2016-12-21 Nr. AB-24510-3-61-3-02337-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-838-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02337-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Teisingumo ministerijos, priteisti 9 580,02 Eur turtinei ir 82 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 8 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus pateikė skundą, tačiau jis atitiko ne visus ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2016 m. liepos 25 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus pateikė skundą, tačiau jis atitiko ne visus ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

II. Pareiškėjas E. K. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nurodo, kad pareiškėjo teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, todėl jos negalima riboti motyvuojant tuo, kad skundo formuluotės yra nesuprantamos ar skundo apimtis per didelė. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip „formalų priekabiavimą siekiant išvengti prievolės nagrinėti bylą“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr. 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Akcentuotina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr. 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis).

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-496/2011, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011)

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Teisingumo ministerijos, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nustatė pareiškėjui terminą nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti.

Minėtoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas tiksliai nesuformulavo faktinio skundo pagrindo. Be to, pareiškėjas skunde dėsto aplinkybes, kurios nėra susijusios su pareiškėjo skundu (pavyzdžiui, nurodomos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pažymos surašytos iki pareiškėjo kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įpareigotas tiksliai, aiškiai ir konkrečiai suformuoti skundo pagrindą atsižvelgiant į valstybės civilinės atsakomybės taikymo pagrindus, t. y. nurodyti neteisėtus veiksmus, patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriais grindžiamas skundas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundo turiniu, sprendžia, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš esmės kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų (ploto reikalavimo, sanitarinio mazgo įrengimo, higienos normų reikalavimų nesilaikymo, higienos priemonių neišdavimo ir kt.). Tuo tarpu Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2016 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį pareiškėjui, kadangi sprendė, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas iš esmės atitinka minimalius ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių keliamus reikalavimus, kad teismas galėtų spręsti jo priėmimo klausimą, kadangi pareiškėjas aiškiai įvardijo administravimo subjektą, veiksmus, kuriais šis viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidė jo teises ir įstatymų saugomus interesus, bei pasirinko konkretų savo pažeistų teisių gynimo būdą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr. 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde, be kita ko, suformulavo reikalavimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir Teisingumo ministerijos priteisti 9 580,02 Eur turtinei ir 82 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodė teisės aktų nuostatas, iš kurių kildina savo reikalavimus, aiškiai nurodė, iš ko kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, kaip ji pasireiškė ir į ką yra nukreiptas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Taigi pareiškėjas skunde pakankamai aiškiai suformulavo ginčo dalyką, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės tinkamai nemotyvavo, kodėl nagrinėjamu atveju neįmanoma pradėti bylos teisenos remiantis tomis aplinkybėmis ir tais įrodymais, kuriuos nurodė ir pateikė pareiškėjas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundo trūkumai nesudaro kliūčių bylos nagrinėjimui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino aptariamų skundo trūkumų, bei nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina, grąžinant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą šiam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė