a9ee41b9-e4d6-43be-96c0-10b85376853c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-408-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00015-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; (S) 2.6.29.3; 3.2.3.1; 3.3.1.20 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų L. D. ir A.

D. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-302-883/2021 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovams L. D., A. D. dėl skolos, delspinigių, procesinių palÅ«kanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L.

D. ir A. D. 124 266,79 Eur pradelstÄ vartojimo kreditÄ , 11 184,01 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, įskaitant 3 048 Eur žyminį mokestį.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2006 m. spalio 6 d. atsakovai L. D. ir A. D. su pirmine kreditore bankrutavusia akcine bendrove (toliau – BAB) „Snoras“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 031-58396 (toliau – sutartis), pagal kuriÄ BAB „Snoras“ suteikė atsakovams paskolÄ , o atsakovai įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti iki 2009 m. spalio 5 d., kiekvienÄ mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskolos suma, sumokėti už panaudotÄ paskolÄ apskaičiuotas palÅ«kanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles, tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovai nesilaikė ir liko skolingi pirminei kreditorei BAB „Snoras“ 124 266,79 Eur.

3. IeÅ¡kovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi bei sutarties 17.6 punktu, iÅ¡ atsakovų prašė priteisti 11 184,01 Eur delspinigių, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKÄ®) 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintÄ 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 29 d. iki ieÅ¡kinio parengimo dienos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Å iaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 124 266,79 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito, 11 184,01 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (135 450,80 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Taip pat priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų po 1 524 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl ieÅ¡kinio senaties 5. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimui dėl skolos priteisimo ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasidėjo nuo sutarties nutraukimo – 2009 m. sausio 9 d.

6. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto teismui BAB „Snoras“ sistemos iÅ¡raÅ¡o, detalizuojančio banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo registruojamas paskolos atsakovams lėšų iÅ¡mokėjimas ir kuri buvo skirta palÅ«kanų ir paskolos mokėjimams, veiksmus, už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 6 d. iki 2021 m. vasario 6 d., teismas nustatė, kad paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2008 m. lapkričio 5 d., nuo tada atsakovai jokių mokėjimų pagal sutartį nėra atlikę. Ä®vertinęs tai, teismas konstatavo, kad 2013 m. gruodžio 30 d. mokėjimas negali bÅ«ti laikomas atsakovų aktyviais veiksmais, kuriais Å¡ie bÅ«tų pripažinę prievolę ir taip nutraukę senaties termino skaičiavimÄ .

7. Teismo vertinimu, kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimas bankroto byloje nagrinėjamu atveju atitiko ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ CK 1.130 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi bÅ«tent tokiÄ specialiÄ kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo procedÅ«rÄ numatė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®). Teismas priėjo iÅ¡vados, kad kreditorei AB bankas „Snoras“ 2009 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kus reikalavimÄ A. D. firmos „ALDA“ bankroto byloje, ieÅ¡kinio senaties termino eiga nutrÅ«ko tiek A. D. firmos „ALDA“, tiek bendraatsakovių bankroto byloje A.

D. ir L. D. atžvilgiu, ir prasidėjo iš naujo įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimui dėl įmonės pabaigos, kuriuo buvo patvirtintas patikslintas AB bankas „Snoras“ kreditorinis reikalavimas. Kadangi ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas 2021 m. sausio 26 d., teismas laikė, kad ieškovė pareiškė ieškinį nepraleidusi bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino. Dėl atsakovų prievolės 8. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai teigė, jog sutartis buvo sudaryta A.

D. firmos „ALDA“ veiklai ir poreikiams, tačiau sutartyje nurodyta, jog paskolos gavėjai yra A. D. ir L. D.. Sutarties 17.1 punkte nurodytas kreditavimo tikslas: 363 661 Lt skiriama įsiskolinimui S. P. padengti; 100 000 Lt skiriama AB „Šiaulių bankas“ paprastam vardiniam vekseliui iÅ¡pirkti; 286 339 Lt skiriama vartojimo poreikiams. Sutartis nenuginčyta CK numatyta tvarka, todėl teismas minėtÄ atsakovų argumentÄ atmetė ir konstatavo, kad tarp pradinės kreditorės BAB „Snoras“ ir atsakovų sudarytos sutarties pagrindu susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai.

9. Piniginė prievolė kreditorei AB bankas „Snoras“ pagal ginčo sutartį buvo asmeninė atsakovų, o ne bankrutavusio juridinio asmens (A. D. firmos „ALDA“) piniginė prievolė. Individualios įmonės bankroto byloje kreditorei negavus įmonės savininko prievolės įvykdymo ir nesant kitų CK nustatytų prievolių pabaigos pagrindų, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad fizinio asmens prievolė yra pasibaigusi, nes piniginės fizinių asmenų asmeninės prievolės pagal paskolos sutartį pabaiga nesietina su neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens pabaiga dėl bankroto procedūros.

Teismui nustačius, kad kreditas buvo suteiktas ne įmonei, o atsakovų asmeniniams poreikiams, atsakovai už savo (kaip fizinių asmenų) prievoles iÅ¡liko atsakingi ir po individualios įmonės likvidavimo dėl bankroto. Likus nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus A. D. firmÄ â€žALDA“, kreditorei (nagrinėjamu atveju – jos teisių perėmėjai) iÅ¡liko galimybė nukreipti reikalavimÄ Ä¯ individualios įmonės savininkus, kadangi reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp banko ir fizinių asmenų.

Dėl delspinigių skaičiavimo 10. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti delspinigių. Teismas, remdamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, VKÄ® 11 straipsnio 8 dalimi bei sutarties 17.6 punktu, iÅ¡ atsakovų priteisė 11 184,01 Eur delspinigių sumÄ už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 29 d. iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos 2021 m. sausio 25 d. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniame skunde atsakovai praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimu bankroto byloje Nr. B2-12-372/2014 buvo patvirtintas A. D. firmos „ALDA“ kreditorių sÄ raÅ¡as, o ne atsakovų asmeniniai kreditoriniai reikalavimai, todėl ginčo paskolos sutartis negali bÅ«ti susieta su A. D. firmos „ALDA“ bankroto procese nepatenkintais kreditoriniais reikalavimais. Taigi, senaties termino skaičiavimas negalėjo nutrÅ«kti, kai buvo atliktas 2013 m. gruodžio 30 d.

BAB banko „Snoras“ 170 000 Lt mokėjimas dėl A. D. firmos „ALDA“ neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų bankroto byloje bei kai Å iaulių apygardos teismas priėmė 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. Ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta tarp banko ir fizinių asmenų, o ne individualios įmonės savininkų. Todėl jeigu senaties termino skaičiavimas ir nutrÅ«ko, tai tokiu atveju jis galėjo nutrÅ«kti tik juridinio asmens A. D. firmos „ALDA“ atžvilgiu, o ne fizinių asmenų (atsakovų) atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad paskola buvo paimta asmeniniams poreikiams, tačiau padarė visiÅ¡kai klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog, kadangi paskolÄ gavo atsakovai, tokiu atveju vis tiek jie turi atsakyti pagal juridinio asmens A. D. firmos „ALDA“ kreditorinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos ir nelogiÅ¡kos, nes jeigu ginčo paskolos sutartis yra nesusijusi su bankrutavusio juridinio asmens (A. D. firmos „ALDA“) pinigine prievole, tai negalima pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas nutrÅ«ksta tiek A.

D. firmos „ALDA“, tiek atsakovų atžvilgiu. 11.2. Ginčo paskolos sutartis negalėjo bÅ«ti įtraukta į „ALDA“ bankroto procesÄ ir patvirtintas kreditorinis reikalavimas tos ginčo paskolos sutarties pagrindu A. D. firmos „ALDA“ bankroto procese. Å i ginčo paskolos sutartis turėjo bÅ«ti atskirta iÅ¡ bankroto proceso, nes tai asmeninė atsakovų (apeliantų) prievolė. Atsakovų asmeninė prievolė nebuvo patenkinta A. D. firmos „ALDA“ bankroto byloje, todėl tenkinti ieÅ¡kinį yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja juridinio asmens bankroto ir fizinio asmens asmeninės prievolės principams, atsiranda jų tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡a.

Å iuo metu yra susidariusi nelogiÅ¡ka ir teisiÅ¡kai nepagrįsta situacija, kai ginčo paskolos sutartis, susijusi iÅ¡imtinai su fizinių asmenų asmeniniais poreikiais, yra įtraukiama į juridinio asmens A. D. firmos „ALDA“ bankroto procesÄ ir bÅ«tent kreditoriniai įsipareigojimai pagal ginčo paskolos sutartį yra siejami su įmonės A. D. firmos „ALDA“ likvidavimu dėl bankroto. 11.3. Vien tai, kad atsakovai neginčijo BAB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo, įkeisto turto įkainojimo, perėmimo, dalies skolos padengimo, dar nereiÅ¡kia, jog atsakovai pripažino prievolę, nes tylėjimas bei neveikimas nelaikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka ir nėra ieÅ¡kinio senaties nutraukimo pagrindas.

Todėl negalima teigti, kad 2013 m. gruodžio 30 d. mokėjimas buvo aktyvūs atsakovų veiksmai pripažįstant prievolę, nes tai atliko pati BAB „Snoras“ vykstant bankroto procesui. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma CK 1.131 straipsnio 1 dalis. 11.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino, nenagrinėjo aplinkybių, kodėl iš įkeisto turto nebuvo dengta 40 000 Lt paskolos suma. Be to, neaišku kur buvo panaudotos pradinės kreditorės gautos sumos iš parduoto ir įkeisto turto: 47,62 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas su priklausiniais.

Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nepasisakė, todėl neatskleidė bylos esmės, nes ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie Å¡ių sumų panaudojimÄ , dengiant ginčo paskolos sutartį. Jeigu turtas buvo įkeistas ginčo sutarčiai užtikrinti, tai už įkeistÄ ir parduotÄ turtÄ gauti pinigai privalėjo bÅ«ti skirti tik dengiant Å¡iÄ paskolÄ .

12. IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliantų apeliacinį skundÄ dalyje dėl 124 266,79 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito, 11 184,01 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (135 450,80 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo atmesti ir Å¡ioje dalyje palikti sprendimÄ nepakeistÄ , pakeisti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų priteisimo sumažinant priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ ieÅ¡kovės permokėta žyminio mokesčio teikiant ieÅ¡kinį suma, priimti sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės permokėtos žyminio mokesčio dalies, kuri yra lygi 1 057 Eur, sugrÄ Å¾inimo ieÅ¡kovei.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Apeliantų apeliaciniame skunde pateikta pozicija, kad asmeninė atsakovų skola neturėtų bÅ«ti siejama su A. D. firmos „ALDA“ bankroto procedÅ«ra neturi jokio teisinio pagrindo. Neribotos civilinės atsakomybės asmeniui A. D. firmai „ALDA“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , L. D. ir A. D., kuris buvo A. D. firmai „ALDA“ savininkas, asmeninės skolos pagal sutartį iÅ¡ieÅ¡kojimas privalėjo bÅ«ti perkeltas į A.

D. firmos „ALDA“ bankroto bylÄ , pareiÅ¡kiant finansinį reikalavimÄ skolos sumai pagal sutartį, kas ir buvo padaryta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iÅ¡keliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®BÄ® nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011 ir joje nurodytÄ praktikÄ ). 12.2.

IeÅ¡kovė 2021 m. balandžio 22 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose aiÅ¡kiai nurodė, kad teismui bei atsakovams buvo pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai bei veiksmų iÅ¡klotinė, kuriuose matomas dalies paskolos grÄ Å¾inimo faktas. 2007 m. birželio 21 d. AB banko „Snoras“ mažmeninių paskolų komiteto posėdžio protokolu buvo leista L. D. ir A. D. parduoti įkeistÄ 0,4638 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais (statiniais), esančius (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, kad ne mažiau kaip 200 000 Lt iÅ¡ Å¡io turto pardavimo gautų lėšų bus skirta paskolai pagal sutartį grÄ Å¾inti. 2007 m. liepos 19 d. (200 000 Lt) buvo gautas mokėjimas iÅ¡ V.

M.. 2013 m. gruodžio 30 d. 120 931,63 Lt mokėjimas buvo gautas A. D. firmos „ALDA“ bankroto proceso metu BAB bankui „Snoras“ perėmus įkeistÄ turtÄ : 4,7081 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).; 0,9573 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad BAB bankas „Snoras‘ perėmė įkeistÄ turtÄ už 170 000 Lt, iÅ¡ kurių 120 931,63 Lt buvo skirta dengti kreditui, 90 68,37 Lt palÅ«kanoms pagal sutartį, o 40 000 Lt – įsiskolinimui pagal kitÄ paskolos sutartį. 12.3.

Dėl įsivėlusios žyminio mokesčio skaičiavimo klaidos, ieškovė sumokėjo 1 057 Eur per daug žyminio mokesčio, o kartu ši 1 057 Eur permokėto žyminio mokesčio dalis buvo nepagrįstai priteista iš atsakovų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Faktinės bylos aplinkybės 14. Byloje nustatyta, kad 2006 m. spalio 6 d. atsakovai L. D. ir A. D. su pirminiu kreditoriumi AB bankas „Snoras“ sudarė sutartį, pagal kuriÄ AB bankas „Snoras“ suteikė atsakovams 750 000 Lt (217 215,01 Eur) paskolÄ . Atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2009 m. spalio 5 d., kiekvienÄ mėnesį mokant nustatyto dydžio mėnesines įmokas tol, kol bus grÄ Å¾inta visa paskolos suma, sumokėti už panaudotÄ paskolÄ apskaičiuotas palÅ«kanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles.

15. Sutartimi prisiimti įsipareigojimai buvo užtikrinti atsakovui A. D. nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka: 0,9573 ha ploto komercinės paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pakartotine hipoteka; 47,62 kv. m. bendro ploto gyvenamo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,4638 ha ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), hipoteka bei viso kito paskolos gavėjams priklausančio turto įkeitimu. 16. 2007 m. birželio 21 d. AB banko „Snoras“ mažmeninių paskolų komiteto posėdžio protokolu buvo leista L. D. ir A. D. parduoti įkeistÄ 0,4638 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais (statiniais), esančius (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, kad ne mažiau kaip 200 000 Lt iÅ¡ Å¡io turto pardavimo gautų lėšų bus skirta paskolai pagal sutartį grÄ Å¾inti. 2007 m. liepos 19 d. iÅ¡ V. M. buvo gautas 200 000 Lt mokėjimas.

17. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi A. D. firmai „ALDA“ iškelta bankroto byla, dalyvauti byloje bendraatsakoviais įtraukti A. D. ir L. D..

18. A. D. firmos „ALDA“ bankroto byloje nustatyta, kad AB bankas „Snoras“ 2009 m. sausio 22 d. praÅ¡ymu kreipėsi į bankroto administratorių, praÅ¡ydamas įtraukti AB bankas „Snoras“ 2 462 139,92 Lt reikalavimÄ Ä¯ kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir pateikti teismui tvirtinti. Bankas reikalavimÄ pateikė pagal sandorius, sudarytus su A. D. firma „ALDA“ ir jos savininkais A. D. ir L. D. AB bankas „Snoras“ 2 462 139,92 Lt reikalavimas patvirtintas 2009 m. vasario 13 d. teismo nutartimi.

19. A. D. firmos „ALDA“ bankroto proceso metu BAB bankas „Snoras“ perėmė įkeistÄ turtÄ : 4,7081 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); ir 0,9573 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) už 170 000 Lt, iÅ¡ kurių 120 931,63 Lt buvo skirta dengti kreditui, 9 068,37 Lt palÅ«kanoms pagal sutartį, o 40 000 Lt – įsiskolinimui pagal kitÄ paskolos sutartį. 120 931,63 Lt mokėjimas kreditui dengti buvo gautas (įskaitytas) 2013 m. gruodžio 30 d.

20. Å iaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu patvirtino AB banko „Snoras“ 759 196 Lt kreditorinį reikalavimÄ , į kurį pateko pagal sutartį nepatenkintas 124 266,79 Eur reikalavimas, ir priėmė sprendimÄ dėl bankrutavusios A. D. firmos „ALDA“ pabaigos. 21. 2015 m. liepos 31 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi pirminė kreditorė BAB „Snoras“ reikalavimo teisę į atsakovų prievolę pagal Paskolos sutartį Nr. 031-58396 perleido naujajai kreditorei UAB „Baltijos kredito sprendimai“. 2017 m. gegužės 31 d.

Paskolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į aukščiau minėtÄ atsakovų įsiskolinimÄ perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ (toliau – Lindorff Oy). 2017 m. rugsėjo 25 d. įmonės pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. MK-9083, pagrindu nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visÄ Lindorff Oy vykdytÄ lietuviÅ¡kÄ veiklÄ , įskaitant vykdytÄ per Lindorff Oy filialÄ .

Perdavus veiklÄ , buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Dėl ginčo esmės 22. Apeliantų teigimu, kadangi ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta su jais, kaip fiziniais asmenimis, o ne su individualia įmone ar jais, kaip su individualios įmonės savininkais, ji negalėjo bÅ«ti įtraukta į A. D. firmos „ALDA“ bankroto procesÄ bei jame neturėjo bÅ«ti tvirtinamas AB banko ,,Snoras“ kreditorinis reikalavimas ginčo paskolos sutarties pagrindu. Atitinkamai, kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimas A.

D. firmos „ALDA“ bankroto procese negali bÅ«ti vertinamas kaip veiksmais, kuriuo kreditorius nutraukė ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimÄ bÅ«tent atsakovų, kaip fizinių asmenų, atžvilgiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantų argumentais.

23. Nors nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovai rėmėsi argumentu, kad ginčo paskolos sutarties pagrindu gauti pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje ir dėl to atsakovų prievolė, pasibaigus bankroto procesui, turi bÅ«ti laikoma taip pat pasibaigusia, Å¡iuo metu apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad iÅ¡ sutarties kilusi prievolė yra jų asmeninė (vartojimo kredito) prievolė. Prievolė pagal sutartį nebuvo įvykdyta tuo metu, kai individualiai įmonei „ALDA“, kurios savininku buvo apeliantas, buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ , įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per teismo nustatytus terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sÄ raÅ¡Ä , įskaitant ir turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Å i įstatymo nuostata susijusi su CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Bankrutavusi A. D. firma „ALDA“ – neribotos civilinės atsakomybės subjektas, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai (personalinei) įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis), – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006).

Poreikis kreditoriams reikÅ¡ti bankroto byloje reikalavimus, kylančius iÅ¡ sandorių, sudarytų ne su įmone, o su privačiu fiziniu asmeniu (įmonės savininku), priklauso nuo individualios įmonės savininko atsakomybės pagal įmonės prievoles subsidiarumo, nes visas įmonės savininko turtas patenka į bankrutuojančios įmonės turto balansÄ . Bankrutuojančios individualios įmonės likvidavimo procese tuo atveju, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti neužtektų įmonės turto, įmonės savininko turtas bÅ«tų pardavinėjamas Ä®BÄ® 33 straipsnyje nustatyta tvarka ir tokiu bÅ«du bÅ«tų tenkinami kreditorių reikalavimai.

Ä®monės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į įmonės bankroto bylÄ susijęs su poreikiu apsaugoti savo interesus, nes bankroto proceso eigoje gali bÅ«ti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009).

24. Taigi atsakovams, neįvykdžius sutartinės prievolės ir pradėjus A. D. įmonės „ALDA“ bankroto procesÄ , ieÅ¡kovei (kreditorei) atsirado poreikis ginti savo teises bankroto byloje. IeÅ¡kovė (tuo metu AB bankas „Snoras“) teise ginti savo interesus bankroto byloje pasinaudojo, jos reikalavimas individualios įmonės bankroto byloje buvo patvirtintas, tačiau nebuvo patenkintas. Bankroto byloje teisminio nagrinėjimo objektas buvo kredito sutarties pagrindu nustatytos fizinių asmenų (įmonės savininko ir jo sutuoktinės) skolos įtraukimas į bankrutuojančios įmonės turto balansÄ , t. y. materialinis teisinis santykis tarp ieÅ¡kovės (kreditorės) ir bankrutuojančios neribotos civilinės atsakomybės įmonės. Dėl to A.

D. įmonės „ALDA“ bankroto byloje atsakovai turėjo dalyvauti (ir dalyvavo) bendraatsakoviais, o kreditorės AB banko ,,Snoras“ reikalavimas turėjo bÅ«ti (ir buvo) nagrinėjamas A. D. įmonės „ALDA“ bankroto byloje. Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad ginčo paskolos sutartis negalėjo bÅ«ti įtraukta į A. D. įmonės „ALDA“ bankroto procesÄ ir Å¡ios sutarties pagrindu patvirtintas kreditorinis reikalavimas A. D. įmonės „ALDA“ bankroto procese, o ginčo paskolos sutartis turėjo bÅ«ti atskirta iÅ¡ bankroto proceso dėl tos priežasties, kad tai asmeninė atsakovų (apeliantų) piniginė prievolė.

Nagrinėjamu atveju jokios priešpriešos, priešingai nei teigia apeliantai, tarp juridinio asmens bankroto ir fizinio asmens asmeninės prievolės principų nėra.

25. Nagrinėjamoje byloje reiškiamas ieškinys atsakovams (skolininkams pagal kreditavimo sutartį), kaip fiziniams asmenims, kurie nėra įvykdę sutartinių įsipareigojimų. Prievolių pasibaigimo pagrindai yra reglamentuojami CK Šeštosios knygos IX skyriuje. Ieškovės reikalavimas grindžiamas faktu, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto procese, ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas, taigi, prievolė nesibaigė jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Šios bylos šalys yra ieškovė (kreditorė) ir atsakovai (skolininkai) kaip fiziniai asmenys, o bylos teisminio nagrinėjimo objektas – šalių sudarytos kreditavimo sutarties pagrindu atsiradusių prievolių neįvykdymo bankroto procese pagrindu atsiradę materialiniai teisiniai santykiai.

Fizinio asmens prievolė savaime dėl jo individualios įmonės bankroto nepasibaigia (tokio prievolės pabaigos pagrindo nenumato nei CK, nei Ä®BÄ® normos), taigi, teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimÄ individualios įmonės bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iÅ¡ sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bet negavus Å¡io reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės iÅ¡lieka. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad prievolės nepasibaigia tais atvejais, kai kreditorius turimÄ reikalavimÄ Ä¯ skolininkÄ (individualios įmonės savininkÄ , kaip fizinį asmenį) buvo pareiÅ¡kęs individualios įmonės bankroto procedÅ«rų metu, kurias atlikus paaiÅ¡kėja, kad visa ar dalis kreditoriaus reikalavimo nepatenkinta likvidavus individualiÄ Ä¯monę, t. y. neužtekus turto kreditoriaus reikalavimui padengti.

Likvidavus individualiÄ Ä¯monę dėl bankroto sprendžiant klausimÄ , ar prievolės yra pasibaigusios, esminę reikÅ¡mę turi prievolių Å¡alių nustatymas – ar tai buvo Å¡ios įmonės iki jos likvidavimo, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, 20 punktas). Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad likus nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus A.

D. firmÄ â€žALDA“, kreditorei (nagrinėjamu atveju – jos teisių perėmėjai) iÅ¡lieka galimybė nukreipti reikalavimÄ Ä¯ savo skolininkus – fizinius asmenis, kadangi reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp banko ir individualios įmonės savininkų, yra pagrįsta ir teisėta.

26. Apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad 2013 m. gruodžio 30 d. mokėjimas negali bÅ«ti laikomas atsakovų aktyviais veiksmais, kuriais Å¡ie bÅ«tų pripažinę prievolę, ir, atitinkamai, nutraukę ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ , todėl teisėjų kolegija papildomai dėl apeliantų nurodytų motyvų, susijusių su 2013 m. gruodžio 30 d. mokėjimu, nepasisako.

27. Pasak apeliantų, vien tai, kad atsakovai neginčijo BAB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo, įkeisto turto įkainojimo, perėmimo, dalies skolos padengimo, dar nereiÅ¡kia, jog atsakovai pripažino prievolę, nes tylėjimas bei neveikimas nelaikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka ir nėra ieÅ¡kinio senaties nutraukimo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip veiksmai, nutraukę ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ , Å¡ių apeliantų įvardijamų faktų nenurodė kaip ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nutraukusių veiksmų. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas aplinkybe, nutraukusia ieÅ¡kinio senaties terminÄ , laikė ne kokius nors skolininkų, o kreditoriaus veiksmus – reikalavimo pareiÅ¡kimÄ individualios įmonės bankroto byloje ir tai kvalifikavo kaip CK 1.130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ .

28. Kaip jau minėta, tais atvejais, kai bankroto byla yra iÅ¡keliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikÅ¡ti Ä®BÄ® nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iÅ¡ kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimas bankroto byloje atitiko ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka CK 1.130 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi bÅ«tent tokiÄ specialiÄ kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo procedÅ«rÄ numatė Ä®BÄ®.

Pažymėtina, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis subsidiariai atsakingas už juridinio asmens prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), todėl pagrįsta laikyti, jog kreditorei AB bankas „Snoras“ 2009 m. sausio 22 d. pareiÅ¡kus reikalavimÄ A. D. firmos „ALDA“ bankroto byloje, ieÅ¡kinio senaties termino eiga nutrÅ«ko ir iÅ¡ naujo prasidėjo įsiteisėjus Å iaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimui dėl įmonės pabaigos, kuriuo buvo patvirtintas patikslintas AB bankas „Snoras“ kreditorinis reikalavimas.

Svarbu pažymėti ir tai, kad AB bankas ,,Snoras“ reikalavimo bÅ«tent įmonės atžvilgiu neturėjo, savo reikalavimÄ fiziniams asmenims įmonės bankroto byloje reiÅ¡kė dėl atitinkamo teisinio reglamentavimo, todėl kreditorinio reikalavimo pateikimas įmonės bankroto byloje senaties termino įmonės atžvilgiu niekaip negalėjo nutraukti. Taigi, atitinkamo reikalavimo pareiÅ¡kimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kinio senaties terminÄ nutraukė atsakovų, kaip fizinių asmenų ir AB banko ,,Snoras“ skolininkų, atžvilgiu.

Kadangi ieÅ¡kinys nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tas 2021 m. sausio 26 d., nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovė praleido bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

29. Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ kvestionuoja ir tokiu aspektu, esÄ teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nenagrinėjo aplinkybių, kodėl iÅ¡ įkeisto turto 40 000 Lt suma nebuvo skirta paskolai dengti, kur buvo panaudotos pradinės kreditorės gautos sumos iÅ¡ parduoto ir įkeisto turto.

30. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kino, jog 2007 m. birželio 21 d. AB banko „Snoras“ mažmeninių paskolų komiteto posėdžio protokolu buvo leista L. D. ir A. D. parduoti įkeistÄ 0,4638 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais (statiniais), esančius (duomenys neskelbtini), su sÄ lyga, kad ne mažiau kaip 200 000 Lt iÅ¡ Å¡io turto pardavimo gautų lėšų bus skirta paskolai pagal sutartį grÄ Å¾inti. 2007 m. liepos 19 d. 200 000 Lt buvo gautas mokėjimas iÅ¡ V.

M.. Å ios aplinkybės neabejotinai apeliantams buvo žinomos, nes buvo parduodamas apeliantui priklausęs turtas, skirtas ginčo paskolai užtikrinti. AB banko „Snoras“ 2013 m. gruodžio 30 d. atlikto 170 000 Lt mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokėjimas yra už skolas perėmus turtÄ : 4,7081 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).; 0,9573 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 4,7081 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo įkeistas, užtikrinant ginčo sutarties įvykdymÄ (2006 m. spalio 9 d.

Hipotekos lakÅ¡to kopija), todėl ir visa 170 000 Lt suma nebuvo skirta skolai pagal ginčo sutartį padengti: iÅ¡ Å¡ios 170 000 Lt sumos 120 931,63 Lt buvo skirta dengti kreditui, 9 068,37 Lt palÅ«kanoms pagal sutartį, o 40 000 Lt – įsiskolinimui pagal kitÄ paskolos sutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai dėl neatskleistos bylos esmės pripažįstami nepagrįstais.

31. Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas (reglamentuojančias skolininko – fizinio asmens – atsakomybę kreditoriui už negrÄ Å¾intÄ kredito dalį, kai kreditorius nesusigrÄ Å¾ino visos skolos iÅ¡ tam pačiam skolininkui priklausančios individualios įmonės bankroto proceso metu), teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 32. Apeliantai skunde nurodė, kad ieÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 3 048 Eur žyminį mokestį nuo 135 450,80 Eur ieÅ¡kinio sumos, tačiau toks žyminio mokesčio dydis yra netikslus ir per didelis, t. y. ieÅ¡kovė permokėjo žyminį mokestį, atitinkamai pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , permokėto žyminio mokesčio dalį (1057 Eur) nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovė su Å¡iais apeliantų argumentais sutinka ir praÅ¡o sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteista po 1 524 Eur žyminio mokesčio, pakeisti ir sumažinti priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 995,50 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo.

33. Kadangi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė turtinio pobÅ«džio ieÅ¡kinį, kurio suma 135 450,80 Eur, todėl jos mokėtinas žyminis mokestis už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ yra 1 991 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 7 dalis), ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 3 048 Eur žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio pateikimÄ . Kadangi ieÅ¡kovė sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾inama jos permokėta 1 057 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteista iÅ¡ viso 3 048 Eur žyminio mokesčio, tikslinama nurodant, kad iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei priteisiama po 995,50 Eur žyminio mokesčio. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Å iaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečiÄ ir ketvirtÄ pastraipas patikslinti, nurodant, kad ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304615887) iÅ¡ atsakovės L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisiama 995,50 Eur (devyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki eurai ir 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 995,50 Eur (devyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt penki eurai ir 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (juridinio asmens kodas 304615887) 1 057 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkiasdeÅ¡imt septynis eurus) permokėto žyminio mokesčio. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Agnė TikniÅ«tė