2024-03-27 Nr. CB-2231-2-26-3-00851-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1081

Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00851-2022-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 12 d. paduotu atsakovės E. N. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl skolos už automobilį priteisimo ir atmesti atsakovės priešieškinį dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės papildomai teikiamus dokumentus, nepagrįstai juos vertino kaip pažeidžiančius CPK 323 nustatytą draudimą keisti (papildyti) apeliacinį skundą, o ne kaip CPK 314 straipsnio pagrindu teikiamus naujus įrodymus. Atsakovė teikė rašytinius liudytojos V. A., kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti, parodymus, nepriimdamas jų teismas pažeidė rungimosi principą. Liudytojos E. B. parodymų atsakovė negalėjo anksčiau pateikti, nes ji negalėjo išsiaiškinti apie šios liudytojos galimybes dalyvauti teismo posėdyje. Skunde kartu teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 270 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, nepateikė jų vertinimo, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

Kasaciniu skundu nurodoma ir tai, kad teismai netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl nesusituokusių asmenų turto įsigijimo aplinkybių įrodinėjimo. Spręsdamas nesusituokusių asmenų turto įsigijimo klausimus, teismas turėtų tokią bylą nagrinėti pagal šeimos bylų nagrinėjimo taisykles, t. y. būti aktyvesnis, veikti savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju atsakovei taikytas pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Teismų praktikoje pažymėta, kad vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu, sprendžiant tokį klausimą, būtina atsižvelgti į gyvenimo nesusituokus specifiką. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, kartu su baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis patvirtina faktą, kad atsakovė ir trečiasis asmuo vedė bendrą ūkį. Vertinant, ar atsakovė liko skolinga ieškovei, svarbu ir tai, kad pirkimo-pardavimo sutartį surašė ir pasirašė ieškovės vardu jos vadovas J. R., jis tuo metu į atsakovės sąskaitą pervedė apie 14 000 Eur. Net ir nutrūkus trečiojo asmens ir atsakovės santykiams, J. R. kaip ieškovės vadovas nereiškė reikalavimo sumokėti už automobilį, todėl nelogiška daryti išvadą, kad atsakovė turėjo kokią nors prievolę ieškovei. Atsakovė jai pareikštą reikalavimą vertina kaip keršto, psichologinio smurto prieš ją priemonę.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami klausimai nepagrindžiami tokiais teisiniais argumentais, kurie patvirtintų esant CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, žyminis mokestis grąžintinas jį už atsakovę sumokėjusiai advokatei D. B. (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti D. B. (a. k. (duomenys nekslebtini) 73 (septyniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 12 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 788.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas