Legislator Case Law & Legislation
a9edc651-d568-4e52-8b9f-d947c959ea9e AI generated

a9edc651-d568-4e52-8b9f-d947c959ea9e · Kauno apylinkės teismas

Case Number a9edc651-d568-4e52-8b9f-d947c959ea9e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1-1644-917/2016Teisminio proceso Nr.01-1-69724-15-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 1.1.8.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.;1.1.6.6.;2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, Sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei, Sandrai Poškienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, kaltinamajam G. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui Ž.

Legislator headnote

AI generated

a9edc651-d568-4e52-8b9f-d947c959ea9e · Kauno apylinkės teismas: Ä®vykio metu iÅ¡ jo jokie daiktai nedingo, (t.l, b.l. 13);- papildomos apklausos metu nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. M. parodė, kad įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholio. Pirmoje apklausoje sakė, kad kai jį sumušė, buvo du asmenys, tačiau vėlesnėje apklausoje sakė, kad buvo tik vienas, nes jis po smÅ«gio į galvÄ nieko neprisimena. Bet tvirtina, kad jį mušė tik vienas asmuo, gyvenantis jo name. Kas buvo antrasis, jis nelabai matė, nes jau buvo tamsu, jo neatpažintų. Pakalbėjus su kaimynėmis, jos patvirtino, kad mušė vienas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1-1644-917/2016Teisminio proceso Nr.01-1-69724-15-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 1.1.8.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.;1.1.6.6.;2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.1.16.1.8. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 25 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, Sekretoriaujant Gedailei Balčiūnaitei, Sandrai Poškienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, kaltinamajam G. G., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui Ž.

M., jo atstovei advokatei Marytei Vietaitei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbantis Vokietijoje. Dortmundo m. įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas,kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. padarymu,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

G. G. 2015 m. gruodžio 19 d. apie 21 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, Kaune, (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės trečiame aukÅ¡te, sudavė smÅ«gį ranka į veidÄ nukentėjusiajam Ž. M., Å¡iam nugriuvus, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas, dėl poodinės kraujosrÅ«vos kairės akies vokuose ir skruoste, kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, odos nubrozdinimų deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame kelyje, nosies kaulų lūžio, padarytų ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje, nesunkiai sutrikdydamas Ž.

M. sveikatÄ .Å iais savo veiksmais G. G. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Kaltinamasis G. G. teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad kaltinamajame akte iÅ¡dėstytų aplinkybių neginčija, ir parodė, kad įvykio dienÄ buvo laukan iÅ¡vedęs Å¡uniukÄ . Konfliktas su kaimynu Ž. M. kilo laiptinėje, kai jis jau grįžinėjo namo. Nukentėjęs buvo agresyvus ir pirmasis jį užkabino. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.Vadovaujantis BPK 276 str., 253 str. teismas posėdžio metu balsu perskaitė kaltinamojo G.

G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kaltu prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neprisimena, bÅ«ti 2015 metų gruodžio 19-20 dienÄ , apie 19-20 val., įvykis buvo praėjus gal porai dienų po jo grįžimo iÅ¡ Vokietijos. Grįžęs nusipirko baldus, juos renkant su draugu iÅ¡gėrė butelį 0.5 litro talpos spanguolių degtinės. Surinkus baldus ir iÅ¡gėrus, draugas nusprendė važiuoti namo, kadangi kažkas jį atvažiavo pasiimti, jis draugÄ palydėjo, vedėsi ir Å¡uniukÄ .

Grįžtant namo ir lipant laiptais, trečiame aukÅ¡te, laiptinėje tarp durų stovėjo kaimynas Ž., gyvenantis trečiame aukÅ¡te, o jis gyvena ketvirtame. Ž. nieko nesakęs norėjo jam spirti, koja užsimojo į Å¡unį, Å¡unį patraukė, o Ž. jam kumščiu smogė į galvos kairę pusę. Jis pavadinęs Ž. ,,pideru“, jam trenkė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , Ž. susvyravo, o jis dar spyrė jam du kartus, į kur, net tiksliai negali įvardinti. Kai Ž. nukrito, sugriebė jį už krÅ«tinės ir jau buvo dar užsimojęs, tačiau kaimynė A. tuo momentu atidariusi duris liepė liautis.

Jis nuo Ž. atsitraukė. pamatė, kad atvažiavo policija. Ž. atsistojęs greitai nubėgo į savo butÄ . Atėję pareigÅ«nai rado jį. jis pasakė, kad paliks Å¡unį namie ir ateis. PareigÅ«nai nuėjo pas Ž. į butÄ , bet jis jų neįsileido. Jis grįžo prie pareigÅ«nų, Å¡ie jį atvežė i Dainavos PK. Buvo iÅ¡gėręs, todėl pareiÅ¡kimo paraÅ¡yti negalėjo. Jam iÅ¡rašė pareigÅ«nai 35 eurų baudÄ už vieÅ¡osios rimties pažeidimÄ . Ä®vykio metu jis buvo vienas, tačiau kai jam Ž. sudavė smÅ«gį, kaip tik ėjo kaimynas G., jis galėjo matyti.

Ž. įvykio metu buvo neblaivus ir pirmas prisikabino prie jo. Nuo ikiteisminio tyrimo jis nesislėpė. Dirba oficialiai Vokietijoje. į LietuvÄ atvažiuoja tik kartÄ Ä¯ ketvirtį. Dėl savo veiksmų labai gailisi, bet jis tik gynėsi. Nėra teistas, nei psichiatrijos nei narkologijos įskaitose neregistruotas (t.l. b.l. 83-85). Kaltinamasis Å¡iuos parodymus teisme patvirtino, papildomai paaiÅ¡kino, kad labai gailisi dėl įvykio, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Ikiteisminio tyrimo metu bandė susitaikyti su nukentėjusiuoju, bet nepavyko dėl Å¡io praÅ¡omo labai didelio ieÅ¡kinio.

Ligonių kasoms civilinį ieškinį atlygino dar ikiteisminio tyrimo metu.Kaltinamajam G. G. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).Be kaltinamojo prisipažinimo, G. G. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga:- nukentėjusiojo Ž.

M. parodymais nustatyta, kad 2015-12-19d. apie 21  val. Kaune, (duomenys neskelbtini), lipant pirmoje laiptinėje laiptais į viršų, trečiame aukÅ¡te ties bendro į naudojimo laiptine prasilenkė su dviem vyriÅ¡kiais, jie lipo žemyn iÅ¡ 4 aukÅ¡to. Praeidami susistumdė pečiais ir vyriÅ¡kis apie 60 metų žilų plaukų, atsisukęs trenkė jam į veidÄ , kai nuo smÅ«gių: jis nukrito ir rankomis užsidengė veidÄ , abu vyriÅ¡kiai, iÅ¡ kurių antrasis apie 25 metų amžiaus, pradėjo jį spardyti, įspyrė apie 5 kartus.

Kiek kuris sudavė, nurodyti negali, sÄ monės praradęs nebuvo. Vyresnis vyriÅ¡kis gyvena netoliese. Jam medikai konstatavo akiduobės kaulo lūžį, deÅ¡inės kojos sumuÅ¡imÄ (t.l. b.l. 6-7);- papildomos apklausos metu nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. M. patvirtino savo ankstesnius parodymus ir juos papildė, kad asmuo, kurį jis įvardino apklausoje pirmuoju, trenkė ir po to jį spardė yra G., gyvenantis to paties namo pirmoje laiptinėje, ketvirtame aukÅ¡te. Jį pažįsta iÅ¡ matymo. Puikiai prisimena, kad jam trenkė bÅ«tent G..

Ar jį mušė antrasis vyriÅ¡kis, nematė. Kiek kartų G. jam spyrė nukritusiam, negali pasakyti. Gavęs smÅ«gį ranka, jis įkrito į trečio aukÅ¡to koridorių, o kad ten jį mušė. matė jo aukÅ¡to kaimynės A. iÅ¡ 60 buto, A., gyvenanti prieÅ¡ais A.. V., gyvenanti antros laiptinės trečiame aukÅ¡te, jos G. nuo jo nustÅ«mė. Po įvykio jis nuėjo į savo butÄ ir miegojo, nes jautėsi blogai. KitÄ dienÄ , pamatęs savo veidÄ veidrodyje, kreipėsi į medikus, nuvyko pas teismo med. ekspertus.

Ä®vykio metu iÅ¡ jo jokie daiktai nedingo, (t.l, b.l. 13);- papildomos apklausos metu nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. M. parodė, kad įvykio metu jis buvo vartojęs alkoholio. Pirmoje apklausoje sakė, kad kai jį sumušė, buvo du asmenys, tačiau vėlesnėje apklausoje sakė, kad buvo tik vienas, nes jis po smÅ«gio į galvÄ nieko neprisimena. Bet tvirtina, kad jį mušė tik vienas asmuo, gyvenantis jo name. Kas buvo antrasis, jis nelabai matė, nes jau buvo tamsu, jo neatpažintų. Pakalbėjus su kaimynėmis, jos patvirtino, kad mušė vienas.

Kaip vėliau sužinojo, sumušė jį G. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini) bute jo name. Prie apklausos prideda savo fotonuotraukÄ (t. 1 ., b.l. 15);- liudytojos A. U. apklausa nustatyta, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), beveik 30 metų, kai kuriuos gyventojus pažįsta nuo mažens. 2015-12-19 apie 21 val., bÅ«dama namuose iÅ¡girdo trenksmÄ , bildesį. Išėjo pažiÅ«rėti kas nutiko, nes taip niekada nebuvo, visi kaimynai tvarkingi, draugiÅ¡ki. IÅ¡kiÅ¡usi galvÄ pro duris pamatė muÅ¡tynes - kaimynas G.

G. mušė rankomis ir spardė parkritusį laiptinėje kaimynÄ Å½. M.. Tuo metu iÅ¡ savo butų iÅ¡lindo A. L. ir V. A., jos visos trys puolė prie vyrų, ėmė juos skirti. G. vedėsi Å¡unį su kuriuo, kaip suprato, ėjo iÅ¡ kiemo. Vyrus skiriant. G. liepė nesikiÅ¡ti, tačiau jos vis vien juos iÅ¡skyrė. Paklausus pas G. kodėl susimušė, jis atsakė, kad Ž. jį iÅ¡vadino â€žÅ¾Ä sinu, gaidžiu", todėl jis jam ir smogė. Nei ji, nei kaimynės kivirčo pradžios nematė.

Juos iÅ¡skyrus, G. nuėjo namo, netrukus atvyko policija ir G. IÅ¡sivežė. Ji su A. Ž. padėjo atsikelti ir jis nuėjo į savo butÄ . jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jai matant, muÅ¡tynių metu Ž. buvo suduoti 3-4 kartai rankomis ir 4-5 kartus įspirta, (t.l, b.l. 38);- liudytojos R. G. parodymais nustatyta, kad gyvena su sutuoktiniu G. G. 25 metus, jis nekonfliktiÅ¡kas, rÅ«pinasi namais, dirba Vokietijoje. 2015-12-19 apie 20.30 val., ji su vyru iÅ¡lydėję svečius nutarė, kad jis pavedžios Å¡unį. o ji nueis į parduotuvę.

Grįžtant su pirkiniais pamatė, kad vyrÄ vedasi policijos pareigÅ«nai. Paklausus kas nutiko, vyras paaiÅ¡kino, kad prie jo prisikabino, kad kilo muÅ¡tynės ir kad jis raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Kas iÅ¡kvietė policijÄ , ji nežino. Ji su kaimyne iÅ¡ 69 buto' nuvažiavo į Dainavos PK iÅ¡ ten pasiėmė vyrÄ ir grįžo namo. Vyras pasakojo, kad grįždamas su Å¡uniu. susitiko Ž. iÅ¡ 65 buto. Dėl ko tiksliai kilo konfliktas, vyras jai nesakė, o ji neklausė. Vyras sakė, kad Ž. jam trenkė, o jis trenkė atgal.

TÄ patį vakarÄ jie nuėjo pas kaimynÄ Å½. iÅ¡siaiÅ¡kinti. Duris atidarė, kaip prisistatė, jo sesuo su vyru. Pasirodė ir Ž., bet jis nieko nesakė. Jo sesuo prašė G. neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, dėl to. kad Ž. prisikabino. Vyras pasakė, kad jei jis gaus baudÄ , tai jis jÄ atneÅ¡ jiems susimokėli. Jie sutiko. 2015-12-29 vyras susimokėjo pats ir vakare iÅ¡vyko dirbti į užsienį, (t. 1, b.l. 40-41);- liudytojos A. L. parodymais nustatyta, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 9 metus, kaimynus pažįsta.

Tikslios datos neprisimena, apie 2015 metų gruodį, link Kalėdų, bÅ«dama namuose iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , garsiai rėkaujant vyrus. Atidariusi duris pamatė, kad kaimynas G. iÅ¡ 4 aukÅ¡to rėkia ant Ž. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto ,,daugiau manęs nekabinsi". Jai atidarius duris. Ž. gulėjo laiptinėje. G. spyrė jam kelis kartus, ne mažiau 2 kartų. Tuo melu atsidarė duris jos sesuo A. U., jos abi traukė vyrus vienÄ nuo kito. Ž. atsikėlęs nuėjo namo. Išėjusiai kaimynei L. G. sakė, kad Ž. jį užkabino.

Ž. paklausus kas atsitiko, jis sakė, kad G. pradėjo pirmas. Ji konflikto nematė, tik gali pasakyti, kad G. ir Ž. buvo vartoję alkoholio, nuo jų sklido kvapas. Jei gerai prisimena, įvykio metu Ž. lyg buvo kruvina galvos kažkuri pusė (l.t, b.l. 43);- liudytojos V. A. parodymais nustatyta, kad gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini), apie 30 metų. kaimynus pažįsta. Tikslios datos neprisimena, apie 2015 metų gruodžio pabaigÄ , vakare, apie 19 val., bÅ«dama namuose iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Atidariusi duris pamatė, kad kaimynas Ž. iÅ¡ 54 buto, vienas guli koridoriuje.

Ji priėjo pažiÅ«rėti, jo lyg veidas buvo kruvinas, jis buvo vartojęs alkoholio, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausė kas atsitiko, bet atsakymo nesuprato, dėl jo girtumo nebuvo galima suprasti žodžių. Pagalvojo, kad jis girias nukrito ir susižalojo. Laiptinėje dar buvo kaimynės A. ir A., jos kėlė Ž. ir vedė į jo butÄ (t.l, b.l. 45);- liudytojos J. R. parodymais nustatyta, kad Ž. M. jos draugas, pažįstami apie 4 metus, ji bÅ«na ir pas jį, ir savo bute. Galimai 2015 melų gruodį, apie 20 dienÄ , ji buvo pas Ž., ar jis buvo iÅ¡gėręs, neprisimena.

Ž. kažkas paskambino, jis išėjo į laukÄ . Jokio triukÅ¡mo negirdėjo, po pusvalandžio grįžo Ž. kruvinu veidu. sakė. kad sumušė kaimynas iÅ¡ virÅ¡aus - kad kaimynas priėjo prisikabino, liepė jam trauktis ir pavadino lyg „asilu". Sakė, kad mušė tik vienas, nusiprausęs nuėjo atsigulti, sakė, kad greitosios nereikia. Ji iÅ¡važiavo namo. SekančiÄ dienÄ Å½. paskambinęs pasakė, kad yra klinikose, kad blogai jaučiasi, viskÄ skauda, blogai mato. TÄ pačiÄ dienÄ jis grįžo namo.

Ji pas j į atvažiavo, netrukus atvyko policija ir priėmė iÅ¡ Ž. pareiÅ¡kimÄ . Kiek ji buvo. niekas j butÄ užėjęs nebuvo. Ž. neturi sesers. Kodėl buvo pasakyta, kad atidariusi duris moteris buvo Ž. sesuo, nežino (t.l, b.l. 51);- 2015-12-20 pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad įvykio  vieta yra  (duomenys neskelbtini),  Kaune,  pirmos  laiptinės  trečiame  aukÅ¡le, nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (t. 1, b.l. 6-8);- specialisto iÅ¡vada Nr. G348/2016(02) nustatyta, kad dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruoste, kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame kelyje, nosies kaulų lūžinio jo sveikata sutrikdyta nesunkiai, (t.l. b.l. 23-24);

                          - parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis Ž. M. atpažino G. G. kaip jį sužalojusį asmenį (t.l, b.l. 32-36).IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimai G. G. pasitvirtino. Tad darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku, G.

G. tyčia sudavė smÅ«gį ranka į veidÄ nukentėjusiajam Ž. M., Å¡iam nugriuvus, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į įvairias kÅ«no vietas, dėl poodinės kraujosrÅ«vos kairės akies vokuose ir skruoste, kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, odos nubrozdinimų deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame kelyje, nosies kaulų lūžio, padarytų ne mažiau 5 trauminių poveikių pasėkoje, nesunkiai sutrikdė Ž. M. sveikatÄ . Surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų virÅ¡ paminėtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo G.

G. kaltė pagal Lietuvos Respublikos 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ Ä¯rodyta, nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota.BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Nukentėjęs Ž. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurio praÅ¡o priteisti jo naudai 5000 eurų neturtinės žalos. Nurodoma, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos gydymuisi – 500 eurų, tačiau neiÅ¡saugojo vaistų pirkimo kvitų.

Neturtinę žalÄ sudaro nukentėjusiojo patirti dideli neigiami iÅ¡gyvenimai, jis dėl įvykio patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, prarasta psichologinė ir emocinė pusiausvyra. Nuolatos jaučia emocinį ir dvasinį diskomfortÄ , prarado vidinę pusiausvyrÄ bei gyvenimo džiaugsmÄ , sveikatÄ , dėl peties skausmo iki Å¡iol negali dirbti.Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad G. G. nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta Ž.

M. sveikata, taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingÄ piniginės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ nustatymÄ lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebÅ«na tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai. Specialisto iÅ¡vada Nr. G348/2016(02) nustatyta, kad dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir skruoste, kairėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje, odos nubrozdinimai deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame kelyje, nosies kaulų lūžinio Ž. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai, (t.l. b.l. 23-24).

Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl G. G. kaltų veiksmų Ž. M. patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus. IÅ¡ kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2010, 2K-280/2014), esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys ir į bendrÄ teismų formuojamÄ praktikÄ dėl žalos atlyginimo Å¡ios kategorijos baudžiamosiose bylose.Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios pilnai pripažino savo kaltę.

Jis yra darbingas, dirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , bei vertinat kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo turėjimÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , priteisiant analogiÅ¡kus ieÅ¡kinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 Eur iki 7240 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2014, 2K-586/2012, 2K-482/2012, 2K-443/2012), ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 1000 eur.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Kitoje dalyje Ž. M. civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo turėtas advokato iÅ¡laidas.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali Å¡ių iÅ¡laidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas įvertina G. G. turtinę padėtį bei tai, kad iÅ¡ jo priteistinas didelės sumos civilinis ieÅ¡kinys, todėl pagrįstai mano, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos iÅ¡laidos Ž. M. teiktos teisinės pagalbos yra nepriteistinos. Dėl laidavimo pagal BK 40 str. Kaltinamasis G. G., jo gynėjas ir kaltinamojo sutuoktinė R. G. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamÄ jį G.

G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti jį R. G. žinion. Prokuroras tokiam praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo, nurodė, kad kaltinamasis pilnai atlygino žalÄ Ligonių kasoms, mano, kad nukentėjusiajam civilinį ieÅ¡kinį taip pat atlygins, yra ir kitos bÅ«tinos sÄ lygos laidavimui, kurias kaltinamasis atitinka.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu pilnai atlygino 71,94 eur Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (t. 1., b.l. 95).

Teismui pasižadėjo atlyginti nukentėjusiam teismo priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, daugiau nebenusikalsti.BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra visuma Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmÄ jÄ dalį, bÅ«tinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kaltinamasis G.

G. nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo kaltę pilnai, dėl įvykio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, padaryta viena nesunki tyčinės nusikalstama veika, jis teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ (t.1, b.l. 62), psichikos sveikatos centre, narkologiniam dispanseryje neregistruotas (1 t., b.l. 72, 70). Lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltinamojo nuoÅ¡irdus prisipažinimas ir gailėjimasis. Sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams.Pats kaltinamasis dirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimÄ .

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pasižadėjo daugiau niekada nebenusikalsti. Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės rodo, kad G. G. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad G. G. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinos BK 40 str. numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jo atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Teisme posėdžio metu buvo pateiktas praÅ¡ymas kaltinamojo sutuoktinės R.

G. perduoti kaltininkÄ jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Teisiamojo posėdžio metu R. G. paaiÅ¡kino, kad G. G. yra jos ilgametis sutuoktinis. Jis yra puikus vyras Å¡eimoje, atsakingas tėvas, visada rÅ«pinasi ja ir namais, klauso jos patarimų, ji daro teigiamÄ Ä¯takÄ sutuoktinio elgesiui. G. G. labai pergyveno dėl Å¡io įvykio. Jis dirba Vokietijoje, bet Å¡eima labai rÅ«pinasi, visada parvyksta namo. Sutinka laiduoti už savo sutuoktinį ir tiki, kad jis daugiau niekada nenusikals, jau pasimokė iÅ¡ įvykio.

R. G. neteista.Taigi, teismo manymu, R. G. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iÅ¡ esmės atitinka laiduotojui bÅ«tinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti R. G. tinkamumu bÅ«ti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir kaltinamojo sutuoktinės praÅ¡ymas atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas, kaltinamasis G. G. perduotinas pagal laidavimÄ Â be užstato vieneriems metams R.

G. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). G. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendį paskelbus, panaikinti.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismui nepteikta.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103-107 str., 109-115 str., 272 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., n u s p r e n d ž i a :

G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 1 d. atleisti pagal laidavimÄ be užstato, laiduotoju paskiriant R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini), Kaune, ir Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai R. G., kad ji turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. IÅ¡aiÅ¡kinti G. G., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu G. G., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Nukentėjusiojo Ž. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jo naudai iÅ¡ G. G. priteisti 1000 eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas iÅ¡laidas dėl Ž.

M. teiktos teisinės pagalbos tarnybai iÅ¡ G. G. nepriteisti.G. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendį paskelbus, panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Sigita MeÅ¡kauskienė