a9f06ef4-ece6-4db6-87ef-ba91518b6027 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-594/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02828-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.14.1.3; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistosios Ž.

B. gynėjui advokatui Gintarui PlatÅ«kiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteista 45 parų areÅ¡to bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdalius ir paskirta galutinė 30 parų areÅ¡to bausmė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Ž. B. nuspręsta neišieškoti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Ž. B. nuteista už tai, kad pagrobė svetimÄ nedidelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: laikotarpyje tarp 2021 m. sausio 25 d. 23.00 val. ir 2021 m. sausio 26 d. 8.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, slapta pagrobė svetimÄ â€“ nukentėjusiajai A. B. priklausantį kompiuterį ,,Lenovo Yoga 510-14ISK“, 220 eurų vertės.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad Ž. B. kaltė, be jos pačios prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais, ir iÅ¡tirtais įrodymais. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir padarymo aplinkybes, Ž. B. charakterizuojančių duomenų visumÄ , anksčiau taikytas bausmes ir jų poveikį bei padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji yra linkusi daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, o Å¡velnesnės bausmės kaltinamosios elgesiui įtakos neturi, todėl sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. B. griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , nustatant maksimalų Å¡ios bausmės dydį – 45 paras. Pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė Ž. B. buvo sumažinta vienu trečdaliu.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. B. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendį ir skirti jai Å¡velnesnę nei areÅ¡to bausmę – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ ar laisvės apribojimÄ . 3.1. Skunde nurodoma, kad bausmės tikslai ir teisingumas dar gali bÅ«ti pasiekti skyrus nuteistajai Å¡velnesnę bausmę. Apeliantė nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, susitaikė su nukentėjusiÄ ja, kuri neturi jai jokių pretenzijų. Apylinkės teisme nukentėjusioji A.

B. prašė neskirti griežtos bausmės nuteistajai. Nors anksčiau ji yra ne kartÄ teista, tačiau tai negali bÅ«ti pagrindas skirti tokiÄ griežtÄ bausmę, nes už praeityje padarytas nusikalstamas veikas ji jau buvo nubausta ir atliko paskirtas bausmes. 3.2. Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju įvyko nesusipratimas ir nesusikalbėjimas Å¡eimoje. Apeliantė neturėjo jokio tikslo pavogti neÅ¡iojamÄ jį kompiuterį iÅ¡ anytos. Apeliantei reikėjo skubiai pinigų, todėl ji nusprendė paimti kompiuterį ir nuneÅ¡ti į lombardÄ kelioms dienoms.

Ji nesitikėjo, kad jos vyro mama A. B. taip sureaguos ir iÅ¡ karto kreipsis į policijÄ dėl vagystės. Nuteistoji nespėjo jai visko paaiÅ¡kinti, nes įvykio dienÄ užtruko pas savo brolį, tačiau grįžusi namo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino ir kartu su anyta buvo nuvykę į policijos komisariatÄ . Apeliantė gyvena tuose pačiuose namuose su nukentėjusiÄ ja, ji taip pat naudojosi minėtu kompiuteriu. Nukentėjusioji pasikarščiavo ir iÅ¡ karto kreipėsi į policijÄ su pareiÅ¡kimu dėl vagystės.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame nurodytiems argumentams ir prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Nuteistosios Ž. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistoji praÅ¡o skirti jai Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę – laisvės apribojimÄ , baudÄ ar vieÅ¡uosius darbus, taip pat nurodo, kad jos veikoje nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje sudėties požymių (ji neturėjo tyčios pagrobti kompiuterį). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo teiginius ir baudžiamosios bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad Ž. B. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sÄ sajumas ir įrodomoji reikÅ¡mė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ž. B. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

7. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ . Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iÅ¡ asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtÄ , juo naudotis bei disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalÄ . Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimÄ turtÄ , neabejotinai suvokia, kad paima svetimÄ daiktÄ , numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavÄ , bei to nori.

Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamÄ turtÄ ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės atveju kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

8. Nors Ž. B. skunde teigia, kad tikslo pavogti kompiuterį neturėjo, nes gyveno vienuose namuose su nukentėjusiÄ ja ir taip pat naudojosi minėtu kompiuteriu, jai tik skubiai reikėjo pinigų, todėl nunešė kompiuterį į lombardÄ ir ketino iÅ¡pirkti, tačiau tokie jos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti ir laikytini siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistoji tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 31-32), tiek ir teisme pilnai pripažino savo kaltę, nurodė, kad įvykio metu buvo pas nukentėjusiÄ jÄ namuose, paėmė kompiuterį, kuris priklausė jos anytai A.

B., ir nunešė į lombardÄ . Anytos namuose nebuvo. Kompiuterį paėmė, nes reikėjo pinigų nuvažiuoti pas brolį. Gavo 60 eurų, kuriuos iÅ¡leido savo reikmėms, sumokėjo už taksi 25 eurus, pirko cigaretes. Suprato savo veiksmus kaip vagystę. Nukentėjusioji skambino, klausė kur kompiuteris, ji pasakė, kad nunešė į lombardÄ . Dėl savo poelgio labai gailisi (t. 2, b. l. 44). Å ias apeliantės nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios A. B. parodymai, kad ji priėmė pas save gyventi sÅ«naus žmonÄ Å½.

B., kuri išėjusi iÅ¡ įkalinimo įstaigos neturėjo kur gyventi. Kompiuterį „Lenovo Yoga“ buvo pirkusi sau. Kai pati nesinaudodavo leisdavo juo naudotis Ž. B.. Ä®vykio dienÄ išėjo į darbÄ , kompiuterį buvo palikusi Ž. B. kambaryje. Dar bÅ«dama darbe skambino Ž. B. ir iÅ¡ balso suprato, kad Å¡i yra vartojusi alkoholio. Grįžusi vakare iÅ¡ darbo nerado namuose nei Ž. B., nei kompiuterio. IÅ¡ sÅ«naus sužinojo, kad Ž. B. yra policijoje, o jos kompiuteris nuneÅ¡tas į lombardÄ .

Bandė skambinti Ž. B., bet jai nepavyko su ja susisiekti. Tikėjosi, kad marti dar grÄ Å¾ins kompiuterį, todėl į policijÄ kreipėsi praėjus parai po vagystės. Jai padaryta 220 eurų žala (t. 1, b. l. 15-16). Liudytojas V. M. taip pat patvirtino, kad Ž. B. gyveno su nukentėjusiÄ ja pastarosios bute. Ä®vykio dienÄ A. B. išėjo į darbÄ . Tarp liudytojo ir Ž. B. kilo konfliktas, nes Å¡i norėjo naktį iÅ¡gėrusi važiuoti pas mamÄ . Kai nukentėjusioji iÅ¡ ryto grįžo namo, nerado bute nei Ž.

B., nei kompiuterio (t. 1, b. l. 45-46). Tai, kad būtent nuteistoji, neturėdama nukentėjusiosios sutikimo paėmė jos kompiuterį ir jį įkeitė lombarde patvirtina ir 2021 m. sausio 25 d. sutartis, kurioje nurodyta, kad Ž. B. (buvusi J.) sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kompiuterio „Lenovo Yoga“ įkeitimo ir už tai gavo 60 eurų (t. 1, b. l. 50-51).

9. Paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad Ž. B., paimdama iÅ¡ nukentėjusiosios namų A. B. kompiuterį, žinojo ir suprato, kad kompiuteris nėra jos nuosavybė ir, kad iÅ¡sineÅ¡dama ne jai priklausantį daiktÄ , daro žalÄ nukentėjusiajai ir to siekė. Tai, jog nukentėjusioji leisdavo kompiuteriu pasinaudoti Ž. B. nesuteikė pagrindo jai su Å¡iuo daiktu elgtis kaip su savo nuosavybe. Pažymėtina, kad Ž. B. ne kartÄ teista ir bausta administracine tvarka už vagystes, kas leidžia teigti, jog ji suprato ir savo veiksmų neteisėtumÄ .

PagrobtÄ kompiuterį ji nunešė į lombardÄ , o už kompiuterį gautus pinigus iÅ¡leido savo reikmėms. Å ių aplinkybių visuma patvirtina, jog apeliantė svetimÄ turtÄ â€“ kompiuterį pagrobė veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto (kompiuterio) vertė 220 eurų (nevirÅ¡ija 5 MGL), Ž. B. veika pagrįstai kvalifikuota kaip tyčinis nedidelės vertės turto pagrobimas ir ji pagrįstai nuteista pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

10. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog nukentėjusioji bÅ«tų davusi savo sutikimÄ Å½. B. laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu (kompiuteriu) kaip nuosavu ir iÅ¡kilus pinigų poreikiui nuneÅ¡ti įkeisti jį į lombardÄ . PrieÅ¡ingai, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios A. B. parodymų, ji savo sÅ«naus žmonÄ buvo priglaudusi savo namuose, nes pastaroji, išėjusi iÅ¡ įkalinimo įstaigos neturėjo kur gyventi, tačiau kompiuterį buvo nusipirkusi savo reikmėms.

Kai grįžusi iÅ¡ darbo nerado nei kompiuterio, nei apeliantės, suprato, kad yra apvogta ir nepavykus su Ž. B. susisiekti telefonu, kreipėsi į policijÄ dėl vagystės. Pati nuteistoji nei apklausiama apylinkės teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad buvo gavusi nukentėjusiosios A. B. sutikimÄ Ä¯keisti jai priklausantį turtÄ lombarde. Apeliantės teiginius, jog ji ketino kompiuterį iÅ¡pirkti ir grÄ Å¾inti nukentėjusiajai paneigia ir po įkeitimo atlikti veiksmai - gautus pinigus iÅ¡ karto iÅ¡leido savo reikmėms (mokėjo už taksi ir cigaretes).

Nuteistoji nedirba, darbinių pajamų negauna, todėl akivaizdu, jog ji neturėjo realių galimybių bei ketinimų pagrobtÄ ir įkeistÄ kompiuterį grÄ Å¾inti nukentėjusiajai. Kompiuteris nukentėjusiajai buvo sugrÄ Å¾intas tik po to, kai A. B., nepavykus susisiekti su apeliante ir pastarajai savanoriÅ¡kai negrÄ Å¾inus kompiuterio, dėl vagystės kreipėsi į policijÄ . Å ių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistoji Ž. B. suvokė, jog paima svetimÄ daiktÄ (Å¡ios aplinkybės neneigė ir apeliantė), o paimdama jį ir iÅ¡sineÅ¡dama su savimi, numatė, kad Å¡io turto savininkė neteks (grįžusi namo jo neras ir negalės juo naudotis), o ji juo galės disponuoti pagal save (Å¡iuo atveju įkeisti lombarde), ir to norėjo, taigi tokie nuteistosios veiksmai, kaip jau buvo minėta anksčiau, rodo tiesioginę tyčiÄ pagrobti svetimÄ turtÄ .

11. Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat praÅ¡o skirti jai Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmę - vieÅ¡uosius darbus, baudÄ ar laisvės apribojimo bausmę. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai Ž. B. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. 11.1.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

12. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl Ž. B. paskirtos bausmės, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į jai inkriminuotos nusikalstamos veikos stadijÄ ir pobÅ«dį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams), Ž. B. kaltės formÄ (baudžiamasis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), tikslus (siekiant gauti sau naudos). Teismas taip pat įvertino ir nuteistosios asmenybę, tai, kad ji praeityje 11 kartų teista, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei (t. 1, b. 1. 79-86), nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė turėdama neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ , praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, daugybę kartu bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkias vagystes (t. 2, b. 1. 15-24), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (t. 2, b. l. 25), registruota Užimtumo tarnyboje.

Teismas taip pat nustatė vienÄ kaltinamosios atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (prisipažino padariusi jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei vienÄ jos atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę - nusikalto bÅ«dama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Ž. B. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, o sÄ lygota jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir ciniÅ¡ko požiÅ«rio į visuotinai priimtinas gyvenimo normas ir elgesio taisykles, todėl skyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį - areÅ¡tÄ , nustatant maksimalų Å¡ios bausmės dydį – 45 paras.

Pripažinti, kad apeliantei paskirta bausmė paskirta neteisingai ar yra aiÅ¡kiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek Ž. B., tiek jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančius duomenis, nepaisant nuteistosios apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia sutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Ž. B. yra linkusi daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, nei Å¡velnesnės rÅ«Å¡ies bausmės, nei griežčiausia laisvės atėmimo bausmė tinkamos įtakos apeliantės elgesiui neturėjo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, siekiant nuteistosios elgesio korekcijos, praeityje Ž. B. ne kartÄ buvo taikyta ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir baudos bausmės, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nuteistoji nepateisino, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį jai nepavykdavo, ji ir toliau darė įstatymų pažeidimus.

Nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistosios nesulaikė ir jai anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotÄ veikÄ Å½. B. padarė laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. sausio 26 d., t. y. netrukus po to kai buvo paleista iÅ¡ pataisos įstaigos atlikusi 2018 m. gruodžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nuosprendžiu paskirtÄ 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Praeityje nuteistoji ne kartÄ bausta administracinėmis nuobaudomis (paskutinis administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. gruodžio 30 d.), taip pat ir tris kartus už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (t. 2, b. l. 15-24), neturi nuolatinių pajamų, veikos padarymo metu ir iki nuosprendžio priėmimo nedirbo (t. 2, b. l. 125).

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes nėra pagrindo skirti nuteistajai jos skunde praÅ¡omÄ baudos bausmę. Juolab, kad kaip matyti iÅ¡ Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o, nemaža dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteista apeliantė, yra turtinio pobÅ«džio nusikaltimai (t. 1, b. 1. 79-86). Taip pat nėra pagrindo nuteistajai skirti ir viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmes, nes, kaip jau buvo minėta, Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės jau buvo skirtos nuteistajai ankstesniais nuosprendžiais, tačiau teigiamos įtakos jos elgesiui neturėjo.

Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, skiriant nuteistajai švelnesnio pobūdžio bausmes, vertinamu atveju negali būti pasiekti. Nagrinėjamoje situacijoje apeliantei paskirta arešto bausmė yra proporcinga ir nelaikytina per griežta, nes švelnesnių bausmių taikymo neefektyvumas Ž. B. atžvilgiu yra akivaizdus – apeliantė nėra linkusi laikytis nustatytų elgesio taisyklių, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės taisykles, nuolat elgiasi neteisėtai ir nesistengia pasitaisyti, teisės pažeidimai daromi sistemingai.

14. Apeliaciniame skunde nuteistosios nurodoma aplinkybė, jog ji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, pagrindo Å¡velninti Ž. B. paskirtÄ bausmę – jos rūšį ar dydį, taip pat nesudaro. Juo labiau, kad apylinkės teismas nuteistosios prisipažinimÄ padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį dėl jos įvykdymo skundžiamu nuosprendžiu pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, t. y. įvertino, o baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dėl ko, vadovaudamasis BK 641 straipsnio nuostatomis, apeliantei paskirtÄ bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Nuteistosios nurodomos aplinkybės dėl susitaikymo su nukentėjusiÄ ja, civilinio ieÅ¡kinio nepateikimas ir pretenzijų jos atžvilgiu neturėjimas labiau aktualios sprendžiant žalos atlyginimo klausimÄ , tačiau nesudaro pagrindo Å¡velninti apeliantei paskirtos bausmės. Taigi, iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su Ž. B. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar jos asmenybe, Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau Å¡velninti paskirtÄ bausmę ar kitaip lengvinti nuteistosios teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

15. Ä®vertinus visumÄ aptartų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Ž. B. apeliacinis skundas atmetamas.

16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidų, kurias sudaro 95,94 eurus (t. 2., b. l. 80). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Vertinamu atveju nuosprendį skundė nuteistoji Ž. B., iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka pagrindas panaikinti ar keisti apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį nenustatytas, nuteistosios apeliacinis skundas atmestas.

Nuteistajai yra paskirta areÅ¡to bausmė. Bylos duomenimis ji nedirba, pajamų iÅ¡ darbinės veiklos negauna (t. 1, b. l. 25), duomenų apie turimÄ turtÄ byloje nėra, jai materialiai padeda sutuoktinio, kuris Å¡iuo metu yra įkalinimo įstaigoje, mama. Byloje nesant duomenų apie nuteistosios realiÄ galimybę pagal esamÄ turtinę padėtį atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, atsižvelgiant ir į BPK 322 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ bÅ«tinÄ gynėjo dalyvavimÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistosios Ž.

B. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistosios Ž. B. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistosios Ž. B. nepriteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė