a9eba159-6d7c-4222-ab2c-25e8a3bde84f · Kauno apylinkės teismas

                                                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-593-720/2013                                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01089-2011-6                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                        1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.;                                                                                                                                         2.3.4.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.5.

                          KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 20 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Erikai Baranauskienei, Eglei Stanevičienei, Justinai Antanaitienei, Editai Zlatarinskaitei, Salomėjai Muralienei, Birutei Čyžaitei, dalyvaujant:prokurorei Jolantai Petraitytei,kaltinamajam G. N., jo gynėjui advokatui J. J.,nukentėjusiajam G. V., jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeG.

N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:2000 05 18 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d. bei 278 str. 2 d. – 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis 2000 04 11 Įstatymo dėl amnestijos 1 str. 3 p., nuo bausmės atleistas, teistumas išnykęs,kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymu, ir n u s t a t ė : kaltinamasis G.

N. 2011 m. spalio 30 d., apie 20.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ smogė kumščiu G. V. į veidÄ , tuo padarydamas jam pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ nosies srityje, muÅ¡tines žaizdas kaktoje, deÅ¡inio paakio srityje, poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimÄ su nosies pertvaros iÅ¡krypimu, galvos smegenų sukrėtimÄ , padarydamas nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies pertvaros iÅ¡krypimo, nosies kaulų lūžimo, galvos smegenų sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imties parų laikotarpiui.Kaltinamasis G.

N. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis gyvena savo tėvų namuose kartu su tėvais, su buvusia sutuoktine G. N. yra iÅ¡situokę, turi mažametę dukterį A. N., kuriÄ pagal susitarimÄ jis pasiima savaitgaliais, G. V. yra jo buvusios sutuoktinės G. N. tėvas. Nurodė, kad santykiai su G. V. buvo normalÅ«s, jie nei pykosi, nei draugavo, nurodė, kad G. V. dažnai iÅ¡gerdavo, o iÅ¡gėręs jis bÅ«na agresyvus. Parodė, kad 2011 m. spalio 30 d., dukra A. buvo pas jį. DienÄ jis paskambino G.

N. ir paklausė, kada ji paims dukterį, ji atsakė, kad su giminėmis važiuoja į Marijampolę į gimtadienį ir grįždami pasiims dukterį. Jis apie 20-21 val. vėl paskambino G. N. ir paklausė, kada ji atvažiuos paimti vaiko, pastaroji atsakė, kad jis vaikÄ migdytų, kad ji gal pirmadienį, tai yra kitÄ dienÄ , atvažiuos paimti dukters. Jis papriekaiÅ¡tavo G. N., kad baliai jai rÅ«pi labiau už vaikÄ . Jis, padedamas motinos, dukrÄ iÅ¡maudė ir paguldė antrame aukÅ¡te esančiame kambaryje, o pats gretimame kambaryje žiÅ«rėjo televizorių.

Apie 21.30 val. G. N. įėjo į kambarį ir pasakė, kad pasiims vaikÄ . Jis atsakė, kad ji aprengtų vaikÄ , nes Å¡alta. Ji pasiėmė dukterį, įvyniojo jÄ Ä¯ antklodę ir iÅ¡sinešė. Jis ėjo iÅ¡ paskos, vis kartojo, kad ji aprengtų vaikÄ , užuodė alkoholio kvapÄ , teigia, kad G. N. buvo iÅ¡gėrusi. Taip jie laiptais nusileido į salonÄ . Ten buvusi jo motina G. N. pasakė G. N., kad ji aprengtų vaikÄ , o Å¡i jo motinÄ pastÅ«mė. Tada jis griebė G. N. už pečių ir jÄ papurtė, paklausė kÄ ji daro ir liepė nestumdyti jo motinos.

Nuėjus į verandÄ , G. N. norėjo apsiauti batus, tuo metu jo motina G. N. kiÅ¡o vaiko drabužius, kad aprengtų vaikÄ , jos dėl vaiko aprangos apsižodžiavo. Tada G. N. pastÅ«mė jo motinÄ , pastaroji atsitrenkė į durų staktÄ ir atsisėdo ant suolo. Jis griebė G. N. už pečių, jÄ papurtė ir klausė kÄ ji daro. Tuo metu verandoje stovėjęs G. N. tėvas G. V. vienÄ kartÄ kumščiu smogė jam į deÅ¡inį smilkinį. Toje vietoje yra randas, ta vieta yra labai skausminga, jam suskaudo ir jis smogė vienÄ kartÄ kumščiu G.

V. į deÅ¡inę akį. Nuo smÅ«gio G. V. nukrito ant suolo sujungimo, jam buvo prakirstas antakis, buvo daug kraujo. Tada kilo sÄ myÅ¡is, G. N. garsiai Å¡aukė, kur buvo vaikas jis nematė. Po 5-10 sekundžių atsidarė stiklinės lauko durys, pro kurias įėjo J. Ž., kurio nuotraukÄ jis buvo vienÄ kartÄ matęs interneto tinklapyje „Facebook", žinojo jį kaip buvusios sutuoktinės G. N. draugÄ . J. Ž. smogė jam vienÄ kartÄ kumščiu į kaktÄ , jis nuo smÅ«gio nukrito ant grindų.

Parodė, kad po smÅ«gio jis atsistojo, jam svaigo galva, jis kažkaip atsidÅ«rė antrame aukÅ¡te, jam buvo stresas, netrukus pas jį atėjo jo motina, po to atėjo tėvas. Parodė, kad niekas to nesitikėjo, jis smogdamas G. V. tik gynėsi, jo nepuolė, jam gaila, kad G. V. buvo sužalotas. Parodė, kad tÄ dienÄ G. V. buvo iÅ¡gėręs, taip jis sprendžia iÅ¡ kvapo, mano, kad jie visi grįžo iÅ¡ Marijampolės iÅ¡ baliaus. Parodė, kad kur įvykio metu buvo vaikas ir kas jį paėmė jis nežino, kas ir kur įvykio metu stovėjo jis nežino, tiksliai negali atgaminti.

Nurodė, kad mano jog G. V. supyko ant jo už tai, kad jis G. N. priekaiÅ¡tavo, kad jai baliai labiau rÅ«pi už vaikÄ . Parodė, kad jis smogė G. V. spontaniÅ¡kai, gindamasis, nukentėjusiojo neatsiprašė, praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, kadangi jis jokio nusikaltimo nepadarė.             Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė visiÅ¡kai įrodoma nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei byloje iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais.Nukentėjusysis G. V. parodė, kad jis 2011 m. spalio 30 d. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kartu buvo jo sutuoktinė R.

V., jo dukra G. N. ir jo sutuoktinės R. V. dukra L. P.. TÄ dienÄ jie darė namuose remontÄ , klijavo kambario sienas tapetais. Nurodė, kad jo dukra G. N. yra nutraukusi santuokÄ su G. N., jie turi mažametę dukterį A., kuriai tuo metu buvo du metukai, tÄ dienÄ ji buvo pas tėvÄ G. N., kuris buvo žadėjęs atvežti A. jos motinai. Dukra G. N. pasakė, kad G. N. nesutinka atvežti A., todėl ji paprašė jo nuvažiuoti į Sausinės kaimÄ , Kauno r., ir paimti dukterį A.. Nurodė, kad jis fiziologiÅ¡kai negali gerti alkoholio, kadangi jis buvo Černobilyje, po to turi sveikatos problemų, jam iÅ¡sivystęs opinis gastritas, gerklėje ir stemplėje yra žaizdos, jis alkoholinių gėrimų negeria gal 12 metų.

Parodė, kad tÄ dienÄ jis, jo sutuoktinė, sutuoktinės duktė ir jo duktė visi buvo blaivÅ«s. Kadangi jo automobilis buvo sugedęs, jis paprašė kaimyno J. Ž. juos nuvežti į Kauno r., Sausinės k. parsivežti anÅ«kės A., kaimynas sutiko. Kadangi kaimyno automobilis VW autobusiukas, jie sugalvojo važiuoti paimti anÅ«kės visi, tai yra jis, jo dukra G. N., jo sutuoktinė R. V. ir jos dukra L. P.. Atvažiavus prie G. N. tėvų namų, jis kartu su dukra G. N. nuėjo paimti A.. G. N. žinojo, kad jie atvažiuos paimti vaiko, jų laukė pravėrusi duris, ji ėmė plÅ«sti jį ir jo dukterį G.

N., jis net pagalvojo, kad pastarajai kažkas negerai su protu. Prieangyje stovėjo ir G. N. tėvas, kuris jÄ vis stumtelėdavo, kad Å¡i nesiplÅ«stų. G. N. leido jiems įeiti, G. N. tėvas pakvietė jį užeiti, G. N. nuėjo paimti dukters, o jis laukė prieangyje. G. N. puolė jį, pradėjo jam priekaiÅ¡tauti dėl dukters, vadinti jo dukterį G. N. „kurva“ ir kitais tokio pobÅ«džio keiksmažodžiais, jos vyras vis jÄ nustumdavo. Jis pamatė ateinančiÄ dukrÄ G., atsineÅ¡ančiÄ ant rankų A., o iÅ¡ paskos ėjo G.

N., užsikišęs deÅ¡inę rankÄ už nugaros. G. N. Å¡aukė jo dukrai „tu kurva, aÅ¡ tau vaiko neduosiu“. Jis nespėjo pasisveikinti su buvusiu žentu, dukra G. N. padavė jam, tai yra nukentėjusiajam G. V., anÅ«kę, tuo metu, G. N. priėjo iÅ¡ kairės pusės prie jo iÅ¡ pasalų, buvo pasislėpęs už kairio kampo, ir smogė jam kažkuo užsidėjęs ant rankos į deÅ¡inę akį. Jo motina G. N. sakė sÅ«nui G. N. „duok“. Nuo smÅ«gio jis laikydamas anÅ«ke ant rankų nukrito ant grindų, suspėjęs pasukti A., kad jÄ apsaugotų ir krisdamas neužgautų.

Anksčiau G. N. jam buvo rodęs pirÅ¡tines su tokia geležimi, kaip kastetu, tÄ dienÄ jis matė G. N. rankoje kažkÄ blizgantį, tai galėjo bÅ«ti tas pats ar kitas metalinis daiktas. Po smÅ«gio jis nieko neprisimena, prarado sÄ monę, nepamena, kada jis atgavo sÄ monę, pamena kaip rytÄ važiavo į ligoninę. Parodė, kad jam po to įvykio darė operacijÄ , siuvo akį, buvo sulaužyta jo nosis, po akimi prakirsta. Po traumos jis labai blogai jautėsi, norėjo tik atsigulti. RytÄ jį pradėjo pykinti, todėl jis kreipėsi į Kėdainių ligoninę, atsigavo tik trečioje paroje, iki to laiko jis nesuvokė, kur jis yra.

Apie įvykį policijai pranešė ligoninės darbuotojai. Parodė, kad jis buvo ilgai gydomas, gydosi iki šiol. Po to įvykio jis beveik nemato dešine akimi, šiuo metu akies rega yra 0,5 – 0,6 procentų, o iki įvykio rega buvo vienetas. Jo darbas buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu. Po to įvykio, jis negali naktimis miegoti, susirgo depresija, buvo gydytas nervų skyriuje. Po traumos jam pablogėjo atmintis, iki šiol kamuoja nemiga, stresas. Jis iki šiol yra gydomas nuo depresijos, kuria iki traumos nesirgo, iki šiol geria vaistus, dėl pablogėjusios sveikatos jis negali dirbti, turėjo išeiti iš darbo.

Jis negali užmirÅ¡ti Å¡io įvykio, kasdienÄ mato anÅ«kę A. ir prisimena tÄ Ä¯vykį. Po Å¡io įvykio jis apie metus laiko negalėjo dirbti, kurį laikÄ pas Å«kininkÄ dirbo sezoninius darbus. Parodė, kad kaltinamasis kada iÅ¡geria visada bÅ«na agresyvus, tai ne pirmas kartas, kai G. N. muÅ¡asi. Jam gulint ligoninėje G. N. tÄ dienÄ buvo pasiruošęs ir jo laukė, po Å¡io įvykio jis skambino į ligoninę ir jam sakė, kad „aÅ¡ džiaugiuosi, kad tave sudubasinau“, sakė „aÅ¡ tave pripjausiu“, jis nenorėjo klausyti ir padėjo ragelį.

Mano, kad tÄ dienÄ G. N. buvo neblaivus, kitaip jis nebÅ«tų taip pasielgęs. Parodė, kad po Å¡ios traumos jo darbingumas nuo anksčiau nustatyto 40 % sumažėjo iki 35 %, jis iki Å¡iol važinėja į gydymo įstaigas, perka vaistus, negali dirbti, dėl Å¡io įvykio jis patyrė skausmÄ , pažeminimÄ , bendravimo pablogėjimÄ , praÅ¡o priteisti nusikaltimu padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .                    Liudytoja D. B. nurodė, kad G. N. yra jos tiesioginė vadovė SEB banko gyvybės draudimo padalinyje, o G.

N. buvo jai pačiai pavaldi darbuotoja, parodė, kad G. N. 2011 m. atėjusi į darbÄ po vėlinių jai pasakojo, jog G. N. su Å¡eimos nariais buvo atvažiavusi į jos namus paimti anÅ«kės, kad G. N. spyrė jai į Å¡onÄ , ji paragino G. N. kreiptis į medikus. Nurodė, kad jos su G. N. pasikalba atvirai, pastaroji pasakojo apie savo sÅ«naus teistumus. IÅ¡ pasakojimo ji susidarė įspÅ«dį, kad G. N. negražiai pasielgė, parodė, kad po santuokos nutraukimo G. N. išėjo iÅ¡ darbo.    Liudytoja G.

N. nurodė, kad jos ir G. N. santuoka buvo nutraukta 2011 10 10, jie turi mažametę dukterį A., dėl pasimatymo su vaiku nesipyko, ji leisdavo dukrÄ bÅ«ti pas tėvÄ ir su nakvyne. Parodė, kad 2011 m. spalio 30 d. A. buvo pas tėvÄ G. N., o ji buvo savo tėvo G. V. namuose, kartu buvo tėvas, jo žmona R. V. ir jos dukra L. P., jie visi darė remontÄ , klijavo tapetus. Apie 19 val., ji paskambino G. N., pasakė, kad ji važiuoja namo ir paprašė, kad jis atvežtų A. į jos namus, taip jie darydavo anksčiau.

TÄ dienÄ G. N. buvo iÅ¡gėręs, jis iÅ¡plÅ«do jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, sakė, kad vaiko jai tikrai neatiduos, kad guldo dukterį miegoti. Parodė, kad tai, kad G. N. jÄ plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, jai nebuvo naujienÄ , jis taip garsiai jÄ plÅ«do, kad net girdėjo jos tėtis G. V., įsiterpti buvo neįmanoma, kodėl jis nutarė tÄ dienÄ neduoti vaiko paklausti nebuvo galimybės, nes jis tik garsiai plÅ«dosi. Tada ji nutarė pati nuvažiuoti ir paimti vaikÄ . Kadangi jos tėvo automobilis neužsikÅ«rė, paprašė kaimyno J.

Ž. nuvežti juos paimti vaiko. Kaimynas sutiko nuvežti, jie nutarė važiuoti paimti A. visi. Jie prie N. namo (duomenys neskelbtini) atvažiavo apie 21 valandÄ . Privažiavus prie namo abu N. tėvai buvo namo prieangyje, G. N. jau atidarydama duris rėkė ant jos, Å¡aukė, kad ji neatiduos vaiko, vadino jÄ â€žkurva“ ir kitokiais baisiais žodžiais. Ji paprašė tėvo, kad jis eitų kartu, nes viena eiti bijojo. Jie abu atėjo, ji įėjo pirma, iÅ¡ paskos įėjo jos tėvas G. V.. Tik jai įėjus G.

N. stipriai griebė jai už rankos žasto, po to liko mėlynės nuo visų pirÅ¡tų. Ji iÅ¡siplėšė iÅ¡ G. N. ir nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ paimti A. Jai atėjus, G. N. ėjo link jos, rankas laikydamas už nugaros, jis paÅ¡aipiai juokėsi ir ėjo link jos, matėsi, kad jis yra iÅ¡gėręs. Ji nerengė vaiko, susuko jÄ Ä¯ antklodę, pakiÅ¡o po striuke, apglėbė ir iÅ¡nešė iÅ¡ kambario, G. N. ėjo iÅ¡ paskos. Ji nenorėjo vaiko palikti su girtu tėvu, nes bÅ«damas blaivas jis jos taip nebÅ«tų plÅ«dęs. Ji neÅ¡ina dukra nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ , į prieangį, kur buvo jos tėvas ir G.

N. tėvai. G. N. rėkė, Å¡okinėjo, ji daug kartu pastarÄ jÄ tokiÄ matė anksčiau gyvendama jų namuose, sakė, kad ji neduos jai vaiko. Ji padavė vaikÄ tėčiui, o pati lenkėsi apsiauti batų. Tuo metu iÅ¡ karto pamatė kumÅ¡tį, pamatė, kai G. N. kumščiu smogė jos tėvui G. V. į veidÄ , mažai trÅ«ko, kad bÅ«tų pataikęs vaikui, tačiau tėvas kažkaip sugebėjo vaikÄ pasukti ir apsaugoti nuo smÅ«gio. Ji matė, kad G. N. kažkÄ turėjo rankoje, kažkas sublizgėjo, nežino, gal tai galėjo bÅ«ti kastetas.

Jos tėvas krito su vaiku ant grindų, krito priekin ir kiek Å¡onu, suklupo dar laikydamas vaikÄ ir po to pats krito, galva jis atsitrenkė į grindis. Kraujas pliÅ«ptelėjo ant dukters patalynės, ji labai iÅ¡sigando ir pradėjo rėkti, tėvas kruvinas gulėjo ant žemės, kraujas tryÅ¡ko fontanais, vaikas ropojo ant žemės, visur buvo kruvina, visi ratu stengėsi pagriebti vaikÄ . IÅ¡ lauko atbėgo tėvo žmonos duktė L. P. ir J. Ž., kuris pakėlė vaikÄ , padavė jai, tada pakėlė jos tėvÄ G.

V.. G. N. tėvas pasakė jiems: važiuokite greitai iÅ¡ čia, nes ta mano durnė dar ne tiek sugalvos“. Ji greitai apsiavė batus ir visi išėjo. Ji nešė vaikÄ . L. P. su J. Ž. vedė tėvÄ , kuris ėjo labai sunkiai. Jie iÅ¡važiavo, jÄ su vaiku paliko jos namuose Pagynės k., Kauno r., o jie nuvažiavo namo, tėtis sakė, kad jam praeis, namuose sutvarstys, iÅ¡ susijaudinimo jie nesuvokė padėties rimtumo. KitÄ dienÄ paskambinusi ji sužinojo, kad tėvas guli ligoninėje. Ji su dukra A.nuvažiavo į ligoninę, tėvas atrodė baisiai, visas sutvarstytas, susiÅ«tas, vaikui ant kairio skruosto buvo mėlynės, ji ligoninėje nufotografavo vaikÄ ir tėvÄ .

Ji iÅ¡ ligoninės paskambino G. N., klausė jo, ar jis įsivaizduoja kÄ padarė, jis pradėjo juoktis ir pasakė, kad per mažai davė, sakė, kad tėvui smogė už tai, kad jis jai „chachalį“ surado, taip kalba ir dabar. Tėvas po Å¡io įvykio neatsigauna, jam labai sunku, jis nervinasi, jam depresija, prasidėjo viduriavimo problemos, o tai didelis diskomfortas, tėvas iki Å¡iol yra gydomas. Jis gali visÄ dienÄ gulėti lovoje, anksčiau niekada taip nėra buvę. Nurodė, kad jau kitÄ dienÄ jos grupės vadovė D.

B. sakė, kad ji gražiuoju iÅ¡eitų iÅ¡ darbo, o kai ji nesutiko prasidėjo provokacijos. G. N. buvo sakiusi, kad darbe užsigavo Å¡onÄ Ä¯ stalÄ , nors jai pats G. N. yra sakęs, kad jis pats motinai spyrė, ir tai ne pirmas kartas. Nurodė, kad dabar jÄ apkaltino, kad ji spyrė G. N. į Å¡onÄ , nors ji to nedarė, be to tvirtina, kad liudytoja D. B. yra G. N. pavaldinė, ir ji, stovėdama už teismo salės durų, skaitė medžiagÄ , kÄ ji turi sakyti teismo salėje. Nurodė, kad nuo to laiko ji su G.

N. nebendrauja, vaiko perdavimo laikÄ ji derina su G. N. tėvu, jam ir perduoda vaikÄ . Parodė, kad tėvo kaimynÄ J. Ž. ji tada matė antrÄ kartÄ , Å¡iuo metu jie draugauja.Liudytojas J. Ž. parodė, kad 2011 m. spalio 30 d. pas jį atėjo kaimynas G. V. ir paprašė nuvežti juo į Kauno rajonÄ paimti dukters vaiko. Jis sutiko juos pavežti, VW transporter autobusiuku jie važiavo į (duomenys neskelbtini), keliÄ rodė G. V., kartu važiavo jo Å¡eima. Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie sustojo prie įvažiavimo į N. namus, į kiemÄ nesuko.

G. V. ir G. N. nuėjo paimti G. N. dukters, automobilyje liko jis, G. V. žmona R. V. ir jos dukra L. Tame name sudėti vitrininiai langai ir maždaug matosi, kas vyksta viduje. Jis matė, kaip G. V. ir G. N. priėjo prie durų, kažkas atidarė duris ir jie įėjo į vidų. Po kokių penkių minučių jie iÅ¡girdo riksmÄ , tada jis ir L. nubėgo prie namo ir įėjo į namo vidų. Užbėgęs laiptais ir pravėręs vitrinines duris jis pamatė deÅ¡inėje pusėje gulintį G. V., Å¡alia gulėjo G.

N. dukra, stovėjo pati G. N. ir du pagyvenę žmonės, kiek jis suprato tai buvę G. N. uoÅ¡viai, visi Å¡aukė, buvo Å¡urmulys. Jis pakėlė vaikÄ nuo grindų, padavė mergaitę G. N., paėmė nuo grindų jos maiÅ¡elį, tada pakėlė G. V., jo veidas buvo kruvinas, jis nuvedė pastarÄ jį prie automobilio. Iki automobilio juos palydėjo buvęs G. N. uoÅ¡vis, kuris sakė jiems važiuoti greičiau iÅ¡ čia, kad neįvyktų dar kokių nelaimių, jis mandagiai juos iÅ¡lydėjo, kalbėjo draugiÅ¡kai, padėjo įlipti į automobilį.

Kiek pavažiavę pakeliui sustojo, aptvarstė G. V. žaizdÄ , nes jis kraujavo. Parodė, kad G. V. ėjo pats, tačiau jį reikėjo vesti, jis automobilyje su savo žmona Å¡nekėjo ir sakė, kad jam smogė jo buvęs žentas, kada jis laikė ant rankų AustėjÄ . Parodė, kad jis pats su niekuo nekontaktavo, tik pakėlė vaikÄ , padavė motinai, po to pakėlė G. V. ir padėjo jam nueiti prie automobilio, tvirtina, kad G. N. toje patalpoje nebuvo. Nurodė, kad netrukus po Å¡io įvykio jie pradėjo draugauti su G.

N.. TÄ vakarÄ jis visus parvežė į namus.Liudytoja R. V. nurodė, kad ji yra nukentėjusiojo G. V. sutuoktinė, parodė, kad 2011 m. spalio 30 d. ji kartu su jos vyru G. V., jo dukra G. N. ir jos dukra L. P. buvo jų namuose ir darė remontÄ . Apie 20 valandÄ G. N. paskambino savo buvusiam sutuoktiniui G. N. ir paprašė parvežti jai dukrÄ AustėjÄ , kuriai tuo metu buvo pusantrų metų, Å¡is pasakė, kad mergaitės neveÅ¡, nes ji jau miega, Gintarė prašė nemeluoti ir atvežti dukrÄ , tačiau jis nesutiko.

Tada G. V. pasisiÅ«lė nuvažiuoti ir parvežti anÅ«kę namo. Jo automobilis neužsikÅ«rė, todėl teko praÅ¡yti pagalbos kaimyno J. Ž.. G. V. pasiÅ«lė jai ir jos dukrai L. P. važiuoti kartu, kad grįžtant galėtų pakeliui užsukti į kapines, kadangi tai buvo prieÅ¡ lapkričio 1 – Ä jÄ , todėl jie iÅ¡važiavo visi. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), jie sustojo prie G. N. namų, G. N. ir G. N. nuėjo į namus paimti mergaitės, o ji su savo dukra ir J. Ž. liko laukti automobilyje.

Po kelių minučių jie iÅ¡girdo iÅ¡ namo sklindančius riksmus, tai buvo daugiau moteriÅ¡ki riksmai. IÅ¡girdę triukÅ¡mÄ jie iÅ¡sigando, jos dukra L. P. su J. Ž. nubėgo į tuos namus, po kelių minučių ji pamatė, kaip jos dukra Laura veda prilaikydama G. V., jo veidu bėgo kraujas. Jie parvedė jos vyrÄ , iÅ¡ paskos atėjo G. N. neÅ¡ina savo dukra A., iÅ¡ paskos ėjo R. N., kaip ji suprato jis norėjo visus iÅ¡lydėti, kad jie iÅ¡važiuotu, ji su pastaruoju nekalbėjo. Jos vyras G.

V. buvo iÅ¡tiktas Å¡oko, jis nekalbėjo, jautėsi blogai, sakė, kad jam skauda galvÄ . Jie nuvežė G. N. su dukra į jos namus, o patys sugrįžo namo. Jie nenorėjo piktumų su N., todėl manė, kad gal iki ryto G. V. pagerės, todėl tÄ patį vakarÄ jo į ligoninę nevežė. Tačiau kitÄ rytÄ jis nematė viena akimi, jautėsi labai blogai, todėl nuvežė jį į ligoninę. Jam buvo prakirsta deÅ¡inė akis virÅ¡ antakio ir po akimi buvo matyti gili plati kirtimo žaizda.

Ligoninėje jam susiuvo žaizdas, nustatė, kad jos vyrui padarytas smegenų sutrenkimas, paguldė jį į ligoninę. Po gydymo iki Å¡iol jam gydoma depresija, dažnai skauda galvÄ , su ta deÅ¡ine akimi jis blogai mato, turi neÅ¡ioti akinius, kurių iki Å¡iol nereikėjo. G. V. jis pasakojo, kad kai tÄ vakarÄ jie įėjo į namus, G. N. puolė juos Å¡aukdama, kad jie vėlai atvažiavo, jie Gintarei vaiko tikrai neatiduos, iÅ¡plÅ«do jį ir G. necenzÅ«riniais žodžiais, iÅ¡vadino G. paleistuve.

Jis pasakojo, kad G. nuėjus į antrÄ aukÅ¡tÄ ir sugrįžus iÅ¡ ten neÅ¡inai vaiku, G. N. ėjo iÅ¡ paskos kažkÄ laikydamas rankose už nugaros. Jis pasakojo, kad kai G. perdavė jam palaikyti mergaitę, G. N. kirto į deÅ¡inę akį. G. N. jai pasakojo, kad ji spėjo pamatyti krentančiÄ mergaitę ir kaip tėtis iÅ¡ lėto nugara leidžiasi ir alpsta, tuo metu ji avėsi batus. Ji pati girdėjo, kaip ligoninėje G. N. skambino G. N., sakė jam :kÄ tu mano tėvui padarei“, o Å¡is atsakė, kad „per mažai tam ožiui daviau“, G. klausė jo už kÄ jis sumušė jos tėvÄ , Å¡is jai atsakė, kad už tai, jog juos iÅ¡skyrė.

Tvirtina, kad ji pati tai girdėjo, nes buvo įjungtas telefono garsiakalbis. Tvirtina, kad ji kartu su G. V. gyvena aÅ¡tuoneri metai, per tÄ laikÄ jis niekada nevartojo alkoholinių gėrimų, jis yra abstinentas. Tvirtina, kad jie visi buvo blaivÅ«s, po to įvykio naktį G. V. naktį su niekuo telefonu nebendravo. Parodė, kad G. V. po Å¡ių įvykių liko nervuotas, jam diagnozuota depresija, jis iki Å¡iol gydosi.Liudytoja L. P. nurodė, kad ji yra R. V. dukra, parodė, kad 2011 m. spalio 30 d. visÄ dienÄ ji, jos motina R.

V., pastarosios vyras jos patėvis G. V. ir jo dukra G. N. buvo namuose, padėjo daryti remontÄ , dirbo visÄ dienÄ . Vakare mama jai pasakė, kad jie važiuos paimti G. dukters A., po to užsuks į Babtuose esančias kapines. Juos vežė kaimynas j. Ž., nes tėčio automobilis tuo metu buvo sugedęs. Nuvažiavę prie G. N. kiemo vartų, G. N. ir G. V. nuėjo į namus paimti A., o ji, jo mama ir j. Ž. pasiliko automobilyje jų laukti. Po kelių minučių ji iÅ¡girdo iÅ¡ namų sklindančius garsius riksmus.

Tada ji su j. Ž. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nubėgo į namo vidų. Įėjusi ji pamatė ant grindų gulintį tėtį kruvinu veidu, viena jo ranka buvo užkritusi ant A., kuri tuo metu nuropojo, ji, pamačiusi gulintį kruvinu veidu ir nejudantį tėtį labai iÅ¡sigando, iÅ¡ susijaudinimo nieko nematė, jai rÅ«pėjo tiktai tėtis. Ji puolė tėtį kelti ir vedė jį į laukÄ . IÅ¡vedus į laukÄ Å¡alia ėjo J. Ž., kartu ėjo G. su mergaite. Tėtis labai sunkiai ėjo, jinai jį pusiau nešė, ji klausė jo, kaip jisai jaučiasi, jis sakė jai, kad jam labai silpna.

Ji pasodino tėtį į automobilio galÄ , jie visi susėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Pirmiausiai jie nuvežė į namus G. N. su dukra A., po to patys sugrįžo namo. Važiuojant jie mėgino kalbinti tėtį, tačiau jis nieko nekalbėjo, atrodė labai blogai. Jie aptarinėjo galimybę vežti tėtį į ligoninę, tačiau nutarė vežti į namus, nes manė, kad gal jis iÅ¡simiegos ir pasijus geriau. Grįžę jie tėtį apiprausė, nuvalė kraujÄ ir paguldė. Tačiau iÅ¡ ryto tėtis atrodė dar blogiau, buvo visas perbalęs, jam buvo prakirsta deÅ¡inė akis po akimi ir virÅ¡ antakio.

RytÄ jie nuvežė tėtį į ligoninę, ten jam susiuvo žaizdas, nustatė, kad jam smegenų sukrėtimas, jis po to ilgai gulėjo ligoninėje. Parodė, kad iki to įvykio tėtis dirbo, o po to dėl pablogėjusios sveikatos jis dirbti negali, jis vis dar gydosi nuo depresijos. Nurodė, kad jos tėvas G. V. visai nevartoja alkoholinių gėrimų, ji niekada jo nėra mačiusi iÅ¡gėrusio, jis buvo blaivas. Parodė, kad tÄ naktį tėtis su niekuo telefonu nekalbėjo, ji bÅ«tų girdėjusi.Liudytoja G.

N. nurodė, kad G. N. yra jos sÅ«nus, parodė, kad 2011 m. spalio pabaigoje jų namuose buvo sÅ«naus dukra A., kuriai tuo metu buvo apie pusantrų metukų ir kuri po sÅ«naus santuokos su G. N. nutraukimo savaitgaliais bÅ«davo pas juos, kadangi jų sÅ«nus G. N. gyvena jų namuose, o sekmadienį jie vaikÄ nuveždavo motinai. Parodė, kad G. N. paskambino G. N. ir paprašė, kad Å¡i atvažiuotų pasiimti dukters, tačiau Å¡i jam atsakė, kad negalinti, kadangi yra iÅ¡važiavusi. Taip ji suprato dėl to, kad sÅ«nus pasakė „tai kÄ , tu gastroliuoji, geri, tau vaikas visai nerÅ«pi“.

Buvo 21 val., tÄ dienÄ buvo atsuktas laikrodis, todėl buvo kaip anksčiau apie 22 val. Ji paguldė AustėjÄ ir mergaitė netrukus užmigo. Netrukus ji iÅ¡girdo, kaip loja Å¡unys. Ji išėjo į verandÄ ir pamatė, kad pro vartelius įeina mergina ir vaikinas. Kai jie priėjo prie durų ji atpažino, kad prie durų buvo G. N. tėvas G. V.. Ji pravėrusi duri paklausė, ko jam reikia. Jis, nieko nepasakęs įsiveržė į namus ir kartojo vienÄ frazę, kad reikia paÅ¡nekėti. Ji nuėjo pakviesti savo vyrÄ R.

N., kuris atėjo ir bandė aiÅ¡kintis, kodėl G. V. atvyko tokiu vėlyvu metu. Mano, kad pastarasis tÄ vakarÄ galėjo bÅ«ti neblaivus. Tada jis atsidarė duris ir išėjo į verandÄ , staiga iÅ¡ kažkur atsirado G. N. ir nubėgo į antrÄ jį namo aukÅ¡tÄ , kur miegojo Austėja. Po kelių minučių ji grįžo su klykiančiu vaiku ant rankų. Paskui G. N. iÅ¡ antro aukÅ¡to atbėgo ir G. N.. Ji prašė G. N., kad aprengtų vaikÄ , nes lauke Å¡alta, tačiau Å¡i neklausė ir pastÅ«mė jÄ taip, kad ji atsisėdo ant suoliuko.

Tai pamatęs G. N. suėmė G. N. už pečių, kad daugiau jos nestumdytų. Jiems bÅ«nant verandoje, G. V. smogė G. N. į galvÄ , dėl ko, nesuprato, jos sÅ«nus trenkė G. V. atgal ir jis nukrito ant žemės. Ant grindų pamatė gulinčiÄ A., mano, kad ji iÅ¡krito iÅ¡ G. rankų. Su vyru bandė kelti AustėjÄ nuo žemės, tačiau nepamena, kuris jÄ pakėlė. Po Å¡io įvykio G. N. pradėjo garsiai klykti, turbÅ«t jÄ iÅ¡girdo lauke buvę žmonės, nes į verandÄ Ä¯Ä—jo J.

Ž. ir L. P.. Pastaroji iÅ¡sivedė G. V. iÅ¡ namo. G. N. paėmė iÅ¡ jos A. ir perdavė jÄ J. Ž., kad Å¡is jÄ iÅ¡neÅ¡tų. Teigia, kadg G. N. tÄ vakarÄ buvo neblaivi, nes jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapÄ . Tik spėjus įbėgti J. Ž. į verandÄ , jis su kumščiu smogė G. N. į galvÄ , dėl to jis iÅ¡ verandos krito į Å¡alia esančiÄ svetainę. Po Å¡io smÅ«gio jos sÅ«nus kažkur išėjo. Jis pasakė, kad reikia kviesti policijÄ ir G. N. po Å¡ių jos žodžių sudavė jai į kairę krÅ«tinės pusę.

Jos vyrui G. V. vėliau skambino ir bandė atsipraÅ¡inėti.Liudytojas R. N. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje jo sÅ«nus G. N. ir jis pasiėmė prižiÅ«rėti anÅ«kę A. AnÅ«kė pas juos iÅ¡buvo tris dienas ir G. N. skambino G. N., kad pasiimtų vaikÄ , tačiau ji atsakė, kad važiuoti negali. Tuomet jo žmona paguldė AustėjÄ miegoti. Apie 22-23 val. iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ pirmo namo aukÅ¡to svetainės. Išėjęs iÅ¡ kambario pamatė svetainėje stovinį G.

V., kuris bandė kažkÄ kalbėti, bet jam sunkiai sekėsi, kadangi, jo nuomone, jis buvo neblaivus. Tada jis, jo žmona ir G. V. išėjo į verandÄ . Matė, kaip G. N. nubėgo į antrÄ namo auÅ¡tÄ . IÅ¡ ten G. grįžo rankose laikydama A. Kadangi jis ir jo žmona stovėjo prie durų, pro kurias norėjo praeiti G., ji juos pastÅ«mė, norėdama praeiti. Jo žmona pradėjo rėkti, kodėl tokiu metu veža neaprengtÄ vaikÄ . Paskui G. iÅ¡ antro aukÅ¡to nusileido ir G. N.. Matė, kaip G.

V. užsimojo ranka sugniaužtu kumščiu, pabėgdamas kelis žingsnius į priekį smogė G. N., tačiau negali pasakyti, į kuriÄ vietÄ , nes paties smÅ«gio nematė. Tuo metu pamatė iÅ¡ Gintarės rankų nukritusiÄ AustėjÄ , abu su žmona lenkėsi jos gaudyti. G. N. trenkė G. V., Å¡is nuo smÅ«gio parkrito ant žemės. G. N. pradėjo rėkti, iÅ¡ lauko atbėgo J. Ž. ir trenkė jo sÅ«nui į galvÄ , Å¡is nuo smÅ«gio parkrito. Po to J. padėjo nuo žemės pakelti vaikÄ , tuo tarpu G.

N. spyrė jo žmonai ir iÅ¡ jos rankų iÅ¡krito mergaitė, jis suėmė G. už pečių ir nuvedė link išėjimo, kad daugiau neliestų jo žmonos. G. N. norėjo kviesti policijÄ , tačiau jis tam prieÅ¡taravo, nes nenorėjo jokių konfliktų. Matė, kad G. V. bėgo kraujas. J. Ž. iÅ¡vedė jį iÅ¡ namo į laukÄ . Po konflikto jo sÅ«nus nuėjo į svetainę, žmona liko verandoje, o jis nuėjo į laukÄ visus palydėti iki automobilio, kad įsitikintų, jog tikrai iÅ¡važiavo.

Lauke prie automobilio pamatė stovinčius R. V. ir L. P.. Visi susėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Teigia, jog tÄ naktį po įvykio G. V. jam skambino ir sakė, kad negerai įvyko. Apklausta teismo ekspertė L. K. parodė, kad ji atliko ekspertizę ir surašė 2011 m. lapkričio 9 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 3031/11 (02), kurioje nustatė, kad G. V. konstatuota pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizda nosies srityje, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, deÅ¡inio paakio srityje, poodinės kraujosruvos veide, nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros iÅ¡krypimu, galvos smegenų sukrėtimas.

Nurodyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis kieto buko daikto poveikyje. Nosies pertvaros iÅ¡krypimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Parodė, kad G. V. konstatuoti sužalojimai nėra bÅ«dingi sužalojimams, kurie gaunasi nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus, ar pavirÅ¡ius. KategoriÅ¡kai teigia, kad muÅ¡tinė žaizda ir paakio sužalojimai padaryti tik tiesioginio smÅ«gio metu, konstatuoja, kad deÅ¡inės akies poodinės kraujosruvos paakyje ir akies vokuose atsirado tik nuo tiesioginio smÅ«gio, o likusieji sužalojimai galėjo atsirasti tiek nuo smÅ«gių, tiek nuo kritimo.

Negalima atmesti galimybės, kad kai kurie sužalojimai galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus, bet vienkartiniam griuvimui, tai nebūdinga. Tai galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje.2012 08 08 apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) pridėtos fotonuotraukos (1 t., b.l. 11-15).2011 11 09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3031/11(02) patvirtina, kad G.

V. konstatuota pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizda nosies srityje, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, deÅ¡inio paakio srityje, poodinės kraujosruvos veike, nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros iÅ¡krypimu, galvos smegenų sukrėtimas. Nurodyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2011-10-30 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kieto buvo daikto poveikyje. Nosies pertvaros iÅ¡krypimas, nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., 24-25 b.l.).2012 04 17 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja G.

N. pateikė dvi savo dukters A. N. nuotraukas su kraujosruvomis ant veido ir vienÄ savo tėvo G. V. nuotraukÄ su kraujosruvomis ir siuvimo žyme ant veido, pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 35-37).2012 08 16 akistatos protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis G. V. ir kaltinamasis G. N. atlikus akistatÄ pasiliko prie savo parodymų (1 t., b.l. 126). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo.Nors kaltinamasis pripažino sudavęs vienÄ smÅ«gį kumščiu nukentėjusiajam G.

V. į galvÄ , tačiau teigia, kad jis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, teigdamas, kad bÅ«tent nukentėjusysis pirmasis jam sudavė smÅ«gį, todėl jis G. V. smogė kumščiu per galvÄ tik gindamasis. Teismas kaltinamojo paaiÅ¡kinimus apie tai, kad jis veikė esant bÅ«tinajai ginčiai, vertina kaip nepagrįstus, laiko kaip jo siekimÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir jais nesivadovauja. Byloje nebuvo nustatyta, kad G. N. buvo suduotas smÅ«gis į galvÄ ar kad G. V. bÅ«tų smogęs kaltinamajam, byloje nėra jokių objektyvių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų, be to, tai, kad nukentėjusysis G.

V. niekam nesmogė jokio smÅ«gio, elgėsi ramiai, santÅ«riai ir tiesiog laukė prie durų, kol dukra paims vaikÄ , patvirtina ir nuoseklÅ«s nukentėjusiojo G. V. ir liudytojos G. N. bei J. Ž. parodymų. Tuo tarpu nors kaltinamasis, jo motina G. N. ir tėvas R. N. nurodė, kad G. V. smogė G. N., tačiau jų parodymai yra nenuoseklÅ«s, vienas kitam prieÅ¡tarauja, todėl teismas jais vadovaujasi tiek, kiek jie patvirtina kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad kaltinamasis G. N. dėl Å¡io tariamo smÅ«gio į gydytojus nesikreipė, jokie sužalojimai jam nebuvo nustatyti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog G.

V., atvykęs į G. N. namus, sudavė Å¡iam smÅ«gį, dėl ko jis buvo priverstas gintis. BÅ«tinoji gintis yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, kai yra nustatoma, kad asmuo formaliai padarė veikÄ , kuri atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau Å¡ie veiksmai buvo padaryti ginant save, kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Å io instituto taikymas priklauso nuo bylos aplinkybių visumos, kuri leidžia daryti iÅ¡vadas apie bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas, t. y. kėsinimÄ si ir gynybÄ , o ne nuo iÅ¡imtinai kaltinamojo gynybinės pozicijos baudžiamojo proceso metu.Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010).

Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik bÅ«tent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis.IÅ¡analizavus faktines bylos aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo teigti, jog kaltinamajam G.

N. grėsė realus ir akivaizdus pavojus, ir gynyba nuo tam tikrų nukentėjusiojo veiksmų bÅ«tų buvusi galima tik panaudojus priemones, galinčias sukelti pavojingus padarinius (t.y. suduodant stiprų smÅ«gį asmeniui į veidÄ ). Nukentėjusysis G. V. stovėjo prie durų ir laukė, kol jo duktė G. N. nueis ir pasiims savo mažametę dukterį. Jis neturėjo su savimi jokių daiktų, kuriuos naudodamas galėjo stipriai sužaloti kaltinamojo sveikatÄ ar pasikėsinti į jo gyvybę, nukentėjusysis apskritai neatliko jokių veiksmų, kurie bÅ«tų sudarę pagrindÄ kaltinamajam manyti, kad į jį yra kėsinamasi arba bus pasikėsinta.

Pažymėtina, kad viso teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis elgėsi ramiai, santūriai bei pagarbiai visų proceso dalyvių atžvilgiu. Tuo tarpu tiek kaltinamasis G. N. tiek liudytojai G. N. ir R. N. nuolat nepagarbiai, net agresyviai, kalbėjo apie nukentėjusįjį ir jo šeimos narius, kaltino nukentėjusįjį G. V. tuo, kad jis girtauja, kad jis yra agresyvus, kad pats įsibrovė į namus, nors tiek pats nukentėjusysis tiek jo dukra G. N. tvirtina, kad G. N. juos pati įleido, tai patvirtino ir kiti kartu atvažiavusieji, kurie matė, kaip pastaruosius įleido pro duris į vidų.

Liudytojas R. N. su paÅ¡aipa ir atvirai juokdamasis pasakojo, kaip G. V. nemoka kristi ir po smÅ«gio nukrito, kaip bulvių maiÅ¡as, o jo sÅ«nus G. N. nukristi moka ir jis krito teisingai, tačiau sÅ«naus kritimas jam Å¡ypsenos nekėlė. Pažymėtina, kad G. N. turi sveikatos problemų, yra žymiai vyresnis už kaltinamÄ jį, todėl akivaizdu, kad smogti tokį smÅ«gį, kad kaltinamasis nukristų, jis fiziÅ¡kai nėra pajėgus. Net jeigu nukentėjusysis bÅ«tų sudavęs kaltinamajam kumščiu per veidÄ , tai bÅ«tų laikoma ne bÅ«tinosios ginties situacija, o muÅ¡tynėmis.

Atkreiptinas dėmesys, kad muÅ¡tynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais, muÅ¡tynėse bÅ«tinosios ginties bÅ«klė paprastai nekyla, nes ten nėra besiginančiųjų. Taigi nebuvo nustatytos bÅ«tinosios ginties situacijos, dėl ko kaltinamasis bÅ«tų priverstas gintis ir suduoti nukentėjusiajam G. V. į veidÄ . Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma – kaltinamojo G. N., nukentėjusiojo G. V., byloje apklaustų liudytojų parodymais iÅ¡tirtais raÅ¡ytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G.

N. 2011 m. spalio 30 d., apie 20.50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ smogė kumščiu G. V. į veidÄ , tuo padarydamas jam pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ nosies srityje, muÅ¡tines žaizdas kaktoje, deÅ¡inio paakio srityje, poodines kraujosruvas veide, nosies kaulų lūžimÄ su nosies pertvaros iÅ¡krypimu, galvos smegenų sukrėtimÄ , padarydamas nukentėjusiajam G. V. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl nosies pertvaros iÅ¡krypimo, nosies kaulų lūžimo, galvos smegenų sukrėtimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei deÅ¡imties parų laikotarpiui.Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Civilinis ieškinys. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).Civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 992,35 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo G. V. gydymo, priteisimo iš kaltinamojo.

Šis civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 49), todėl tenkintinas visiškai.Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 612,54 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiajam G. V. sumokėtos ligos pašalpos. Šis civilinis ieškinys pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais (1 t., b.l. 56-64), todėl tenkintinas visiškai.Nukentėjusysis G. V. pateikė civilinį ieškinį 13 040 litų turtinei žalai ir 86 960 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamu kaltinamojo veikimu, bylos nagrinėjime teisme metu apklaustas specialistas patvirtino, kad nukentėjusiojo patirtų traumų pobÅ«dis atsirado bÅ«tent dėl kaltinamojo suduoto smÅ«gio į veidÄ , tokie sužalojimai neatsiranda nukritus. Nusikaltimo pasekmės – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros iÅ¡krypimu, galvos smegenų sukrėtimas, ir padaryta žala priežastiniu ryÅ¡iu yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama kaltinamojo veika, žalos suma patvirtinama pateiktais medicinos įstaigos dokumentais, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir praÅ¡oma 13 040,00 litų suma nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui priteistina iÅ¡ kaltinamojo G.

N. nukentėjusiojo G. V. naudai.Pagal CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir pan.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. Dėl nusikalstamų G. N. veiksmų nukentėjusiajam G. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 2011 m. lapkričio 9 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 3031/11(02) patvirtina, kad G.

V. konstatuota pavirÅ¡inė muÅ¡tinė žaizda nosies srityje, muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, deÅ¡inio paakio srityje, poodinės kraujosruvos veike, nosies kaulų lūžimas su nosies pertvaros iÅ¡krypimu, galvos smegenų sukrėtimas. Nukentėjusysis ilgiau nei vienÄ mėnesį buvo konsultuojamas gydytojų, po patirtos traumos yra sumažėjęs jo darbingumas, jis beveik nemato deÅ¡ine akimi, Å¡iuo metu akies rega yra 0,5 – 0,6 procentų, o iki įvykio rega buvo vienetas. Be to, jo darbas buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu, o po Å¡io įvykio jis negali naktimis miegoti, susirgo depresija, buvo gydytas nervų skyriuje.

Po traumos jam pablogėjo atmintis, iki Å¡iol kamuoja nemiga, stresas, jis patyrė skausmÄ , pažeminimÄ , bendravimo pablogėjimÄ .Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Byloje esantys aptarti įrodymai patvirtina, kad sveikatos sutrikdymo pasekmės jaučiamos ilgÄ laikÄ , nukentėjusiajam reikalingas tolesnis gydymas. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimÄ , taip pat į tai, kad.

Nukentėjusysis gydomas iki Å¡iol, negali dirbti, jo regėjimas labai pablogėjo, bet svarbiausiai, kad Å¡is sužalojimas sukėlė tokius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kad jis susirgo depresija, gydomas iki Å¡iol ir neaiÅ¡ku ar kada nors visiÅ¡kai pasveiks po tokios dvasinės traumos. Taigi atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-215/2010, 2K-401/2009), darytina iÅ¡vada, kad pareikÅ¡tas 100 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys atlyginti neturtinei žalai nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobÅ«džiui nukentėjusiojo sveikatai, todėl yra mažintinas ir nukentėjusiajam priteistina 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Bausmės skyrimo nuostatos.             Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis. Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             Kaltinamasis G.

N. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , kaltės forma – tiesioginė neapibrėžta tyčia.             Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, jis laikomas neteistu, padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes, į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , todėl daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant teismo įpareigojimus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. nuostatomis.             Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.Nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusiojo naudai (BPK 103 str. 6 d.).Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas n u s p r e n d ė : G. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistÄ jį per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai per 6 mėnesius iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Patenkinti nukentėjusiojo G. V. civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo 13 040,00 (trylika tÅ«kstančių keturiasdeÅ¡imt litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 10 000 (deÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo naudai. Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo G. V. gydymo, priteisimo ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo 1 992,35 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt du litus 35 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai.Patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, patirtos iÅ¡mokant nukentėjusiajam nedarbingumo iÅ¡mokas, priteisimo ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo 612,54 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvylika litų 54 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai.Pripažinti nukentėjusiojo G.

V. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo G. N. 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) nukentėjusiojo naudai.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ .    Teisėja                                                                                                                   Tatjana Butkienė