2020-02-27 Nr. CB-2346-2-55-3-00803-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-941/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00803-2019-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. vasario 24 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Romiris“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį, kuria nustatyta pareiga ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus, bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti už ieškinį 2401 Eur žyminį mokestį, o už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 50 Eur žyminį mokestį. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi, nustatęs, kad ieškovė nurodytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino – ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.

Ieškovė kasaciniu skundu kelia ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą klausimą, kai likvidavus įmonę skolininkę dėl bankroto, kurios bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, tos įmonės kreditorius, kurio reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto byloje, kreipiasi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių likviduotos dėl bankroto įmonės skolininkės vadovų ir akcininkų pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės UAB „Romiris“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Dėl netinkamo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiškinimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes ieškinio pareiškimas likviduotos dėl bankroto įmonės buvusiam vadovui, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalimi, nėra naujas reikalavimas. Kaip nurodo ieškovė savo kasaciniame skunde, tai, jos manymu, yra reikalavimas atsiradęs vykdant įmonės bankrotą dėl teismo procesinio sprendimo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu sukeltų prejudicinių pasekmių, dėl kurių kaltiems asmenims atsiranda pareiga atlyginti jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Ieškovės manymu, bankroto byla nelaikytina baigta tol, kol joje galimas kreditorių reikalavimų patenkinimas, reikalaujant žalos atlyginimo iš kaltų dėl tyčinio bankroto asmenų. Tęstinis bankroto proceso aiškinimas suponuoja išvadą, kad sąvoka „bankroto byla“, kai bankrotas pripažintas tyčiniu ir kreditorių reikalavimai nepatenkinti, taikytina ir tiems procesams, kurie vyksta po įmonės išregistravimo.

2. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas), suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kurioje išaiškinta, kad kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Teisėjų atrankos kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 345 straipsnio 1 dalį kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Terminas kasaciniam skundui paduoti pasibaigė 2020 m. vasario 21 d., skundas paduotas 2020 m. vasario 24 d. praleidus terminą. Vadovaujantis CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kasacinio skundo padavimo termino praleidimas yra savarankiškas atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindas. Teisėjų atrankos kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasaciniame skunde nenurodyta jokių šio termino praleidimo priežasčių ir neprašoma šio termino atnaujinti, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti kasacinį skundą teisinis pagrindas.

Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti ieškovės kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 345 straipsnio 1 dalies, 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas