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus, kadangi nurodytas sprendimas yra skirtas savivaldybės įmonių veiklai reglamentuoti ir negali bÅ«ti vertinamas kaip dviÅ¡alis susitarimas su ieÅ¡kovu dėl Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sÄ lygų ir atsiskaitymo per nuomininkus tvarkos.

Dėl paminėtų aplinkybių kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iÅ¡ patalpų savininko yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su priteista ieÅ¡kovui 310Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, iÅ¡ kurios advokato pagalbos-200Lt, žyminio mokesčio-110Lt, o taip pat nesutinka su priteista 200Lt suma valstybės naudai už nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų trečiajam asmeniui, patrauktam atsakovo pusėje, suteiktÄ Â valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu reikalauja pakeisti teismo sprendimÄ ir priteisti jam pirmoje teismo instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 705Lt sumai, iÅ¡ jos 595Lt už procesinių dokumentų parengimÄ ir 101Lt žyminio mokesčio. Kolegija tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo argumentus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmeta kaip nepagrįstus ir sprendimÄ Å¡ioje dalyje palieka nepakeistÄ . Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių yra paskirstomos vadovaujantis CPK 88, 93, 96, 98 str. nuostatomis.

IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių. CPK 98 str. 1d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ lemia procesinis Å¡alių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumas, Å¡alių apdairumas, rÅ«pestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieÅ¡kinio padavimÄ .

Å iuo atveju yra taikomas CK 1.1 str. 2 d. ir subsidiariai mutatis mutandis CK 6.263 str., kuriame nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui nepagrįstos žalos.Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbÄ civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas.

Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal bylos duomenis (b.l. 5,10,11) nustatyta, jog ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ Å¡ioje byloje pirmoje teismo instancijoje patyrė 705Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis-110Lt ir 595Lt už advokato pagalbÄ (ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje). Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismuose yra nagrinėjama daug analogiÅ¡kų bylų dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, kuriose ieÅ¡kovas yra UAB „Vilniaus energija“, o atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė.

Be to, ieÅ¡kovÄ faktiÅ¡kai atstovauja tos pačios kontoros advokatai. Tai rodo, kad visi procesiniai dokumentai Å¡iose bylose yra analogiÅ¡ki, faktiÅ¡kai skiriasi tik reikalaujamos priteisti sumos, tretieji asmenys ir jiems nuomojami butai. Todėl kolegija mano, kad tokiems pasikartojančio turinio dokumentams parengti nereikia daug naujų specialių žinių ir darbo sÄ naudų. Be to, Å¡io pobÅ«džio bylos tapo nesudėtingos ir dėl LAT suformuotos teismų praktikos, kurio nutartimis remiasi ieÅ¡kovas.

Tai rodo, kad ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ pagal savo veiklos pobÅ«dį, turimÄ teisinę tarnybÄ ir reiÅ¡kiamus analogiÅ¡kus ieÅ¡kinius, neturėjo bÅ«tinybės Å¡ioje byloje samdytis advokato ir tuo didinti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios galutiniame rezultate bus perkeltos ant socialiai remtinų asmenų, gyvenančių savivaldybei priklausančiuose bÅ«stuose, kadangi Å¡ias iÅ¡laidas savivaldybė turės teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ nuomininkų. Todėl kolegija sprendžia, kad nors ieÅ¡kovas skunde ir nurodo, kad praÅ¡oma priteisti 595Lt suma už advokato pagalba nėra didelė, nes maksimali suma pagal LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas už atliktÄ darbÄ gali bÅ«ti vertinama net 2575,20Lt, keisti sprendimÄ ieÅ¡kovo nurodytais argumentais ir didinti priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų 310Lt sumÄ , į kuriÄ Ä¯eina ir žyminis mokestis, pagrindo nėra, kaip nėra pagrindo jÄ mažinti ir atsakovo argumentais.                                                                                                                                   Kolegija mano, kad priteista suma esamoje situacijoje faktiÅ¡kai atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo pricipus, o neatlyginta teisinės pagalbos iÅ¡laidų dalis priskirtina prie ieÅ¡kovo nuostolių, kurie atsirado dėl savo rizikos, nesant bÅ«tinybės samdantis advokatus ir mokant tokio dydžio atlygį, kuris teismo yra pripažintas nepagrįstu.

Dėl kolegijos aukščiau nurodytų argumentų netenkintinas ir atsakovo apeliacinis skundas dalyje, kurioje ginčijama priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma ieÅ¡kovui.Atsakovas skunde taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jo priteisė 200Lt valstybei už trečiajam asmeniui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Kolegija pažymi, kad trečiajam asmeniui antrinė teisinė pagalba yra suteikta kompetentingos tarnybos sprendimu, vadovaujantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindu, pavedant pagalbÄ suteikti Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatui A.

Merkiui (b.l. 58). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tai advokatas A. Merkys dalyvavo teismo posėdyje, o trečiasis asmuo faktiÅ¡kai nėra  atsakovo pusėje, kadangi prašė teismo priimti sprendimÄ tinkamo atsakovo atžvilgiu ir nesutinka su savivaldybės apeliaciniu skundu(b.l. 63, 91). Todėl kolegija sprendžia, kad patenkinus ieÅ¡kinį, savivaldybė(atsakovas) turi atlyginti  valstybės turėtas iÅ¡laidas dėl trečiajam asmeniui suteiktos garantuotos teisinės pagalbos (Ä®statymo 24str.5d., CPK 96, 99).

Vadovaujantis Ä®statymo 17str.5d., advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ Â Â mokamas užmokestis, kurio dydį nustato Vyriausybė. LR Vyriausybė 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtino Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ Â ir koordinavimÄ Â mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisykles, kurios galioja su vėlesniais pakeitimais. Tarnybos iÅ¡duotoje pažymoje (b.l.

59) nurodyta, kad pagal Taisyklių 4p. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro 200Lt ir teismas Å¡iÄ sumÄ priteisė. Savivaldybė skunde teigia, kad Taisyklių 23.3.6.2p. pagrindu advokato antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos trečiajam asmeniui Å¡ioje byloje sudaro 160Lt, o ne 200Lt. Kolegija su Å¡iais atsakovo argumentais sutinka, nes advokatas A. Merkys dalyvavo tik viename teismo posėdyje ir jokių procesinių dokumentų neruošė, kitų veiksmų neatliko, kadangi apie juos įrodymų byloje nėra.

Vadovaujantis Taisyklių 23.3.6.2p., atlygintinos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos šioje byloje faktiÅ¡kai sudaro ne daugiau kaip 160Lt (0,2xMMA(800Lt), kadangi teismo posėdis truko mažiau nei 4 val. todėl priteista suma tikslintina.Kiti apeliacinių skundų argumentai reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas  tinkamai aiÅ¡kino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas, patikslinant valstybei atlygintinų iÅ¡laidų sumÄ už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ trečiajam asmeniui (CPK 326 str.1d.1p.).Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, iÅ¡ jo ieÅ¡kovui priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje  patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su Å¡io skundo nagrinėjimu, kurias patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, o taip pat priteistinos valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 98str.).IeÅ¡kovas už parengimÄ Â atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ Â ir advokato atstovavimÄ teisme praÅ¡o priteisti 847,0Lt, pridedant Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus (b.l. 109,112-114).

Tačiau atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, dėl pirmos instancijos bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kolegija praÅ¡omÄ priteisti 847Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ mažina iki 300Lt, laikant jÄ protinga ir teisinga, atmetant likusiÄ advokato pagalbos iÅ¡laidų dalį kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovui taip pat neatlyginamos iÅ¡laidos, kurios susiję su jo paties paduotu, tačiau atmestu apeliaciniu skundu.IÅ¡ savivaldybės valstybei priteistina 9,75Lt procesinių dokumentų siutimo iÅ¡laidų (b.l. 111).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-8850-501/2009 iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ , patikslinant jo rezoliucinę dalį, t.y. nurodant, kad iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti yra priteista ne 200,0Lt, o 160,0Lt, kurie turi bÅ«ti sumokėti į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5630).Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 300,0Lt ieÅ¡kovui UAB“Vilniaus energija“ advokato pagalbos ir 9,75Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                                    Algirdas AuruÅ¡kevičius             Teisėjos                                                                  Dalia Kačinskienė Virginija Volskienė          Â