a9f7a301-0ec7-40ca-9031-4ea0c9f3bc4d · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas                               Civilinė byla Nr. e2A-480-227/2018                                          Gintautas Būga                                                           Teisminio proceso Nr. 2-11-3-01134-2015-4                                                 Procesinio sprendimo kategorija:                                            (S)                                                                                                  2.6.1.6.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 20 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Jonaitienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų E. A. ir V. K. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-758/2018 pagal ieÅ¡kovės UAB „Edena“ ieÅ¡kinį atsakovams E. A. (iki santuokos nutraukimo pavardė – U.) ir V. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                                            I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Edena“ ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. rugsėjo 4 d. tarp atsakovų E. U. (dabar A.) ir V. K. sudarytÄ buto, 61,77 kv. m. bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. 1918, ir taikyti restitucijÄ â€“ atsakovės nuosavybėn grÄ Å¾inti butÄ bei nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ UAB „Edena“ reikalavimams patenkinti, prašė priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ 2012 m. kovo mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį buvo pareikÅ¡ti atsakovei E. U..

Å iame ikiteisminiame tyrime UAB „Edena“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį patirtai 11 793,26 eurų (40 719,78 Lt) žalai atlyginti. Ikiteisminio tyrimo pabaigoje ir 2015-04-03 UAB „EdenÄ â€œ atstovei susipažinus su ikiteisminio tylimo medžiaga paaiÅ¡kėjo, kad taikant areÅ¡tÄ ikiteisminiame tyrime E. U. (dabar A.) iÅ¡ esmės jokio turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nebeturi. Nekilnojamojo turto registre patikrinus E. A. valdomÄ turtÄ , paaiÅ¡kėjo, kad 2013-09-16 atsakovė, jau žinodama apie jai nepalankiÄ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-03-06 Specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11-1992 dėl buhalterinių dokumentų klastojimo, perleido savo nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), V.

K.. Teigė, kad atsakovų 2013-09-16 sudaryta sutartis dėl buto perleidimo yra tariamas sandoris. Atsakovė, žinodama, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl jos, kaip buvusios vadovės, veiklos teisėtumui iÅ¡tirti ir kad ieÅ¡kovė sužinojusi, jog atsakovė, klastodama buhalterinius dokumentus, pasisavino ieÅ¡kovės teises, neabejotinai reikÅ¡ jai reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, pardavė butÄ . Tuo siekė iÅ¡vengti ieÅ¡kovės reikalavimų, pareikÅ¡tų ikiteisminiame tyrime dėl žalos atlyginimo, vykdymo, nes kito turto, į kurį galima nukreipti žalos atlyginimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi.

Sandorio Å¡alių valia nėra tikra, ji neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų, o atsakovų sudaryta sutartis atima galimybę ieÅ¡kovui nukreipti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės E. A. nekilnojamÄ jį turtÄ . Todėl minėtas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės interesus. Atsakovė 2014-02-06 gyvenamÄ vietÄ deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini), t.y name , kuris priklauso nuosavybės teise buto pirkėjui- atsakovui V. K., tačiau atsakovė E. A. visÄ laikÄ gyveno ir tebegyvena parduotame bute, kÄ patvirtina, jog ji korespondencijÄ priima Å¡iuo adresu(įskaitant praneÅ¡iumus ikiteisiminiame tyrime ir teisme nagrinėjamoje baud.byloje).Nurodo, kad sutarties sudarymas nebuvo privalomas sandoris atsakovams, nes sutartis sudaryta tik po to, kada atsakovė sužinojo apie jai nepalankiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , sutarties sudarymas yra tik bÅ«das apsunkinti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ar panaikinti priverstinio ieÅ¡kovo patirtos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybę pagal ikiteisminiame tyrime pareikÅ¡tus reikalavimus.

V. K. nebuvo atsitiktinis buto pirkėjas, atsakovus neabejotinai sieja artimi santykiai, iÅ¡ atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad V. K. 2009-12-10, t.y. dar iki ginčijamo sandorio sudarymo yra pervedęs atsakovei piniginių lėšų, norts atsakovė deklaravo gyvenamÄ vietÄ atsakovo name, tačiau gyvena parduotame. Apie ieÅ¡kovės teises pažeidžiantį sandorį sužinojo 2015-04-03 ieÅ¡kovės atstovei susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl senaties terminas nepraleistas.

                                              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas. Teismas pripažino negaliojančia pirkimo-pardavimo 2013-09-04 sutartį tarp pardavėjos E. U. (dabar A.) ir pirkėjo V. K., kuria pardavėja pardavė, o pirkėjas nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 61,77 kv. m. bendro ploto, 49 000 litų, vidutinė rinkos vertė, pirkimo-pardavimo kaina 19 000 litų, ir taikė restitucijÄ bei nukreipė į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės UAB „Edena“ reikalavimams patenkinti.

Taikytas Å¡ioje byloje Visagino miesto apylinkės teismo 2015-10-12 nutartimi laikinÄ sias apsaugos priemones: teismas paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei po 160 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad atsakovai sudarė Pirkimo-pardavimo 2013-09-04 sutartį, kuria pardavėja pardavė, o pirkėjas nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 61,77 kv. m. bendro ploto, 49 000 litų (dabar 14 191,38 Eur) vidutinė rinkos vertė, pirkimo-pardavimo kaina 19 000 litų (dabar 5502,78 Eur).

Sutartyje nurodyta, kad kainÄ 19 000 litų pirkėjas pardavėjui sumokėjo prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, tačiau aplinkybės, susijusios su apmokėjimu(pinigais) E. A. ir V. K. aiÅ¡kiai nepatvirtino, nenurodė kaip ir kada buvo perduoti ir ar iÅ¡ viso buvo perduoti pinigai. Nustatė, kad 2013-03-06 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-1992(12) konstatuota, kad UAB „Edena“ kasos iÅ¡laidų orderiuose (orderių numeriai nurodyti) eilutėse „gavėjo paraÅ¡as“ B.

H. U. vardu pasirašė vienas asmuo – E. U.; FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2014-09-30 iÅ¡vadoje Nr. 5-1/113 Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Edena“ Å«kinės finansinės veiklos, nurodyta, kad 2007 – 2009 metais UAB „Edena“ direktorė E. U. aplaidžiai vykdė įmonės buhalterinę apskaitÄ , klastodama paraÅ¡us nepagrįstai iÅ¡ kasos ėmė lėšas, sumažintom kainom be pagrindo pardavinėjo įmonės turtÄ , tuo padarė žalÄ ir nuostolius įmonei.

Vien suklastojusi paraÅ¡us ir be gavėjo paraÅ¡o iÅ¡ įmonės buvo paimta 40 719,78 litai (11793,26 Eur). Teismas sprendė, kad įvertinus, jog 2015 m. kovo 31 d. buvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-1-000385-12 E. U. 11 793,26 Eur dydžio, manytina, kad ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai ieÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ kreditorinį reikalavimÄ atsakovei ir atsakovė apie tai žinojo, nes ikiteisminiame tyrime buvo supažindinta su ekspertų iÅ¡vadomis. Žinojimo prezumpcijÄ patvirtina ir tai, kad teismų ji buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, dėl aukščiau minėtų kasos pajamų orderių suklastojimo bÅ«du 40 719,78 litų pagrobimo, nes E. A. darydama nusikalstamÄ veikÄ Å¾inojo, kad neteisėtai savinasi pinigus iÅ¡ UAB „Edena“, o Å¡i įgyja teisę juos susigrÄ Å¾inti.

Pažymėjo, kad atsakovė neturėjo piniginių lėšų, jokio kito turto, iÅ¡skyrus perleistÄ butÄ , į kurį galima bÅ«tų nukreipti kreditorinio reikalavimo patenkinimÄ .Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė esant visas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje sÄ lygas, reikalingas nuginčyti sandorį pareiÅ¡kiant actio Pauliana ieÅ¡kinį. Ä®vertinęs atsakovų paaiÅ¡kinimus apie buto pirkimo privalomumÄ , jo kainos nustatymÄ , kainos mokėjimo bÅ«dÄ ir dydį, kurio bylos nagrinėjimo metu jie neatskleidė, atsakovų veiksmus po sandorio sudarymo, sprendė, kad sandorio Å¡alys nėra sÄ Å¾iningos, atsakovė po Å¡io sandorio tapo nemoki.

Pripažino, kad ieÅ¡kovė nepraleido vienerių metų senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nes ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nepraėjus vienerių metų terminui nuo to momento, kai sužinojo apie sudarytÄ sandorį, taip pat ėmėsi visų galimų teisėtų priemonių, kad užtikrinti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ . Atsižvelgė į tai, kad iki sandorio sudarymo buvo praÅ¡oma teismo civilinėje byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, praÅ¡ymas buvo netenkintas; ieÅ¡kovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ ir tik tyrimo eigoje sužinojo apie sudarytÄ sandorį.

                                  III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai Apeliaciniu skundu atsakovai E. A. ir V. K. praÅ¡o panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Kadangi Å¡iuo atveju nėra preziumuojamas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmeniui nereikia įrodinėti savo sÄ Å¾iningumo.

Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis buvo pasidomėjęs apie atsakovės kreditorius, žinojo, kad ji turėjo įsipareigojimus tik AB DnB Nord bankui, todėl paskolino atsakovei pinigų skolai padengti, kad jos teisė disponuoti butu nebÅ«tų apribota. Todėl mano, kad atsakovo sÄ Å¾iningumas nebuvo paneigtas. Teigia, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurio pradžia siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis sužinojo apie sudarytÄ sandorį, bet ir su jo pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 m. kovo mėnesį, Visagino miesto aptlinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-6-758/2013 pagal ieškovės akcininko D. L. ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, ieškovė 2013-03-18, 2013-08-26 ieškiniuose neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto). Ieškovė jau 2012 m. kovo mėnesį manė, kad atsakovė pažeidė jos teises ir kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl tada ir atsirado pareiga aktyviai domėtis atsakovės turtu ir jos interesus pažeidžiančiu sandoriu.

Senaties terminas skaičiuotinas nuo sandorio sudarymo dienos (2013-09-04). Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti dėl ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ UAb „Edena“ praÅ¡o skundo netenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir įmonei padaryta žala ėmė aiÅ¡kėti 2012 metais. IeÅ¡kovo buvęs akcininkas (ir buvęs atsakovės E. A. sutuoktinis) B. H. U. dar 2012 metų kovo mėnesį pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl jos, kaip buvusios ieÅ¡kovės vadovės, neteisėtais veiksmais padarytos žalos ieÅ¡kovui atlyginimo (vėliau minėtoje byloje pradinis ieÅ¡kovas buvo pakeistas dabartiniu ieÅ¡kovo akcininku D.

L.), sprendimas minėtoje byloje priimtas 2018 m. kovo 14 d. Byloje iÅ¡ karto buvo praÅ¡oma taikyti atsakovės atžvilgiu laikinÄ sias apsaugos priemones, tačiau jas taikyti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas atsisakė, vėliau civilinė byla buvo sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, atnaujinta tik kasacinei instancijai iÅ¡nagrinėjus atsakovės baudžiamÄ jÄ bylÄ . Ikiteisminiame tyrime įtarimai atsakovei taip pat buvo pareikÅ¡ti ir turto apribojimai pritaikyti tik po beveik trejų metų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, t.y. jau po to, kai atsakovė buvo davusi raÅ¡ysenos pavyzdžius, kelis kartus apklausta ir susipažinusi su jai nepalankia raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vada, iÅ¡ ko ji neabejotinai turėjo suprasti, kad be jau pareikÅ¡to ieÅ¡kinio civilinėje byloje gresia ir nauji ieÅ¡kovės turtiniai reikalavimai.

Taigi, dar iki pareiÅ¡kiant įtarimus ikiteisminiame tyrime ir taikant turtinius apribojimus ji perleido atsakovui vienintelį turtÄ , į kurį buvo galima nukreipti didelės vertės reikalavimo patenkinimÄ . Pažymi, kad atsakovus akivaizdžiai sieja artimi santykiai, atsakovė E. A. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ jau po buto pardavimo deklaruoja tai vienu, tai kitu atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto adresu, vien Å¡ioje byloje procesiniai dokumentai net kelis kartus buvo įteikti abiems atsakovams tÄ pačiÄ dienÄ , tuo pačiu adresu, tai (duomenys neskelbtini), tai parduotame bute, abiems atsakovams patvirtinant procesinių dokumentų gavimÄ savo paraÅ¡ais, o toks sutapimas atsakovams negyvenant kartu yra neįmanomas.

Ginčo sandoris atitinka CK 6.67 straipsnio 4 punkto sÄ lygÄ - įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija). Å alys negalėjo tiksliai įvardinti atsakovei suteiktos paskolos, už kuriÄ buvo perleistas butas, sumos, pripažino, kad buto rinkos vertė gerokai virÅ¡ijo atsakovei tariamai paskolintų pinigų sumÄ . Taigi, vertinant sandorio turinį, atsakovų paaiÅ¡kinimus, jų pripažinimÄ , kad sutarties tekstas ir turinys neatitiko tikrosios Å¡alių valios, atsakovų nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas CK 6.67 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Kita vertus, apeliantai apeliacinio skundo teiginiu „šalių sudaryta skolos perkėlimo sutartis buvo neatlygintinė, todėl atsakovės nesÄ Å¾iningumas nėra bÅ«tina actio Pauliana tenkinimo sÄ lyga“ patys patvirtina, kad sudarė neatlygintinÄ sandorį, todėl CK 6.66 straipsnio 2 dalies pagrindu sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Atsakovas kaip sÄ Å¾iningas įgijėjas neabejotinai bÅ«tų sugebėjęs ne tik įrodyti suteiktos paskolos sumÄ , pinigų perdavimo faktÄ , nurodyti, už kokiÄ sumÄ Ä¯sigijo butÄ iÅ¡ atsakovės, kokiÄ ir buto kainos dalį sumokėjo atsakovei ir kada, bet ir elgdamasis rÅ«pestingai ir apdairiai nebÅ«tų dangstęs paskolos dengimo teisinių santykių jų turinio ir vertės neatitinkančiu pirkimo pardavimo sandoriu.

Kita vertus, atsakovui V. K. minėtų aplinkybių neįrodžius, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių sudarytas sandoris buvo tariamas ir negalioja (CK 1.86 str.).Atsakovė neįrodė nei vienos aplinkybės, tariamai patvirtinančios ginčo sutarties sudarymo bÅ«tinybę, pinigų skolinimosi bÅ«tinybę, savo sunkiÄ materialinę padėtį ir kita. Atsakovai nesugebėjo ne tik įrodyti tarpusavio paskolos santykių, bet nesugebėjo įvardinti net sumos, kuriÄ atsakovė pasiskolino, pinigų perdavimo fakto, nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kodėl buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, o ne paskolos dengimo sutartis, kodėl butas parduotas už dvigubai mažesnę, nei jo rinkos vertė, kainÄ , kodėl ginčo sutarties turinys neatspindi tikrosios Å¡alių valios.

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai painiojosi ir skirtingai aiÅ¡kino ar buvo sumokėtas buto kainos ir atsakovės įsiskolinimo skirtumas - atsakovė teigė, kad pardavusi pinigų negavo (vėliau patikslino, kad kažkiek gavo, bet negalėjo įvardinti sumos), atsakovas teigė, kad skirtumÄ sumokėjo, bet negalėjo įvardinti sumos. Visos Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad tarp atsakovų nebuvo susiklostę nei paskoliniai, nei pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, nei vienos iÅ¡ Å¡ių aplinkybių jie neįrodė, todėl tai turi bÅ«ti atitinkamai vertinama ne tik atsakovų sÄ Å¾iningumo kontekste, bet apskritai ginčo sutartis vertintina kaip tariamas sandoris.2015-04-03 UAB „Edena“ atstovei susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paaiÅ¡kėjo, kad taikant areÅ¡tÄ ikiteisminiame tyrime E. U. iÅ¡ esmės jokio turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nebeturi.

Patikrinus duomenis Nekilnojamojo turto registre, paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė perleido butÄ . Duomenys apie atsakovės sudaromus sandorius nėra vieÅ¡ai skelbiami, o atsakovai neinformavo ieÅ¡kovės apie sudarytÄ sandorį. Ginčo Å¡alis, kuri remiasi senatimi, turi įrodyti ne tik tai, kad reikalavimui taikoma senatis, bet ir tai, kad senaties terminas suėjo, tačiau apeliantai apsiriboja tik abstrakčiais teiginiais, kad senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento. Atsakovė E. A., bÅ«dama ieÅ¡kovės vadove, padarė didelės vertės žalÄ ieÅ¡kovei, yra už tai nuteista ir privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Žalos padarymo faktas buvo konstatuotas ir žala priteista Vilniaus apygardos teismo 2016-05-24 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-28 nutartį, po ko buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas ir pasitvirtino faktas, kad atsakovė jokio turto neturi. 2018 m. kovo 14 d. Utenos regiono teismo Visagino rÅ«mų sprendimas civilinėje byloje Nr.2-2-758/2018, kuriuo ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės taip pat priteistas žalos atlyginimas dar nėra įsiteisėjęs. IeÅ¡kovė nuo pat pradžių savo pažeistas teises gynė teisėtomis priemonėmis, todėl atsakovei akivaivaizdžiai veikus neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai, ieÅ¡kovei negali bÅ«ti perkeliama neproporcinga, nelogiÅ¡ka, neįgyvendinama pareiga domėtis atsakovės asmeninių sandorių sudarymu tokiu bÅ«du, kad apie jų sudarymÄ bÅ«tų sužinoma nuo jų sudarymo momento.

       IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų iÅ¡samiai nebekartoja, pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra nustatytos dvi actio Pauliana reikÅ¡mingos sÄ lygos – nenustatytas atsakovo nesÄ Å¾iningumas ir praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo Å¡iuo aspektu, kartu pažymėdama, kad ieÅ¡kinys actio Pauliana instituto pagrindu netenkinamas, jei nustatoma, kad neegzistuoja nors viena sÄ lyga iÅ¡ nustatinėtinų sÄ lygų viseto.CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teimo iÅ¡vada, kad atsakovas V. K. buvo nesÄ Å¾iningas. Teigia, kad V. K. pasidomėjo apie atsakovės kreditorius ir žinojo, kad ji turi įsipareigojimus tik AB DnB Nord bankui.

Tam, kad jos teisė disponuoti bÅ«tu nebÅ«tų apribota , jis paskolino atsakovei pinigų skolai padengti. Mano, kad atsakovo sÄ Å¾iningumas nebuvo paneigtas, atsakovas nėra E. A. giminaitis, todėl nėra nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalį.Atlygintinį sandorį ginčijant CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises.

Asmens sÄ Å¾iningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumÄ apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiÅ¡kinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys. SÄ Å¾iningu gali bÅ«ti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

Tokie duomenys gali bÅ«ti gaunami iÅ¡ pokalbio su turtÄ parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iÅ¡ registrų, kitų Å¡altinių (oficialių ar privačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ , kuris, palyginti su skolininko nesÄ Å¾iningumu, gali bÅ«ti ne taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas, nereikalaujama, kad jo žinojimas bÅ«tų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015; kt.).

Atidus ir rūpestingas asmuo turėtų pasidomėti, kaip baigėsi teisminiai ginčai dėl būsimos sandorio šalies įsipareigojimų (ne tik dėl sandoriu perleidžiamo turto), ar nėra įsipareigojimų, kuriems įvykdyti būtų panaudotas turtas kaip vienintelė skolininko įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, nors daiktinės teisės neapribotos specialia tvarka (turto areštu, įkeitimu, hipoteka).Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų.

Nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ užtenka, kad Å¡is reikÅ¡tųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumÄ , t. y. nebuvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. SÄ Å¾iningumo principas turi bÅ«ti derinamas su teisingumo ir protingumo principais. Dėl to tokiais atvejais, kai, pvz., trečiasis asmuo įsigyja iÅ¡ skolininko turtÄ už gerokai mažesnę kainÄ nei reali Å¡io turto rinkos vertė, laikytina, kad jis nebuvo pakankamai apdairus, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡i vertės neatitiktis jam galėjo bÅ«ti žinoma, todėl negali bÅ«ti pripažintas sÄ Å¾iningu turto įgijėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieÅ¡kinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieÅ¡kinio institutų taikymo apžvalga).CK 6.67 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. IeÅ¡kovė sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ grindžia tuo, kad atsakovai galimai kartu gyvena, kÄ patvirtina aplinkybės, jog atsakovė E. A. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ jau po buto pardavimo deklaruoja tai vienu, tai kitu atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto adresu, vien Å¡ioje byloje procesiniai dokumentai net kelis kartus buvo įteikti abiems atsakovams tÄ pačiÄ dienÄ , tuo pačiu adresu, tai (duomenys neskelbtini), tai parduotame bute, abiems atsakovams patvirtinant procesinių dokumentų gavimÄ savo paraÅ¡ais, o toks sutapimas atsakovams negyvenant kartu yra neįmanomas.

Apeliantai teisingai nurodo, kad jie nėra nei sutuoktiniai, nei artimi giminaičiai ir dėl to tiesiogiai CK 6.67 straipsnio 1 punkte paminėta prezumpcija negali bÅ«ti taikoma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovų santykiai yra artimi ir esant artimais ryÅ¡iais susijusių sandorio Å¡alių santykiams galima konstatuoti Å¡alių nesÄ Å¾iningumo požymį net ir netaikant paminėtos prezumpcijos. Artimi Å¡alių santykiai gali bÅ«ti vertinami kaip vienas iÅ¡ nesÄ Å¾iningumo požymių.

Todėl Å¡ios aplinkybės, kuriomis grindžiamas atsakovo nesÄ Å¾iningumas, vertintinos kitų bylos aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju preziumuotina, jog sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, nes įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ (prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija) (CK 6.67 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo-pardavimo 2013-09-04 sutartis tarp pardavėjos E. U. ir pirkėjo V.

K., kuria pardavėja pardavė, o pirkėjas nupirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 61,77 kv. m. bendro ploto, 49 000 litų (dabar 14 191,38 Eur) vidutinė rinkos vertė, pirkimo-pardavimo kaina 19 000 litų (dabar 5502,78 Eur). Teismas, iÅ¡klausęs atsakovų paaiÅ¡kinimus pažymėjo, kad atsakovai negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl butas buvo parduodamas žymiai žemesne nei rinkos kaina. Konstatavo, kad sandorio Å¡alių paaiÅ¡kinimai apie buto pirkimÄ privalomumÄ , jo kainos nustatymÄ , kainos mokėjimo bÅ«dÄ ir dydį, kurio bylos nagrinėjimo metu jie neatskleidė, atsakovų veiksmai po sandorio sudarymo, tai, kad atsakovė po Å¡io sandorio tapo nemoki, patvirtina, jog sandorio Å¡alys nėra sÄ Å¾iningos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad palyginus sutartyje nurodytÄ buto kainÄ bei vidutinę rinkos vertę akivaizdžiai matyti, kad butas parduodamas už ženkliai mažesnę kainÄ , nors nėra pateikta individualaus buto vertinimo ar kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad tikroji buto vertė buvo ženkliai mažesnė nei nurodoma vieÅ¡ajame registre. Nurodytas skirtumas leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog sandoriu butas parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainÄ , kas greta kitų aplinkybių teismo buvo pagrįstai įvertinta kaip sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodymas.

Atsakovai nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ paneigiančių įrodymų, todėl ginčo sandorio Å¡alys negali bÅ«ti pripažįstamos sÄ Å¾iningomis. Vien tik apeliantų teiginys, kad atsakovas domėjosi, ar atsakovė neturi įsiskolinimų, kad jai teikė paskolÄ skolos bankui padengimui nepaneigia nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos.Kaip nepagrįstus kolegija vertina ir apeliantų argumentus, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, nes jis skaičiuotinas nuo sandorio sudarymo.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). IeÅ¡kovei nurodžius, kad apie ginčijamÄ sandorį sužinojo ieÅ¡kovės atstovė po to, kai 2015-04-03 susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tik tada paaiÅ¡kėjo, jog taikant areÅ¡tÄ ikiteisminiame tyrime E. U. iÅ¡ esmės jokio turto, į kurį galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nebeturi, atsakovams nepateikus įrodymų, kad ieÅ¡kovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie jos teises pažeidžiantį sandorį anksčiau, ieÅ¡kinio senaties eigos termino pradžia skaičiuotina nuo 2015 metų balandžio mėnesio.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės nurodytÄ sužinojimo apie ginčijamÄ sandorį laikÄ , tai yra 2015 metų balandžio mėnesį, į tai, kad ieÅ¡kinys teisme pareikÅ¡tas 2015-10-09, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino.Dėl kitų apeliantų argumentų apeliacinės instancijos teismas iÅ¡samiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio apeliacinio skundo motyvais keisti ir naikinti nėra pagrindo.      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Utenos apylinkės teismo Visagino rÅ«mų 2018 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistu.             Teisėjai                                                                                          Margarita Dzelzienė                                                                                                                   Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                        Birutė Jonaitienė