a9fbdf74-4b60-4631-a3da-d96c68dcd2d2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Teikimo Nr. T-146-806/2019 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. teikimÄ Nr. S-15131 dėl nuteistojo S. R. (S. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekančio laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ .

Teismas n u s t a t ė : S. R. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8/1998 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 111 straipsnio 1 dalyje, 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, jam skirta galutinė subendrinta iÅ¡imtinė bausmė – mirties bausmė, jÄ pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, jÄ atliekant kalėjime, su papildoma viso turto konfiskavimo bausme.

Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo S. R. sulaikymo, t. y. 1996 m. kovo 6 d. (a. b. 1 t., I d., l. 13-44). Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382/1998 Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendis dalyje dėl S. R. pakeistas, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 111 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktus, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinus su bausmėmis, paskirtomis pagal 1961 m.

BK 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, jam skirta galutinė iÅ¡imtinė bausmė – mirties bausmė, jÄ pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, jÄ atliekant kalėjime, su papildoma viso turto konfiskavimo bausme (a. b. 1 t., I d., l. 51-58). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-176/1999 S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. BK 147 straipsnio 3 dalyje, 148 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 204 straipsnyje (trys veikos), 206 straipsnyje, 272 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m.

BK 42 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, ir jam skirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jÄ atliekant kalėjime, su papildoma viso turto konfiskavimo bausme. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 1999 m. rugsėjo 16 d. (a. b. 1 t., I d., l. 60). Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-8/1998 Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažinta S. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta 1961 m.

BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 105 straipsnio 8, 12 punktuose, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktuose, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir jam skirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Paskirta papildoma viso turto konfiskavimo bausmė panaikinta (a. b. 1 t., I d., l. 63-64). Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1N-1349/2003 Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista, Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pripažinta S. R. padaryta nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika, numatyta 1961 m.

BK 234 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 12 punktÄ , 105 straipsnio 12 punktÄ S. R. atžvilgiu nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista, Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu S. R. paskirtos bausmės pagal 1961 m.

BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 2, 4, 8, 9 punktus, 105 straipsnio 8 punktÄ , paliktos nepakeistos. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje ir skirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė palikta nepakeista (a. b. 1 t., I d., l. 66-69). LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracija teikimu praÅ¡o nuteistÄ jį laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme S. R. perkelti iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ . Teikime nurodyta, jog nuteistajam S. R. paskirtos bausmės pradžia – 1996 m. kovo 6 d., bausmė vykdytina iki gyvos galvos, bausmę kalėjime jis yra atlikęs dvideÅ¡imt du metus devynis mėnesius ir vienuolika dienų.

S. R. anksčiau neteistas. Nuteistasis apibūdinamas kaip komunikabilus, vengiantis konfliktų asmuo. Nepalankiose situacijose jis gali būti konfliktiškas, tačiau stengiasi valdyti savo jausmus ir emocijas. Su administracijos darbuotojais S. R. yra mandagus ir taktiškas. Jo tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais yra geri. Nuteistasis pripažįsta, kad nusikalstamo pasaulio subkultūra egzistuoja, bet jis jos nepalaiko. S. R. palaiko socialinius ryšius su draugais, skambindamas telefonu, susirašinėja laiškais, bendrauja pasimatymų metu.

Nuteistasis buityje yra tvarkingas. Laisvalaikiu jis mėgsta žaisti stalo žaidimus, sportuoti, skaityti knygas, periodinę spaudÄ , klausyti muzikos, žiÅ«rėti televizijos laidas. S. R. domisi visuomenėje vykstančiais procesais. Jis yra neabejingas savo ateičiai. Nuteistasis dalyvauja organizuojamuose socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse: suimtųjų ir nuteistųjų pozityvaus užimtumo priemonėse (fizinis lavinimas, saviÅ¡vieta, kultÅ«rinė veikla), ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų prevencijos programoje.

S. R. bausmės atlikimo metu buvo skirtos nuobaudos: 2011 m. vasario 15 d. jam skirtas papeikimas už režimo-reikalavimų pažeidimÄ , 2012 m. sausio 12 d. jam skirta penkiolika parų karcerio už konfliktÄ su kitu asmeniu, 2013 m. birželio 18 d. jam skirtas papeikimas už Å¡Å«kavimÄ ir bendravimÄ pro langÄ , žargonų vartojimÄ , 2016 m. spalio 28 d. jam skirtas papeikimas už neteisėtai įsigytus maisto produktus. Å iuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo metu jis buvo vienÄ kartÄ paskatintas.

Ä® socialinės reabilitacijos priemones S. R. reaguoja teigiamai. Taigi, nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę kalėjime vertintinas teigiamai. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis nuteistasis turi vykdomųjų dokumentų 3 496,57 Eur sumai. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus duomenimis jis nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiÅ«ra yra sustiprinta, sÄ raÅ¡Ä .

Atliekant S. R. smurto rizikos įvertinimÄ nustatyti kriminogeniniai poreikiai, kurie gali bÅ«ti susiję su jo nusikalstamu elgesiu: sunkÅ«s ankstesni smurtiniai veiksmai ir jų pasireiÅ¡kimas jauname amžiuje, didelės problemos vaikystėje, savivokos stoka, stiprios negatyvios nuostatos. Rizikos valdymÄ gali apsunkinti nuteistojo abejingumas resocializacijai, planų neturėjimas. S. R. prieÅ¡iÅ¡kai ir gynybiÅ¡kai reaguoja į aplinkÄ , taip pat į siÅ«lomas intervencines priemones. Jis yra motyvuotas iÅ¡skirtinai tik pozityviam užimtumui be poreikio asmeniniams pokyčiams, rizikos valdymui.

Nuteistasis išlaiko negatyvias nuostatas pareigūnų atžvilgiu, o tai gali turėti įtakos jo netinkamam elgesiui. S. R. daugumoje bendrauja su nusikalstančiais ir nesilaikančiais drausmės taisyklių asmenimis, yra lengvai neigiamai įtakojamas. Toks elgesys nuteistajam yra priimtinas. Pasiūlius S. R. dalyvauti priemonėse, jis sutinka, tačiau visiškai nesidomi nei jų nauda, nei reikalingumu. Nuteistasis negeba įsisavinti ir pasinaudoti intervencinių priemonių teikiamais rezultatais. S. R. dalyvavo Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos minėjimui skirtoje paskaitoje-meniniame užsiėmime „Tarptautinės kovos su narkomanija“ dienos minėjime bei intervencinėje priemonėje-dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“.

Intervencinių priemonių metu nuteistasis nepakankamai įsitraukė į grupės darbÄ , tačiau priimtų taisyklių nepažeidinėjo. Jo motyvacija dalyvauti programose iÅ¡liko formali. S. R. sunkiai sugeba atpažinti patiriamus sunkumus bei priimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime. Å iuo metu nuteistojo smurtinio elgesio rizika bÅ«nant itin struktÅ«ruotoje aplinkoje iÅ¡lieka vidutinė. Tokiai rizikai daro įtakÄ S. R. buvimas itin struktÅ«ruotoje aplinkoje, kur yra mažesnė tikimybė pasireikÅ¡ti jo destruktyviam elgesiui.

Jam rekomenduojama individualaus pobÅ«džio intervencija, orientuota į nuteistojo socialinių įgÅ«džių ugdymÄ bei negatyvių nuostatų keitimÄ . Mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje egzistuoja didesnė tikimybė, jog S. R. lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai (b. l. 2-3; a. b. 1 t., I d., l. 74-75). Nuteistasis S. R. atsiliepimu praÅ¡o LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad jis kategoriÅ¡kai nesutinka bÅ«ti perkeltas iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ .

Pažymėjo, kad tai nurodė ir LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai. Savo pozicijÄ jis iÅ¡ esmės argumentavo pataisos namuose daromų teisės pažeidimų galima neigiama įtaka jam. Prokuroro atsiliepimo negauta. Teikimas atmestinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnio 1 dalies pagrindu nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, apylinkės teismo nutartimi gali bÅ«ti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ .

Nagrinėjamu atveju nuteistasis S. R. atitinka nurodytÄ formalųjį perkėlimo iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus pagrindÄ , nes jis yra atlikęs daugiau nei deÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės kalėjime (bausmės pradžia – 1996 m. kovo 6 d., Å¡iuo metu nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip dvideÅ¡imt du metus laisvės atėmimo bausmės), taip pat yra kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ . Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad spręsti klausimÄ dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme perkėlimo tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ pataisos namus yra iÅ¡imtinė teismo teisė ir formaliojo pagrindo buvimas nesuponuoja pareigos teismui šį klausimÄ iÅ¡spręsti teigiamai.

Spręsdamas dėl nuteisto kalėti iki gyvos galvos asmens bausmės sÄ lygų Å¡velninimo, teismas vertina ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, nusikalstamo elgesio rizikÄ , jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiÅ«rį į darbÄ , taip pat pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kitų reikÅ¡mingų aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo asmenybę, visumÄ . Susipažinus su teikimo turiniu, atsiliepimo į jį argumentais ir nuteistojo S. R. asmens bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad nuteistojo perkėlimas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ prieÅ¡tarautų ne tik jo valiai, bet ir saugumo reikalavimams, be to, nevienareikÅ¡miÅ¡kas jo elgesys bausmės atlikimo metu rodo, jog S. R. kol kas nenusipelnė tokio bausmės atlikimo sÄ lygų suÅ¡velninimo.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad nuteistasis S. R. atsiliepime nurodė, jog kategoriÅ¡kai nesutinka bÅ«ti perkeltas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ . Atsiliepimo argumentai leidžia spręsti, kad nuteistasis tokį bausmės atlikimo sÄ lygų suÅ¡velninimÄ vertina iÅ¡ esmės kaip bloginantį jo teisinę padėtį. Todėl Å¡ios S. R. teisės įgyvendinimas netektų savo prasmės, kadangi prieÅ¡tarautų nuteistojo interesams. Nuteistojo S. R. perkėlimas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ taip pat bÅ«tų nepateisinamas saugumo reikalavimų aspektu.

Antai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Psichologinės tarnybos iÅ¡vada rodo, kad Å¡iuo metu S. R. smurtinio elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė dėl buvimo itin struktÅ«ruotoje aplinkoje, kur yra mažesnė tikimybė pasireikÅ¡ti jo destruktyviam elgesiui. Tuo tarpu mažiau struktÅ«ruotoje aplinkoje egzistuoja didesnė tikimybė, jog S. R. lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai (a. b. 3 t., I d., l. 84). Todėl, nors S. R. ir nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiÅ«ra yra sustiprinta sÄ raÅ¡Ä , o bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygoms.

Tai patvirtina LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus tarnybinis praneÅ¡imas bei atitinkamas Å¡ios pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas (a. b. 1 t., l. 1; a. b. 3 t., I d., l. 84). Tačiau tai iÅ¡ esmės atsveria kalėjime nustatytas griežtas bausmės atlikimo režimas. Tuo tarpu nuteistojo S. R. perkėlimas į pataisos namus, kuriuose bausmės atlikimo sÄ lygos yra Å¡velnesnės, negu kalėjime, atitinkamai, aplinka yra mažiau struktÅ«ruota, galėtų lemti jo smurtinio elgesio rizikos padidėjimÄ , destruktyvų elgesį ir lengvesnį pasidavimai neigiamai kriminalinei įtakai.

Juk Psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje pastebėta, kad nuteistasis iÅ¡laiko negatyvias nuostatas pareigÅ«nų atžvilgiu, o tai gali turėti įtakos jo netinkamam elgesiui. S. R. daugumoje bendrauja su nusikalstančiais ir nesilaikančiais drausmės taisyklių asmenimis, yra lengvai neigiamai įtakojamas. Toks elgesys jam yra priimtinas (a. b. 3 t., I d., l. 84). Tuo tarpu perkėlimas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ , kur S. R. bÅ«tų laikomas artimiau su kitais laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančiais nuteistaisiais, sudarytų prielaidas jam atsidurti netinkamoje terpėje.

Neatmestina ir tai, kad nuteistojo nenoras bÅ«ti perkaltam į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ galėtų iÅ¡Å¡aukti jo prieÅ¡iÅ¡kÄ elgesį. Todėl egzistuoja reali tikimybė, kad toks bausmės atlikimo sÄ lygų suÅ¡velninimas galėtų kelti pavojų kitiems nuteistiesiems ir pataisos įstaigos personalui. BÅ«tina turėti omenyje ir tai, kad S. R. yra nuteistas, be kita ko, už labai sunkius nusikaltimus kitų žmonių gyvybei kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, beveik visus nusikaltimus nuteistasis padarė panaudodamas Å¡aunamuosius ginklus, dauguma nusikaltimų buvo padaryti jo iniciatyva ir itin aktyviais nusikalstamais veiksmais.

Atsižvelgiant į tai, S. R. buvo pripažintas itin pavojingu visuomenei, dėl to jam netgi buvo paskirta iÅ¡imtinė bausmė – mirties bausmė, kuri, įvertinus jo amžių ir vadovaujantis humanizmo principu, buvo pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, jÄ atliekant kalėjime. Tai patvirtina S. R. atžvilgiu priimti teismų sprendimai (a. b. 1 t., I d., l. 13-44, 51-58, 63-64, 66-69). Todėl tokie nuteistieji tęsti bausmės atlikimÄ pataisos namuose gali tik iÅ¡imtiniais atvejais, nesant jokių abejonių dėl galimo jų pavojingo elgesio nepasikartojimo ateityje.

Tačiau Å¡iuo atveju pagrindo tokiai iÅ¡vadai nėra. PrieÅ¡ingai, susidaro įspÅ«dis, kad S. R. nededa pastangų tokioms abejonėms paÅ¡alinti. Antai Psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje pastebėta, kad į aplinkÄ ir siÅ«lomas intervencines priemones nuteistasis reaguoja prieÅ¡iÅ¡kai bei gynybiÅ¡kai. Jis yra motyvuotas iÅ¡skirtinai tik pozityviam užimtumui be poreikio asmeniniams pokyčiams, rizikos valdymui. Nors S. R. ir sutinka dalyvauti priemonėse, tačiau visiÅ¡kai nesidomi jų nauda ir reikalingumu, negeba įsisavinti ir pasinaudoti intervencinių priemonių teikiamais rezultatais, intervencinių priemonių metu nuteistasis nepakankamai įsitraukė į grupės darbÄ , o jo motyvacija dalyvauti programose iÅ¡liko formali.

S. R. sunkiai sugeba atpažinti patiriamus sunkumus bei priimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime. Dėl Å¡ios priežasties nuteistajam rekomenduojama individualaus pobÅ«džio intervencija, orientuota į jo socialinių įgÅ«džių ugdymÄ ir negatyvių nuostatų keitimÄ (a. b. 3 t., I d., l. 84). Å iuo atveju probleminių S. R. asmenybės savybių kontekste tokių priemonių vaidmuo vertintinas itin reikÅ¡mingu paruoÅ¡iant nuteistÄ jį perkėlimui į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ , todėl prieÅ¡ tai jis turėtų įgyvendinti jam pateiktas rekomendacijas.

Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo S. R. elgesys bausmės atlikimo metu buvo nevienareikÅ¡miÅ¡kas. Nors Å¡is pataisos įstaigos buvo vertinamas daugiausiai patenkinamai, taip pat Å¡iuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, bausmės atlikimo metu vienÄ kartÄ buvo paskatintas. Apie tai leidžia spręsti jo charakteristikos (a. b. 2 t., II d., l. 2, 12, 20, 31, 36, 44, 81, 92, 121, 127; a. b. 3 t., II d., l. 81). Tačiau pastebėtina tai, kad paprastajai grupei S. R. buvo priskirtas tik 2003 m. liepos 1 d., o iÅ¡ linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitos buvo iÅ¡brauktas tik 2005 m. liepos 27 d., t. y. praėjus ilgam laikotarpiui nuo bausmės atlikimo pradžios (1996 m. kovo 6 d.).

Tai patvirtina atitinkamas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymas ir drausmės komisijos posėdžio protokolas (a. b. 1 t., l. 1, 2). Svarbu ir tai, kad S. R. buvo baustas net septynis kartus (1999 m. rugpjūčio 26 d., 2002 m. liepos 10 d., 2008 m. kovo 4 d., 2011 m. vasario 15 d., 2012 m. sausio 12 d., 2013 m. birželio 18 d., 2016 m. spalio 28 d.), be kita ko, už tai, kad iÅ¡provokavo konfliktÄ tarp jo ir kito nuteitojo bei pastarÄ jį apsikabinęs stuktelėjo ranka į veidÄ (a. b. 2 t., II d., l. 4, 25, 85, 128, 132, 157; a. b. 3 t., II d., l. 16).

Be to, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus pažyma rodo, kad nuteistasis Å¡iuo metu turi vykdomųjų dokumentų 3 496,57 Eur sumai (a. b. 3 t., II d., l. 83). Å iuo aspektu reikÅ¡mingas ir aptartas jo formalus požiÅ«ris į siÅ«lomas socialinės reabilitacijos priemones. Todėl S. R. elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad jis kol kas nenusipelnė tokio bausmės atlikimo sÄ lygų suÅ¡velninimo. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuteistasis S. R.

Å¡iuo metu negali bÅ«ti perkeltas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ , todėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, n u t a r i a : Atmesti LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos 2018 m. gruodžio 31 d. teikimÄ Nr. S-15131 dėl nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme S. R. (S. R.) perkėlimo į pataisos namus tęsti bausmės atlikimÄ .

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė