a9e9eaba-3fab-4ff7-a4fe-ee81c3ed2ca6 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                     Civilinė byla Nr. e2A-1591-265/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14239-2016-9                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                         2.2.1.9.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20                                                    KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 2 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį atsakovei A. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinę žalÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovė paskleidė tretiesiems asmenims apie ieÅ¡kovę tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ .

IeÅ¡kovės garbę ir orumÄ pažemino tai, kad atsakovė, kaip buvusi ieÅ¡kovės lietuvių kalbos mokytoja, 2015 m. gruodžio 11 d. surašė ir pateikė atsakovės buvusios darbdavės R. B., su kuria ieÅ¡kovė tuo metu bylinėjosi Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-230-639/2016, advokatui R. S. pareiÅ¡kimÄ , kuriame charakterizavo ieÅ¡kovę kaip turinčiÄ liguistÄ potraukį vogti, meluoti ir manipuliuoti, o konkrečiai parašė, kad „buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos liguistÄ potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti.“ Advokatas R.

S. pateikė šį pareiÅ¡kimÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«rai, kuri 2015 m. gruodžio 22 d. ieÅ¡kovės atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimÄ Nr. 04-2-00439-15 pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį dėl turto pasisavinimo. Apie tai advokatas R. S. informavo civilinę bylÄ Nr. e2-230-639/2016 nagrinėjusį Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ ir rėmėsi Å¡ia aplinkybe byloje kaip įrodymu apie tai, kad ieÅ¡kovė galėjo apsivogti ir dirbdama pas R. B..

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo buvo patenkintas. Vėliau apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ teismo sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (2016 m. birželio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis), o pradėtas ikiteisminis tyrimas 2015 m. liepos 18 d. nutarimu buvo nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir ieÅ¡kovė laimėjo civilinę bylÄ buvusios darbdavės R.

B. atžvilgiu, tačiau vis dar prisimena iÅ¡gyventÄ stresÄ . BÅ«dama jauna ir tik dabar įeidama į darbo rinkÄ ji bijo, kad aplinkybės, jog jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl darbdavio turto pasisavinimo, gali paaiÅ¡kėti ir nepaisant to, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieÅ¡kovė visÄ gyvenimÄ gali bÅ«ti priversta aiÅ¡kintis ir teisintis. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovė buvo apkaltinta polinkiu vogti, o tai yra sunkus nusikaltimas, įvertinus kontekstÄ , kad tai buvo padaryta tuo metu, kai ieÅ¡kovė gynėsi civiliniame teisme dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo už neva darbdavės turto pasisavinimÄ , ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Atsakovė A. T. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys grindžiamas fragmentiÅ¡ku ir netiksliu nuomonės bei žinių sÄ vokų atribojimu, neteisingu ir klaidinančiu faktinių aplinkybių nurodymu. Ikiteisminis tyrimas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo jau buvo pradėtas gerokai anksčiau, nei atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie J. S. – 2015 m. gegužės 26 d. jos buvusios darbdavės pareiÅ¡kimo pagrindu, kaltinant ieÅ¡kovę pasisavinus jai priklausantį turtÄ .

Po Å¡io įvykio (2016 m. birželio 1 d.) darbdavė nutraukė darbo santykius su ieÅ¡kove, todėl visi procesiniai veiksmai ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo pradėti gerokai anksčiau, nei atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie ieÅ¡kovę, todėl galimas ieÅ¡kovės emocinis sukrėtimas, stresas ir neigiami iÅ¡gyvenimai galėtų asocijuotis su įtarimų pareiÅ¡kimu dėl svetimo turto pasisavinimo bei atleidimu iÅ¡ darbo, o ne siejami su momentu, kada buvo pateikta charakteristika. Atsakovė nurodė, kad ji negali bÅ«ti atsakinga už buvusios ieÅ¡kovės darbdavės sprendimÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo ir pradėti/atnaujinti ikiteisminį tyrimÄ dėl svetimo turto pasisavinimo.

IeÅ¡kovės teiginys, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas bÅ«tent pateiktos charakteristikos pagrindu, taip pat yra nepagrįstas ir iÅ¡trauktas iÅ¡ konteksto, kadangi atsakovė su charakteristika apie ieÅ¡kovę nesikreipė nei į policijÄ , nei į prokuratÅ«rÄ , nei į teismÄ , nei į kitas atsakingas ikiteisminio tyrimo įstaigas, Å¡io pareiÅ¡kimo pagrindu atsakovė neprašė pradėti ieÅ¡kovės atžvilgiu baudžiamojo persekiojimo veiklos ir nesiėmė kitų priemonių, dėl kurių bÅ«tų imtasi bet kokių veiksmų prieÅ¡ ieÅ¡kovę.

Atsakovės pateikti atsakymai į klausimus iÅ¡reiÅ¡kia pastarosios nuomonę. Teigė, kad Å¡i nuomonė susiformavo ieÅ¡kovės mokymo laikotarpiu girdint atsiliepimus iÅ¡ ieÅ¡kovės aplinkos žmonių - bendramokslių, klasės draugų, kitų Klaipėdos Duomenys neskelbtini gimnazijoje dirbančių mokytojų, taip pat kolegų iÅ¡ kitos ugdymo įstaigos, kurioje anksčiau mokėsi ieÅ¡kovė, o vėliau ir buvusios ieÅ¡kovės darbdavės. Gauta informacija iÅ¡ ieÅ¡kovei artimos aplinkos žmonių (bendramokslių, darbdavių), asmeninė patirtis sukaupta bendraujant su ieÅ¡kove, faktas, kad ieÅ¡kovė pakeitė mokymosi įstaigÄ , ir gana dažnai, bÅ«dama jauno amžiaus, keitė darbovietes, bei R.

B. atstovo suformuluoti klausimai apie jÄ ir suponavo atsakovės atsakymus. Atsakovė taip pat nurodė, kad teikdama atsakymÄ Ä¯ trečiÄ jį buvusios ieÅ¡kovės darbdavės klausimÄ â€žar ji galėtų vogti, meluoti, manipuliuoti“, atsakovė vartojo modalumÄ ir emocinį vertinimÄ rodančius žodžius, kaip „manau“, „susidariau dviprasmiÅ¡kÄ Ä¯spÅ«dį“, todėl, atsakovės teigimu, vertinant charakteristikÄ lingvistinio tyrimo metodu darytina iÅ¡vada, kad ji yra tik atsakovės pareikÅ¡ta nuomonė pateiktais klausimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. S. 1 500 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų atsakovei A. T.. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. S. 4,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei. Ä®vertinęs atsakovės A. T. 2015 m. gruodžio 11 d. raÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ teismas sprendė, kad atsakovė jame iÅ¡dėstė savo nuomonę apie ieÅ¡kovę J. S., kuri susidarė jai dėstant lietuvių kalbÄ vidurinėje mokykloje.IÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, kad atsakovės teiginys apie ieÅ¡kovės „liguistÄ potraukį vogti“ yra atsakovės iÅ¡dėstyta nuomonė ir pažymėjo, jog Å¡iame pareiÅ¡kime nėra kategoriÅ¡kai ir aiÅ¡kiai nurodoma, kad ieÅ¡kovė J.

S. vogė.Ä®vertinęs 2015 m. gruodžio 11 d. atsakovės paaiÅ¡kinimÄ lingvistine prasme, pažymėjo, kad atsakovė A. T., raÅ¡ydama minėtÄ teiginį įterpė žodį „manau“, kuris yra įterpinys. Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju atsakovės pareiÅ¡kimo minėtame sakinyje paraÅ¡ytas žodis „manau” iÅ¡reiÅ¡kia asmens nuomonę. Pripažino, kad nuomonė apie kitÄ asmenį negali bÅ«ti iÅ¡skirtinai vien tik teigiama, ji gali bÅ«ti ir neigiama. Sprendė, kad neigiamos ar nepalankios nuomonės pateikimas apie kitÄ asmenį negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantamas kaip asmens, apie kurį teikiama tokia nuomonė, garbės ir orumo žeminimas.Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentu, kad minėtas sakinys - „buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos (ieÅ¡kovės) liguistÄ potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“, turi konstatuojamÄ jį pobÅ«dį.

Teismo nuomone, Å¡is sakinys yra atsakovės nuomonė, jÄ Ä¯rodo, sakinyje įraÅ¡ytas žodis „manau“, kuriÄ suformavo ieÅ¡kovė (ieÅ¡kovė pati pripažįsta, kad meluodavo ir manipuliuodavo), buvę jos bendramoksliai, mokytojai. Teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog jos paraÅ¡ytame 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kime nurodyti duomenys apie pinigų dingimo faktus, apie ieÅ¡kovės mokymosi problemas, melavimÄ , manipuliavimÄ , atitinka tikrovę, o Å¡iame pareiÅ¡kime įraÅ¡yti žodžiai apie atsakovės „liguistÄ potraukį vogti“ yra atsakovės nuomonė, kuri susiformavo atsakovei iÅ¡ savo asmeninės patirties (jai pačiai buvo dingę pinigai) bei kitų asmenų pasakojimų.Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovė žodžiu paskleidė ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ Å¾eminančiÄ informacijÄ ieÅ¡kovės buvusios darbdavės R.

B. atstovui advokatui R. S..Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės motyvu, jog atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kimas turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Nurodė, jog iÅ¡ byloje esančių nutarimų matyti, kad juose prokuroras nenurodo, kad bÅ«tent atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ ikiteisminio tyrimo pradėjimui.Teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju aplinkybė, jog Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcija 2017 m. vasario 28 d. sprendime nustatė, kad atsakovė A.

T. tvarkė ieÅ¡kovės J. S. asmens duomenis neteisėtai, neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡ios bylos baigčiai. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytoja M. S., kuri nebuvo apklausta pirmosios instancijos teismo, nors teismas rėmėsi jos suraÅ¡ytu raÅ¡teliu Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:11.1.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė paskleidė ne duomenis, o iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie ieÅ¡kovės „liguistÄ potraukį vogti“, nepagrįsta. Å iuo konkrečiu atveju vien tik įterpinio „manau“ pavartojimas sakinyje pats savaime, neįvertinus viso sakinio konteksto, negalėjo bÅ«ti teismo pripažintas pakankamu, kad atsakovės teiginys bÅ«tų įvertintas kaip nuomonė. Teismas, analizuodamas atsakovės teiginį apie ieÅ¡kovės liguistÄ potraukį vogti, vertino tik Å¡alutinį sakinį, prasidėjusį žodžiais „...kurios, manau, ...“, tačiau ignoravo Å¡io sudėtinio sakinio pagrindinį sakinį „buvo labai daug situacijų, ...“.11.2.

Net jei bÅ«tų daroma prielaida, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė, teigdama apie ieÅ¡kovės „liguistÄ potraukį vogti“, iÅ¡reiÅ¡kė vien savo nuomonę, įvertinus visÄ atsakovės pavartoto sakinio konstrukcijÄ , atsakovė privalėjo byloje įrodinėti konkrečias faktines situacijas, kurių pagrindu jai susiformavo tokia nuomonė apie ieÅ¡kovę. Tai Å¡ioje byloje nebuvo daroma.11.3. Atsakovė paskleidė žiniÄ , kad buvo labai daug situacijų, kompromituojančių ieÅ¡kovę polinkio vogti, meluoti ir manipuliuoti aspektais, turėjo bÅ«ti preziumuojama, kad tokių situacijų nebuvo arba buvo kitokios.

Atsakovė, Å¡iuo atveju turėjo pateikti pakankamai įrodymų, paneigiančių Å¡iÄ prezumpcijÄ . Tai nebuvo padaryta.11.4. VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiai kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsakovės teiginį apie ieÅ¡kovės „liguistÄ potraukį vogti“ kvalifikuoja kaip atsakovės nuomonę, tuo tarpu tame pačiame sakinyje esantį teiginį apie potraukį „meluoti“, „manipuliuoti“ – kaip duomenis.11.5. Skundžiamo sprendimo 7 puslapio virÅ¡utinėje pastraipoje teismas skliausteliuose nurodo, kad „ieÅ¡kovė pati pripažįsta, kad meluodavo ir manipuliuodavo“.

VisiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo pagrįsta Å¡i teismo iÅ¡vada, nes ieÅ¡kovė nei karto viso proceso metu tokios aplinkybės nepripažino.11.6. Teismas konstatavo, kad byloje įrodyti pinigų dingimo faktai. Pažymėtina, kad teismas sprendė, kad įrodytas ne vienas konkretus pinigų dingimo faktas, bet didesnis jų skaičius. IeÅ¡kovė kategoriÅ¡kai su tuo nesutinka, nes byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas bÅ«tų galėjęs padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .11.7. Teismas, grįsdamas savo iÅ¡vadas ieÅ¡kovės bendramokslės M.

S. raÅ¡tu, grubiai pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių LR CPK normų taisykles. LR CPK numato, kad liudytojais apklausiami asmenys teismo posėdžio metu, davę priesaikÄ . Å iuo atveju, teismas rėmėsi raÅ¡tiÅ¡ku paaiÅ¡kinimu asmens, kuris nebuvo apklaustas byloje kaip liudytojas pagal LR CPK 192 straipsnio reikalavimus.11.8. Teismo iÅ¡vada, kad atsakovė susiformavo pagrįstÄ nuomonę apie ieÅ¡kovę, kaip turinčiÄ â€žliguistÄ potraukį vogti“ iÅ¡ to, kad klasėje dingdavo pinigai, nepagrįsta.

Net jei bÅ«tų daroma prielaida, kad tokie faktai atitiko tikrovę, vien pinigų dingimo faktas ar faktai negalėjo bÅ«ti laikomi pakankamais tokiai atsakovės nuomonei susiformuoti. Turėjo bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp pinigų dingimo ir konkrečiai – ieÅ¡kovės.11.9. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų, nes sprendė apie atsakovės nuomonės pagrįstumÄ , nors atsakovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų apie faktų, kurių pagrindu atsakovei galėjo susiformuoti tokia nuomonė, egzistavimÄ .11.10.

Sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad byloje nustatyta, kad atsakovė neteikė 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kimo ikiteisminio tyrimo institucijoms, tačiau atsakovės pareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«rai 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė R. B. atstovas advokatas R. S., kuriam Å¡iuo tikslu atsakovė jį ir surašė.11.11. Nesutiktina su teismo iÅ¡vada, kad Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovė ieÅ¡kovės asmens duomenis tvarkė pateikdama advokatui 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kimÄ neteisėtai, neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡ios bylos baigčiai.

Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad apeliantės skundas nepagrįstas, kadangi iÅ¡ esmės grindžiamas vien sau naudingu subjektyviu bylai reikÅ¡mingų aplinkybių interpretavimu. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:12.1. Atsakovė, atsakinėdama į R. B. užduotus klausimus, iÅ¡dėstė savo nuomonę nežinodama, kur ir ar apskritai Å¡i nuomonė bus panaudota, ir kad dėl to atsakovei gali kilti kokių nors neigiamų teisinių padarinių.

Kad nuomonė suraÅ¡yta kaip atsakymai į pateiktus klausimus, aiÅ¡kiai atsispindi ir 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kimo struktÅ«roje (mintys iÅ¡dėstytos kaip trumpi atsakymai paeiliui į užduotus klausimus). Ä®vertinus tiek atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kimo atsiradimo kontekstÄ , tiek atsakovės frazes pažodžiui, daugiau nei akivaizdu, kad atsakovė pareiÅ¡kė tik nuomonę, t. y. subjektyvų tam tikrų aplinkybių įvertinimÄ , tam tikrus įtarimus ir abejones (dviprasmiÅ¡kas įspÅ«dis), kurių niekaip negalima suprasti kaip neginčytinų faktų pateikimÄ .12.2.

Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog teismas ignoravo sakinį „buvo labai daug situacijų...", ir teiginys, jog teismas turėjo aiÅ¡kintis, kokios gi buvo tos situacijos, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovės nuomonei susiformuoti iÅ¡ tiesų įtakos turėjo ne viena ir ne dvi situacijos, jos buvo nurodytos atsakovės bei liudytojų ir aptartos sprendime.12.3. Visame apeliaciniame skunde apeliantė painioja nuomonę su faktais, todėl gausiai klaidingai argumentuoja atsakovės ir kitų asmenų nuomonei keldama faktų (paskleistų duomenų CK 2.24 str. prasme) tikrumui keliamus reikalavimus, nuomonei taikydama paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcijÄ . 12.4.

Visos situacijos, tame tarpe ir kitų asmenų paaiÅ¡kinimai apie jas, Å¡ioje byloje reikÅ¡mingi tik tiek, kiek jie galėjo bÅ«ti pakankamu pagrindu atsakovei susiformuoti atitinkamÄ nuomonę, kadangi atsakovė ir nekonstatavo, jog pinigus pasisavino bÅ«tent apeliantė, todėl atsakovė neprivalėjo įrodinėti duomenų, kurių nebuvo paskleidusi, tikrumo.12.5. Dėl apeliantės argumento, kad jai visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas - vienus atsakovės teiginius vertino kaip atsakovės nuomonę, o kitus - kaip duomenis, atsakytina, kad nuomonė apie tam tikrus faktus gali bÅ«ti ir teisinga, t. y. nuomonė sutapti su duomenimis.

Nagrinėjamu atveju teismui pateiktų įrodymų pakako pripažinti, kad atsakovės nuomonė dėl ieškovės mokymosi problemų, melavimo, manipuliavimo atitinka netgi duomenims keliamus reikalavimus, nors šioje byloje to daryti ir nebuvo būtina.12.6. Apeliantė ieškinyje melagingai nurodė, neva dėl atsakovės šmeižto, vėliau patvirtinus teiginius raštu, apeliantė buvo atleista iš darbo ir jos atžvilgiu pradėti baudžiamojo persekiojimo veiksmai. Nors apeliantė ir buvo atleista iš darbo, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas kur kas anksčiau nei atsakovė išreiškė nuomonę apie apeliantę, o vėliau ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas daugelio kitų aplinkybių pagrindu.12.7.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog Valstybinė asmens duomenų apsaugos tarnyba pripažino, kad atsakovė, pateikdama advokatui 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kimÄ , neteisėtai tvarkė apeliantės asmens duomenis. Å i iÅ¡vada Å¡ioje byloje neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡ios bylos dalykas nėra atsakovės atsakomybė už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimÄ .       Teismask o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvaiApeliacinis skundas atmestinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Esant Å¡iai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Dėl bylos nagrinėjimo formos ir liudytojos apklausosApeliantė praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojÄ M. S..Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pvz., bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tina bylÄ nagrinėti žodžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013).

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.Nagrinėjamu atveju apeliantė bÅ«tinybę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia aplinkybe, jog bÅ«tina apklausti liudytojÄ M. S.. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, grįsdamas savo iÅ¡vadas ieÅ¡kovės klasiokės M.

S. raÅ¡tu, tačiau jos neapklausęs teismo posėdyje, grubiai pažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių LR CPK normų taisykles.Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo kviesti liudyti M. S.. Sutiktina su atsakove, kad jos jau 2015 metais iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės įvertinimui naujos Å¡iuo metu sužinotos aplinkybės (kad galbÅ«t pinigai nedingo) jokios įtakos neturės.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).        Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumoIÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. S. mokėsi Klaipėdos Duomenys neskelbtini gimnazijoje, o atsakovė A.

T. dvejus metus buvo jos lietuvių kalbos mokytoja. Atsakovė A. T. 2015 m. gruodžio 11 d. parašė pareiÅ¡kimÄ , kuriame apie ieÅ¡kovę J. S. nurodė, kad „aÅ¡ dirbdama Klaipėdos Duomenys neskelbtini gimnazijoje du metus mokiau J. S.. Tiek grupėje, tiek klasėje yra dingę pinigai tiek man, auklėtojai (iÅ¡ klasės fondo), draugei ir klasės bendramokslei M. S.. Buvimo kartu metu susidariau dviprasmiÅ¡kÄ Ä¯spÅ«dį apie jÄ . Turėjau daug mokymo(si) problemų, kurių metu nuolat skundžiamasi sveikata, manipuliuojama situacija.

Dažnai esant nepalankioms jai situacijoms sugeba imituoti aukos vaidmenį. Buvo sunku mokyklos administracijai ir auklėtojai (į)parodyti jos, kaip mokinės, pastangų mokytis visiÅ¡kÄ nebuvimÄ , nieko nedarymÄ nei pamokų metu, nei namie, kadangi nuolat dėl mano spaudimo pasimokyti ji patirdavo neva nervinį priepuolį. Buvo labai daug situacijų, kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos liguistÄ potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“. J. S. buvo įsidarbinusi UAB „Duomenys neskelbtini“, kurios vadovė buvo R.

B.. Tarp ieÅ¡kovės ir darbdavės kilo konfliktinė situacija dėl piniginių lėšų trÅ«kumo. Dėl Å¡io fakto R. B. kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2015 m. gruodžio 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00439-15 pagal BK 183 str. 1 d. dėl turto pasisavinimo, kuris Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2016 m. liepos 18 d. nutarimu buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Tarp ieÅ¡kovės J.

S. ir UAB „Duomenys neskelbtini“, atstovaujamos R. B., vyko teisminiai ginčai dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-230-639/2016 ieškovės J. S. ieškinį atsakovei R. B. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, vekselio pripažinimo negaliojančiu ir sumos, sumokėtos pagal vekselį, priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo Klaipėdos turizmo mokykla, bei atsakovės R.

B. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimo, ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dalyje dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo buvo patenkintas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ Å¡ioje dalyje paliko nepakeistÄ . Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios nutarties 20 punkte nurodytame pareiÅ¡kime, kuriame atsakovė nurodė, kad „buvo labai daug situacijų kurios, manau, galėtų paliudyti ne tik apie jos liguistÄ potraukį vogti, meluoti, manipuliuoti“, atsakovė paskleidė apie ieÅ¡kovę tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jos garbę ir orumÄ .

Apeliantė su minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ : faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami.

Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali bÅ«ti tikra arba klaidinga (netiksli), iÅ¡galvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiÅ¡kinių nebuvo arba bÅ«ta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

Å . v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiÅ¡kai pateikiama informacija, kuria iÅ¡kraipomos arba nutylimos įvykių, reiÅ¡kinių sÄ sajos, priežastiniai ryÅ¡iai su kitais įvykiais ir reiÅ¡kiniais.Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, ar buvo paskleista žinia, ar nuomonė, ir ar tokie atsakovės pasisakymai gali bÅ«ti vertinami kaip pažeidžiantys ieÅ¡kovės garbę ir orumÄ .Ä®vertinęs Å¡ios nutarties 20 punkte minėtame pareiÅ¡kime nurodytų teiginių pobÅ«dį faktinių bylos aplinkybių kontekste, jų lingvistinę konstrukcijÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovė pareiÅ¡kime pareiÅ¡kė tik nuomonę, t. y. subjektyvų tam tikrų aplinkybių vertinimÄ .Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė paskleidė ne duomenis, o iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę apie ieÅ¡kovės „liguistÄ potraukį vogti“, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ .

Apeliantės vertinimu teismas, analizuodamas atsakovės teiginį apie ieÅ¡kovės liguistÄ potraukį vogti, vertino tik Å¡alutinį sakinį, prasidėjusį žodžiais „<...> kurios, manau, ...“, tačiau ignoravo Å¡io sudėtinio sakinio pagrindinį sakinį „buvo labai daug situacijų,< ...>“. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė turėjo įrodinėti konkrečias faktines situacijas, kurių pagrindu jai susiformavo tokia nuomonė apie ieÅ¡kovę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas minėtÄ iÅ¡vadÄ padarė iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojų parodymus. IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų ir liudytojos J. J. parodymų nustatyta, kad situacijų, kurios buvo pakankamu pagrindu atsakovės nuomonei apie ieÅ¡kovę susidaryti, buvo ne viena. Situacijų kiekis yra subjektyvus vertinimas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės pareiÅ¡kime nurodyta frazė „<...> buvo labai daug situacijų,< ...>“, įvertinus, jog situacijų buvo ne viena, nelaikytina neįrodyta.Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės nuomone, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu ji galėjo susiformuoti savo nuomonę apie ieÅ¡kovę.

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nuomonė apie ieškovę susiformavo mokant ieškovę Klaipėdos Duomenys neskelbtini gimnazijoje, ieškovės aplinkos žmonių pasakojimų, liudijimų pagrindu. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog ieškovė turėjo mokymosi problemų, meluodavo, manipuliuodavo situacija, skųsdavosi sveikata. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad tikrai turėjo mokymosi problemų.

Aplinkybę, jog yra dingę pinigai, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja J. J., kuri dirbo toje pačioje mokykloje mokytoja, taip pat nurodė, kad auklėtojai I. O. buvo dingę iÅ¡ klasės spintos apie 500-700 Lt suma, į policijÄ nebuvo kreiptasi. Atsakovė taip pateikė į bylÄ M. S. raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad 2012 m. rugpjūčio mėn. vakarėlio metu dingo 400 Lt suma, vakarėlyje buvo maždaug 15 žmonių, tarp jų ir ieÅ¡kovė J. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktų įrodymų pakako jos nuomonės susiformavimo pagrindui pagrįsti.Apeliantė, teisėjų kolegijos vertinimu, visiÅ¡kai nepagrįstai akcentuoja atsakovės pareigÄ Ä¯rodyti, jog yra priežastinis ryÅ¡ys tarp pinigų dingimo ir ieÅ¡kovės. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, jog visos situacijos, tame tarpe ir kitų asmenų paaiÅ¡kinimai apie jas, Å¡ioje byloje reikÅ¡mingi tik tiek, kiek jie galėjo bÅ«ti pakankamu pagrindu atsakovei susiformuoti atitinkamÄ nuomonę, kadangi atsakovė ir nekonstatavo, jog pinigus pasisavino bÅ«tent apeliantė, todėl atsakovė neprivalėjo įrodinėti duomenų, kurių nebuvo paskleidusi, tikrumo.Apeliantė skunde nurodo, jog nėra aiÅ¡ku, kokiais kriterijais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas vienus atsakovės teiginius vertino kaip atsakovės nuomonę, o kitus – kaip duomenis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kuo pasireiÅ¡kė apeliantės melavimas, manipuliavimas, mokymosi problemos, kurių, beje, neneigė ir pati ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės nurodytas aplinkybes, kurios sÄ lygotos asmeninio bendravimo su ieÅ¡kove, taip pat pažymėjęs, jog mokymosi problemų neneigė ir ieÅ¡kovė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai atsakovės nuomonę dėl ieÅ¡kovės mokymosi problemų, melavimo ir manipuliavimo vertino kaip duomenis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovės suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas neturėjo įtakos ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir akcentuoja, jog atsakovės pareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«rai 2015 m. gruodžio 18 d. pateikė R.

B. atstovas advokatas R. S., kuriam Å¡iuo tikslu atsakovė jį ir surašė. Teisėjų kolegija šį apeliantės argumentÄ vertina kritiÅ¡kai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisę nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti, atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , turi prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas turi pareigÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ gavus duomenis apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 169 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo nutrauktas. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog prokuroras nutarimuose nenurodo, kad bÅ«tent atsakovės 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog atsakovė pareiÅ¡kimÄ surašė žinodama, jog jis bus pateiktas ikiteisminio tyrimo institucijai, kadangi byloje nėra jokių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog Valstybinės asmens duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad atsakovė ieÅ¡kovės asmens duomenis tvarkė, pateikdama advokatui 2015 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kimÄ , neteisėtai, turi teisinės reikÅ¡mės Å¡ios bylos baigčiai.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimų atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. kad atsakovė neteisėtai tvarkė ieÅ¡kovės asmens duomenis arba dėl kitų atsakovės kaip duomenų valdytojos ar duomenų tvarkytojos veiksmų (neveikimo), pažeidžiančių Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, todėl darytina iÅ¡vada, kad minėta iÅ¡vada Å¡ioje byloje neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡ios bylos dalykas nėra atsakovės atsakomybė už Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimÄ .

Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi priimdamas sprendimÄ rėmėsi M. S. raÅ¡tu, tačiau jos neapklausė teismo posėdyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsakovės pateiktÄ M. S. raÅ¡tÄ vertino tik kaip vienÄ aplinkybių, patvirtinančių, jog atsakovė turėjo pagrindÄ susiformuoti atitinkamÄ nuomonę apie ieÅ¡kovę. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovės nuomonei apie ieÅ¡kovę susidaryti įtakos turėjo ir pati ieÅ¡kovė, ir atsakovės patyrimas, ir kitų mokytojų atsiliepimai, todėl atsižvelgiant į tai, jog minėta iÅ¡vada padaryta vadovaujantis byloje esančių įrodymų viseto pagrindu, konstatuotina, jog įrodymų vertinimo taisyklės nebuvo pažeistos.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Dėl bylos procesinės baigtiesTeisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).       Bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).Nustatyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , atstovavimÄ , patarimÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 1 000 Eur sumÄ (2017-07-27 pinigų priėmimo kvitas Ser.

LAT Nr. 893042). Turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. IeÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ jos priteistina atsakovei 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) advokato pagalbos iÅ¡laidų atsakovei A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai                                                                                                                Raimonda Andrulienė                                                                                                                                                                                                          Albina Pupeikienė                                                                                                                          Alvydas Žerlauskas