Legislator Case Law & Legislation
a9fd17d5-621d-467e-8eda-e8d0676592e2 AI generated

a9fd17d5-621d-467e-8eda-e8d0676592e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number a9fd17d5-621d-467e-8eda-e8d0676592e2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo L. J. skundÄ atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Å¡tabo batalionui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

a9fd17d5-621d-467e-8eda-e8d0676592e2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo L. J. skundÄ atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Å¡tabo batalionui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143 – 219/2011

Procesinio sprendimo kategorija

16.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. J.,

atsakovo atstovui T. U.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Laurynui Mikelėnui,

viešame teismo posėdyje

apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo L. J. skundÄ atsakovui Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Å¡tabo batalionui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

PareiÅ¡kėjas L. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 2–10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Å¡tabo bataliono (toliau – atsakovas, Batalionas) vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. P-109 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ už Kariuomenės drausmės statuto (toliau – Drausmės statutas) 75 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir nutraukti bylÄ .

Pareiškėjas nurodė, kad Bataliono laikinai einančio vado pareigas majoro L.

K. 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1014 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ įsakyta atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl jo, Bataliono profesinės karo tarnybos kario leitenanto, atsisakymo vykdyti įsakymÄ ir karinės aprangos nedėvėjimo tarnybos metu. Teigė, jog Å¡iame įsakyme nurodyti duomenys yra neteisingi, nes nuo 2008 m. spalio 31 d. jis paskirtas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , o profesinės karo tarnybos kario ir laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo statusai yra skirtingi. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas dėl to, kad 2008 m. gruodžio 22 d., 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu nedėvėjo karinės aprangos ir kad 2008 m. gruodžio 30 d. atsisakė raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ Bataliono Å¡tabo virÅ¡ininkui. Remdamasis Drausmės statuto 8 straipsniu, pareiÅ¡kėjas teigė, kad nustatytas drausminėn atsakomybėn traukiamų asmenų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir negali bÅ«ti pagal šį įstatymÄ plečiamas. Nuo 2008 m. spalio 31 d. jis yra paskirtas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , o nurodytoje normoje rezervo kariams tokios atsakomybės taikymas nenumatytas. PareiÅ¡kėjas atsižvelgė į KraÅ¡to apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 13, 23 punktus. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas jo atžvilgiu iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti pradėtas, o jei buvo pradėtas, turėjo bÅ«ti nutrauktas. Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo drausmės pažeidimo įvykio dalyviui pavaldaus karininko kapitono D. D. nurodė, kad Drausmės statutas draudžia atlikti tarnybinį patikrinimÄ karininkui, kuris yra pavaldus drausmės pažeidimo įvykio dalyviui (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 3 p., 22 str. 1 d.). Tiek jis, kaip asmuo, padaręs karių drausmės pažeidimÄ , tiek majoras L. K., prieÅ¡ kurį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, pagal nurodytas įstatymo nuostatas yra drausmės pažeidimo įvykio dalyviai. Taigi nurodytiems asmenims pavaldus karininkas negalėjo atlikti tarnybinio patikrinimo. Jis siekė nuÅ¡alinti karininkÄ , atliekantį tarnybinį patikrinimÄ , tačiau buvo atsakyta,

kad D. D. jam nepavaldus, nors dėl jo pavaldumo majorui L. K. nieko nebuvo pasisakyta. Gavęs Lietuvos kariuomenės

vado atsisakymÄ nuÅ¡alinti nuo tarnybinio patikrinimo kapitonÄ D. D., informavo Bataliono vadÄ , kad dėl karininko kapitono D.

D. nuÅ¡alinimo kreipsis į Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministrÄ (toliau – KraÅ¡to apsaugos ministras). Jis pateikė skundÄ KraÅ¡to apsaugos ministrui, bet atsakymo skundo padavimo dienÄ dar nebuvo gavęs. Nepaisant to, kad nuÅ¡alinimo klausimas tinkamai neiÅ¡spręstas, tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir jam paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodytos aplinkybės, pareiÅ¡kėjo nuomone, patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas. Teigė, kad tai patvirtina ir kapitono D. D. elgesys patikrinimo metu, nes Å¡is jį terorizavo, reikalavo pateikti paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu, sudarinėjo kažkokius klausimynus, reikalavo pateikti atsakymus. Atsisakius teikti paaiÅ¡kinimus, grasino sankcijomis ir bausmėmis. Taip buvo rodomas

šališkumas ir neobjektyvumas, todėl ir tai turėjo būti pagrindas nušalinti D. D. nuo tarnybinio patikrinimo. Kapitono D.

D. reikalavimai teikti paaiÅ¡kinimus, atsakinėti į klausimus, pareiÅ¡kėjo nuomone, tik patvirtina, jog praktiÅ¡kai nebuvo jokių įrodymų dėl jo padaryto drausmės pažeidimo. Tokiu bÅ«du buvo siekiama sukompromituoti, apkaltinti jį, rasti liudytojus melagingiems paaiÅ¡kinimams duoti, kurie paneigtų jo aiÅ¡kinimus. Atsirado liudytojai, kurie liudijo dalykus, kurių negalėjo bÅ«ti. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 22 d. jis buvo mokymosi atostogose, todėl niekas jo sutikti negalėjo. Jis nebuvo dalinio teritorijoje ir negalėjo dėl daiktų kreiptis į virÅ¡ilÄ . PareiÅ¡kėjo manymu, esant fiktyviems liudytojams, geriau jokių paaiÅ¡kinimų neteikti, nes jie visada tokius paaiÅ¡kinimus paneigs. Tokius jo teiginius patvirtina faktinės patikrinimo aplinkybės, nes iÅ¡ jo paaiÅ¡kinimų reikalauta 2009 m. sausio pradžioje, o liudytojų parodymai pradėti rinkti sausio

pabaigoje. Pagrindinis drausmės pažeidimo įvykio dalyvis majoras L. K. paaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo aplinkybių rašė tik 2009 m.

sausio 27 d., nors tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas bÅ«tent pagal jo pareikalavimÄ 2008 m. gruodžio 30 d. Dėl veikos kvalifikavimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu dėl atsisakymo vykdyti įsakymÄ ir karinės uniformos nedėvėjimo tarnybos metu, bet drausminė nuobauda skirta už Drausmės statuto 75 straipsnio      1 dalies pažeidimÄ â€“ tarnybinių pareigų neatlikimÄ . Tokia kvalifikacija yra neteisinga. Dėl atsisakymo vykdyti įsakymÄ pažymėjo, kad nesupranta, už kÄ skirtas papeikimas. Drausmės statute už atsisakymÄ vykdyti įsakymÄ nėra net straipsnio, pagal kurį kariui bÅ«tų galima skirti drausminę nuobaudÄ . Atsisakymas vykdyti įsakymÄ â€“ tai kriminalinis nusikaltimas (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)

317 str.). Tačiau bÅ«tina nustatyti, ar kariui buvo duotas įsakymas, ar įsakymas buvo teisėtas, kokia žala atsirado dėl įsakymo nevykdymo ir t. t. Teigė, kad nebuvo jokio įsakymo, kurį jis privalėjo vykdyti. Nieko panaÅ¡aus nėra nustatyta ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje. IÅ¡ iÅ¡vados galima suprasti, kad jis atsisakė pateikti informacijÄ raÅ¡tu,   kodėl nedėvi uniformos. Negalima tapatinti atsisakymo teikti paaiÅ¡kinimÄ ir atsisakymo teikti informacijÄ , nes teikti paaiÅ¡kinimÄ jis gali atsisakyti. Atsisakius teikti paaiÅ¡kinimÄ , jam buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Taigi nuobauda paskirta ne už karinės

uniformos nedėvėjimÄ , bet už atsisakymÄ teikti paaiÅ¡kinimÄ . Majorui L. K. jis paaiÅ¡kino, kad paaiÅ¡kinimÄ karys turi teisę raÅ¡yti,

bet neprivalo, be to, paaiÅ¡kinimas gali bÅ«ti raÅ¡omas tik tada, kai yra pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl kario drausmės pažeidimo. Jis žodžiu paaiÅ¡kino, kodėl jis nedėvi uniformos. Dėl to teigė, kad jokio įsakymo, kurį jis privalėtų vykdyti pagal įstatymus, nebuvo. Dėl karinės uniformos nedėvėjimo tarnybos metu pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nuo 2008 m. spalio 31 d. jis yra laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve. Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktas nurodo: ,,Vadovaujantis KraÅ¡to apsaugos ministro 2001 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 747 patvirtintais Kario aprangos ir ekipuotės dėvėjimo nuostatais, visiems kraÅ¡to apsaugos sistemos kariams tarnybos metu dėvėti uniformÄ â€œ. Buvimas laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve – tai ne tarnyba, nes karys jokių pareigų neturi, užduočių nevykdo, jo tarnyboje nėra – jis yra rezerve. PareiÅ¡kėjas teigė, kad bet kuriuo atveju, 2008 m. gruodžio 22 d. jis buvo mokymosi atostogose. 2008 m. gruodžio 30 d. karinę uniformÄ pasiėmė 11.32 val., todėl iÅ¡ ryto 2008 m. gruodžio 30 d. 8 val. negalėjo apsivilkti karinės uniformos. 2009 m. sausio 6 d. atvykęs į tarnybos vietÄ prašė suteikti patalpas persirengti, bet jam nebuvo leista. Tada jis Bataliono vadui parašė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir prašė suteikti vietÄ , kurioje galėtų persirengti. Netrukus jam buvo suteikta patalpa persirengti ir spinta karinei uniformai laikyti. Tačiau Å¡ios aplinkybės nesutrukdė pareikÅ¡ti jam kaltinimus, nors iÅ¡ jų akivaizdu, kad jis buvo teisus. Kaltinimai, jog į tarnybos vietÄ reikia atvykti su uniforma, iÅ¡ viso yra nepriimtini, nes vykstant į tarnybÄ uniforma susiglamžo,    jÄ reikia lyginti. Pasisakydamas dėl

kario pareigų, pareiškėjas rėmėsi Drausmės statuto               75 straipsnio

1 dalimi. Bendrosios kario pareigos yra nurodytos KraÅ¡to apsaugos ministro      2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto 10.3 punkte. Teigė, kad jokių pareigų nepažeidė, nes tuo metu jų neturėjo, buvo paskirtas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ . Dėl to negali bÅ«ti paskirta ir drausminė nuobauda. Remdamasis Karo tarnybos statuto 4.3 punktu, pažymėjo, kad jokio nurodymo ar įsakymo nėra gavęs, nes buvo tik „pasidomėjimas“, „praÅ¡ymas“. Dėl veikos kvalifikavimo pažymėjo, kad vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡iurkÅ¡tų karių drausmės pažeidimÄ kvalifikuojančių požymių yra padaryta esminė žala kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai. Nesant Å¡io požymio, negali bÅ«ti karių drausmės pažeidimo kvalifikavimo kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas. Drausmės statutas nenurodo, kas tai yra esminė žala. Tačiau Drausmės statuto 23 straipsnis nurodo, kokios aplinkybės turi bÅ«ti nustatomos tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nėra nustatytos tokios bÅ«tinos aplinkybės kaip kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai, drausmės pažeidimo sÄ lygos ir priežastys, pasekmės, padarytos žalos dydis. Dėl esminės žalos buvimo, vadovaudamasis Karių materialinės atsakomybės įstatymu, teigė, kad nėra pagrindinio Å¡iurkÅ¡taus karių drausmės kvalifikavimo požymio. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimo, bet drausminė nuobauda skirta už tarnybos pareigų neatlikimÄ . Tai įrodo, jog veika buvo kvalifikuota neteisingai. Be to, pažeisti ir drausminės atsakomybės taikymo terminai, nes tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta praleidus terminÄ . Å ios iÅ¡vados paskutiniame lape yra įraÅ¡as: „Suderinta su LK TD direktore J. N.“. Drausmės statutas nenumato jokių derinimo procedÅ«rų, atlikus tarnybinį patikrinimÄ . Pabrėžė, kad drausminė nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, ji buvo paskirta tik dėl to, kad jis buvo persekiojamas, su juo suvedinėjamos sÄ skaitos.

Atsakovas atsiliepimu į skundÄ (T 1, b. l. 30–31) prašė palikti skundÄ nenagrinėtÄ ir atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas nurodė, kad Ä®statymo 48 straipsnio 1–2 dalyse bei Drausmės statuto           VIII skyriuje yra įtvirtinta kariams privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka. Kadangi pareiÅ¡kėjas nesilaikė kariams privalomos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos, byla turėtų    bÅ«ti nutraukta. Pažymėjo, jog skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, o materialinės ir procesinės teisės normos, priimant šį sprendimÄ , nebuvo pažeistos. Tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo veikų Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1014 „Dėl tarnybinio

patikrinimo atlikimo“ buvo pavesta atlikti S2 skyriaus Saugumo karininkui kpt. D. D. Drausmės statutas numato, kad tarnybinis patikrinimas

turi bÅ«ti atliktas per 1 mėnesį nuo jo paskyrimo datos. Drausmės statuto 28 straipsnyje numatyta galimybė pratęsti tarnybinio patikrinimo terminÄ dar 1 mėnesiui. Å ie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti ir tarnybinis patikrinimas atliktas per nustatytÄ terminÄ . Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. privalėjo dėvėti uniformÄ , jos nedėvėdamas tarnybos metu, pažeidė Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktÄ , o atsisakydamas vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymÄ pateikti informacijÄ raÅ¡tu, kodėl karys nedėvi uniformos, pažeidė Karo tarnybos statuto

10.2 ir 10.3 punktuose nustatytas kario pareigas. Todėl pareiškėjo veika kvalifikuota kaip Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimu į skundÄ (T 1, b. l. 66–67) prašė palikti skundÄ nenagrinėtÄ ir nutraukti bylÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 1 d.

sprendimu                   (T 2, b. l. 115–123) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip

nepagrįstÄ .

Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Å¡ioje byloje priimta nutartimi (2009 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-377/2009), klausimas dėl bÅ«tinybės nagrinėjamu atveju iÅ¡naudoti ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarkÄ jau yra iÅ¡spręstas. Pažymėjo, jog ginčo dalykas Å¡ioje byloje yra Bataliono vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. P-109 teisėtumas ir pagrįstumas. Å iuo įsakymu pareiÅ¡kėjui, Bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo karininkui, už karių drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 75 straipsnyje, padarymÄ paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tarnybos pareigų neatlikimÄ .

PareiÅ¡kėjas įsakymÄ skundžia dviem aspektais: pirma, aiÅ¡kina, kad jis nepadarė drausmės pažeidimo, antra, aiÅ¡kina, kad tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . Teismas, spręsdamas dėl Drausmės statuto pažeidimo, vadovavosi Å¡io statuto  5 straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, jog profesinės karo tarnybos kario padarytas drausmės pažeidimas kvalifikuojamas pagal Drausmės statuto 75 straipsnį, jeigu nustatoma,  kad jis neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerÅ«pestingumo ar aplaidumo.

Atsižvelgęs į Drausmės statuto 8 straipsnio 1 dalį, Ä®statymo 2 straipsnio 23 dalį, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas laikinajame profesinės karo tarnybos personalo rezerve (perkeltas nuo 2008 m. spalio 31 d. Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. P-688), toliau vykdė profesinę karo tarnybÄ , kaip ji apibÅ«dinama Ä®statymo 2 straipsnio 13 dalyje, nes profesinės karo tarnybos sutartis nebuvo nutraukta, profesinės karo tarnybos kario statuso jis neprarado, todėl Drausmės statuto nuostatos jam yra taikomos.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie Bataliono vado 2008 m. spalio 31 d. įsakymÄ Nr. P-688, apie kurį jam praneÅ¡ta Bataliono 2008 m. spalio 31 d. raÅ¡tu Nr. S-1024. PareiÅ¡kėjo teisinį statusÄ reglamentuoja KraÅ¡to apsaugos ministro 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-244 (2008 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) patvirtinti Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatai (toliau – Nuostatai). Å ie nuostatai skelbti vieÅ¡ai, aktualios redakcijos nuostatai skelbti „Valstybės žiniose“ 2008 m. balandžio 8 d., Nr. 40-1477.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡iuo klausimu yra nepagrįsti. Nuostatų 7 punkte nurodyta, kad perkelti į rezervÄ kariai turi bendrÄ sias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas. Kariams galioja statutų reikalavimai ir Ä®statymo numatyti apribojimai. Tai pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta ir paminėtame 2008 m. spalio 31 d. raÅ¡te Nr. S-1024. Teismas nurodė, kad drausminė nuobauda pareiÅ¡kėjui paskirta už tarnybos pareigų neatlikimÄ , o bÅ«tent už tai, jog 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu nedėvėjo uniformos ir atsisakė vykdyti 2008 m. gruodžio 30 d.

Bataliono vado įsakymÄ pateikti informacijÄ raÅ¡tu, kodėl karys nedėvi uniformos. Å ių faktinių aplinkybių pareiÅ¡kėjas neginčija, jis tik aiÅ¡kina, kad uniformos nedėvėjo dėl objektyvių priežasčių, o neteikti paaiÅ¡kinimo jis turėjo teisę. Teismas pažymėjo, jog pareiga tarnybos metu dėvėti uniformÄ bei vykdyti vadų (virÅ¡ininkų) įsakymus yra bendrosios profesinės karo tarnybos kario pareigos, apibrėžtos Karo tarnybos statuto 10 punkte (10.3, 10.7 p.).

Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ įtvirtinta pareiga tarnybos  metu dėvėti kario uniformÄ . Å ių pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas užtraukia atsakomybę pagal Drausmės statuto

75 straipsnį. Teismas konstatavo, kad uniformos nedėvėjimo tarnybos metu faktÄ Ä¯rodo paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai teisme,     raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Negalima daryti iÅ¡vados, kad į tarnybÄ jis atvyko be uniformos dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog Drausmės statuto 92 straipsnyje numatyta atsakomybė už uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimÄ jÄ dėvint.    Tuo tarpu uniformos nedėvėjimas tarnybos metu yra kario pareigos nevykdymas ir tai yra drausmės pažeidimas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio    30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1780/2008 (Teismų įstatymo 33 str.

4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 13 str.), pareiÅ¡kėjo uniformos tarnybos metu nedėvėjimas kvalifikuotinas pagal Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti mjr. L. K. įsakymÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu, kodėl jis nevilki uniformos. Pagal Karo tarnybos statuto 4.3 punktÄ , žodinis vado pavedimas taip pat yra įsakymas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos kariuomenė yra statutinė organizacija, grindžiama griežtu hierarchijos bei besÄ lyginio imperatyvių įsakymų vykdymo principais. Už Ä®statymo 26 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų nevykdymÄ karys gali bÅ«ti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Vado 2008 m. gruodžio 30 d. žodinis įsakymas pareiÅ¡kėjui raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis tarnyboje nedėvi uniformos, neatitinka nei vienos Ä®statymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos sÄ lygos, todėl jo negalima laikyti neteisėtu. Teismas nurodė, kad, pradėjus tarnybinį patikrinimÄ , drausmės pažeidimu įtariamas karys turi teisę teikti paaiÅ¡kinimus, tačiau jis gali ir atsisakyti teikti paaiÅ¡kinimus, nes tai yra jo teisė (Drausmės statuto 22 str. 1 d. 1 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju pasiaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjas atsisakė dar nepradėjus tarnybinio patikrinimo, be to, jis atsisakė vykdyti vado įsakymÄ . Vadovaujantis Drausmės statuto 12 straipsnio

1 dalimi, kiekvienas vadas (virÅ¡ininkas) asmeniÅ¡kai privalo užtikrinti, kad jam pavaldÅ«s kariai laikytųsi karių drausmės, todėl, duodamas įsakymÄ pasiaiÅ¡kinti dėl drausmės pažeidimo (kario uniformos nedėvėjimo tarnybos metu), vadas      siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimo priežastis ir savo įgaliojimų nevirÅ¡ijo. Pagal Drausmės statuto         75 straipsnio 1 dalį pareigų nevykdymas užtraukia drausminę atsakomybę, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo įsakymo nevykdymas baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, todėl jis trauktinas drausminėn atsakomybėn. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas tarnybos metu 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. turėjo pareigÄ dėvėti uniformÄ , tačiau jos nedėvėjo, privalėjo vykdyti vado 2008 m. gruodžio 30 d.

įsakymÄ raÅ¡tu pateikti paaiÅ¡kinimÄ , kodėl tarnybos metu nedėvi uniformos, tačiau atsisakė jį vykdyti. Toks pareigų nevykdymas yra drausmės pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalyje. Teismas, spręsdamas dėl tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros, nurodė, kad drausmės pažeidimų tyrimo tvarka nustatyta Drausmės statuto I dalies V skyriuje. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo procedÅ«ra pradėta Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d.

įsakymu Nr. V-1014, kuriame S2 saugumo karininkui kpt. D. D. nurodoma atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl pareiÅ¡kėjo. Å iame įsakyme nurodyta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ pateikti Drausmės statute nustatytais terminais. Ä®sakymas priimtas, atsižvelgiant į S1 virÅ¡ininko vyr. ltn. T. U. 2008 m. gruodžio 30 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad 2008 m. gruodžio 30 d. pareiÅ¡kėjas tarnybos vietoje nedėvėjo uniformos, buvo su civiliais rÅ«bais. Å tabo virÅ¡ininkas l. e. Bataliono vado pareigas mjr.

L. K. paprašė raÅ¡tu nurodyti priežastis, dėl ko jis nedėvi kario uniformos. PareiÅ¡kėjas atsisakė tai paaiÅ¡kinti. Tada mjr. L. K. įsakė pareiÅ¡kėjui raÅ¡tu pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl uniformos nedėvėjimo. PareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti įsakymÄ . Su Å¡iuo įsakymu pareiÅ¡kėjas susipažino 2009 m. sausio 5 d. Å iÄ faktinę

aplinkybę patvirtina įsakyme esantis jo paraÅ¡as. TyrimÄ atliekantis kpt. D. D. 2009 m. sausio    30 d. pateikė motyvuotÄ praÅ¡ymÄ

pratęsti tarnybinio patikrinimo dėl pareiÅ¡kėjo atlikimo terminÄ 30 dienų. Ant Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo yra Bataliono vado rezoliucija pritarti. Kadangi nėra nurodyta, kad termino pratęsimai bÅ«tinai turi bÅ«ti įforminti įsakymu ant atskiro dokumento blanko, tokia vado rezoliucija laikytina įsakymu dėl termino pratęsimo (Karo tarnybos statuto 4.3 p.). Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada suraÅ¡yta 2009 m. kovo 2 d. Nr. TPI-12. Su iÅ¡vada pareiÅ¡kėjas susipažino 2009 m. kovo 6 d. Taigi tarnybinis patikrinimas baigtas nepažeidžiant nustatytų terminų, nes paskutinė termino diena buvo 2009 m. kovo 1 d., ne darbo diena.

Teismas taip pat nustatė, kad tarnybinį patikrinimÄ vykdęs karininkas iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui jo teises, numatytas Drausmės statuto 22 straipsnyje, ne vienÄ kartÄ prašė jo teikti paaiÅ¡kinimus dėl įtariamų drausmės pažeidimų. Tai, kad patikrinimÄ atliekantis karininkas suformulavo konkrečius klausimus pareiÅ¡kėjui, niekaip nerodo jo Å¡aliÅ¡kumo, spaudimo pareiÅ¡kėjui darymo ar kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima įtarti karininkÄ neobjektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, nes tyrimÄ atliekantis karininkas turi pareigÄ visapusiÅ¡kai, nuodugniai ir objektyviai iÅ¡tirti drausmės pažeidimo aplinkybes ir tam tikslui jis turi teisę apklausti drausmės pažeidimo įvykio dalyvius ir liudytojus (Drausmės statuto 17 str. 1 p., 21 str. 1, 2 d.).

Dėl to, kad suformulavo klausimus raÅ¡tu, nelaikytina ir pareigų virÅ¡ijimu. Papildomai suformuluoti konkretÅ«s klausimai pateikti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti drausmės pažeidimo aplinkybes ir suteikti pareiÅ¡kėjui galimybę paaiÅ¡kinti dėl jam pateiktų kaltinimų drausmės pažeidimu. PareiÅ¡kėjas gynybos teise nesinaudojo ir pažeidimo iÅ¡aiÅ¡kinimo tikslais nebendradarbiavo su tyrimÄ atliekančiu karininku. Tačiau pareiÅ¡kėjas rašė tarnybinius praneÅ¡imus ir skundus dėl tyrimÄ atliekančio karininko nuÅ¡alinimo.

PareiÅ¡kėjo teigimu, 2009 m. sausio 6 d. tarnybinis praneÅ¡imas yra jo paaiÅ¡kinimas. Tačiau tokio tarnybinio praneÅ¡imo negalima vertinti kaip paaiÅ¡kinimo dėl 2008 m. gruodžio 30 d. įvykio, nes vien jau jo pavadinimas „Dėl mjr. L. K.“ rodo kitÄ tarnybinio praneÅ¡imo tikslÄ . Tai patvirtina ir praneÅ¡imo turinys bei suformuluoti reikalavimai. Teismas vadovavosi Drausmės statuto 21 straipsnio          3 dalies 1, 2, 3, 4 punktais, 22 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d.

įsakymu tarnybinį patikrinimÄ pavesta atlikti S2 saugumo karininkui, kpt. D. D., kuris nėra pavaldus pareiÅ¡kėjui. Bataliono vadas nėra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, nes ne prieÅ¡ jį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, o prieÅ¡ įstatymų nustatytÄ drausmės tvarkÄ â€“

nedėvėjo uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų vado įsakymų. Be to, mjr. L. K. Bataliono vado pareigas laikinai ėjo tik nuo 2008 m.

gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 17 d. Todėl visi pareiÅ¡kėjo skundo argumentai Å¡iuo klausimu yra nepagrįsti. Drausminę nuobaudÄ pareiÅ¡kėjui skyrė turintis tam teisę Bataliono vadas (Drausmės statuto 46 str.). Nuobauda paskirta Drausmės statute nustatytais terminais. Paskirta Å¡velniausia nuobauda, kuri atitinka pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidėjo asmenybę. Pažymėjo, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados suderinimas su Teisės departamento direktore J. N. neturi įtakos skundžiamo įsakymo neteisėtumui ar nepagrįstumui. Toks suderinimas reiÅ¡kia, kad teisininkas patikrino, ar tarnybinis patikrinimas atliktas ir iÅ¡vada priimta pagal teisės aktų reikalavimus. Tai nereiÅ¡kia tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados patvirtinimo. Kol tokia iÅ¡vada nepasiraÅ¡yta vado, ji gali bÅ«ti taisoma ir keičiama. Dėl to negalima konstatuoti pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , pažeidimo (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 p.). Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarnybinis patikrinimas atliktas nepažeidžiant nustatytų taisyklių ir reikalavimų.

III.

PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 128–137) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir patenkinti skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Pagal Drausmės statuto 8 straipsnio 1 dalį, drausminėn atsakomybėn traukiami kariai, atliekantys privalomÄ jÄ (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę arba savanorių karo tarnybÄ , taip pat kariÅ«nai, tačiau nenurodyta, kad Å¡ios nuostatos gali bÅ«ti taikomos laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kariams. Profesinės karo tarnybos kario (Ä®statymo 2 str. 13 p.) ir laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario statusai yra skirtingi (Ä®statymo

2 str. 23 p.). Neturėjo pareigų ir negali būti traukiamas atsakomybėn remiantis Drausmės statuto         8 straipsnio 1 dalimi.

2. Drausmės statutas draudžia atlikti tarnybinį patikrinimÄ karininkui, kuris yra pavaldus drausmės pažeidimo įvykio dalyviui (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 3 p.,

22 str. 1 d.), todėl kpt.  D. D. turėjo būti nušalintas nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo. Kpt. D. D. buvo šališkas ir neobjektyvus, todėl buvo dar vienas pagrindas nušalinti jį nuo tarnybinio patikrinimo (Drausmės statuto 21 str. 3 d. 4 p.). Nesutinka, kad mjr. L. K. nėra įvykio dalyvis.

3. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl atsisakymo vykdyti įsakymÄ ir karinės uniformos nedėvėjimo tarnybos metu, bet drausminė nuobauda buvo paskirta už Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ â€“ tarnybinių pareigų neatlikimÄ . PaaiÅ¡kino žodžiu,  kodėl nedėvi karinės uniformos tarnybos metu, o įsakymas pateikti paaiÅ¡kinimÄ (informacijÄ ) raÅ¡tu yra neteisėtas. Teismas neteisingai nurodė, kad jis turėjo pareigÄ raÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , nes pažeidžiamos ir ribojamos Drausmės statuto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos kario teisės. Nepažeidė karinės uniformos dėvėjimo taisyklių. Teismas netinkamai įvertino įrodymus.

4. Norint kvalifikuoti kario veikÄ kaip netinkamÄ pareigų atlikimÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti,   kas yra kario pareigos (Karo tarnybos statuto 10.3 p.). Nepažeidė pareiginiuose nuostatuose nustatytų funkcijų vykdymo, nes neturėjo jokių pareigų, buvo paskirtas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ . Negavo jokio įsakymo ar nurodymo, numatyto Karo tarnybos statuto          4.3 punkte.

5. Tarnybos pareigų neatlikimas yra priskiriamas prie Å¡iurkščių drausmės pažeidimų (Drausmės statuto 75 str., 5 str. 3 d.). Nenustatyta, kokiÄ esminę žalÄ padarė kraÅ¡to apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai, todėl nėra pagrindinio Å¡iurkÅ¡taus karių drausmės kvalifikavimo požymio. Netinkamai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, todėl netinkamai buvo kvalifikuotas karių drausmės pažeidimas.

6. Buvo praleistas tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados suraÅ¡ymo ir tvirtinimo terminas,     kuris Drausmės statuto 28 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pratęstas, todėl Å¡ios iÅ¡vados pagrindu paskirta drausminė nuobauda yra neteisėta. Tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkÄ ir terminus.

7. Drausmės statutas nenumato jokių derinimo procedÅ«rų atlikus tarnybinį patikrinimÄ

ir suraÅ¡ius tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ . Tarnybinį patikrinimÄ atlikęs kpt. D. D. tarnybinio patikrinimo medžiagÄ ir iÅ¡vadÄ pateikė ne Bataliono

vadui, kuris skyrė tarnybinį patikrinimÄ ,      o Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorei J. N. Bataliono vadas neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip patvirtinti tikrovės neatitinkančiÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , o vėliau skirti drausminę nuobaudÄ .

8. Krašto apsaugos sistemoje galioja dvigubi standartai, nes už Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ pažeidimus vieni kariai yra nebaudžiami, o kiti – baudžiami.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (T 2, b. l. 143–144) praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu tarnybinį patikrinimÄ pavesta atlikti S2 saugumo karininkui kpt. D. D., kuris nėra pavaldus pareiÅ¡kėjui. Bataliono vadas nėra drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, nes ne prieÅ¡ jį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, o prieÅ¡ įstatymų nustatytÄ drausmės tvarkÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nedėvėjo uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų vado įsakymų.

2. Tyrimas buvo paskirtas ir atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

3. Drausmės statuto 8 straipsnis nustato traukiamų atsakomybėn subjektų sÄ raÅ¡Ä , tarp kurių yra ir profesinės karo tarnybos kariai. Ä®statymo 2 straipsnio 23 dalis nustato, jog laikinasis rezervas yra profesinės karo tarnybos karių, laikinai nevykdančių savo tiesioginių pareigų, kategorija, o Nuostatų 7 punktas numato, kad perkelti į rezervÄ kariai turi bendrÄ sias kario teises ir pareigas.

4. PareiÅ¡kėjas, nedėvėdamas karinės uniformos tarnybos metu, pažeidė Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“       1 punktÄ , o atsisakydamas vykdyti 2008 m. gruodžio 30 d. Bataliono vado įsakymÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â pateikti informacijÄ raÅ¡tu, kodėl karys nedėvi uniformos, pažeidė Karo tarnybos statuto 10.2, 10.3 punktuose nustatytas kario pareigas, todėl jo veika kvalifikuota kaip Drausmės statuto       75 straipsnio

1 dalies pažeidimas, už kurį paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Uniformos nedėvėjimo faktas bei atsisakymas vykdyti įsakymÄ Ä¯rodyti liudytojų parodymais ir kita medžiaga.

5. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui padavė nesilaikydamas įstatymų nustatytos kariams privalomos iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (T 2, b. l. 145–149) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. PareiÅ¡kėjas, jį perkėlus į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos rezervÄ , profesinės karo tarnybos statuso neprarado, todėl Drausmės statuto nuostatos jam taikomos.

2. Reikalavimas pateikti paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu pagal pateiktÄ klausimynÄ vertintinas kaip tinkamas pareigos – visapusiÅ¡kai, nuodugniai ir objektyviai iÅ¡tirti drausmės pažeidimus, jų padarymo priežastis ir sÄ lygas – atlikimas, o ne kaip Å¡aliÅ¡kumas ar neobjektyvumas. Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu

tarnybinį patikrinimÄ pavesta atlikti S2 saugumo karininkui kpt. D. D., kuris nėra pavaldus pareiÅ¡kėjui. Bataliono vadas nėra

drausmės pažeidimo įvykio dalyvis, nes ne prieÅ¡ jį buvo nukreiptas drausmės pažeidimas, o prieÅ¡ įstatymų nustatytÄ drausmės tvarkÄ â€“ pareiÅ¡kėjas nedėvėjo uniformos tarnybos metu, nevykdė teisėtų vado įsakymų.

3. Teismas tinkamai įvertino liudytojų, Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karių, parodymus.

4. Drausminė nuobauda – papeikimas – pareiÅ¡kėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė savo pareigas, t. y. 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu tarnybos vietoje nedėvėjo kario uniformos ir atsisakė vadui dėl Å¡ios neteisėtos veikos pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ . Å ių faktų (uniformos nedėvėjimo ir atsisakymo teikti paaiÅ¡kinimÄ raÅ¡tu) pareiÅ¡kėjas neginčija, ir jie yra patvirtinti surinktais įrodymais.

5. TyrimÄ atliekantis kpt. D. D. 2009 m. sausio 30 d. pateikė motyvuotÄ praÅ¡ymÄ pratęsti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminÄ 30 dienų. Ant Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo yra Bataliono vado rezoliucija – pritarti. Kadangi nėra nurodyta, kad termino pratęsimai bÅ«tinai turi bÅ«ti įforminti įsakymu ant atskiro dokumento blanko, tokia vado rezoliucija laikytina įsakymu dėl termino pratęsimo (Karo tarnybos statuto 4.3 p.). Tarnybinio patikrinimo terminai nebuvo praleisti. Tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados suderinimas su Teisės departamentu neturi įtakos skundžiamo įsakymo neteisėtumui ar nepagrįstumui. Toks suderinimas nereiÅ¡kia tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados patvirtinimo.

6. Apeliaciniame skunde pateikti teiginiai apie krašto apsaugos sistemoje taikomus dvigubus standartus yra nepagrįsti.

7. Vadovaujantis Įstatymo 48 straipsnio 1 dalimi, karo tarnybos ginčai dėl drausminių nuobaudų yra nenagrinėtini teismuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundžiamo atsakovo 2009 m. kovo 9 d. įsakymo bei 2009 m. kovo 2 d. tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados (kuri nurodyto įsakymo pagrindimo aspektu laikytina jo sudedamÄ ja dalimi) matyti, kad pareiÅ¡kėjas patrauktas drausminėn atsakomybėn už Drausmės statuto 75 straipsnio pažeidimÄ . Pagal nurodytÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ , į kuriÄ buvo atsižvelgta priimant pareiÅ¡kėjo skundžiamÄ atsakovo įsakymÄ , pareiÅ¡kėjo padarytas drausmės pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad 2008 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. sausio 6 d. tarnybos metu jis nedėvėjo uniformos ir tuo pažeidė Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ 1 punktÄ (Å¡iame punkte nurodyta, kad „ <...> visiems kraÅ¡to apsaugos sistemos kariams tarnybos metu dėvėti uniformÄ â€œ); ir tuo, kad jis atsisakė vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymÄ pateikti raÅ¡tu informacijÄ , kodėl nedėvi uniformos (T 1, b. l. 15-17).

Pasisakydama dėl paminėtos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra įsakymo dėl drausminės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos drausminės nuobaudos paskyrimÄ ir jos pasirinkimÄ nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikÅ¡mingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, sprendžiant šį klausimÄ , teismas turi patikrinti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad ABTÄ® 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiÅ«riu aplinkybės ir informacijos apie jas Å¡altiniai, kurie nebuvo nurodyti tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje, negali bÅ«ti pripažinti reikÅ¡mingais bylai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra reikÅ¡mingos, t. y. ABTÄ®

86 straipsnio 2 dalies taikymo požiÅ«riu aiÅ¡kintinos bei Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo požiÅ«riu vertintinos, tik paminėtos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados rezoliucinėje dalyje nurodytos faktinės aplinkybės: ar nurodytomis dienomis (2008-12-30 ir 2009-01-06) pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų tarnybos metu nedėvėjo kario uniformos ir ar (tai nustačius) tai gali bÅ«ti laikytina drausmės pažeidimu (tarnybos pareigų neatlikimu) Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo prasme, ar pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų atsisakė vykdyti paminėtÄ Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymÄ ir ar Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo prasme toks atsisakymas (nustačius jo buvimo faktÄ ) laikytinas drausmės pažeidimu (tarnybos pareigų neatlikimu).

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija fakto, jog nurodytomis dienomis (2008-12-30 ir 2009-01-06) savo tarnybos metu nedėvėjo uniformos. Pirmosios instancijos teismui paduotame skunde jis nurodė, kad nurodytomis dienomis neprivalėjo dėvėti uniformos, nes (nuo 2008-10-31) buvo paskirtas į laikinÄ jį profesinės karo tarnybos personalo rezervÄ , o profesinės karo tarnybos kario ir laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo statusai yra skirtingi.

Atsakydama į Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, kolegija pažymi, kad „profesinės karo tarnybos“ ir „laikinosios profesinės karo tarnybos personalo rezervo“ sÄ vokos yra pateiktos Ä®statymo 2 straipsnio, atitinkamai 13 dalyje (bylai aktuali 2004-11-11 įstatymo Nr. IX-2560 redakcija) ir 23 dalyje (bylai aktuali 1999-07-23 įstatymo Nr. VIII-1289 redakcija). IÅ¡ Å¡ių sÄ vokų apibÅ«dinimų matyti, kad laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas yra profesinės karo tarnybos karių kategorija.

Pagal Nuostatų 7 punktÄ (2008-03-31 įsakymo Nr. V-247 redakcija), perkelti į šį rezervÄ kariai turi bendrÄ sias profesinės karo tarnybos kario teises ir pareigas, jiems galioja statutų reikalavimai. Taigi konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai (uniformos nedėvėjimas tarnybos metu) teisingai atsakovo buvo kvalifikuoti kaip jam privalomo vykdyti paminėto Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-837 „Dėl kario uniformos dėvėjimo“ pažeidimas. Kolegija pažymi, kad pagal savo pobÅ«dį Å¡is Lietuvos kariuomenės vado įsakymas yra skirtas užtikrinti karių drausmę.

Todėl Karo tarnybos statuto taikymo požiÅ«riu jo nevykdymas laikytinas karių pareigų nevykdymu (10.3, 16 p.). Drausmės statuto 5 ir 75 straipsnių taikymo požiÅ«riu tai yra pakankamas pagrindas patraukti pareiÅ¡kėjÄ drausminėn atsakomybėn. Pasisakydama aptariamu klausimu, kolegija taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinio patikrinimo metu nurodytos uniformos nedėvėjimo priežastys skirtingos nuo aukščiau aptartos pareiÅ¡kėjo teismui nurodytos priežasties. Be to, tai yra byloje esančių Å¡iuo klausimu pateiktų įrodymų įvertinimo klausimas.

Kolegija sutinka su šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo padarytomis įrodymų įvertinimo išvadomis.

Pasisakydama dėl kito paminėtoje tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyto pareiÅ¡kėjo tariamai padaryto drausmės pažeidimo (atsisakymo vykdyti paminėtÄ Bataliono vado 2008-12-30 įsakymÄ ), kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčijama, jog Å¡iuo įsakymu buvo siekiama gauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus dėl aukščiau aptarto karinės uniformos nedėvėjimo priežasčių. Drausmės statuto taikymo požiÅ«riu tokių (dėl tariamai padaryto drausmės pažeidimo fakto bei tarnybiniam tyrimui atlikti reikÅ¡mingų aplinkybių nustatymo) paaiÅ¡kinimų davimas yra drausmės pažeidimo įvykio dalyvio (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo) teisė, o ne jo pareiga profesinės karo tarnybos pareigų atlikimo prasme. Tai matyti iÅ¡ Drausmės statuto 22 straipsnio

1 dalies 1 punkto. Be to, tai matyti ir iÅ¡ Karo tarnybos statute nurodytų sÄ vokos „įsakymas“ ir kario gauto įsakymo vykdymo ypatumų apibÅ«dinimų (4.3, 14-17 p.). Todėl kolegija daro prieÅ¡ingÄ , negu padarė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadÄ , kad paminėto Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo nevykdymas yra kario pareigų nevykdymas Drausmės statuto 75 straipsnio taikymo prasme. Dėl nurodytų argumentų pareiÅ¡kėjo skundžiamo atsakovo įsakymo dalis, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymÄ pateikti informacijÄ raÅ¡tu, padarė Drausmės statuto 75 straipsnio pažeidimÄ , negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta ir turi bÅ«ti iÅ¡ Å¡io įsakymo paÅ¡alinta. Å ia apimtimi yra keistinas ir pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas. Kolegija kartu pažymi, kad nurodytas atsakovo įsakymo dalies paÅ¡alinimas negali bÅ«ti pripažintas pagrindu panaikinti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , nes aukščiau aptartas kitas pareiÅ¡kėjo padarytas (ir kolegijos pripažintas nustatytu) drausmės pažeidimas Drausmės statuto 75 straipsnio 1 dalies taikymo požiÅ«riu yra adekvatus atsakovo pasirinktai (pažymėtina, kad iÅ¡ galimų minimaliai) drausminei nuobaudai.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimÄ pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti taip: pareiÅ¡kėjo L. J. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies, paÅ¡alinant iÅ¡ Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Å¡tabo bataliono vado 2009 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. P-109 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo ltn. L. J.“ dalį, kad drausminė nuobauda skiriama už atsisakymÄ vykdyti Bataliono vado 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymÄ

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                             Roma

Sabina Alimienė

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė – Maculevičienė