2017-03-29 Nr. AB-7275-3-61-3-05387-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-708-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05387-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 29.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Vilkpėdės ligoninė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Vilkpėdės ligoninė“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Vilkpėdės ligoninė“ (toliau – ir pareiškėjas, Ligoninė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. V-1148 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projektui Nr. VP3-2.1-SAM-10-V-01-076 „Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės gerinimas Vilniaus mieste“ įgyvendinti susigrąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjo naudai bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Skunde nurodė, kad pateikė VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau – ir CPVA, Agentūra) paraišką pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-10-V „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarių paslaugų optimizavimas“ paramai projektui „Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės gerinimas Vilniaus mieste“, projekto Nr. VP3-2.1-SAM-10-V-01-076 (toliau – ir Projektas) gauti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-556 pareiškėjui skirta iki 1 148 045 Lt (ekvivalentu – 332 496,81 Eur) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Agentūra, atsakovas ir pareiškėjas 2010 m. lapkričio 24 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-2.1-SAM-10-V-01-076/SE-165-93. Vykdydamas Projekto veiklas, pareiškėjas parengė ir pateikė CVPA išankstiniam vertinimui medicininės įrangos viešojo pirkimo dokumentus. Nuo 2011 m. sausio 26 d. pareiškėjas vykdė medicininės įrangos viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 99908) atviro konkurso procedūras. Viešojo pirkimo objektas buvo suskaidytas į atskiras dalis. Konkurso pirkimo objekto IX daliai „Įeinama vonia“ pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Anmeda Techna“. Pareiškėjas, įvertinęs tiekėjo pateiktą pasiūlymą, pripažino šį pasiūlymą laimėjusiu ir 2011 m. gegužės 11 d. su tiekėju sudarė medicininės įrangos pirkimo sutartį Nr. 47, pagal kurią Ligoninėje bus sumontuotos dvi įeinamos vonios su įkėlėjais į vonias. Įeinamų vonių įsigijimo išlaidos deklaruotos su mokėjimo prašymu, kurias CPVA pripažino tinkamomis finansuoti ir sumokėjo pinigus pareiškėjai. CPVA 2011 m. spalio 7 d. atliko Projekto patikrą vietoje ir nustatė, kad tiekėjo pateiktos ir Ligoninėje sumontuotos įeinamos vonios atitinka nurodytą įrangą finansavimo ir administravimo sutartyje, pirkimo sutartyse ir išlaidų pagrindimo dokumentuose, taip pat nustatė, kad įranga naudojama palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugoms teikti. Tačiau CPVA 2015 m. sausio 22 d. atlikusi Projekto po jo pabaigos patikrą vietoje konstatavo, visiškai priešingai ankstesniam įvertinimui, kad Ligoninėje sumontuota įeinama vonia nėra „įeinama“.

Pažymėjo, kad Ligoninė elektroniniu paštu 2015 m. rugpjūčio 12 d. CPVA pateikė įeinamos vonios parametrus, gamintojo brėžinį. Taip pat nurodė, kad Medicininės įrangos pirkimo konkurso pirkimo objekto IX dalyje specifikuotas ne konkretaus gamintojo gaminys, o išvardintos perkančiajai organizacijai reikalingos įeinamos vonios būtinos techninės charakteristikos ir funkciniai reikalavimai (vonios išmatavimai ir tūris, vonios reguliavimo aukščio parametrai ir pan.). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad faktiškai sumokėta suma už įeinamas vonias neviršija vonioms suplanuotų pirkimui verčių. Paaiškino ir tai, jog „įeinamos vonios“ sąvoka nėra specifinis medicininės įrangos terminas, apibūdinantis šios vonios funkcionalumą. Slaugoje yra naudojamos vonios, kuriose yra plaunami sėdintys pacientai, dalinai ar visai mobilūs, bei slaugos vonios, kuriose plaunami nemobilūs pacientai, kurie savarankiškai judėti negali. Perkančioji organizacija pirko funkcines vonias skirtas nemobilių pacientų plovimui.

Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 29 d. gavo 2015 m. rugsėjo 18 d. tarpinį sprendimą, kuriuo CPVA pripažino pareiškėjo patirtas įeinamos vonios įsigijimo išlaidas 45 921,92 Lt su PVM (ekvivalentu – 13 299,91 Eur) netinkamomis finansuoti. CPVA nustatė, jog tiekėjas viešojo pirkimo metu pasiūlė neįeinamą vonią, taip pat, kad Ligoninėje sumontuota ir 2015 m. sausio 22 d. Projekto po jo baigimo patikros vietoje pademonstruota vonia nėra įeinama. Atsakovas, atlikęs CVPA pateiktų faktinių aplinkybių, argumentų ir įrodymų teisinį vertinimą, 2015 m. sausio 12 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pareikalavo sugrąžinti įeinamos vonios įsigijimo išlaidas 45 921,92 Lt su PVM (ekvivalentu – 13 299,91 Eur). Skundžiamame Įsakyme išdėstyti motyvai ir argumentai atkartoja tarpinio sprendimo argumentus.

Nurodė, kad Įsakyme tariamai padarytas Projekto finansavimo sąlygų aprašo pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-10-V „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarių paslaugų optimizavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1113 (toliau – ir Aprašas) 37.3.1. papunkčio nuostatų pažeidimas pagrįstas Ligoninėje sumontuotos vonios neatitikimu Aprašo 5 priedo reikalavimams. Skundžiamame sprendime teigiama, kad Aprašo 5 priede nurodyta „įeinama vonia“ ir kito tipo vonios nėra nurodomos, todėl „neįeinamų“ vonių įsigijimo išlaidos yra nefinansuotinos. Pareiškėjo vertinimu, Įsakymas pagrįstas formalia ir nemotyvuota įeinamos vonios samprata, apsiribojančia vien tik patekimo į vonią būdo įvertinimu, tačiau nepagrįstai neatsižvelgta į įeinamos vonios skirtos slaugai paskirtį, funkcionalumą ir ergonominius reikalavimus. Akcentavo, kad Apraše nėra nurodytas įeinamos vonios tipas, jos mechanizavimo ir funkcionalumo laipsnis ar keliami ergonomikos reikalavimai. Pažymėjo, kad „įeinamos vonios“ sąvoka nėra specifinis medicininės įrangos terminas, išskirtinai apibūdinantis patekimo į vonią būdą. Slaugoje yra naudojamos vonios, kuriose yra plaunami sėdintys pacientai, dalinai ar visai mobilūs. Į sėdimo tipo įeinamą vonią patenkama durelių pagalba. Taip pat naudojamos gulimos funkcinės vonios, kuriose plaunami dalinai mobilūs ir nemobilūs pacientai, kurie savarankiškai judėti negali. Į gulimo tipo įeinamą vonią gali būti patenkama reguliuojant vonios aukštį specialiu keltuvu ir / arba durelių pagalba. Viešojo pirkimo dokumentų priede Nr. 1 „Techninės specifikacijos“ specifikuota ir įsigyta medicininė įranga – gulimo tipo įeinamos vonios, skirtos dalinai mobilių ir nemobilių pacientų plovimui. Šios įeinamos vonios yra reguliuojamo aukščio (reguliavimo amplitudė ± 45 cm) tam, kad pacientui automatizuotu būdu – įkėlėju į vonią (apiplovimo vėžimėliu), būtų lengviau patekti į vonią. Prie tokio vonios funkcionalumo, patekimas į vonią durelių pagalba nėra būtinas. Pabrėžė, kad Ligoninė šias vonias jau daugiau kaip ketverius metus sėkmingai naudoja palaikomojo gydymo ir slaugos paliatyviųjų pagalbos paslaugų teikimui.

Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakyme nurodyta medicininė įranga – Ligoninėje sumontuota gulimo tipo įeinama reguliuojamo aukščio vonia kartu su keltuvu, atitinka viešojo pirkimo technines specifikacijas ir pirkimo sutarties reikalavimus, taip pat rinkoje esančių įeinamų vonių sampratą ir joms keliamus reikalavimus. Pabrėžė, kad Projekto įgyvendinimo metu CPVA tikrino viešojo pirkimo procedūras, viešojo pirkimo sutartį, atliko projekto patikrą vietoje ir jokių trūkumų dėl įeinamų vonių nenustatė. Įeinamos vonios sampratos vertinimas pasikeitė 2015 m. sausio 22 d., CPVA atlikus Projekto po jo pabaigos patikrą vietoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad CPVA iki šio skundo pateikimo dienos nėra pateikusi pareiškėjai atliktos patikros vietoje lapo, nors pagal Paramos sutarties 6.3. punktą privalėjo tai padaryti.

Pažymėjo ir tai, kad nei Įsakyme, nei Tarpiniame sprendime nepaaiškinta, dėl kokių faktinių aplinkybių ar teisės aktų reikalavimų pasikeitė įeinamų vonių CVPA vertinimas, nors faktinės aplinkybės liko tos pačios, t. y. buvo vertinamos tos pačios tiekėjo sumontuotos įeinamos vonios, tačiau įvertinta skirtingai. Taip pat Įsakyme ir Tarpiniame sprendime nėra pateikiama įeinamos vonios samprata ir nurodomos šios įrangos savybės, kuriomis vadovaujantis pareiškėja ar CVPA priskirtų įeinamas vonias prie Aprašo 5 priede išvardintos medicininės įrangos arba kurių pagrindu galima būtų pagrįstai teigti, kad vonia akivaizdžiai nėra „įeinama“. Pareiškėjas daro prielaidą, kad CPVA Ligoninėje sumontuotas vonias įvertino kaip „neįeinamas vonias“ vien tik vizualiai nustačius, jog šios vonios neturi įėjimo durelių į jas. Tačiau išvada dėl tokių vonių priskirtinumo Aprašo 5 priede nurodytai įrangai, apsiribojant vien tik patekimo į vonią būdo įvertinimu yra formali, nemotyvuota ir tokia apimtimi nepagrįsta.

Siekdama visapusiškai įvertinti įeinamos vonios sampratą ir Ligoninėje sumontuotos medicininės įrangos atitikimą, Ligoninė kreipėsi į specialistę, turinčią didelę patirtį sporto ir klinikinės biomechanikos srityje, tiriant žmogaus judėjimą, kuriant ir tobulinant sportui ir reabilitacijai skirtus prietaisus ir įrenginius, kurios išvados pagrindžia ir įrodo, jog jos patalpose sumontuotos įeinamos vonios atitinka viešojo pirkimo technines specifikacijas ir Pirkimo sutarties reikalavimus, rinkoje esančių įeinamų vonių sampratą ir joms keliamus reikalavimus, todėl Ministerijos Įsakyme dėstomos finansavimo sumažinimo priežastys yra nepagrįstos ir neteisėtos. Specialistė nurodė, kad tiekėjo pateikta medicininė įranga gali būti laikoma įeinama vonia, nes ji atitinka „įeinamos vonios“ sampratą, paremtą vonios funkcionalumu ir ergonomiškumu. Tiekėjo pateikta medicininė įranga atlieka pagrindinę „įeinamos vonios“ funkciją – palengvina paciento, turinčio judėjimo sutrikimų, patekimą į vonią ir atitinka fizinius ergonomikos principus: apsaugo aptarnaujančio personalo griaučių – raumenų sistemą nuo per didelių apkrovų, pagerina profesinę saugą, didina darbo efektyvumą.

Dėl Įsakyme ir Tarpiniame sprendime pateiktų išvadų, susijusių su viešojo pirkimo procedūrų pažeidimais, pareiškėjas pažymėjo, kad CPVA Paramos sutarties įgyvendinimo metu vykdė pareiškėjo viešųjų pirkimų procedūrų kontrolę. Pareiškėjui 2011 m. spalio 12 d. pateiktame CPVA Projekto patikros vietoje lape nurodyta, kad Projekto tikslai, uždaviniai ir įgyvendinimo rodikliai yra pasiekti, o pareiškėjas prievoles vykdė tinkamai.

Apibendrindamas, pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Įsakyme pateiktas formalus, niekuo nepagrįstas Ligoninės patalpose sumontuotų įeinamų vonių vertinimas yra nemotyvuotas, tokia apimtimi yra visiškai neaiškus ir nepakankamas. Skundžiamame sprendime nurodytų formalių ir niekuo nepagrįstų prielaidų, kad įsigytos vonios „nėra įeinamos“, negalima vertinti kaip nustatytų faktinių aplinkybių ir tuo pagrindu pareiškėjos padarytų teisės normų pažeidimų.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija, SAM) atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Ministerija, veikdama kaip tarpinė institucija, vadovaudamasi 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25) nuostatomis, Ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 926 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ (toliau – ir Funkcijų paskirstymo taisyklės) 7 punktu, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo ir finansavimo taisyklės) 198 punktu ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 „Dėl Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Veiksmų programų taisyklės) 66 punktu, pagal kompetenciją turi užtikrinti jai priskirtų priemonių, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšų, planavimą, įgyvendinimą ir priežiūrą bei priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų, susijusių su projektų įgyvendinimu.

Nagrinėjamu atveju Ministerija, vadovaudamasi Administravimo ir finansavimo taisyklių 198.2 papunkčiu, atlikusi CPVA pateiktų faktinių aplinkybių, pagrindinių faktų, argumentų ir įrodymų teisinį vertinimą, nustatė, kad Ligoninė, mokėjimo prašyme Nr. 3 deklaruodama Aprašo 37 punktu nustatytų reikalavimų neatitinkančias „neįeinamų“ vonių (2 vnt.) įsigijimo išlaidas, pažeidė Aprašo 37.3.1 papunkčio nuostatą dėl tinkamų projekto finansavimo išlaidų deklaravimo. Detalizavo, kad Aprašo 37 punkte, apibrėžiančiame tinkamomis finansuoti išlaidas, įtvirtinta nuoroda į Aprašo 5 priedą, kuriame nustatytas medicinos ir slaugos įrangos, skirtos palaikomojo gydymo ir slaugos, stacionarinės ir dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti, baigtinis sąrašas.

Šiame baigtiniame sąraše nurodyta „įeinama vonia“, kurios savybę – „įeinamumą“ – tiek CPVA, tiek Ministerija vertino ir vertina kaip vonios tipą, kuris sudaro pacientui savarankiškai ar su minimalia pagalba patekti – įeiti į šią vonią. Siekiant, kad būtų užtikrinta galimybė aptarnauti ir visiškai nemobilius pacientus, tame pačiame Aprašo 5 priede įtvirtina, jog tinkamomis finansuoti išlaidos yra ir „įkeltuvo į vonią“ įsigijimas. Kaip atskira priemonė „įkeltuvas į vonią“ sudaro sąlygas išplėsti „įeinamos vonios“ panaudojimo galimybes, tačiau jokiu būdu negali būti plečiamai traktuojama, kad „įkeltuvo į vonią“ naudojimas kartu su vonia, kuri neturi funkcinės savybės pacientui į ją įeiti savarankiškai, gali pakeisti vonios tipą.

Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjas įsigijo tiek vonią, tiek įkėlėją į vonią, tačiau tai yra visiškai skirtingi daiktai, kurie, nors ir naudojant kartu gali užtikrinti paciento patekimą į vonią, tačiau nepakeičia vonios tipo – būvimo „įeinama“. Nors, pasirinkdama gynybinę poziciją pareiškėja bando „įeinamumą“ aiškinti plečiamai, remdamasi specialisto išvada, tačiau pats pareiškėjas, dar iki ginčui tampant teisminio nagrinėjimo objektu, 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 389 patvirtino, kad „<...> daugiafunkcinė reguliuojamo aukščio vonia gali būti naudojama kaip ir įeinama vonia (dalinai mobiliesiems pacientams), kaip ir vonia nemobiliems pacientams <...>“, tai yra pripažino, kad įsigyta yra „daugiafunkcinė“, o ne „įeinama“ vonia.

Pareiškėjos įsigytą „daugiafunkcinę“ vonią, kaip „įeinamą“, galima naudoti tik naudojant „įkeltuvą į vonią“ (ką paaiškinimuose nurodo tiek pati pareiškėja, tiek ir jos pasitelkta specialistė), kuris, kaip minėta, yra atskirai perkama savarankiška priemonė, galima įsigyti pagal Aprašo 5 priedą.

Dėl Įsakymo atitikimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams pažymėjo, kad jame yra itin išsamiai išvardinti teisiniai bei fakto pagrindai sprendimo priėmimui. Atsakovo nuomone, papildomai aiškinti Aprašo nuostatų termino „įeinama vonia“ nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes pareiškėjas iki skundžiamo sprendimo priėmimo Ministerijai nekėlė jokių paklausimų dėl „įeinamos vonios“ sąvokos. Pažymėjo, kad kiti projektų vykdytojai, teikdami paraiškas bei vykdydami projektus įsigyjant medicinos ir slaugos įrangą, skirtą palaikomojo gydymo ir slaugos, stacionarinės ir dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti, vadovaudamiesi Aprašo reikalavimais, į Ministeriją dėl Aprašo nuostatų nesikreipė ir įsigijo Apraše nurodytą įrangą tokią, kaip ji apibrėžta Apraše.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pagal Veiksmų programų taisyklių 73 punktą, pažeidimus įtarti gali kiekvienas už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos, nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklėse, darbuotojas pagal kompetenciją atlikdamas projektų, įskaitant finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus, patikras vietose (Veiksmų programų taisyklių 73.3 p.) ir kitais atvejais (Veiksmų programų taisyklių 73.8 p.). Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika CPVA nurodė, kad pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatyto bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti, t. y. CPVA turi teisę, atsižvelgdama į priežiūroje po projekto užbaigimo išaiškėjusias aplinkybes, pradėti pažeidimo tyrimą, išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti ir siūlyti tarpinei institucijai jas susigrąžinti.

Dėl CPVA pareigos supažindinti pareiškėją su patikros vietoje lapu atkreipė dėmesį, kad pagal Projektų taisyklių nuostatas šis reikalavimas taikomas projekto įgyvendinimo laikotarpiu atliekamoms patikroms. CPVA 2015 m. sausio 22 d. atliko Projekto patikrinimą vietoje Projekto tęstinumo laikotarpiu, todėl jai nėra taikomas nurodytas teisinis reglamentavimas. Tvirtino, kad pareiškėja buvo informuota apie patikroje nustatytus neatitikimus ir buvo prašoma pateikti reikiamus paaiškinimus ir dokumentus. CPVA nuosekliai aiškinosi nustatytą neatitikimą dėl vonios funkcionalumo ir pareiškėjas tame aktyviai dalyvavo. CPVA, įvertinusi patikros vietoje metu surinktą ir vėliau pareiškėjos pateiktą informaciją, iniciavo pažeidimo tyrimą ir priėmė tarpinį sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas atlikto pažeidimo tyrimo procedūros neginčija.

Pažymėjo, kad vykdant Pirkimą du pradiniai stambūs objektai, sudaryti iš įvairių medicininių prietaisų ir įrenginių, buvo padalinti į 17 mažesnių Pirkimo dalių, kurioms kiekvienai tiekėjas galėjo pateikti atskirą pasiūlymą. Įeinama vonia buvo išskirta į IX Pirkimo dalį „Įeinama vonia“ (2 vnt.), o įkėlėjas į X Pirkimo dalį (2 vnt.), t. y. pareiškėjas, padalindamas vonią ir įkėlėją į atskiras Pirkimo dalis, suprato, kad tai du skirtingi įrenginiai, kurie funkcionuoja vienas nuo kito atskirai. Apibendrinusi pateiktą informaciją, CPVA padarė išvadą, kad pareiškėjo įsigyta vonia negali būti laikoma įeinama, todėl ji neatitinka Aprašo 5 priedo reikalavimų, o išlaidos už jos įsigijimą negali būti laikomos tinkamomis finansuoti.

Dėl pareiškėjo nurodyto Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pažeidimo pažymėjo, kad CPVA savo įsakyme konstatavo tik Aprašo, o ne VPĮ, nuostatų pažeidimą. Dėl Įsakymo atitikimo VPĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams paaiškino, kad sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į CPVA įsakymą ir vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu Ministerija negalėjo keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos. Pažymėjo, kad atliekant pažeidimo tyrimą, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 389 pripažino, jog jo įsigytos vonios yra specializuotos daugiafunkcinės reguliuojamo aukščio slaugos vonios, o ne įeinamos vonios, t. y. pripažino, kad nesilaikė Aprašo reikalavimų ir įsigijo Aprašo 5 priede nenumatytą įrenginį. Taigi, CPVA įsakyme ir jo pagrindu priimtame Įsakyme konstatuojamas faktas, kurį pripažino ir pareiškėjas, kad įsigyta vonia neatitinka Aprašo 5 priede nurodyto įrengimo. Taip pat pareiškėjai yra žinoma, kad tinkamomis finansuoti gali būti pripažintos tik tokios Projekto išlaidos, kurios atitinka projektų finansavimo sąlygų apraše nustatytus reikalavimus (2010 m. lapkričio 24 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties 3.1.2 p.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė CPVA paraišką pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-10-V „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarių paslaugų optimizavimas“ paramai gauti. Paraiškos dėl projekto finansavimo specialiosios (B) dalies 6 skyriuje išlaidų pavadinimo skiltyje numatyta įsigyti „Įeinama vonia, reguliuojamo aukščio“. Pareiškėjas, ginčydamas Įsakymą, iš esmės nesutinka su tuo, kaip CPVA ir Ministerija traktuoja Aprašo 5 priede vartojamą sąvoką „įeinama vonia“ bei, kad jo įsigytos vonios nėra laikytinos įeinamosiomis.

Teismas pažymėjo, kad iš Aprašo 5 priedo matyti, jog jame yra išskiriama tik viena vonios rūšis (funkcinė kategorija) – „įeinama vonia“. Kitų vonių rūšių šiame baigtiniame sąraše nėra. Vadinasi, tam, kad projekto vykdytojo patirtos išlaidos dėl vonios įsigijimo būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, turi būti nustatyta, kad įsigyta prekė atitinka Aprašo 5 priedo baigtiniame sąraše nurodytą. Teismas sutiko, kad nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta įeinamos vonios samprata, tačiau tai nereiškia, kad Apraše nurodyto apibūdinimo nepakanka kitaip traktuoti šio įrenginio funkcinės paskirties, nei nurodo CPVA ir Ministerija. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne pateikiamos šios žodžio „įeiti“ reikšmės:

1. patekti kur pėsčiam, įžingsniuoti į vidų;

2. galėti patekti einant. Taigi, ginčo sąvokoje esantis žodis „įeinama“ reiškia patekimo į vonią būdą – įeinant. Kaip pagrįstai nurodė CPVA, tai galima padaryti pačiam pacientui arba padedant slaugos darbuotojui. Jokie papildomi mechaniniai įrenginiai patekti į vonią nėra reikalinga, nes tokiu atveju pasikeistų patekimo į ją būdas, pvz., naudojant įkeltuvą, patekimas į vonią nebūtų laikomas įėjimu, pacientas būtų įkeliamas. Pareiškėjo argumentas, kad patekimas į vonią įkeltuvo pagalba nepaneigia to, kad buvo įsigytos būtent įeinamos vonios, teismo vertinimu, yra nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad įkeltuvas į vonią Aprašo 5 priede nurodomas kaip atskira įrangos rūšis. Tai reiškia, kad tiek įeinama vonia, tiek įkeltuvas gali būti įsigyti ir naudojami atskirai. Ir šiuo atveju, tiek įeinamos vonios, tiek įkėlėjo įsigijimas buvo padalintas į atskirus pirkimus. Įkeltuvo pagalba Ligoninė išplėtė įsigytos vonios panaudojimo galimybes. Kaip pagrįstai pastebėjo CPVA atsiliepime į skundą, pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 389 nurodė, kad įsigijo funkcinę vonią, atsižvelgdamas į Ligoninės personalo poreikius (nemobilių pacientų plovimui), o tokios vonios rūšies Aprašo 5 priedo baigtiniame sąraše nėra nurodyta.

Pareiškėjo pateiktos ekspertės išvados nepaneigia atsakovo vertinimo, kad pareiškėjas įsigijo neįeinamas vonias. Ekspertė išvadoje nurodė, kad įsigyta medicininė įranga „gali būti laikoma“, nes „atlieka pagrindinę „Įeinamos vonios“ funkciją – palengvina paciento, turinčio judėjimo sutrikimų, patekimą į vonią ir atitinka fizinius ergonomikos principus: apsaugo aptarnaujančio personalo griaučių – raumenų sistemą nuo per didelių apkrovų, pagerina profesinę saugą, didina darbo efektyvumą“. Ekspertė šiuo atveju remiasi mechanizuotos įeinamos vonios apibūdinimu, kai į vonią patenkama įkeltuvo pagalba.

Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, Aprašo 5 priede nėra sąvokos įeinama vonia su keltuvu ar mechanizuota įeinama vonia, įkeltuvas į vonią yra nurodytas kaip atskira medicinos įranga. Todėl, darytina išvada, kad Apraše nurodyta „įeinama“ vonia reiškia, kad į tokią vonią patenkama įėjimo būdu, nenaudojant papildomų mechaninių įrenginių ar tik su medicinos personalo pagalba, kaip ir nurodo atsakovas ir CPVA. Taigi, CPVA pagrįstai vertino, kad mokėjimo prašyme Nr. 3 pareiškėjas deklaravo Aprašo 37 punktu nustatytų reikalavimų neatitinkančias „neįeinamų“ vonių (2 vnt.) įsigijimo išlaidas ir pažeidė Aprašo 37.3.1 papunkčio nuostatą dėl tinkamų projekto finansavimo išlaidų deklaravimo.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog atliekant Projekto įgyvendinimo kontrolę nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, o mokėjimo prašyme Nr. 3 nurodytos išlaidos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti, neatleidžia projekto vykdytojo nuo atsakomybės dėl Projekto įgyvendinimo nustatyto pažeidimo. Pažeidimo tyrimas yra savarankiška projekto vykdymo priežiūros procedūra ir šiuo aspektu nėra pakartotinis patikrinimas tų pačių dalykų, kurie buvo tikrinami priimant sprendimą dėl projekto išlaidų patvirtinimo tinkamomis finansuoti, ja siekiama teisėto tikslo – išvengti Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų panaudojimo projektų išlaidoms, laikytinomis netinkamomis, finansuoti. Pareiškėjas, nepriklausomai nuo pažeidimo nustatymo bei patikrinimo atlikimo momento, negali turėti teisėtų lūkesčių gauti lėšų finansuoti projekto, įgyvendinamo iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto, išlaidoms, kurios neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų ir dėl to yra netinkamos finansuoti, t. y. CPVA turi teisę, atsižvelgdama į priežiūroje po projekto užbaigimo išaiškėjusias aplinkybes, pradėti pažeidimo tyrimą, išlaidas pripažinti netinkamomis finansuoti ir siūlyti tarpinei institucijai jas susigrąžinti. Pagal Veiksmų programų taisyklių 73 punktą pažeidimus įtarti gali kiekvienas už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos, nustatytos Funkcijų paskirstymo taisyklėse, darbuotojas pagal kompetenciją atlikdamas projektų, įskaitant finansų inžinerijos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus, patikras vietose (73.3 p.) ir kitais atvejais (73.8 p.). Tai reiškia, kad jei vienas darbuotojas pagal savo kompetenciją neįtarė pažeidimo (pvz. tikrindamas mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą ar atlikdamas planinę projekto patikrą), tai dar nereiškia, kad kitas darbuotojas pagal savo kompetenciją (pvz. atlikdamas projekto patikrą projekto tęstinumo laikotarpiu) jo neįtars ir nebus pradėtas pažeidimo tyrimas.

Teismas vertino, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis nebuvo supažindintas su patikrinimo vietoje lapu, šiuo atveju jokios reikšmės neturi ir jo teisių į gynybą neapribojo. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po patikrinimo vietoje pareiškėjui buvo suteikta teisė teikti įrodymus ir paaiškinimus dėl įsigytos medicininės įrangos. Šia teise ji aktyviai naudojosi, teikė paaiškinimus, o nesutikusi su CPVA ir Ministerijos sprendimais, juos ginčijo įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Ministerija Įsakyme nepasisakė dėl konstatuoto VPĮ pažeidimo (pareiškėja pripažino pasiūlymą, kuris neva neatitiko Pirkimo reikalavimų, laimėjusiu), teismas pažymėjo, kad vadovaujantis minėtu Administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktu, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šiame punkte nurodytų sprendimų. Taigi, Ministerija, priimdama ginčijamą sprendimą, neturėjo teisės keisti pažeidimo apimties ar netinkamos finansuoti išlaidų sumos. Nagrinėjamu atveju CPVA tarpiniame sprendime nurodė, kad tyrimas dėl VPĮ pažeidimo nėra pradedamas, nes visos išlaidos pripažintos netinkamomis finansuoti. Taigi, CPVA VPĮ pažeidimo nenustatė, todėl Ministerijai nekilo pareiga vertinti CPVA veiksmų šiuo aspektu. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindas Ministerijai taikyti Administravimo ir finansavimo taisyklių 198.1 punkto nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad tiek tarpinis, tiek skundžiamas sprendimai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus ir aptartą teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad Ministerija, konstatavusi, jog mokėjimo prašyme Nr. 3 deklaruodama Aprašo 37 punktu nustatytų reikalavimų neatitinkančias „neįeinamų“ vonių (2 vnt.) įsigijimo išlaidas, pareiškėjas pažeidė Aprašo 37.3.1 papunkčio nuostatą dėl tinkamų projekto finansavimo išlaidų deklaravimo, pagrįstai nurodė susigrąžinti pareiškėjui sumokėtą sumą, kurią CPVA pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis – 13 299,91 Eur, iš kurios 11 304,92 Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos, 1 994,99 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, t. y. taikant lėšų pervedimo būdą. Ministerijos 2015 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. V-1148 priimtas laikantis ginčą reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų, jį panaikinti, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą ir išspręsti ginčą iš esmės patenkinant pareiškėjo skundą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingą procesą užtikrinančio in dubio pro reo principą, kurio esmė – visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuriuo atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai. Apraše vartojama sąvoka „įeinama“ vonia tikrai yra neaiški jos taikymo prasme (net CVPA ją skirtingai interpretavo skirtingu laikotarpiu), todėl visos abejonės turėjo būti aiškinamos pareiškėjo naudai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pareiškėjo įsigytos įrangos priskirtinumo kriterijus Aprašo 5 priede nurodytai įrangai, vadovavosi tik lingvistiniu sąvokos „įeinama vonia“ reikšmės aiškinimu. Tuo tarpu, atsižvelgiant, be kita ko, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, siekiant tinkamai nustatyti teisės nuostatų turinį, teleologinis aiškinimas yra svarbiausias.

Pažymi, kad pirmos instancijos teismas, aiškindamas Aprašo reguliavimą ir sąvoką „įeinama vonia“ nevertino specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, reguliavimo, taip pat nevertino kitų specialiųjų šaltinių turinio, taip pažeisdamas doktrinoje nustatytas teisės aiškinimo taisykles. Tokiu būdu Įsakymas laikytinas priimtu neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir yra priimtas remiantis netinkamomis prielaidomis. Pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino teisės aktų reikalavimų, taikomų palaikomojo gydymo ir slaugos paliatyvios pagalbos įrangai. Palaikomojo gydymo ir slaugos paliatyvios pagalbos reguliacinė aplinka leido pareiškėjui įsigyti reguliuojamo aukščio įeinamas vonias. Teismas nenurodė kokiais įrodymais remdamasis nustatė, kad pareiškėjo įsigytos vonios nėra įeinamos. Pareiškėjo teigimu, teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų įrodymų, tuo pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį.

Atsakovas Ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, iš esmės remdamasi atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.

Akcentuoja, kad pareiškėjas pats nurodo, jog „<...> siekiant tinkamai nustatyti Apraše nustatyto reguliavimo turinį ir sąvokos „įeinama vonia“ reikšmę, turi buti vadovaujamasi ne tik pažodine sąvokos reikšme, bet turi buti atsižvelgiama ir į aiškinamą teisės aktą priėmusio subjekto ketinimus ir konkrečiu teises aktu siektų tikslų. Tiek Ministerija, patvirtinusi Aprašą, tiek ir Aprašo nuostatas taikiusi CPVA nurodė argumentus, kaip yra vertinama „įeinama vonia“ Aprašo 5 priedo prasme, tai yra įvardindamos ir Aprašo 5 priede esančio baigtinio išsamaus sąrašo tikslą bei reikšmę. Pareiškėjo bandymas Aprašo 5 priede nurodytas sąvokas interpretuoti ir aiškinti plečiamai vertintinas išimtinai kaip gynybinė pozicija.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad abejonės turėtų būti aiškinamos jo naudai, nurodo, kad tiek CPVA atsiliepime į pareiškėjo skundą išsamiai pagrindė, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pagrįsta ir paaiškinta, kad visi projektų vykdytojai, kurie teikė paraiškas ir pasinaudojo galimybe įsigyti Aprašo 5 priede nurodytas priemones, įsigijo tokias priemones, kaip jos nurodytos Aprašo 5 priede, t. y. visiems subjektams Aprašo 5 punkte nurodytos priemonės buvo aiškios, ir tik pareiškėjui, įsigijusiam pagal Aprašą netinkamas finansuoti vonias, kyla abejonių dėl Aprašo 5 punkte išsamiai išvardintų priemonių aiškumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, kad pareiškėjas, kaip savo srities profesionalas, pats nurodė, kad įsigijo specializuotą daugiafunkcinę reguliuojamo aukščio slaugos vonią, o ne įeinamą vonią, t. y. pareiškėjas teikdamas paaiškinimus CPVA net nebandė įrodinėti, kad jo vonios yra įeinamos. Įsigyta vonia naudojama kaip įeinama vonia tik kartu naudojant keltuvą arba pristatomus laiptus. Apibendrinant pateiktą informaciją galima daryti išvadą, kad pareiškėjas pats pripažino, kad jo įsigytos vonios (2 vnt.) nėra einamos, bet to įeinamų vonių naudojimas jo veikloje nepasiteisino, nes dauguma pareiškėjo įstaigoje esančių pacientų yra nevaikštantys, todėl akivaizdu, kad pagrindinis įeinamų vonių funkcionalumas, paciento galimybė savarankiškai arba padedant personalui į ją patekti, pareiškėjo įstaigoje nebūtų išnaudojamas.

Akcentuoja, kad CPVA nuomone, teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo įsigytos vonios negali būti laikomos įeinamomis, todėl jos neatitinka Projektų finansavimo sąlygų aprašo pagal 2007–2013 metų sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę; Nr. VP3-2.1-SAM-10-V „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. V-1125 (toliau – ir Aprašas), 5 priedo reikalavimų, o išlaidos už jų įsigijimą negali būti laikomos tinkamomis finansuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. V-1148 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projektui Nr. VP3-2.1-SAM-10-V-01-076 „Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės gerinimas Vilniaus mieste“ įgyvendinti susigrąžinimo“, kuriuo pareikalauta sugrąžinti įeinamos vonios įsigijimo išlaidas 45 921,92 Lt su PVM (ekvivalentu – 13 299,91 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. birželio 30 d.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atmestinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas skunde prašė teismo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. V-1148 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projektui Nr. VP3-2.1-SAM-10-V-01-076 „Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės gerinimas Vilniaus mieste“ įgyvendinti susigrąžinimo“, kuriuo reikalaujama pareiškėjo sugrąžinti įeinamos vonios įsigijimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei nustatytas faktines aplinkybes sprendė, kad pareiškėjas Projekto vykdymo metu įsigijo ne įeinamas vonias, o mokėjimo prašyme deklaruodamas Aprašo 37 punkte nustatytų reikalavimų neatitinkančias „neįeinamų“ vonių įsigijimo išlaidas, pažeidė Aprašo 37.3.1 papunkčio nuostatą dėl tinkamų projekto finansavimo išlaidų deklaravimo, todėl konstatavo, kad atsakovas Įsakyme pagrįstai nurodė susigrąžinti pareiškėjui sumokėtą sumą, kurią CPVA pagrįstai pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo vertinimu, kad jis Projekto vykdymo metu įsigijo ne įeinamas vonias, kadangi, pareiškėjo teigimu, teismas neteisingai aiškina „įeinamos vonios“ sąvoką ir neatsižvelgia į teisės aktų reikalavimus, taikomus palaikomojo gydymo ir slaugos paliatyvios pagalbos įrangai. Teismas nenurodė kokiais įrodymais remdamasis nustatė, kad pareiškėjo įsigytos vonios nėra įeinamos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės skirtingai vertina Apraše nurodytos „įeinamos“ vonios sąvoką.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2012 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-1113 „Dėl projektų finansavimo sąlygų aprašo pagal 2007–2013 metų sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-10-V „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas“ patvirtinimo“ patvirtino Projektų finansavimo sąlygų aprašą pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę Nr. VP3-2.1-SAM-10-V „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacionarinių paslaugų optimizavimas“ (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 5 priede patvirtintas baigtinis Medicinos ir slaugos įrangos, skirtos palaikomojo gydymo ir slaugos, stacionarinės ir dienos stacionaro paliatyviosios pagalbos paslaugoms teikti, sąrašas, kuriame nurodyta ir įeinama vonia.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo, kad nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra apibrėžta „įeinamos vonios“ sąvoka, tačiau sprendė, kad nurodyto apibūdinimo nepakanka kitaip traktuoti šio įrenginio funkcinės paskirties, nei nurodo CPVA ir Ministerija.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir vykdydamas Projekto veiklas, parengė ir pateikė CPVA išankstiniam vertinimui medicininės įrangos viešojo pirkimo dokumentus. Viešojo pirkimo objektas buvo suskaidytas į atskiras dalis, IX pirkimo objekto dalyje yra nurodyta įeinama vonia „Classic Line“. Vienintelį pasiūlymą pateikė UAB „Anmeda techna“. Pareiškėja tiekėją pripažino Pirkimo nugalėtoju ir 2011 m. gegužės 11 d. su juo pasirašė viešojo pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. 47 (toliau – ir Pirkimo sutartis). Pirkimo sutarties 1 priede „Techninės specifikacijos“ detalizuota, kad įsigyta 2 vnt. įeinamų vonių „Classic Line“, kurios skirtos slaugai, reguliuojamo aukščio, vonios elektros pagalba reguliuojamo aukščio, vonių šonuose vidinėje pusėje sumontuoti du ranktūriai, įmontuota priegalvio formos galvos atrama, laisva erdvė po vonia higieninei priežiūrai ir keltuvui privežti, nurodyti išoriniai vonių išmatavimai, darbinė talpa, rankinis valdymo pultas ir kt.

Pareiškėjo pateikto ekspertizės akto, kuris vertinamas kaip rašytinis įrodymas pareiškėjo kitų pateiktų įrodymų ABTĮ prasme visumoje (toliau – ir Aktas), išvadoje nurodyta, kad įeinamų vonių paskirtis – palengvinti žmonių, turinčių judėjimo sutrikimų, patekimą į vonią, užtikrinant jų saugumą, sumažinant įtampą ir pastangas. Priklausomai nuo žmogaus būklės (jo gebėjimo sėdėti, išlaikyti pusiausvyrą, stovėti, eiti) ir pagalbos apsitarnauti poreikio, yra pasirenkama įeinamos vonios rūšis: standartinė, kuri turi šonines dureles, pro kurias žmogus gali įeiti į vonią ir joje atsisėsti, ir mechanizuota, kuri neturi durelių, tačiau yra reguliuojamo aukščio ir naudojama kartu su keltuvu, kuris žmogų įkelia ir iškelia iš vonios. Pagrindinis skirtumas tarp standartinės ir mechanizuotos „įeinamos vonios“ yra patekimo į vonią būdas: įeinant į vonią arba į ją įkeliant keltuvu. Šiame Akte pažymėta, kad „įeinamos vonios“ sampratą apibrėžia jos funkcionalumas ir ergonomiškumas, kurie lemia žmogaus, turinčio judėjimo sutrikimų, patekimą į vonią. Nėra jokio skirtumo, kokiu būdu į tokią vonią patenkama – įeinama ar įkeliama naudojant skirtingus mechanizmus, visos tokio tipo vonios patenka į „įeinamų vonių“ sampratą dėl savo ergonomiškumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgusi į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjo įsigyta vonia nepatenka į „įeinamų vonių“ sampratą, nesant Apraše nei kitame teisės akte detalizuoto „įeinamos vonios“ aprašymo, nenurodyti parametrai, kuriais remiantis būtų galima vertinti, kad pareiškėjas įsigijo neįeinamą vonią, neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjo aiškinimu, kad jis, vykdydamas Pirkimą, įsigijo įeinamą vonią.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo atsiliepime į skundą bei apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad įeinama vonia yra tik tokia, į kurią galima patekti tik įeinant, kadangi atsakovas tokios savo nuomonės niekuo nepagrindė. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių pareiškėjo poziciją, bei esant tokiam teisiniam reguliavimui, kaip nurodyta Apraše, nesant „įeinamos vonios“ sąvokos išaiškinimo (Aprašo prasme), nėra jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo „įeinamos vonios“ sąvokos aiškinimu. Pažymėtina, kad kitokio tipo vonios Apraše (daugiafunkcinės ar pan.) nėra nurodytos, o į „įeinamų vonių“ sampratą patenka ne tik vonios, į kurias galima tik įeiti, bet ir tos, į kurias įkeliama naudojant skirtingus mechanizmus. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo įsigyta vonia yra reguliuojamo aukščio, todėl ją nuleidus iki atitinkamo aukščio, į vonią būtų galima patekti ir įeinant, nesant joje durelių, nenaudojant jokių papildomų mechaninių įrenginių. Todėl atsakovo aiškinimas, kuriam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kad įeinama vonia yra tokia, į kurią galimą įeiti, nepagrįstas.

Atsakovo argumentai, kad pareiškėjo veikloje įeinamų vonių naudojimas nepasiteisino, nagrinėjamu atveju nepatvirtina atsakovo teiginių, kad pareiškėjas dėl to įsigijo neįeinamą vonią, be to tokiems teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad CPVA 2011 metais atlikdama patikrinimą, taip pat vertino, kad pareiškėjo įsigyta vonia yra įeinama, tačiau 2015 metais šią poziciją pakeitė, todėl ši aplinkybė tik suponuoja, kad vienareikšmiškai pareiškėjo įsigytos vonios negalima vertinti kaip neįeinančios. Tai, kad pareiškėjas atskirai įsigijo įkeltuvą į vonią, nesudaro pagrindo teigti, kad įsigyta vonia yra neįeinama, ir į kurią galima patekti tik įkeltuvo pagalba.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas.

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikia. Pareiškėjui išaiškinama, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Vilkpėdės ligoninė“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo viešosios įstaigos „Vilkpėdės ligoninė“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. V-1148 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų projektui Nr. VP3-2.1-SAM-10-V-01-076 „Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybės gerinimas Vilniaus mieste“ įgyvendinti susigrąžinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė