2024-09-18 Nr. CB-6056-2-68-3-22049-2022-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-3469

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22049-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 11 d. paduotu atsakovo G. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. birželio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė:

1) tenkinti ieškinį ir iškeldinti atsakovą G. S. iš ieškovei A. K. asmenines nuosavybės teise priklausančių 1459/6000 dalies (0,6000 ha ploto) žemės sklypo ir ūkio pastato (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą išsikelti per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę – priteisti iš atsakovo G. S. ieškovės A. K. naudai po 50 Eur už kiekvieną teismo sprendimo, susijusio su priverstiniu atsakovo iškeldinimu iš namo ir sklypo, neįvykdymo dieną;

2) priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ieškovės A. K. atsakovo G. S. naudai 21734,44 Eur kompensaciją už A. K. asmenines nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto 1459/6000 dalies (0,6000 ha ploto) žemės sklypo ir ūkio pastato (duomenys neskelbtini) pagerinimą; priteisti iš ieškovės A. K. atsakovo G. S. naudai 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 21734,44 Eur sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos (2023-01-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) atmesti atsakovo G. S. reikalavimus dėl 0,6000 ha žemės sklypo dalies ir ūkio pastato (duomenys neskelbtini) pripažinimo šalių bendrąja daline nuosavybe ir šio turto dalių nustatymo.

Atsakovas G. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 27 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo dalies apeliacinio skundo, taip užkirto atsakovui kelią kreiptis į teismą dėl kitos teisminės gynybos priemonės, t. y. piniginės kompensacijos už jo piniginės ir kitokios formos investicijų atlyginimą dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise turto pagerinimo, ir taip pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalį ir atsakovo teisę į apeliaciją. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai yra siurpriziniai (prieštaringi) (skundo 7.1-7.3, 15-47 punktai).

2. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl formaliai nepareikšto reikalavimo, tačiau siekdamas užkirsti kelią kitam šalių ginčui (potencialus ginčas dėl piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui už visą jo indėlį į ieškovės turto sukūrimą ir pagerinimą), galėjo nuspręsti ir pasisakyti dėl piniginės kompensacijos atsakovui priteisimo, ir antra vertus, jei pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl nepareikšto reikalavimo, kokie yra galimi apeliacinės instancijos ginčo ribose sprendimai (skundo 7.4 punktai). Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, nepagrįstai nevertino atsakovo teisinių argumentų, byloje esančius įrodymus vertino ne visumoje, o atsietai vienus nuo kitų. Tai nulėmė abiejų instancijų teismų neteisėtas išvadas dėl šalis siejusių teisinių santykių esmės, buvo iškreiptas kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų bendro ūkio vedimo santykių, jungtinės veiklos teisinių santykių turinys. Ieškovę ir atsakovą siejo kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų teisiniai santykiai iki 2015-01-17 šalių santuokos sudarymo. Sutuoktinių turtinėms teisėms teisinės pasekmės res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo pripažintos taikytinos nuo 2016-01-30. Šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai dėl naujo nekilnojamo daikto – ūkinio pastato sukūrimo, ir žemės sklypo esminio pagerinimo, ūkinis pastatas įregistruotas kaip nekilnojamas daiktas šalių santuokos metu (lygių dalių teisinė prezumpcija), todėl abiejų instancijų teismams esmingai pažeidus procesinės teisės normas, susijusias su įrodinėjimo taisyklėmis, byloje priimti neteisingi baigiamieji teismų sprendimai materialinės teisės normas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis) (skundo 7.5, 48-60 punktai).

3. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad nėra įrodytos aplinkybės dėl šalis siejusių jungtinės veiklos teisinių santykių ir nenustačius, kad šalis sudarė susitarimą sukurti naują nekilnojamą daiktą (ūkinį pastatą) ir esmingai pagerinti žemės sklypą, teismas negalėjo taikyti CK 3.98 straipsnio 1 dalies nuostatų, spręsdamas dėl piniginės kompensacijos atsakovui priteisimo, kadangi minėta teisės norma reguliuoja sutuoktinių turtinius santykius, kai yra pagerinama bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė iš kito sutuoktinio asmeninių lėšų. Byloje teismai padarė išvadą, kad ginčo ūkinis pastatas ir žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė, kuri buvo pagerinta atsakovo lėšomis. Atsakovas reikalavimo priteisti jam piniginę kompensaciją už svetimo turto pagerinimą – nebuvo byloje pareiškęs. Be to, atsakovo argumentai dėl teisingos piniginės kompensacijos paskaičiavimo apeliacinės instancijos teisme buvo palikti nenagrinėti, kadangi teismo nuomone buvo peržengtos bylos ribos (skundo 7.6, 61 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas