a9f56c14-a89d-4e49-8124-c696bb8adefc · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                 Pranešėja: B. Simonaitienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-41-372/2014Teisėja E. Kavaliauskienė                                                      Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00281-2013-9                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 121.;121.21. (S)                                                                                                                                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Å iauliai          Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2886-797/2013 pagal ieÅ¡kovo UAB „General Financing“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

J. dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.          Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Ginčo esmė  IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 22728,70 Lt mokėtinų įmokų, 34,14 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 22763,84 Lt, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodė, kad tarp Å¡alių 2009-07-04 buvo sudarytas vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoris Nr. 1 ir 2012-05-11 finansavimo sandoris Nr. 2, pagal kuriuos ieÅ¡kovas iÅ¡ viso atsakovui suteikė 14599,23 Lt vartojimo kreditÄ iki 2017-05-15. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Pagal sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti atsakovo sumokėti visas pagal sutartį mokėtinas įmokas, delspinigius, iÅ¡laidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu bei skolos administravimu. 2013-02-22 dienai atsakovo skola bendrovei sudaro 22728,70 Lt mokėtinų įmokų ir 34,14 Lt delspinigių.

Atsakovas pagal finansavimo sandorį Nr. 1 yra atsiskaitęs, jo įsiskolinimas susidarė pagal finansavimo sandorį Nr.

2. Sutarties sudarymo metu pats atsakovas nurodė, kad jis neturi jokių finansinių skolų bankams, lizingo bendrovėms, greitųjų kreditų bendrovėms bei kitiems paskolas ar atlygintines paslaugas teikiantiems subjektams, o jo finansinius įsipareigojimus sudaro 52,00 Lt per mėnesį mokamos įmokos, todėl atsakovo mokumo vertinimo metu nebuvo aplinkybių, kurios leistų suabejoti atsakovo mokumo galimybėmis bei pareigingumu. Atsakovo 397,00 Lt mėnesinė įmoka sutarties sudarymo metu neviršijo 40 proc. atsakovo gaunamų pajamų, ko ir reikalauja Lietuvos bankas.

Sutartyje yra numatyti 0,05 proc. delspinigiai, kurių dydis atitinka Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatytus reikalavimus. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas turėtų įvertinti sutarties teikiamos naudos bei kainos, kuriÄ atsakovas privalo mokėti, santykį ekonominių interesų pažeidimo aspektu; ar palÅ«kanos su sandorio sudarymo mokesčiu nevirÅ¡ija pačios suteiktos paskolos sumos; delspinigių normÄ . Taip pat atsakovas nurodė, kad teismas turėtų nustatyti ar savo veiksmais ir neveikimu kreditorius nepažeidė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6 str.

įtvirtinto sÄ Å¾iningos verslo praktikos principo. Ä® UAB „General Financing” atsakovas kreipėsi dėl sunkios finansinės padėties, tikėdamasis gauti 2000,00 Lt paskolÄ jau turimų kreditų pratęsimui. IeÅ¡kovo atstovei pasakius apie galimybę suteikti 10700,00 Lt dydžio kreditÄ , atsakovas tokio dydžio kreditÄ ir paėmė. Nurodo, kad taip pasielgė, nes manė, jog paėmęs kreditÄ , sumokės jau turimus kreditus ir galės ramiai bei laiku mokėti mėnesio įmokas ieÅ¡kovui po 397,00 Lt per mėnesį.

Tačiau po paskolos paėmimo, atsakovo finansinė situacija dar labiau komplikavosi, gautos paskolos neužteko visiems įsipareigojimams padengti. Atsakovas piktybiÅ¡kai nevengė mokėti įmokų, bandė tartis su visais kreditoriais dėl iÅ¡simokėjimo dalimis galimybių. Ä® ieÅ¡kovÄ kreipėsi 2012-09-20 suraÅ¡ytu registruotu laiÅ¡ku, kuriame paaiÅ¡kino savo padėtį ir prašė rasti kompromisÄ dėl geranoriÅ¡ko skolos sumokėjimo, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakymo negavo. Mano, kad buvo pažeisti jo ekonominiai interesai, kadangi ieÅ¡kovas, suteikdamas jam 10700,00 Lt dydžio kreditÄ , nesilaikė atsakingo skolinimo principo, nes atsakovas buvo finansiÅ¡kai nepajėgus ne tik grÄ Å¾inti naujai iÅ¡duodamÄ paskolÄ , bet ir padengti turimus įsipareigojimus.

Ä®monė, kuri verčiasi skolinimu ir Å¡i veikla sudaro pagrindinę jos veiklos dalį, yra laikoma finansų įstaiga, kuri, turėdama tokį statusÄ privalo finansines paslaugas teikti atsakingai, o kitu atveju – prisiimti atsakomybę už savo neveikimÄ ir rizikos nevertinimÄ . II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė   Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo R. J. ieÅ¡kovui UAB „General Financing“ 16000,00 Lt mokėtinų įmokų, 35,14 Lt delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 16035,14 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-01-16, iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 481,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad nors atsakovas į ieÅ¡kovÄ kreipėsi dėl 2000,00 Lt paskolos, nes norėjo sumokėti turimų paskolų pratęsimus, tačiau Å¡ios nurodytos aplinkybės niekaip nepagrindė ir raÅ¡ytinių įrodymų apie įsiskolinimus kitiems kreditoriams iki 2012-05-11 sandorio Nr.2 pasiraÅ¡ymo, nepateikė.           Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė, jog prieÅ¡ suteikiant kreditÄ , nustatyta vertinimo sistema įvertino atsakovo Å¡eiminę padėtį, gaunamÄ atlyginimÄ , turimus įsipareigojimus, turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovo finansiniai įsipareigojimai yra tik 52,00 Lt per mėnesį.

Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, jog, pasiraÅ¡ant sandorį Nr. 2 ir suteikiant 10700,00 Lt vartojimo kreditÄ , ieÅ¡kovui dėl atsakovo mokumo abejonių nekilo, o 397,00 Lt mėnesinė įmoka sutarties sudarymo metu nevirÅ¡ijo 40 proc. nuo atsakovo gaunamų pajamų, ko ir reikalauja Lietuvos bankas, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad ieÅ¡kovas nesilaikė atsakingo skolinimo principo.Teismas nustatė, kad atsakovas, susipažinęs su sandorio Nr. 2 specialiosiomis sÄ lygomis, turėjo galimybę atsisakyti sudaryti sutartį dėl per didelės sutarties kainos, tačiau to nepadarė.

Atsakovas, po sutarties sudarymo galėjo pasinaudoti ir kita jam, kaip vartotojui, suteikta teise, t. y. teise atsisakyti vartojimo kredito sutarties, tačiau to taip pat nepadarė. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas nėra atsakingas už atsakovo nerÅ«pestingÄ elgesį skolinantis, nes atsakovo veiksmai, prisiimant vis naujus įsipareigojimus, sukėlė jam neigiamus padarinius, už kuriuos jis pats ir atsakingas. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas informuodavo atsakovÄ apie susidariusį įsiskolinimÄ ir siekė ginÄÄ iÅ¡spręsti derybų bÅ«du.

Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė palÅ«kanų dydį sutartyje, dar nereiÅ¡kia, kad palÅ«kanų dydis yra protingas ir pagrįstas bei kad sutartyje ieÅ¡kovo nustatytų palÅ«kanų dydis yra ieÅ¡kovo nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti 25,001 procentų dydžio mėnesio palÅ«kanas ignoravo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus.Teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo aplinkybes ir tai, kad sudarydamas vartojimo kreditÄ ieÅ¡kovas didelių iÅ¡laidų ir laiko sÄ naudų nepatyrė, sprendė, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka vartojimo sutarčių teisinio reglamentavimo, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų, todėl bendrÄ vartojimo kredito kainÄ sumažino iki 16 000,00 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „General Financing“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013-08-23 sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieÅ¡kinio dalis dėl 6728,70 Lt nepriteistos įmokų skolos dalies bei nepriteistų dalies 202,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį toje dalyje tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais:Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoryje Nr. 2 nustatytÄ palÅ«kanų normÄ (25,001 proc.) ignoravo LR vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio nuostatas.

Teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 318,25 proc. dydžio bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ , iÅ¡ esmės yra klaidinga ir įrodo, kad teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei neteisingai pritaikė materialiÄ sias teisės normas. Sandorio Nr. 2 Specialiųjų sÄ lygų II.B „Finansavimo sÄ lygos“ dalyje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 44,261 proc. Sandorio Nr. 2 Bendrųjų nuostatų pirmoje dalyje nurodyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos sÄ voka atitinka LR Vartojimo kredito įstatyme nurodytai bendros vartojimo kredito kainos metinės normos sÄ vokai.

Atsižvelgiant į tai, kad palÅ«kanos yra įskaitomos į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ , į tai, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra bendra vartojimo kredito kaina, iÅ¡reikÅ¡ta metiniu procentų dydžiu, teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas taiko 25,001 proc. dydžio mėnesio palÅ«kanų normÄ yra iÅ¡ esmės klaidinga.Teismas nepagrįstai į bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ Ä¯skaitė ir delspinigių normÄ . Netesybos ir palÅ«kanos yra skirtingi prievolių teisės institutai.

Delspinigiai nėra ir negali bÅ«ti įskaityti į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ . Teismas, sumažindamas ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti nesumokėtas įmokas, nepagrįstai vadovavosi CK 6.188 str. Atsakovui buvo suteiktos visos galimybės iÅ¡nagrinėti visas Sandorio Nr. 2 sÄ lygas, suteiktas protingas terminas apsispręsti dėl Sandorio Nr. 2 sÄ lygų. Atsakovas patvirtino, jog prieÅ¡ sutarties sudarymÄ turėjo galimybę susipažinti su visomis sutarties sÄ lygomis ir su jomis susipažino. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas didelių iÅ¡laidų ar laiko sÄ naudų nepatyrė, nes sandoris Nr. 2 buvo sudarytas sandorio Nr. 1 pagrindu yra klaidinga ir nemotyvuota.

IeÅ¡kovas informavo teismÄ , kad atsakovas pagal sandorį Nr. 1 yra visiÅ¡kai atsiskaitęs ir, kad praÅ¡oma priteisti skola susidarė pagal sandorį Nr. 2, bei teikė visus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus dėl praÅ¡omos  priteisti  skolos  ir jos  dydžio.  Be  to,  pabrėžtina,  kad  asmeniui  kiekvienÄ Â Â kartÄ vertinantis/sudarant naujÄ sandorį, vertinimas vyksta iÅ¡ naujo, kaip pirmÄ kartÄ â€“ vertinami visi kliento įsipareigojimai, pajamos, tikrinami visi privalomi registrai, teikiami kontroliniai klausimai ir kt.

         Atsakovas R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013-08-23 dienos sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pats faktas, jog asmuo pasiraÅ¡o sutartį dar neįrodo, kad visos sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kiai suprantamos ir teisingos. Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių ar aplinkybių dažnai yra nelygiavertės, kadangi: skiriasi ieÅ¡kovo ir atsakovo profesiniai bei iÅ¡silavinimo statusai, atsakovui trÅ«ksta specialiųjų žinių apie teisės normas, įstatymus ir taikomus sutarties mokesčius, palÅ«kanas ar delspinigius, apie kuriuos raÅ¡oma sutartyse, – dėl to atsakovas gali klaidingai įvertinti savo galimybes bei suprasti visų sutarties sÄ lygų esmę skiriasi materialinė padėtis.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovas pats klaidina teismÄ savo praÅ¡omos priteisti sumos pagrindimu. PraÅ¡ydamas priteisti skolÄ teismui pats nurodo jog finansavimo sandoriu Nr. 2 taiko 25, 001 proc. palÅ«kanų normÄ , o apeliaciniame skunde jau teigia, jog taiko 44,261 proc. Vien faktas, kad bendrovė akcentuoja, jog ji laikosi Lietuvos banko ir LR vartojimo kredito įstatymo nustatytų reikalavimų vartojimo kreditų sutartims sudaryti, neraiÅ¡kia, kad taip yra iÅ¡ tikrųjų. IeÅ¡kovo kaltinimai, jog atsakovas vengė piktybiÅ¡kai mokėti įmokas ir nesitarė su banku dėl kitų skolos apmokėjimo galimybių yra iÅ¡ esmės klaidingi ir nepagrįsti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai  Apeliacinis skundas atmestinas.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).          Teismas pažymi, jog kai Å¡alys susitaria dėl palÅ«kanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 3, 4 dalys, CK 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar Å¡alių sutartos palÅ«kanos atitinka iÅ¡vardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobÅ«dį, padarytÄ sutarties pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumÄ , jos santykį su palÅ«kanų dydžiu.

Teismas turi užtikrinti prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Ä®vertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB „General Financing“ apeliacinio skundo argumentu, kad teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 318,25 proc. dydžio bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ . Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo Sandorio Nr. 2 Specialiųjų sÄ lygų 1 puslapio II.B „Finansavimo sÄ lygos“ dalyje yra aiÅ¡kiai nurodoma kokia yra suteikto vartojimo kredito kaina (nurodoma palÅ«kanų norma, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma, bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, tvarkymo mokestis ir t. t).

Minėtų sÄ lygų II.B „Finansavimo sÄ lygos“ dalyje taip pat yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro 44,261 proc. (41 b. l.). Sandorio Nr. 2 Bendrųjų nuostatų pirmoje dalyje „SÄ vokos“ yra paaiÅ¡kinta, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma yra bendra suma, kuriÄ atsakovas turi mokėti už suteiktÄ BendrÄ vartojimo kredito sumÄ , įskaitant palÅ«kanas ir su Bendros vartojimo kredito sumos suteikimu bei naudojimu susijusius mokesčius, iÅ¡reikÅ¡ta kaip metinis Å¡ios sumos procentas (Sandorio Nr. 2 1.14. p.) ir Å¡is aiÅ¡kinimas atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas (LR VKÄ® 2 str. 2 d. ir 3 d.).

         Teismas į bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ Ä¯skaitė ir delspinigių normÄ . Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tik tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Netesybos ir palÅ«kanos yra skirtingi prievolių teisės institutai, t. y. netesybos neatlieka mokėjimo už naudojimÄ si pinigais funkcijos.

Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su UAB „General Financing“ apeliacinio skundo argumentu, kad delspinigiai nėra ir negali bÅ«ti įskaityti į bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .              Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas, bendra vartojimo kredito kaina yra protinga, pagrįsta ir sÄ Å¾ininga, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra ne didesnė kaip 200 proc. (21 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Å¡alių sudaryto Sandorio Nr. 2 bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sudaro tik 44, 261 proc., t. y. penkis kartus mažesnė, nei maksimali įstatyme nustatyta protinga, pagrįsta ir sÄ Å¾ininga laikoma bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio nuostatas, nes taikė 318, 25 proc. dydžio bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

          Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) finansavimo sandoryje Nr. 2 nustatyta bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 44, 261 proc. yra labai didelė, neatitinkanti protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų vartotojo atžvilgiu. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).

Teismui bÅ«tina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valiÄ Ä¯tvirtintÄ Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas bÅ«tent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikiÅ¡kÄ veiklÄ ir užtikrinti aukÅ¡tesnę vartotojų teisių apsaugÄ vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje. Vartojimo kredito įstatymo 3 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs tÄ aplinkybę, jog atsakovas Å¡iuo atveju yra silpnesnioji sutarties Å¡alis, neturinti specialiųjų žinių, reikiamų tinkamai įvertinti ir suvokti sutarties sÄ lygas bei atsižvelgęs į tai, kad vartojimo kredito sutarties Nr. 3860316084 sandoris Nr.2 buvo sudarytas sandorio Nr.1 pagrindu, todėl ieÅ¡kovas didelių iÅ¡laidų ar laiko sÄ naudų nepatyrė, pagrįstai bendrÄ vartojimo kredito kainÄ sumažino iki 16 000,00 Lt.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Teisėjai                                                                                                   Danutė Burbulienė                                                                                                                Vytautas Kursevičius                                                                                                                Birutė Simonaitienė