a9f0ed6e-9923-4f41-9fef-41d963fbb905 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kinį atsakovui Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianÄiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , dÄl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys â uždaroji akcinÄ bendrovÄ âJumakaâ, uždaroji akcinÄ draudimo brokerių bendrovÄ âSocialinÄs garantijosâ. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ T. M. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianÄio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , 43 443 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Legislator headnote
AI generateda9f0ed6e-9923-4f41-9fef-41d963fbb905 · Lietuvos apeliacinis teismas: Ä®vertinÄs aplinkybes dÄl nežymaus laiko intervalo tarp dviejų sutarÄių galiojimo pabaigos ir pradžios, ilgalaikio tÄstinio Å¡alių bendradarbiavimo, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad realÅ«s Å¡alių ketinimai buvo tÄsti sutartinius santykius tomis paÄiomis sÄ lygomis. ApibendrinÄs Å¡ias iÅ¡vadas teismas konstatavo, kad draudimo sutartis iki apdraustojo mirties nepertraukiamai galiojo ilgiau kaip trejus metus. Tuo pagrindu atsakovo pozicijÄ dÄl nedraudžiamojo įvykio teismas pripažino nepagrįsta.
Full text
?CivilinÄ byla Nr.e2A-619-330/2018 Teisminio proceso Nr.2-55-3-01836-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.1; 3.3.1.14. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkriÄio 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos JanoviÄienÄs ir Gintaro PeÄiulio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianÄio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. e2-5184-653/2017 pagal ieÅ¡kovÄs T.
M. ieÅ¡kinį atsakovui Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianÄiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , dÄl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, tretieji asmenys â uždaroji akcinÄ bendrovÄ âJumakaâ, uždaroji akcinÄ draudimo brokerių bendrovÄ âSocialinÄs garantijosâ. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ T. M. kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianÄio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , 43 443 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovas (draudikas) su treÄiuoju asmeniu UAB âJumakaâ (draudÄju) sudarÄ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį. Apdraustuoju pagal Å¡iÄ sutartį buvo UAB âJumakaâ direktorius J. M.. Apdraustasis J. M. 2016 m. rugsÄjo 16 d. mirÄ, mirties priežastis â savižudybÄ. J. M. kraujyje rasta 0,47 proc. etilo alkoholio.
3. Atsakovas atsisakÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ vadovaudamasis Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (toliau tekste â Draudimo taisyklių arba Taisyklių) 5.1.22 punktu, pagal kurį nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriems įvykti turÄjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų ar stipriai veikianÄių vaistų vartojimas. Atsakovas 2017 m. birželio 5 d. sprendime konstatavo, kad apdraustojo J. M. neblaivumas turÄjo įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti. 2017 m. liepos 18 d. sprendime atsakovas nurodÄ, kad įvykis yra nedraudžiamasis ne tik Draudimo taisyklių 5.1.22 punkto, bet ir 5.1.11 punkto pagrindu, nes nÄra trejų metų nepertraukiamos draudimo apsaugos, kadangi laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. vasario 26 d. draudimo apsauga buvo nutrÅ«kusi.
4. IeÅ¡kovÄ su atsakovo sprendimais dÄl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nesutiko. PaaiÅ¡kino, kad dar nesibaigus draudimo apsaugai pagal draudimo liudijimÄ Nr. 770-2211608, kurios laikotarpis buvo nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2014 m. vasario 24 d., iÅ¡ draudimo brokerÄs buvo gauti dokumentai, patvirtinantys, kad draudÄja UAB âJumakaâ pateikÄ praÅ¡ymÄ pratÄsti draudimo sutarties galiojimÄ . BrokerÄ iÅ¡siuntÄ laiÅ¡kÄ atsakovui dÄl draudimo sutarties pratÄsimo. Atsakovas sutartį pratÄsÄ ir iÅ¡davÄ draudimo liudijimÄ Nr. 770-2213691 (laikotarpis nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2015 m. vasario 26 d.). Atsakovas pateikÄ ieÅ¡kovei 2017 m. rugpjÅ«Äio 11 d. pažymÄ , kuri patvirtina, kad draudimo sutartis tarp UAB âJumakaâ ir atsakovo galiojo nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 26 d. Å ios aplinkybÄs, ieÅ¡kovÄs nuomone, įrodo, kad draudimo apsauga galiojo nepertraukiamai trejus metus.
5. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovas neįvykdÄ prievolÄs laiku ir tinkamai iÅ¡duoti naujÄ draudimo liudijimÄ , todÄl negali Å¡ia aplinkybe vadovautis įrodinÄjant draudimo apsaugos galiojimo nutrÅ«kimÄ . IeÅ¡kovÄs teigimu, faktinÄs aplinkybÄs patvirtina, kad UAB âJumakaâ siekÄ, jog draudimo apsauga nenutrÅ«ktų ir praÅ¡Ä pratÄsti draudiminÄs apsaugos galiojimÄ , draudikas neprieÅ¡taravo pratÄsimui ir iÅ¡duodamas draudimo liudijimÄ nenurodÄ jokių pastabų, todÄl laikytina, kad tikroji sutarties Å¡alių valia buvo nenutraukti draudimo apsaugos. IeÅ¡kovÄs nuomone, atsakovo draudimo taisyklių 5.1.11 punktas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
6. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad atsakovo Draudimo taisyklių 5.1.22 punkto nuostata taikytina tik nelaimingo atsitikimo atveju, taÄiau negali bÅ«ti taikoma savižudybÄs atveju. IeÅ¡kovÄs aiÅ¡kinimu, atsakovas neįrodÄ, kad J. M. savižudybei įtakos turÄjo alkoholio vartojimas. Akcentavo aplinkybÄ, kad daugelyje Europos SÄ jungos valstybių, esant tokiai alkoholio koncentracijai kraujyje, asmenims leidžiama vairuoti transporto priemones, tokiu bÅ«du laikoma, kad žmogus gali ne tik objektyviai vertinti situacijÄ , bet gali valdyti padidinto pavojaus Å¡altinį.
7. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. NurodÄ, kad draudimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties požymių. Pagal Draudimo taisykles savižudybÄ laikoma nelaimingu atsitikimu. Pasak atsakovo, medicinos praktika rodo, jog alkoholis palengvina apsisprendimÄ savižudybei. Apdraustojo sÅ«nus ikiteisminio tyrimo metu davÄ parodymus, kad apdraustasis sirgo depresija, kad jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Atsakovui pareikalavus suteikti informacijÄ apie apdraustojo gydymÄ , ieÅ¡kovÄ tokios informacijos nesuteikÄ, tuo pažeisdama Draudimo taisykles.
8. Atsakovo vertinimu, savižudybÄ yra ilgalaikis ne vienerius metus trunkantis procesas, todÄl su draudÄja buvo susitarta dÄl laikotarpio, kuriam suÄjus bÅ«tų laikoma, kad apdraustasis neturÄjo tyÄinių ketinimų atimti sau gyvybÄ. Pateikti duomenys patvirtina, kad draudimo sutarÄių galiojimas nesudarÄ nepertraukiamos laike trejų metų sekos.
9. TreÄiasis asmuo UADBB âSocialinÄs garantijosâ su ieÅ¡kiniu sutiko, praÅ¡Ä jį tenkinti. NurodÄ, kad draudÄja UAB âJumakaâ nuo 2007 metų nepertraukiamai buvo lojalus atsakovo klientas, o J. M. ir jo Å¡eimos nariai nuolat buvo draudžiami nuo 2002 metų. TreÄiojo asmens žiniomis, J. M. 2014 m. vasario 24 d. ryte buvo nuvykÄs į draudimo bendrovÄ ir praÅ¡Ä atsiųsti draudimo liudijimus darbuotojų draudimui pratÄsti bei sÄ skaitÄ Ä¯mokoms sumokÄti. Tos dienos vakare praÅ¡yti dokumentai nebuvo gauti, todÄl J. M. kreipÄsi į draudimo brokerį. Brokeris kreipÄsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas pateikti naujus draudimo liudijimus pagal tas paÄias sÄ lygas ir pritaikyti nuolaidÄ už ilgametį draudimÄ . 2017 m. vasario 26 d. atsakovas pateikÄ draudimo liudijimų projektus. Brokeriui praÅ¡ant, draudimo liudijimai buvo gauti tomis paÄiomis sÄ lygomis bei pritaikius draudimo tÄstinumo nuolaidÄ .
10. TreÄiasis asmuo UAB âJumakaâ su ieÅ¡kiniu sutiko, praÅ¡Ä jį tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 11. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs T. M. ieÅ¡kinį patenkino â ieÅ¡kovÄs naudai priteisÄ iÅ¡ atsakovo Ergo Insurance SE 43 443 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
12. Atsakovo Draudimo taisyklÄse numatyta, jog apdraustojo asmens savižudybÄ yra nedraudžiamasis įvykis, jeigu nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei treji metai. CK 6.1014 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad draudikas neatleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo, kai ji pagal draudimo sutartį turi bÅ«ti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis įvyko dÄl savižudybÄs, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus. Teismas sprendÄ, jog Å¡is teisinis reguliavimas nagrinÄjamu atveju yra aktualus, kadangi apdraustojo mirties priežastimi tapo savižudybÄ, o tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl draudimo apsaugos galiojimo termino nepertraukiamumo.
13. Vertindamas draudimo sutarties trukmÄ teismas atsižvelgÄ Ä¯ treÄiojo asmens UADBB âSocialinÄs garantijosâ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad apdraustojo valia buvo tÄsti nuo 2007 metų susiklosÄiusius draudimo santykius tomis paÄiomis sÄ lygomis. IÅ¡analizavÄs Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir iÅ¡tyrÄs įrodymus, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ne dÄl nuo draudÄjos priklausanÄių aplinkybių, bet dÄl atsitiktinių faktorių â draudimo brokerio, draudimo kompanijos ir galbÅ«t apdraustojo asmens nesusikalbÄjimo â draudimo sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 26 d., nors prieÅ¡ tai galiojusios sutarties terminas baigÄsi 2014 m. vasario 24 d.
Ä®vertinÄs aplinkybes dÄl nežymaus laiko intervalo tarp dviejų sutarÄių galiojimo pabaigos ir pradžios, ilgalaikio tÄstinio Å¡alių bendradarbiavimo, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad realÅ«s Å¡alių ketinimai buvo tÄsti sutartinius santykius tomis paÄiomis sÄ lygomis. ApibendrinÄs Å¡ias iÅ¡vadas teismas konstatavo, kad draudimo sutartis iki apdraustojo mirties nepertraukiamai galiojo ilgiau kaip trejus metus. Tuo pagrindu atsakovo pozicijÄ dÄl nedraudžiamojo įvykio teismas pripažino nepagrįsta.
14. Ä®vertinÄs aplinkybes dÄl alkoholio vartojimo įtakos nelaimingam atsitikimui, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodÄ, jog apdraustojo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija realiai turÄjo įtakos savižudybei. Teismas pažymÄjo, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ne formaliai, o atsižvelgiant į Å¡alių ketinimus, į tai kokiÄ prasmÄ tokiomis pat aplinkybÄmis sutarties sÄ lygoms bÅ«tų suteikÄ analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys. Teismo vertinimu, sutarties sÄ lygÄ , pagal kuriÄ nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriems įvykti turÄjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų ar stipriai veikianÄių vaistų vartojimas, Å¡alys numatÄ siekdamos kvalifikuoti įvykį nedraudžiamuoju tuo atveju, jei tarp apdraustojo veiksmų, pavartojus nurodytas medžiagas ar vaistus, ir įvykio bÅ«tų pakankamas priežastinis ryÅ¡is.
Teismo vertinimu, byloje neįrodyta, kad nagrinÄjamu atveju alkoholis turÄjo reikÅ¡mingÄ Ä¯takÄ Ä¯vykiui įvykti. Teismas nepagrįsta pripažino atsakovo pozicijÄ dÄl Å¡ios nedraudžiamojo įvykio sÄ lygos egzistavimo.
15. Teismas nepagrįstais pripažino atsakovo argumentus dÄl reikalautų duomenų apie apdraustojo gydymÄ si ir vartotus vaistus nepateikimo draudikui. Teismas pažymÄjo, kad atsakovas nenurodÄ, kokiÄ reikÅ¡mÄ galÄtų turÄti Å¡i informacija sprendžiant dÄl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodÄ, jog praÅ¡omos informacijos nesuteikimas turÄjo esminÄ Ä¯takÄ atsakovo galimybei įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu. Teismas laikÄsi nuostatos, kad reikalaujamų duomenų nepateikimas nesuteikia atsakovui teisÄs nemokÄti draudimo iÅ¡mokos arba jÄ sumažinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Apeliaciniu skundu atsakovas Ergo Insurance SE, Lietuvoje veiklÄ vykdantis per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 16.1. Teismas nepagrįstai ginÄo draudimo sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi. GinÄo draudimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties požymių.
Draudimo objektu yra draudÄjos UAB âJumakaâ turtiniai interesai. TeisÄ Ä¯ draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei perÄjo specialiųjų teisÄs normų, reglamentuojanÄių draudimo iÅ¡mokos dÄl apdraustojo mirties mokÄjimÄ , pagrindu, taÄiau tai nepaneigia draudimo sutartyje įtvirtintos sÄ lygos, kad Å¡ia sutartimi Å¡alys siekÄ apdrausti draudÄjos â įmonÄs, o ne apdraustojo fizinio asmens turtinius interesus. 16.2. Teismas nepagrįstai modifikavo Draudimo taisyklių 5.1.11. punkto sÄ lygÄ .
Teismas be pagrindo pripažino draudimo apsaugos tÄstinumo aplinkybÄ. Draudimo apsauga savižudybÄs atveju buvo siejama su iki savižudybÄs dienos galiojusių draudimo sutarÄių nepertraukiamumu. Nedraudžiamajam įvykiui savižudybÄs atveju konstatuoti teisinÄs reikÅ¡mÄs neturi, dÄl kokių priežasÄių buvo nutraukta draudimo apsauga. NagrinÄjamu atveju yra svarbus tik faktas, kad draudimo apsauga buvo pertraukta. DÄl Å¡ios aplinkybÄs byloje nÄra ginÄo. 16.3. DraudÄja turÄjo žinoti apie draudiminÄs apsaugos pertraukimÄ , taÄiau iki apdraustojo savižudybÄs dienos pastabų dÄl Å¡ios aplinkybÄs (draudiminÄs apsaugos pertraukimo) nepareiÅ¡kÄ.
Å i aplinkybÄ patvirtina, kad draudimo sutarties Å¡alys neturÄjo ketinimų turÄti nepertraukiamÄ draudimo apsaugÄ . Kitaip aiÅ¡kindamas Å¡iÄ aplinkybÄ teismas įsiterpÄ Ä¯ Å¡alių kompetencijÄ modifikuoti sutartį. 16.4. Teismas nepagrįstai netaikÄ Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalyje numatytų teisinių pasekmių dÄl ieÅ¡kovÄs fiduciarinÄs pareigos glaudžiai bendradarbiauti su atsakovu pažeidimo. IeÅ¡kovÄ pagal Draudimo taisykles turÄjo pareigÄ pateikti draudiko reikalautus dokumentus.
Ikiteisminio tyrimo metu specialistui nebuvo suformuluota užduotis iÅ¡tirti savižudybÄ lÄmusius veiksnius. Atsakovas dÄl ieÅ¡kovÄs nebendradarbiavimo negalÄjo pasinaudoti Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintomis teisÄmis. Tokios ieÅ¡kovÄs pareigos nevykdymas leidžia sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ arba jos nemokÄti. Å i aplinkybÄ laikytina savarankiÅ¡ku pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. 16.5. Teismas nepagrįstai nekonstatavo alkoholio įtakos apdraustojo savižudybei ir pažeidÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos paskirstymÄ .
Teismas nepagrįstai vertino priežastinį ryšį tarp alkoholio vartojimo ir savižudybÄs, kai pagal Draudimo taisykles turÄjo bÅ«ti vertinamas alkoholio poveikis apdraustojo apsisprendimui įvykdyti savižudybÄ. Medicinos praktika rodo, kad didžioji dalis savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu. Tai lemia, kad alkoholis turi įtakos savižudybei. Draudimo taisyklÄs dÄl savižudybÄs įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nereikalauja nustatyti, kad alkoholio vartojimas bÅ«tų lemiamas veiksnys savižudybei įvykti.
NagrinÄjamu atveju ne atsakovui, o nebendradarbiaujanÄiai ieÅ¡kovei kilo pareiga įrodyti, kad alkoholis neturÄjo įtakos apdraustojo savižudybei. 16.6. Teismas nepagrįstai taikÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.1014 straipsnio 4 dalies normÄ . Å ioje normoje įstatymų leidÄjas draudiko pareigÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ (suÄjus trejų metų terminui iki savižudybÄs dienos) sieja su vienos ilgalaikÄs draudimo sutarties sudarymu. NagrinÄjamu atveju draudimo sutartys buvo sudaromos vienerių metų laikotarpiui.
17. IeÅ¡kovÄ T. M. atsiliepime į atsakovo Ergo Insurance SE apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas tokiais argumentais: 17.1. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad teismas netinkamai modifikavo Draudimo taisyklių 5.1.11 punktÄ . Teismas teisingai konstatavo, jog draudimo apsauga galiojo daugiau kaip 10 metų. Ne nuo draudÄjos priklausanÄių aplinkybių 2014 m. vasario 24 d. pasibaigusi sutartis buvo pratÄsta 2014 m. vasario 26 d.
Nei draudÄja, nei apdraustasis neiÅ¡reiÅ¡kÄ valios nutraukti sutartį. Teismas pagrįstai sprendÄ, kad laiko trukmÄ tarp draudimo sutarÄių galiojimo pradžios ir pabaigos buvo nežymi, kad Å¡alių valia buvo tÄsti draudimo apsaugÄ . AtsakovÄ nepateikÄ duomenų, paneigianÄių Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ . 17.2. Tikruosius Å¡alių ketinimus ir lÅ«kesÄius patvirtino treÄiasis asmuo UADBB âSocialinÄs garantijosâ. Pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovas draudimo sutartis laikÄ tÄstinÄmis. 17.3.
Atsakovas nutyli ir nekomentuoja tarp Å¡alių susiklosÄiusių teisinių santykių bei aplinkybių, dÄl kurių susidarÄ vienos paros laiko tarpas, bei draudÄjo pareigos informuoti apdraustÄ jį apie teisines pasekmes. Draudimo apsaugos galiojime dviejų dienų spraga susidarÄ iÅ¡imtinai dÄl atsakovo kaltÄs. Atsakovas neįvykdÄ prievolÄs laiku ir tinkamai iÅ¡duoti naujÄ draudimo liudijimÄ , todÄl Å¡ia aplinkybe negali vadovautis įrodinÄdamas draudimo apsaugos nutrÅ«kimÄ . 17.4. Jeigu draudimo liudijimas neatitinka draudÄjo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudÄjo pasiÅ«lymÄ sudaryti draudimo sutartį, pirmenybÄ teikiama draudÄjo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.
Draudikas prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginÄijamai įrodo, jog maksimaliai tinkamai vykdÄ savo veiklÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino draudÄjui teisines pasekmes dÄl draudimo apsaugos nutraukimo. Atsakovas draudÄjos neinformavo apie draudimo apsaugos nutrÅ«kimo pasekmes. 17.5. Atsakovas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nesuteikÄ jam galimybÄs rinkti įrodymus, kurie padÄtų nustatyti apdraustojo mirties priežastį. Atsakovas praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ pateikÄ pavÄluotai. 17.6.
Atsakovas ignoruoja CK 6.1014 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ . Atsakovo pastangos surasti pagrindus įvykio pripažinimui nedraudžiamuoju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, nes įstatymas tokiu atveju nustatÄ tik vienÄ sÄ lygÄ â draudimo sutarties galiojimas mažiau kaip tris metus. Atsakovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad draudimo sutartis galiojo nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 26 d. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18.
Bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
AbsoliuÄių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. DÄl esminių aplinkybių ir ginÄo esmÄs 19. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokÄti kitai Å¡aliai (draudÄjui) arba treÄiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaiÄiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
Draudimo sutartimi draudimo objektui (draudÄjo ar naudos gavÄjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nÄra absoliuti â draudikas prisiima ne visÄ Ä¯manomÄ , bet ribotÄ draudimo rizikÄ ; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sÄ lygų, pagrindu prisijungimo bÅ«du (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-172/2013).
20. Draudžiamasis įvykis â draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiÅ¡kinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkreÄiai â draudiko pareigÄ iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrÄžia draudiko prisiimamos rizikos mastÄ , draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrÄžtį patenkantis įvykis, taÄiau Å¡alys yra susitariusios, kad dÄl konkreÄių aplinkybių ir savitų aiÅ¡kiai draudimo sutartyje nustatytų sÄ lygų Å¡is įvykis nelemia draudiko pareigos iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ .
DÄl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sÄ lygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ . Tokios sÄ lygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sÄ lygų laikymusi. Nedraudžiamieji įvykiai paÅ¡alina draudiko pareigÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ ab initio (iÅ¡ anksto), o sÄ lygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokÄti draudimo iÅ¡mokos, buvimas įpareigoja draudikÄ arba ginÄÄ sprendžiantį teismÄ vertinti draudÄjo kaltÄ, draudimo sutarties pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dÄl pažeidimo, dydį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-316/2013).
21. Draudikas privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrÄžtumÄ ir jų suderinamumÄ , draudimo taisyklÄse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytÄ draudimo sutartį, jos tampa sudÄtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudÄjas gali susitarti dÄl kitokios, nei nustatyta draudimo taisyklÄse, draudimo apsaugos apimties, Å¡ias sÄ lygas individualizuojant draudimo polise. DÄl to sprendžiant klausimÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo ar nemokÄjimo, turi bÅ«ti įvertinama, dÄl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinÄse, ar individualiai aptartose sutarties sÄ lygose.
Jeigu sutarties sÄ lygos suformuluojamos nepakankamai aiÅ¡kiai, teismas, sprÄsdamas Å¡alių ginÄÄ dÄl sutarties sÄ lygų vykdymo, jas aiÅ¡kina, vadovaudamasis sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis (CK 6.193 straipsnis) (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gegužÄs 21 d nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-279/2014).
22. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta ir Å¡alių neginÄijama, kad 2016 m. vasario 26 d. atsakovas Ergo Insurance SE (draudikas) ir treÄiasis asmuo UAB âJumakaâ (draudÄja) sudarÄ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, galiojusiÄ nuo 2016 m. vasario 26 d. 12.00 val. iki 2017 m. vasario 26 d. 12.00 val. Pagal Å¡iÄ sutartį UAB âJumakaâ direktorius J. M. buvo apdraustasis asmuo. 2016 m. rugsÄjo 16 d. apdraustasis mirÄ dÄl savižudybÄs. Apdraustojo mirties priežasÄiai nustatyti buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu, be kita ko, nustatyta, kad apdraustojo kraujyje buvo rasta 0,47 promilÄs, o Å¡lapime â 0,95 promilÄs etilo alkoholio.
IÅ¡ bylos duomenų taip pat nustatyta, kad iki apdraustojo mirties momento trejų metų laikotarpiu galiojo ir Å¡ios UAB âJumakaâ bei atsakovo sudarytos tapataus turinio draudimo sutartys: Nr. 770-2215930 (laikotarpis nuo 2015 m. vasario 26 d. 12.00 val. iki 2016 m. vasario 26 d. 12.00 val.); Nr. 2213691 (laikotarpis nuo 2014 m. vasario 26 d. 12.00 val. iki 2015 m. vasario 26 d. 12.00 val.) ir Nr. 770-2211608 (laikotarpis nuo 2013 m. vasario 24 d. 12.00 val. iki 2014 m. vasario 24 d. 12.00 val.).
23. Atsakovas atsisakÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ nurodÄs, kad įvykis (apdraustojo mirtis) yra nedraudžiamasis. Å iÄ pozicijÄ atsakovas grindÄ Draudimo taisyklių 5.1.22 ir 5.1.11 punktų nuostatomis, tvirtindamas, kad įvykiui (savižudybei) įtakos turÄjo tai, jog įvykio metu apdraustasis buvo apsvaigÄs nuo alkoholio, kad nebuvo įvykdytas draudimo taisyklių reikalavimas iki savižudybÄs įvykio trejus metus nepertraukiamai galioti draudimo apsaugai. Atsakovas įžvelgÄ dar vienÄ savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ nemokÄti draudimo iÅ¡mokos remiantis tuo motyvu, jog ieÅ¡kovÄ (apdraustojo turto ir turtinių teisių paveldÄtoja) atsisakÄ pateikti draudikui duomenis apie apdraustojo gydymÄ si ir vartotus vaistus, tokiu bÅ«du pažeisdama Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje ir Taisyklių 7.1.5 punkte įtvirtintas pareigas.
DÄl draudimo apsaugos nepertraukiamumo 24. Atsakovo parengtų Draudimo taisyklių 5.1 punkte iÅ¡vardinti atvejai, kuomet nelaimingi įvykiai nepripažįstami draudžiamaisiais. Taisyklių 5.1.11 punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykių laikoma savižudybÄ, jeigu nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei 3 metai. Å i nuostata iÅ¡ esmÄs atitinka CK 6.1014 straipsnio 4 dalies imperatyviÄ normÄ , pagal kuriÄ draudikas neatleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo, kai ji pagal draudimo sutartį turi bÅ«ti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis įvyko dÄl savižudybÄs, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus.
Byloje vertinant trejų metų nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo sÄ lygos egzistavimÄ , nustatyta, kad Å¡ioje trejų metų draudimo apsaugos sekoje yra įsiterpÄs dviejų dienų laikotarpis, kuomet draudimo apsauga buvo nutrukusi â 2014 m. vasario 24 d. pasibaigus vienos sutarties galiojimui, kita sutartis buvo sudaryta 2014 m. vasario 26 d. Å i aplinkybÄ Å¡alių neginÄijama, taÄiau tarp Å¡alių kilo nesutarimas dÄl Å¡ios aplinkybÄs vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs byloje surinktus duomenis, proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, suformulavo iÅ¡vadÄ , kad draudÄja siekÄ turÄti nepertraukiamÄ draudimo apsaugÄ , o nurodyto dviejų dienų laikotarpio be draudimo apsaugos atsiradimÄ sÄ lygojo nuo draudÄjos nepriklausanÄios aplinkybÄs â draudiko ir draudimo brokerio nesusikalbÄjimas, todÄl nusprendÄ, jog atsakovas nepagrįstai įvykį laiko nedraudžiamuoju pagal Taisyklių 5.1.11 punktÄ .
Atsakovo (apelianto) aiÅ¡kinimu, pirmosios instancijos teismas tokiu bÅ«du neteisÄtai modifikavo Å¡alių sudarytos sutarties sÄ lygas, o byloje nustatytos aplinkybÄs esÄ patvirtina, kad draudÄja (treÄiasis asmuo) nesiekÄ draudimo apsaugos nepertraukiamumo. Apelianto nuomone, teismas taipogi nepagrįstai ginÄo santykiams taikÄ CK 6.1014 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisÄs normÄ . TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais.
25. TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos ir pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybÄs patvirtina, kad draudÄjos valia buvo tÄsti dar nuo 2007 metų susiklosÄiusius draudimo santykius tomis paÄiomis sÄ lygomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtina treÄiojo asmens (draudimo brokerio) duoti paaiÅ¡kinimai, jog besibaigiant sudarytos sutarties terminui, draudÄjos vadovas (kuris taip pat buvo ir apdraustasis), nedelsdamas kreipÄsi į atsakovÄ , o draudikui neįvykdžius pareigos pateikti draudimo sutartį ir liudijimÄ , netrukus kreipÄsi pagalbos ir į draudimo brokerį, kuriam tarpininkaujant buvo iÅ¡duoti draudimo dokumentai anksÄiau galiojusių draudimo sutarÄių sÄ lygomis ir atsižvelgiant į kliento lojalumÄ .
Tokių aplinkybių vertinimas lemia iÅ¡vadÄ , jog teismas turÄjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti draudimo santykių, o tuo paÄiu ir draudimo apsaugos tÄstinumÄ (nepertraukiamumÄ ). Kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nežymų laikotarpį be draudimo apsaugos lÄmÄ bÅ«tent atsakovo veiksmai (neveikimas).
26. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, apeliaciniame skunde deklaratyviai tvirtina, kad draudÄja nesiekÄ draudimo apsaugos nepertraukiamumo, kÄ esÄ patvirtina aplinkybÄ, jog gavusi draudimo dokumentus, dÄl jų nereiÅ¡kÄ pastabų. TeisÄjų kolegija laikosi nuostatos, kad tokiu bÅ«du apeliantas kvestionuoja įrodinÄjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumÄ nagrinÄjamoje byloje. Ä®rodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklÄs, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos â teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dÄl konkreÄios faktinÄs aplinkybÄs egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu.
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. gegužÄs 19 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ Ä¯rodinÄjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybÄ, kad teismas byloje esanÄius įrodymus įvertino kitaip, nei siekÄ atsakovas, nesudaro pagrindo sprÄsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.
27. NÄra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog nagrinÄjamu atveju nÄra svarbios priežastys, lÄmusios draudimo apsaugos trumpalaikį nutrÅ«kimÄ , kadangi reikÅ¡mingas tik pats Å¡ios esminÄs aplinkybÄs (apsaugos nutrÅ«kimo) faktas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kai kyla Å¡alių ginÄas dÄl konkreÄios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmÄ, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dÄl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkreÄiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes.
Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisÄs principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarÄių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarÄių kylanÄius įsipareigojimus.
IÅ¡ nurodytų sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodas, įpareigojantis aiÅ¡kintis tikruosius Å¡alių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu (objektyviojo sutarties aiÅ¡kinimo metodas). Tai tiesiogiai susijÄ su tuo, kad kiekviena sutartis privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai. Å ie esminiai sutarÄių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinÄti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybÄ aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinÄ reikÅ¡mÄ, taÄiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonÄ dÄl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .
DÄl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklÄ, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinÄs aplinkybÄs, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).
28. Apeliaciniame skunde pateikiami iliustraciniai pavyzdžiai (laimo, erkinio encefalito ir kitų ligų atvejais taikomi draudimo apsaugos įsigaliojimo terminai) yra reikÅ¡mingi aiÅ¡kinant ginÄo sutarties sÄ lygos esmÄ. Apelianto pateiktuose pavyzdžiuose (konkreÄių ligų, rizikų atvejais) draudimo apsaugos įsigaliojimo momentas siejamas su konkreÄių ligų inkubaciniais laikotarpiais. Taigi, nustatant tokius apsaugos įsigaliojimo terminus, iÅ¡ esmÄs siekiama iÅ¡vengti draudiko rizikos, kuomet draudÄjas arba apdraustasis asmuo, jau egzistuojant draudžiamajam įvykiui (nors tuo metu dar gali to objektyviai nesuvokti) siekia rizikÄ perkelti draudikui.
IÅ¡ esmÄs panaÅ¡iai ginÄo sÄ lygos paskirtį atsakovas aiÅ¡kino ir pirmosios instancijos teisme, nurodÄs, kad savižudybÄ yra ilgalaikis ne vienerius metus trunkantis procesas, todÄl su draudÄja buvo susitarta dÄl laikotarpio, kuriam suÄjus yra laikoma, kad apdraustasis neturÄjo tyÄinių ketinimų atimti sau gyvybÄ. TeisÄjų kolegija, įvertinusi ginÄo Taisyklių sÄ lygÄ CK 6.1014 straipsnio 4 dalies normos, apelianto pateiktų paaiÅ¡kinimų ir pavyzdžių (dÄl kitų rūšių rizikų) kontekste, daro iÅ¡vadÄ , jog tokia sÄ lyga užtikrinami draudiko interesai.
NagrinÄjamu atveju bÅ«tina įvertinti ginÄo įvykio ypatumus â mirties įvykį sukelia sÄ moningi apdraustojo veiksmai atimant sau gyvybÄ. Tokiu bÅ«du tiek pagal įstatyme (CK 6.1014 straipsnio 4 dalis) įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , tiek analizuojamÄ Taisyklių sÄ lygÄ , praÄjus trejų metų laikotarpiui laikoma (daroma prielaida), jog draudÄjui ir draudikui sukuriant sutartinius teisinius santykius, nebuvo ketinimo įvykdyti savižudybÄ ir toks įvykis laikytinas draudžiamuoju nelaimingu atsitikimu.
Analizuojamu atveju nustatytas itin nežymus draudimo apsaugos pertraukimas laike nepaneigia aptarto teisinio reguliavimo esmÄs ir paskirties, nesukelia draudikui didesnÄs atsakomybÄs, nei buvo susitarta Å¡alių. Juolab kad apeliantas nepaneigÄ pirmosios instancijos teismo suformuluotos iÅ¡vados, jog draudimo apsaugos pertraukimÄ lÄmÄ bÅ«tent apelianto veiksmai, nesant tame draudÄjos kaltÄs.
29. Pagal CK 6.991 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , jeigu draudimo liudijimas neatitinka draudÄjo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo turinio, o sutartis buvo sudaryta akceptuojant draudÄjo pasiÅ«lymÄ sudaryti sutartį, pirmenybÄ suteikiama draudÄjo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Byloje nustatytos aplinkybÄs patvirtina, kad draudÄja siekÄ ilgalaikių draudimo santykių tÄstinumo â besibaigiant draudimo sutarties terminui pateikÄ praÅ¡ymÄ dÄl draudimo sutarties pratÄsimo. Nors formaliai ir atsirado draudiminÄs apsaugos dviejų dienų trukmÄs pertrÅ«kis, taÄiau draudikas, bÅ«damas profesionaliÄ ja Å¡ių santykių Å¡alimi, dÄl to nereiÅ¡kÄ pastabų, o naujÄ sutartį sudarÄ pagal draudÄjos praÅ¡yme, pateiktame iki ankstesnÄs draudimo sutarties termino pabaigos, iÅ¡dÄstytas sÄ lygas (tÄsti sutartį, taikyti nuolaidÄ už lojalumÄ , leisti draudimo įmokÄ mokÄti dalimis pagal anksÄiau galiojusių sutarÄių sÄ lygas).
Å iuo atveju teikiant pirmenybÄ draudÄjos praÅ¡ymui, konstatuotinas draudimo santykių tÄstinumo ir nepertraukiamumo faktas.
30. NÄra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog draudÄjai buvo žinoma apie pertrÅ«kį draudimo apsaugoje, ir draudÄjos neveikimas neva patvirtina, jog draudimo apsaugos nepertraukiamumo nebuvo siekiama. Viena vertus, dÄl Å¡io argumento reikÅ¡mÄs įrodymų vertinimo procese pasisakyta ankstesnÄje Å¡ios nutarties dalyje. Kita vertus, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad draudikas prisiimtos rizikos gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu neginÄijamai įrodo, kad maksimaliai tinkamai vykdÄ savo pareigÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino draudÄjui teisines pasekmes dÄl draudimo apsaugos nutraukimo (žr. pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2003 m. rugsÄjo 10 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-797/2003).
Toks kasacinio teismo aiÅ¡kinimas lemia, jog bÅ«tent apeliantas, prieÅ¡ sudarydamas naujÄ draudimo sutartį, turÄjo konstatuoti ir akcentuoti draudimo apsaugos pertraukimo faktÄ , įvertinti jo reikÅ¡mÄ draudimo apsaugai ir jÄ iÅ¡aiÅ¡kinti draudÄjai. NagrinÄjamu atveju tokios aplinkybÄs byloje nenustatytos. Tai papildomai patvirtina, kad apeliantas ginÄo santykius laikÄ tÄstiniais, o nereikÅ¡mingam draudimo pertrÅ«kiui neskyrÄ jokios teisinÄs ir juolab draudÄjai nepalankios reikÅ¡mÄs.
31. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rÄmÄsi CK 6.1014 straipsnio 4 dalies norma, pagal kuriÄ draudikas neatleidžiamas nuo draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo, kai ji pagal draudimo sutartį turi bÅ«ti mokama apdraustojo mirties atveju, o mirtis įvyko dÄl savižudybÄs, bet draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus. Apelianto nuomone, Å¡ioje normoje įstatymų leidÄjas draudiko pareigÄ mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , suÄjus trejų metų terminui iki savižudybÄs dienos, sieja su vienos ilgalaikÄs draudimo sutarties sudarymu, kai nagrinÄjamu atveju visos draudimo sutartys buvo sudaromos vienerių metų laikotarpiui.
Toks nurodyto teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimas neturi pagrindo. Kolegija konstatuoja, jog įstatymų leidÄjas nurodytÄ draudiko pareigÄ susiejo su draudimo apsaugos nepertraukiamumu, o ne su atskirų sutarÄių termino trukme. Toks imperatyvus teisinis reguliavimas visiÅ¡kai atitinka apelianto Draudimo taisykles. Apelianto pageidaujamu bÅ«du vertinant Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , bÅ«tų sudarytos sÄ lygos iÅ¡vengti jos imperatyvumo, nes kiekvienÄ kartÄ draudimo santykių tÄstinumo aiÅ¡kinimas priklausytų tik nuo draudiko valios ir geranoriÅ¡kumo, t. y. vertinimo, ar draudimo teisiniai santykiai yra tÄstiniai, ar kiekvienu atveju ribojami sutarties terminu.
DÄl alkoholio vartojimo įtakos nelaimingam atsitikimui 32. Pagal apelianto Draudimo taisyklių 5.1.22 punktÄ , nedraudžiamaisiais įvykiais yra laikomi nelaimingi atsitikimai, kuriems įvykti turÄjo įtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų ar stipriai veikianÄių vaistų vartojimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsisakymÄ pripažinti nelaimingÄ atsitikimÄ draudžiamuoju įvykiu atsakovas grindžia Å¡ia Draudimo taisyklių sÄ lyga.
Teismo vertinimu, atsakovas neįrodÄ, jog mirusiojo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis (0,47 proc. etilo alkoholio koncentracija kraujyje) realiai turÄjo įtakos savižudybei. Teismas aiÅ¡kino, jog tokiÄ sÄ lygÄ Å¡alys numatÄ siekiant kvalifikuoti įvykį nedraudžiamuoju tuo atveju, jei tarp apdraustojo veiksmų, pavartojus nurodytas svaiginamÄ sias priemones (medžiagas) ar vaistus, ir įvykio bÅ«tų pakankamas priežastinis ryÅ¡ys.
33. Apeliantas, nesutikdamas su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, apeliaciniame skunde nurodÄ, kad teismas nepagrįstai vertino priežastinį ryšį tarp alkoholio vartojimo ir savižudybÄs, kai pagal Draudimo taisykles turÄjo bÅ«ti vertinamas alkoholio poveikis (įtaka) apdraustojo apsisprendimui įvykdyti savižudybÄ. Pasak apelianto, medicinos praktika rodo, kad didžioji dalis savižudybių susijusios su alkoholio vartojimu. Tai lemia, kad alkoholis turi įtakos savižudybei. Draudimo taisyklÄs dÄl savižudybÄs įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nereikalauja nustatyti, kad alkoholio vartojimas bÅ«tų lemiamas veiksnys savižudybei įvykti. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡ia apelianto pozicija.
34. TeisÄjų kolegija pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog Draudimo taisyklÄse tokia sÄ lyga (5.1.22 punktas) numatyta siekiant kvalifikuoti įvykį nedraudžiamuoju tuo atveju, jei tarp apdraustojo veiksmų, pavartojus psichikÄ veikianÄias medžiagas, ir nelaimingo atsitikimo (analizuojamu atveju â mirties, įvykusios dÄl savižudybÄs) bÅ«tų pakankamas priežastinis ryÅ¡is. Kolegijos vertinimu, tokios teismo iÅ¡vados formulavimui reikÅ¡mÄs turÄjo tinkamai ir iÅ¡samiai atliktas Å¡ios Draudimo taisyklių sÄ lygos aiÅ¡kinimas pagal kasacinio teismo suformuluotus kriterijus (žr.
Å¡ios nutarties 27 punktÄ ). IÅ¡ analizuojamos Draudimo taisyklių sÄ lygos turinio akivaizdu, jog pats alkoholio vartojimas nesudaro pagrindo kiekvienu atveju nelaimingo atsitikimo laikyti (pripažinti) nedraudžiamuoju įvykiu. IÅ¡ tiriamosios sÄ lygos matyti, kad ja siekiama įtvirtinti aiÅ¡kų loginį ryšį tarp alkoholio vartojimo ir nelaimingo atsitikimo. NÄra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas, konstatavÄs priežastinio ryÅ¡io (tarp alkoholio vartojimo ir nelaimingo atsitikimo) poreikį, neva modifikavo taisyklių sÄ lygÄ , pagal kuriÄ pakanka nustatyti alkoholio įtakÄ .
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vartodamas sÄ vokÄ âpakankamas priežastinis ryÅ¡ysâ, nepaneigÄ âįtakosâ sÄ vokos reikÅ¡mÄs, kadangi ginÄui aktuali Taisyklių sÄ lyga teismo nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta tokiu bÅ«du, jog alkoholio vartojimas bÅ«tų tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nelaimingu atsitikimu. PrieÅ¡ingai, tai reikalavo konkretaus ryÅ¡io tarp Å¡ios medžiagos (alkoholio) vartojimo ir apdraustojo valios atimti sau gyvybÄ.
35. Nors ir apeliantas, vadovaudamasis lingvistine analize, pagrįstai įžvelgia skirtumÄ tarp âpriežastinio ryÅ¡ioâ ir âįtakosâ sÄ vokų, visgi konstatuotina, jog teismas Draudimo taisykles aiÅ¡kino taip, kad ginÄo situacijoje turi bÅ«ti nustatytas pakankamas ryÅ¡ys tarp alkoholio vartojimo ir apdraustojo apsisprendimo nutraukti sau gyvybÄ (o ne tokiu bÅ«du, jog apdraustojo mirtį sukÄlÄ alkoholio vartojimas), taigi pakankamo priežastinio ryÅ¡io sÄ vokai iÅ¡ esmÄs buvo suteikta įtakos reikÅ¡mÄ. Toks draudimo sÄ lygos aiÅ¡kinimas teisÄjų kolegijos pripažįstamas teisingu.
36. Tarp Å¡alių iÅ¡ esmÄs nÄra ginÄo dÄl aplinkybÄs, jog apdraustojo kraujyje nustatyta alkoholio koncentracija atitinka lengvÄ apsvaigimo laipsnį. TeisÄjų kolegija pritaria ieÅ¡kovÄs argumentams, jog teoriÅ¡kai tokia alkoholio koncentracija nepaveikia asmens galimybių adekvaÄiai vertinti situacijas. Tuo tarpu apelianto pozicija ir pateikti duomenys, jog alkoholis palengvina savižudybÄ, neleidžia Å¡ioje konkreÄioje situacijoje padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog alkoholis turÄjo įtakos apdraustojo mirÄiai.
Pirmiausia kolegija pažymi, jog apelianto pateikto įrodymo â Valstybinio psichikos sveikatos centro paaiÅ¡kinimo vertinimas neleidžia daryti apelianto pageidaujamos iÅ¡vados. Ä®vertinus Å¡io dokumento turinį, akivaizdu, jog apeliantas selektyviai cituoja iÅ¡ esmÄs tik vienÄ jam palankiÄ tezÄ, jog alkoholis palengvina savižudybÄ (nors apeliantas procesiniuose dokumentuose interpretuoja Å¡ios tezÄs formuluotÄ aiÅ¡kindamas, jog alkoholio vartojimas palengvina apsisprendimÄ nusižudyti), kai bendras Å¡io įrodymo turinys neatspinti Å¡ios tezÄs esmingumo.
Kitos dokumente esanÄios iÅ¡vados apeliantui nÄra palankios: raÅ¡te nurodyta, kad nÄra statistinių duomenų apie nusižudžiusių apsvaigimÄ alkoholiu, kad nÄra vienos savižudybių priežasties, kad alkoholis nÄra didžiausias ir negali bÅ«ti lemiamas rizikos veiksnys, kad savižudybÄ lemia veiksnių visuma, o alkoholis Å¡iame kontekste gali bÅ«ti tik priemonÄ, kuri palengvina savižudybÄ. TodÄl sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant visas pateiktame dokumente suformuluotas pastabas ir paaiÅ¡kinimus, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad alkoholis tik palengvina savižudybÄs aktÄ , taÄiau neturi reikÅ¡mingos įtakos asmens apsisprendimui atimti sau gyvybÄ.
TodÄl nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog visiÅ¡kai alkoholio nevartojantis arba lemiamu momentu nepavartojÄs asmuo nepriimtų sprendimo atimti sau gyvybÄ, o priÄmÄs tokį sprendimÄ , jo neįvykdytų. AplinkybÄ, jog alkoholis nelemia, o tik palengvina savižudybÄs aktÄ , patvirtina, kad ryÅ¡ys tarp alkoholio pavartojimo ir asmens mirties nÄra pakankamas, todÄl neleidžia kiekvienu atveju tokiÄ aplinkybių sutaptį pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu. Kita vertus, toks teorinis aplinkybių vertinimas leidžia kelti hipotezes dÄl nelaimingo atsitikimo priežasÄių, ko įrodymų vertinimo procese akivaizdžiai nepakanka formuluoti atitinkamas iÅ¡vadas, jas siejant su konkreÄios bylos faktinÄmis aplinkybÄmis.
37. TeisÄjų kolegija pažymi, kad apelianto parengtose Draudimo taisyklÄse nurodyta, jog neblaivumas Taisyklių prasme yra apdraustojo, apsvaigusio nuo alkoholio, bÅ«sena, kuriÄ patvirtina nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pasekmes nustatantys dokumentai. Jeigu minÄtuose dokumentuose yra nurodyta, kad buvo atliktas alkoholio koncentracijos apdraustojo biologinÄse organizmo terpÄse matavimas ir alkoholio koncentracija nevirÅ¡ijo 0,40 promilÄs, apdraustasis yra laikomas blaiviu (taisyklių 24.28 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinÄjamu atveju leistina alkoholio koncentracija virÅ¡yta labai nežymiai (7/100 promilÄs).
Toks teisinis reguliavimas lemia, kad pagal Draudimo taisykles bet kuriuo atveju pats alkoholio vartojimo faktas savaime nelemia nedraudžiamojo įvykio konstatavimo. Apeliantui kilo pareiga pagrįsti, kokiÄ Ä¯takÄ nelaimingam atsitikimui turÄjo draudiko toleruojamos alkoholio koncentracijos virÅ¡ijimas tokia nežymia dalimi. Ä®vertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad Å¡ios pareigos apeliantas neįvykdÄ, o savo pozicijÄ grindÄ deklaratyvaus pobÅ«džio ir nuo nagrinÄjamos bylos aplinkybių pernelyg nutolusiais argumentais.
Apibendrinusi tai, kas nurodyta, teisÄjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas neįrodÄ Draudimo taisyklių 5.1.22 punkte įvardinto nedraudžiamojo įvykio egzistavimo. DÄl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo 38. Apelianto parengtose Draudimo taisyklÄse įtvirtinta apdraustojo pareiga teisingai ir iÅ¡samiai užpildyti draudiko atsiųstÄ praneÅ¡imÄ (anketÄ ) dÄl nelaimingo atsitikimo ir nedelsiant jÄ iÅ¡siųsti, taip pat suteikti draudikui visÄ ir teisingÄ informacijÄ dÄl nelaimingo atsitikimo (Taisyklių 7.1.5 punktas).
Atsakovas pirmosios instancijos teisme nurodÄ, kad mirusio apdraustojo asmens sÅ«nus ikiteisminio tyrimo metu davÄ parodymus apie tai, jog apdraustasis sirgo depresija, gydÄsi ir jam buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai, taÄiau draudikui pareikalavus suteikti informacijÄ apie apdraustÄ jį gydžiusiÄ gydytojÄ , ieÅ¡kovÄ tokios informacijos nesuteikÄ. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad atsakovas nenurodÄ, kokiÄ reikÅ¡mÄ galÄtų turÄti Å¡i informacija sprendžiant dÄl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo.
Teismo vertinimu, atsakovas neįrodÄ, jog praÅ¡omos informacijos nesuteikimas turÄjo esminÄ Ä¯takÄ atsakovo galimybei įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu. Nesutikdamas su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis apeliantas nurodÄ, kad ieÅ¡kovei nevykdant atsakovo (draudiko) reikalavimo, buvo pažeistos Draudimo taisyklÄs, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ nemokÄti draudimo iÅ¡mokos. Taip pat nurodÄ, jog nagrinÄjamu atveju ne apeliantui, o nebendradarbiaujanÄiai ieÅ¡kovei kilo pareiga įrodyti, kad alkoholis neturÄjo įtakos apdraustojo savižudybei.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apelianto argumentais.
39. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas 2017 m. vasario 7 d. kreipÄsi į ieÅ¡kovÄ praÅ¡ydamas pateikti žalos administravimui reikalingus duomenis: apdraustojo darbo sutarties kopijÄ , duomenis, ar apdraustasis kreipÄsi / gydÄsi privaÄiai, ar vartojo kokius nors vaistus, koks gydytojas paskyrÄ vaistus (elektroninÄs bylos t. 1, b. l. 75). Atsakydama į draudiko paklausimÄ , ieÅ¡kovÄ pateikÄ darbo sutarties kopijÄ bei nurodÄ, kad apdraustasis privaÄiai į medikus nesikreipÄ ir nesigydÄ, paskutiniu metu nevartojo jokių vaistų (elektroninÄs bylos t. 1, b. l. 74).
Ä®vertinusi Å¡iuos įrodymus teisÄjų kolegija konstatuoja, jog apelianto argumentai dÄl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo neturi pakankamo pagrindo, kadangi ieÅ¡kovÄ Ä¯vykdÄ draudiko reikalavimus dÄl informacijos pateikimo. Byloje nÄra pagrindo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovÄs pateikti duomenys (informacija) buvo klaidingi. Nepateikus ieÅ¡kovÄs paaiÅ¡kinimus draudikui paneigianÄių objektyvių duomenų, vien tai, jog, apdraustojo sÅ«naus žiniomis, apdraustasis sirgo ir gydÄsi, nesudaro pagrindo konstatuoti Draudimo taisyklių pažeidimo, juolab apelianto nurodytos Taisyklių sÄ lygos pagrindu.
40. NenustaÄius Taisyklių sÄ lygos pateikti draudikui duomenis, bÅ«tinus žalos administravimui, pažeidimo ar nevykdymo, teisinÄs reikÅ¡mÄs netenka apelianto argumentas, jog nurodytas apdraustojo pareigos nevykdymas transformavo įrodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymÄ tokiu bÅ«du, jog pareiga paneigti nedraudžiamojo įvykio egzistavimÄ teko ieÅ¡kovei. Kita vertus, net ir pritarimas tokiai apelianto pozicijai (ko aptariamu atveju nÄra), nesudaro pagrindo modifikuoti draudimo teisiniuose santykiuose galiojanÄios įrodinÄjimo pareigos paskirstymo taisyklÄs.
41. PažymÄtina, jog pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinÄti. Tai yra bendro pobÅ«džio proceso teisÄs normos, nustatanÄios bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo pareigos paskirstymo taisyklÄ. Materialiosios teisÄs normos atskirais atvejais nustato kitokiÄ Ä¯rodinÄjimo tvarkÄ , nurodydamos, kuri Å¡alis ir kÄ konkreÄiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisÄs normų â Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžianÄias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo ar suteikianÄias teisÄ sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ .
DÄl to teisÄjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas Å¡alims įrodinÄjimo pareigas, neteisingai taikÄ Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 ir 8 dalis, CPK 12, 178 ir 179 straipsnius. TeisÄjų kolegija taip pat neįžvelgia prielaidų iÅ¡vadai, jog apelianto teisÄs įrodinÄti aplinkybes, atleidžianÄias jį nuo pareigos mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , buvo apribotos arba paneigtos. DÄl kitų apeliacinio skundo argumentų 42.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginÄo sutartį kvalifikavo vartojimo sutartimi. NurodÄ, kad ginÄo draudimo sutartis neatitinka vartojimo sutarties požymių, kadangi draudimo objektu buvo draudÄjos UAB âJumakaâ turtiniai interesai. TeisÄjų kolegija nevertina, ar ginÄo santykiai atitinka vartojimo teisinių santykių požymius. Apeliantas nenurodÄ ir nepaaiÅ¡kino, kokiÄ reikÅ¡mÄ Å¡alių ginÄo sprendimui turÄjo (galÄjo turÄti) galimas netinkamas teisinių santykių kvalifikavimas.
CK 6.2284 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinÄ sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai. Å io reikalavimo neatitinkanÄios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Kai kyla abejonių dÄl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. Be to, kai sutartis kvalifikuota kaip vartojimo, teismas turi pareigÄ jos sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (CK 6.2284 straipsnio 9 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad ginÄo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolÄ nebuvo atliekama, o Draudimo taisyklių sÄ lygų turinys buvo vertinamas pagal bendrÄ sias sutarÄių aiÅ¡kinimo taisykles.
DÄl Å¡ios priežasties teisÄjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ pripažįsta teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu ir iÅ¡samiau jo nevertina.
43. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . TeisÄjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
44. Remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, teisÄjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatÄ ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstÄ Ä¯rodinÄjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. Å ios apeliacinio teismo iÅ¡vados pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai ArtÅ«ras Driukas Romualda JanoviÄienÄ Gintaras PeÄiulis