a9f18d90-fea9-4e89-ba3d-cd82798ec7ba · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-935/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21946-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2; 2.1.7.5; 2.4.2.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės bei Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui, išteisintojo gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui, išteisintajam R.

S. B., vertėjai Nomedai Gritėnaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro (toliau – prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. B. buvo iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. R. S. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 26 d., apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio.

Tokiais savo veiksmais R. S. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo R. S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL dydžio (3700 Eur) baudÄ , į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikÄ (dvi paras), taikyti jam BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemonę trejiems metams, taikyti BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , ir iÅ¡ R.

S. B. iÅ¡ieÅ¡koti automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 1215 Eur.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo R. S. B. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, nepagrįstai suabejojo jų patikimumu. Prokuroras aiÅ¡kina, jog panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose teismai kaip tinkamÄ Ä¯rodymÄ asmens neblaivumui nustatyti yra pripažinę ir rezultatus gautus asmens neblaivumÄ alkotesteriu patikrinus tik vienÄ kartÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-289-895/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad baudžiamajame įstatyme numatytas požymis apsvaigimas nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nebÅ«tinai privalo bÅ«ti įrodytas tik laboratoriniu kraujo tyrimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018 yra konstatavęs, jog medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti, o alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

4. Prokuroras aiÅ¡kina, kad teismų praktikoje asmens neblaivumo nustatymas nesant galimybės atlikti medicininės apžiÅ«ros ar iÅ¡kilus abejonių dėl Å¡ios apžiÅ«ros rezultatų patikimumo, turi bÅ«ti paremtas įrodymų viseto vertinimu, kurie patvirtintų arba paneigtų Å¡iÄ aplinkybę. Tokiu bÅ«du, apsvaigimas nuo alkoholio asmeniui nustatomas ne tik atliekant asmens biologinės terpės bandinių tyrimus (kraujo tyrimus), bet ir liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Å i praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, kadangi asmens apsvaigimÄ siejant tik su kraujo tyrimo atlikimu, bÅ«tų sudaromos prielaidos kaltininkams pasiÅ¡alinus iÅ¡ įvykio vietos ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengus patikrinimo, iÅ¡vengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-40/2012 ir kt.).

5. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad neturint galimybės žinoti, kokie galėjo būti pakartotinio patikrinimo alkotesteriu ar kraujo tyrimų rezultatai, negalima pripažinti, jog R. S. B. veiksmuose buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymiai, neatitinka teismų praktikos.

6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad policijos pareigÅ«nė, tikrinusi R. S. B. alkotesteriu, kai jis buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , vadovavosi Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡u, jai kilus įtarimų, jog pristatytasis asmuo galimai yra apsvaigęs nuo alkoholio, o ne Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Be to, faktÄ , kad R. S. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ir kiti byloje užfiksuoti duomenys.

Pats R. S. B. neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus ir nurodė, kad klube iÅ¡gėrė tris taures viskio, liudytoja A. M. D. patvirtino, kad R. S. B. klube vartojo viskį, liudytojas V. S. telefonu pranešė, kad juodos spalvos automobilio „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai yra neblaivus, liudytojas O. M. (taksi vairuotojas) parodė, kad klientas pasakė važiuoti paskui R. S. B. vairuojamÄ automobilį, nes vairuotojas neblaivus, liudytojas S. L. nurodė, kad iÅ¡teisintasis buvo iÅ¡gėręs, policijos pareigÅ«nė R.

U. parodė, jog nuo pristatyto R. S. B. jautė alkoholio kvapÄ , policijos pareigÅ«nė 2019 m. gegužės 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl pareiÅ¡kimo nurodė, kad vyras, kuris kalbėjo angliÅ¡kai, jai sukėlė įtarimÄ , jog galimai yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti (ramstėsi į automobilį, trypčiojo, buvo neramus).

7. Prokuroras nurodo, kad R. S. B. 1,98 promilių neblaivumas buvo nustatytas praėjus beveik vienai valandai po to, kai jis vairavo automobilį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nepratusio vartoti alkoholio asmens organizme alkoholio koncentracija kraujyje per valandÄ vidutiniÅ¡kai sumažėja 0,15-0,2 promilių, o asmens, kurio organizmÄ veikia vaistai, ar piktnaudžiaujančio alkoholiu asmens alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniÅ¡kai 0,3-0,4 promilių per vienÄ valandÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-41-2013). Å iuo atveju alkoholio koncentracija R. S. B. kraujyje tuo metu kai jis vairavo transporto priemonę, galėjo bÅ«ti vertinama ir pagal nurodytÄ praktikÄ .

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kyla ir tais atvejais, kai asmeniui yra nustatomi neblaivumo požymiai, tačiau Å¡is asmuo vengia neblaivumo patikrinimo. Prokuroras yra įsitikinęs, kad, įvertinus byloje esančius duomenis, kaltinimas R. S. B. turi bÅ«ti keičiamas inkriminuojant tai, jog R. S. B. motorinę transporto priemonę vairavo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir jis vengė neblaivumo patikrinimo. Tokį kaltinimÄ pagrindžia byloje esantys duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog R. S. B. įvykio vietoje atsisakė pÅ«sti į alkotesterį.

9. Prokuroras pažymi, jog Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o 9 punkte yra numatyta veiksmų eiga, kurios privalo laikytis policijos pareigÅ«nai, jei vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo. Å io apraÅ¡o 9.1. ir 9.2. punktuose nurodoma, kad patikrinimo vengimo atveju policijos pareigÅ«nas įspėja asmenį, kad, siekiant užfiksuoti neblaivumo požymius, asmuo bus filmuojamas bei filmuoja asmenį, siekdamas užfiksuoti neblaivumo požymius, 9.3. punkte nustatyta, kad vengimas pasitikrinti neblaivumÄ užfiksuojamas nustatytos formos akte.

Å iuo atveju vaizdo įraÅ¡as buvo padarytas ir iÅ¡ jo matyti, jog R. S. B. atsisako tikrintis alkotesteriu, tačiau po Å¡io įvykio nebuvo užpildytas neblaivumo nustatyto aktas, kaip to reikalauja minėto apraÅ¡o 9.3. punktas. Vis tik po įvykio vyriausioji patrulė E. S. surašė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, jog vyras (t. y. R. S. B.) sukėlė įtarimÄ , kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti, taip pat informavo, kad asmuo atsisakė tikrintis neblaivumÄ . Policijos pareigÅ«nų nustatytus neblaivumo požymius patvirtino į policijos komisariatÄ pristatyto R.

S. B. alkotesteriu, praėjus beveik vienai valandai po vairavimo fakto, nustatytas 1,98 promilių girtumas. Taigi byloje užfiksuoti duomenys patvirtina tai, kad R. S. B. 2019 m. gegužės 25 d., apie 05.40 val., vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o atvykus policijos pareigūnams vengė neblaivumo patikrinimo.

10. Prokuroras nurodo, kad R. S. B. pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gegužės 26 d., apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

11. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

12. Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad R. S. B. 2019 m. gegužės 26 d., apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, prieÅ¡ tai naktiniame klube vartojęs alkoholį, vairavo automobilį. Vis tik vien Å¡ių aplinkybių nepakanka tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, kadangi pagal Å¡iÄ normÄ atsako tik toks asmuo, kuris vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad R. S. B. kiltų atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, yra bÅ«tina nustatyti tai, jog tuo metu, kai jis vairavo transporto priemonę, jo neblaivumas virÅ¡ijo baudžiamajame įstatyme nustatytÄ neblaivumo ribÄ .

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog R. S. B. vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus. Tokį manymÄ patvirtina paties R. S. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, iÅ¡ kurių matyti, kad prieÅ¡ vairuodamas automobilį jis naktiniame klube vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 43, 53, 126, t. 2, b. l. 108), liudytojos A. M. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ kurių matyti, jog R.

S. B. naktiniame klube vartojo alkoholį (t. 1, b. l. 195), liudytojos R. U. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, iš kurių matyti, jog nuo R. S. B. sklido alkoholio kvapas (t. 2, b. l. 18-19), alkotesterio kvituose bei patikros sertifikate užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., R. S. B. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 20, 19), žurnalo, kuriame buvo įregistruotas R. S. B. neblaivumo patikrinimo rezultatas, kopijoje užfiksuoti duomenys (t. 2, b. l. 9).

Vis tik net ir pasitvirtinus faktui, kad transporto priemonės vairuotojas buvo neblaivus, tačiau be jokių pagrįstų abejonių nenustačius jo neblaivumo lygio, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį yra negalima.

14. Nagrinėjamu atveju byloje iÅ¡ esmės kyla ginčas dėl to, ar galima vadovautis R. S. B. alkotesteriu atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, t. y., ar alkotesteriu atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatas gali bÅ«ti pripažįstamas įrodymu pagrindžiančiu faktÄ , kad R. S. B. neblaivumas buvo ne mažesnis nei 1,51 promilių. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad asmens, vairavusio transporto priemonę, apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis ir alkoholio kiekis jo kraujyje gali bÅ«ti nustatomas įvairiais teisės aktuose numatytais įrodinėjimo bÅ«dais.

Taip pat nekyla jokių abejonių, kad neblaivumo laipsnio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismai, nagrinėdami baudžiamÄ sias bylas, kuriose asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimÄ buvo tinkamai taikomos teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-289-895/2018).

15. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte yra nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai per tikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ . Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ .

Pažymėtina, kad Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o 5.5. punkte taip pat yra nurodyta, jog policijos pareigÅ«nas per tikrinimÄ nustatęs, jog įtariamo neblaivumu vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta ir dėl Å¡io fakto jokių ginčų nekyla, kad aptartų teisės aktų reikalavimų, tikrinant R.

S. B. neblaivumÄ , nebuvo laikomasi, t. y. R. S. B. neblaivumas alkotesteriu buvo patikrintas tik vienÄ kartÄ . R. S. B. neblaivumo tikrinimo alkotesteriu metu jo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo didesnė nei 1,51 promilių, tačiau jo neblaivumas nebuvo patikrintas pakartotinai, kaip nustatyta anksčiau aptartuose teisės aktų nuostatose. Manytina, kad pakartotinis asmens neblaivumo tikrinimas, kai pirmojo tikrinimo metu yra nustatomas 1,51 promilių ir didesnis neblaivumas, yra skirtas tam, jog bÅ«tų galima įvertinti tikrinimo metu gautų duomenų patikimumÄ , iÅ¡vengti klaidų, kurias gali nulemti naudojamų techninių priemonių atsitiktiniai gedimai ir pan.

Taigi šiuo atveju neblaivumo laipsnio nustatymo alkotesteriu rezultatai negali būti vertinami kaip patikimi duomenys, kurie be jokių abejonių patvirtina R. S. B. neblaivumo lygį.

16. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose teismai kaip tinkamÄ Ä¯rodymÄ asmens neblaivumui nustatyti yra pripažinę ir rezultatus, kurie buvo gauti asmens neblaivumÄ alkotesteriu patikrinus tik vienÄ kartÄ . Vis tik toks teiginys nėra visiÅ¡kai pagrįstas, kadangi apeliaciniame skunde nurodomuose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo sprendžiami klausimai susiję su tuo, ar neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai gali bÅ«ti pripažinti įrodymais nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje.

Čia taip pat pažymėtina, kad pareiga policijos pareigÅ«nams, esant nustatytoms sÄ lygoms, atlikti pakartotinį įtariamo neblaivumu asmens tikrinimÄ , atsirado tik nuo 2019 m. balandžio 1 d., o apeliaciniame skunde nurodomi procesiniai sprendimai buvo priimti egzistuojant kitokiam teisiniam reguliavimui, t. y., kai teisės aktuose policijos pareigÅ«nams nebuvo numatyta pareiga, esant konkrečioms sÄ lygoms, atlikti pakartotinį asmens neblaivumo patikrinimÄ .

17. Iš prokuroro apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad jis mano, jog neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų patikimumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į paties R. S. B., liudytojų parodymus bei kitus duomenis. Su tokiu teiginiu galima sutikti. Vis tik nei paties R. S. B., nei liudytojų parodymai nagrinėjamu atveju neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog iš tikrųjų transporto priemonės vairavimo metu R. S. B. neblaivumas buvo 1,51 ar daugiau promilių.

18. Pats R. S. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad būdamas naktiniame klube nuo 02.00 val. iki 05.00 val. išgėrė keturis „shotus“ viskio (t. 1, b. l. 43), pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad išgėrė tris „shotus“ viskio, įvykio metu nesijautė neblaivus (t. 1, b. l. 126-127), o apeliacinės instancijos teisme jis tvirtino, kad buvo išgėręs tris nedideles taures alkoholio, kurio stiprumo nurodyti negalėjo (t. 2, b. l. 108). Liudytoja A. M. D. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R.

S. B. naktiniame klube iÅ¡gėrė keturias stiklines viskio po 40 ml (t. 1, b. l. 195). Liudytojas V. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. S. B. neatrodė neblaivus (t. 1, b. l. 156), liudytojas O. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. S. B. tuo metu, kai išėjo iÅ¡ naktinio klubo, pagal iÅ¡vaizdÄ neatrodė neblaivus, jo vairuojamas automobilis važiavo tvarkingai (t. 1, b. l. 193), o liudytojas S. L. pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuo R. S. B. alkoholio kvapo nejautė, iÅ¡ kur sužinojo, jog jis neblaivus, nurodyti negalėjo (t. 1, b. l. 197).

Liudytoja R. U. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad ji jautė nuo R. S. B. sklindantį alkoholio kvapÄ , tačiau kitų neblaivumo požymių nepastebėjo, jis kalbėjo riÅ¡liai, pamatęs alkotesterio rodmenis pareiÅ¡kė, jog tokių rezultatų negali bÅ«ti (t. 2, b. l. 17-19). IÅ¡ liudytojos E. S. tarnybinio praneÅ¡imo turinio matyti, kad įtarimas dėl R. S. B. neblaivumo kilo, nes jo veiksmai buvo nekoordinuoti (ramstėsi į automobilį, trypčiojo, buvo neramus) (t. 1, b. l. 8). Tokias pačias aplinkybes, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė ir liudytojas T.

K. (t. 1, b. l. 55). Aptartų duomenų visuma, jÄ vertinant su Å¡io procesinio sprendimo 13 pastraipoje aptartais duomenimis, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, leidžia manyti, kad R. S. B. vairavo automobilį tuo metu, kai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau Å¡ie duomenys niekaip nepatvirtina, jog jo apsvaigimas nuo alkoholio buvo 1,51 ar daugiau promilių.

19. Prokuroro siÅ«lymas vertinti R. S. B. neblaivumÄ atsižvelgus į tai, kaip įprastai vidutiniÅ¡kai mažėja alkoholio koncentracija asmens kraujyje, yra nepagrįstas ir neracionalus. Visų pirma pažymėtina, kad tokiu atveju kaip atskaitos taÅ¡kÄ reikėtų vertinti R. S. B. patikrinimo alkotesterio rezultatus, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, Å¡ie rezultatai nagrinėjamu atveju nėra vertintini kaip patikimi, kadangi nebuvo laikomasi asmens neblaivumo nustatyto tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Be to, ir neturint specialių žinių yra aiÅ¡ku, kad vartojant alkoholį bei iÅ¡ karto po alkoholio pavartojimo jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik vėliau ji pradeda mažėti. Å iuo atveju pagal bylos duomenis negalima įvertinti, ar tuo metu, kai R. S. B. vairavo automobilį, alkoholio koncentracija jo organizme didėjo ir buvo pasiekusi tokiÄ ribÄ , kai kyla baudžiamoji atsakomybė. Tokį vertinimÄ bÅ«tų buvę galima atlikti, jeigu R. S. B. neblaivumas alkotesteriu bÅ«tų tikrinamas taip, kaip numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

20. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, jog R. S. B. vairavo transporto priemonę, kai jo iÅ¡kvėptame ore buvo 1,98 promilės etilo alkoholio. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog R. S. B. po to, kai 2019 m. gegužės 26 d., apie 05.40 val., Vilniuje, Vokiečių gatvėje, ties pastatu Nr. 12, vairavo automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , tokiu bÅ«du vengė neblaivumo patikrinimo.

21. KET 17 punkte yra nustatyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3. punkte yra nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas – policijos pareigÅ«nų veiksmai, kai metrologiÅ¡kai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iÅ¡kvėptame ore esančiÄ etilo alkoholio koncentracijÄ nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai reikalavo R. S. B. pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu. Taigi R. S. B. privalėjo nedelsdamas paklusti tokiems reikalavimas ir juos vykdyti. Čia pažymėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo teisė pasirinkti neblaivumo patikrinimo laikÄ bei vietÄ , kelti reikalavimus, nesusijusius su alkotesterio naudojimo tvarka, su kurių įvykdymų bÅ«tų siejamas pareigos pasitikrinti neblaivumÄ vykdymas.

Tokios teisės numatymas iÅ¡ esmės padarytų objektyviai neįmanomu neblaivumo lygio nustatymÄ .

22. R. S. B. pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad policijos pareigÅ«nai reikalavo pasitikrinti neblaivumÄ , kadangi jiems buvo nurodyta, jog jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Jis policijos pareigÅ«nei paaiÅ¡kino, kad ji pati nematė, jog jis vairavo transporto priemonę. Be to, nurodė, kad visų prima turėtų bÅ«ti patikrintas asmenų, su kuriais anksčiau buvo kilęs konfliktas, neblaivumas. Tuomet policijos pareigÅ«nai pasakė, kad, jeigu jis nesitikrina neblaivumo, bus vežamas į policijos komisariatÄ .

Policijos komisariate jis pÅ«tė į alkotesterį (t. 1, b. l. 127). Apeliacinės instancijos teisme R. S. B. nurodė, kad jis klausė policijos pareigÅ«nų, kodėl tik jo neblaivumÄ nori tikrinti, jiems aiÅ¡kino, jog jie nematė, kad jis vairavo automobilį. Policijos pareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad privalo patikrinti jo neblaivumÄ , kadangi gavo informacijÄ , jog vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, taip pat nurodė, kad, jeigu nesitikrins neblaivumo, jis bus nuvežtas į policijos komisariatÄ . Policijos pareigÅ«nai neblaivumÄ tikrintis reikalavo tik vienÄ kartÄ , kai R.

S. B. buvo policijos automobilyje. Tuo metu, kai jis sėdėjo policijos automobilyje, A. M. D. pasakė, jog jis vykdytų visus policijos pareigÅ«nų reikalavimus, tačiau apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę nieko neminėjo. Policijos komisariate jis pÅ«tė į alkotesterį (t. 2, b. l. 107-108). Taigi iÅ¡ paties R. S. B. parodymų yra akivaizdžiai matyti, jog jis suprato, kodėl buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumÄ . Jis, policijos pareigÅ«nams pareikalavus, nesutiko tikrintis neblaivumo. Jo deklaruoti motyvai, dėl ko jis atsisakė tikrintis neblaivumÄ , buvo nesusiję su priežastimi, dėl kurios tokį patikrinimÄ buvo bÅ«tina atlikti.

Čia pastebėtina, kad R. S. B. aiÅ¡kinimai policijos pareigÅ«nams, jog jie patys nematė automobilio vairavimo fakto, todėl neva neturi pagrindo reikalauti tikrintis neblaivumÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tikrasis atsisakymo tikrintis neblaivumÄ motyvas buvo tai, kad R. S. B. nenorėjo, jog bÅ«tų nustatytas jo apsvaigimo nuo alkoholio lygis, kuris lemia nepageidaujamų neigiamų teisinių padarinių atsiradimÄ asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus.

23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog R. S. B. teiginius, kad įvykio vietoje tikrintis neblaivumÄ buvo siÅ«loma tik vienÄ kartÄ , jam nebuvo paaiÅ¡kintos teisinės atsisakymo tikrintis neblaivumÄ pasekmės, neatitinka tikrovės. IÅ¡ liudytojos E. S. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad R. S. B. atsisakė tikrintis neblaivumÄ , vis kaltino liudytojÄ ir jos kolegÄ rasizmu. Su R. S. B. buvo kalbama anglų kalba. Taip pat buvo bendraujama su R. S. B. drauge, jog Å¡i jam paaiÅ¡kintų situacijÄ , kas jam gresia, tačiau R.

S. B. vis tiek sakė, jog policijos pareigÅ«nai yra rasistai. Tuomet buvo iÅ¡kviestas kitas policijos ekipažas ir R. S. B. buvo nugabentas į policijos komisariatÄ (t. 1, b. l. 137). IÅ¡ liudytojos tarnybinio praneÅ¡imo, kuriame užfiksuotus duomenis liudytoja patvirtino teisiamojo posėdžio metu, turinio matyti, jog R. S. B. atsisakė tikrintis neblaivumÄ , motyvuodamas tuo, kad policijos pareigÅ«nai yra rasistai ir nemėgsta juodaodžių. R. S. B. kito policijos ekipažo buvo pristatytas į policijos komisariatÄ (t. 1, b. l. 8).

Liudytojas T. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad R. S. B. neigė, jog vairavo automobilį, atsisakė tikrintis neblaivumÄ , jam buvo paaiÅ¡kinta, kad žmonės matė automobilio vairavimo faktÄ , jis privalo pasitikrinti neblaivumÄ (t. 1, b. l. 138). IÅ¡ A. M. D. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad policijos pareigÅ«nai nurodė R. S. B. tikrintis neblaivumÄ , tačiau Å¡is atsisakė, kadangi pyko dėl įžeidinėjimų, manė, jog asmenų, su kuriais anksčiau vyko konfliktas, neblaivumas turėjo bÅ«ti tikrinamas pirmiau.

R. S. B. buvo įspėtas, kad tuo atveju, jeigu nesitikrins neblaivumo, jam grės baudžiamoji atsakomybė. Liudytoja pasikvietė R. S. B. atsisėsti ant galinės automobilio sėdynės ir paaiÅ¡kino jam situacijÄ . R. S. B. sutiko važiuoti pasitikrinti neblaivumÄ Ä¯ policijos komisariatÄ , tačiau su sÄ lyga, kad ir kitų asmenų, su kuriais anksčiau įvyko konfliktas, neblaivumas bus patikrintas (t. 1, b. l. 194-195 (teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡o laikas nuo 32.00 min. iki 34.00 min.)). Pastebėtina, jog iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki liudytojos teiginiai yra užfiksuoti ir nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ kopijoje (t. 1, b. l. 180).

IÅ¡ liudytojos R. U. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji nurodė, jog R. S. B. po to, kai buvo pristatytas į policijos komisariatÄ , atsisakė pÅ«sti į alkotesterį, sakė, jog nepÅ«s. Vėliau, kai liudytoja paaiÅ¡kino, kad pristatytiems asmenims privalu patikrinti neblaivumÄ , taip pat R. S. B. panelė, kuri tuo metu buvo kartu, pritarė procedÅ«rai, jis sutiko pasitikrinti neblaivumÄ . Liudytojai, atliekant darbines funkcijas, R. S. B. aiÅ¡kino, kad ji užsiima rasizmu. R.

S. B. pasirašė žurnale, kuriame buvo įregistruotas jo neblaivumo patikrinimo rezultatas, tačiau atsisakė pasiraÅ¡yti ant alkotesterio kvitų (t. 2, b. l. 17-19). IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, kad policijos pareigÅ«nai siÅ«lo R. S. B. pasitikrinti neblaivumÄ tuo metu, kai jis jau sėdi policijos tarnybiniame automobilyje, paklausus, kodėl jis tai turėtų daryti, nurodo, kad R. S. B. buvo vieÅ¡oje vietoje neblaivus, žmonės matė, jog jis vairavo automobilį. R. S. B. nesutinka tikrintis neblaivumo ir nurodo, kad neblaivumas turi bÅ«ti tikrinamas kitiems asmenims, kurie sakė, jog jis yra neblaivus.

Tuomet policijos pareigÅ«nai dar kartÄ paklausia, ar R. S. B. pÅ«s į alkotesterį, o Å¡is kategoriÅ¡kai atsisako tai daryti. Taigi iÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad R. S. B. buvo ne kartÄ iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kus reikalavimas pasitikrinti neblaivumÄ . FaktÄ , kad R. S. B. buvo reikalaujama pasitikrinti neblaivumÄ ir jam buvo paaiÅ¡kintos atisakymo tikrintis neblaivumÄ pasekmės dar iki to, kai jis buvo įsodintas į policijos pareigÅ«nų tarnybinį automobilį, patvirtina A. M. D. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad policijos pareigÅ«nai reikalavo pasitikrinti neblaivumÄ , paaiÅ¡kino tokio atsisakymo pasekmes, po to ji R.

S. B. dar kartÄ paaiÅ¡kino visÄ situacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies nuostatos nesusieja baudžiamosios atsakomybės taikymo pagal Å¡iÄ normÄ su asmens įspėjimu dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už neblaivumo patikrinimo vengimÄ .

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aplinkybė, kad R. S. B. sutiko, jog jo neblaivumas bÅ«tų patikrintas policijos komisariate, nepaneigia fakto, kad jis vengė pasitikrinti neblaivumÄ . Tuo labiau, kad iÅ¡ liudytojos R. U. parodymų yra matyti, jog jis ir policijos komisariate iÅ¡ pradžių atsisakė pÅ«sti į alkotesterį. Konstatuotina, kad visi R. S. B. veiksmai po to, kai jam pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡sakytas reikalavimas pasitikrinti neblaivumÄ , iÅ¡ esmės buvo nukreipti į vengimÄ vykdyti teisės aktuose numatytÄ pareigÄ .

25. Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta, Å¡io procesinio sprendimo 22-24 pastraipose, darytina iÅ¡vada, kad R. S. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį atsako ir tas, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

26. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė R. S. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje). Skirdamas R. S. B. bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, Å¡i veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, jis anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, R. S. B. yra skirtina BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta Å¡velniausia bausmė – bauda, kurios dydis yra nustatytinas artimas minimaliam Å¡ios bausmės dydžiui, skiriamam už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Būtent tokios bausmės paskyrimas, teisėjų kolegijos įsitikinimu, padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Taip pat R. S. B. yra skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš R. S. B. yra išieškotina automobilio (konfiskuotino turto) „Fiat Punto“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso kitam asmeniui, vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1215 Eur (t. 1, b. l. 18).

27. Pastebėtina, kad prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė iÅ¡ R. S. B. iÅ¡ieÅ¡koti 1470 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Vis tik nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti tokiÄ pinigų sumÄ apeliacinės instancijos teismas neturi teisės, kadangi apeliaciniame skunde to nebuvo praÅ¡oma, o asmens padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Tuo labiau, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-720/2003).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: R. S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 74 MGL dydžio (3700 Eur) baudÄ . Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtÄ bausmę įskaityti R. S. B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 26 d. 06.15 val. iki 2019 m. gegužės 27 d. 14.30 val. (dvi dienos) iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė mokėtina bauda yra 70 MGL (3500 Eur).

Paskirti R. S. B. BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. IÅ¡ R. S. B. iÅ¡ieÅ¡koti 1215 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis). LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis