a9e7bc2c-b9b9-4a2a-91a2-9a9ca58de183 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1335-413/2015;Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00497-2014-0;                          Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21; 2.5.10.2.4.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo kooperatyvo „Pieno puta“ apeliacinį skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-56-217/2015 pagal ieÅ¡kovo kooperatyvo „Pieno puta“ ieÅ¡kinį atsakovui E. G., tretieji asmenys R.

B., UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“, AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ dėl nuostolių atlyginimo, nustatė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kooperatyvas „Pieno puta“ yra vienintelis UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ (toliau ir Bendrovės), kurios vadovu nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2013 m. vasario 26 d. buvo atsakovas E. G., akcininkas. 2012 m. rugpjūčio 24 d. UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ (pirkėjas) ir AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ (pardavėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ pardavė pirkėjui prekes ir perdavė daugkartinio naudojimo tarÄ , o UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo momento grÄ Å¾inti daugkartinio naudojimo tarÄ (europaletes ir plastikines dėžes).

TriÅ¡aliu 2013 m. rugsėjo 12 d. Susitarimu dėl taikaus ginčo sprendimo ieÅ¡kovas kooperatyvas „Pieno puta“ ir skolininkas UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ įsipareigojo atlyginti kreditoriui AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ nuostolius dėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. sutarties pažeidimo, t. y. pirkėjo pareigos grÄ Å¾inti daugkartinio naudojimo tarÄ neįvykdymo. Susitarimo 2.1 punktu susitariančios Å¡alys nustatė, kad Å¡iuo susitarimu UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ perleidžia ieÅ¡kovui reikalavimo teises, įskaitant visas su tokiomis reikalavimo teisėmis susijusias papildomas teises, reikalauti, kad už žalÄ atsakingi asmenys atlygintų žalÄ , atsiradusiÄ dėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo.

Anot ieÅ¡kovo, 2012 m. lapkričio 30 d. duomenimis UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ liko skolinga (negrÄ Å¾inusi) kreditoriui AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų, kurių vertė 29 735,75 Lt. IeÅ¡kovas 2014 m. sausio 30 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ ir pareikalavo atlyginti nuostolius, tačiau atsakovas tai padaryti gera valia atsisakė. Todėl kooperatyvas „Pieno puta“ kreipėsi ieÅ¡kiniu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti savo naudai iÅ¡ buvusio UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ vadovo atsakovo E. G. 29 735,75 Lt (8612,07 Eur) nuostolių atlyginimÄ , 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 3 637,90 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, trečiajam asmeniui R. B. 637,16 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei 36,74 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, o triÅ¡alis ieÅ¡kovo kooperatyvo „Pieno puta“ ir trečiųjų asmenų UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ bei AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ 2013 m. rugsėjo 12 d.

Susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo yra niekinis ir negaliojantis. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmųTeismas pažymėjo, kad 2013 m. balandžio 10 d. taikos sutarties 3.2 punktu ieÅ¡kovas pats patvirtino, kad dėl UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ finansinių dokumentų ar duomenų neturi jokių pretenzijų buvusiai įmonės vadovybei, įskaitant ir atsakovÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Bendrovėje nebuvo vykdoma taros apskaita ir apsauga, prieÅ¡ingai, teismas sprendė, kad bylos įrodymai patvirtina, jog Bendrovėje turtas, įskaitant ir gautÄ svetimÄ tarÄ , buvo saugomas ir apskaitomas įmonės veiklos dokumentuose ir kituose duomenyse.

Atsakovo pateiktÄ 2012 m. vasario 25 d. Bendrovės „Žaliavų, gatavos produkcijos priėmimo, sandėliavimo, komplektavimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ â€œ (toliau ir Tvarka), atspausdintÄ iÅ¡ elektroninės laikmenos, teismas laikė tinkamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, kad turto apskaita buvo vedama, be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir buvusi įmonės vyr. finansininkė - trečiasis asmuo R. B. bei 2015 m. sausio 29 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad dokumentas, kurio pavadinimas yra ,,Sandėliavimo tvarka-EG 2012.02.25-9 p. deziu apskaita.doc, sukurtas 2012 m. vasario 5 d.

Teismas pažymėjo, kad pasikeitus Bendrovės vadovui, naujai vadovybei kilo pareiga tinkamai perimti UAB ,,BagaslaviÅ¡kio pieninė“ dokumentus ir materialines vertybes, tačiau inventorizacija laiku nebuvo atlikta. Be to, ieÅ¡kovo nurodomas taros praradimas/trÅ«kumas nebuvo niekur oficialiai fiksuotas, nepraneÅ¡ta apie jo vagystę teisėsaugos institucijoms.Dėl žalos dydžioNors ieÅ¡kovas tvirtino, kad apie Bendrovei padarytÄ Å¾alÄ sužinojo iÅ¡ trečiojo asmens AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ pateiktų suderinimo aktų, tačiau teismas pažymėjo, kad į bylÄ nebuvo pateikta įrodymų, kad Å¡ie aktai buvo įteikti ir pasiraÅ¡yti UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“.

Atsakovui nurodžius ginčo taros kiekių neatitikimus ir ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų (pirminių dokumentų ir suderinimo aktų) prieÅ¡taringumÄ , ieÅ¡kovas teikė į bylÄ naujus įrodymus (2014 m. rugpjūčio 19 d. naujÄ taros grÄ Å¾inimo dokumentÄ - kreditinį dokumentÄ Nr.120903G; 2012 m. rugsėjo 3 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , serija VPS Nr.150929, ir 2013 m. rugsėjo 3 d. krovinio važtaraÅ¡tį Nr.VPU046906), tačiau Å¡ių dokumentų ieÅ¡kovas neteikė nei su 2014 m. sausio 30 d. pretenzija atsakovui, nei su ieÅ¡kiniu, o teisminio proceso metu, gavęs konkrečius atsakovo atsikirtimus, staiga pakeitė savo pozicijÄ . Remiantis nurodytu, teismas konstatavo, kad trečiajam asmeniui AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ žala buvo atlyginta neturint pirminių žalos nustatymui reikalingų dokumentų.

Be to, iÅ¡ 2013 m. spalio 31 d. taros inventorizacijos apraÅ¡o teismas sprendė, kad inventorizacijos metu nebuvo rasta jokių AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ priklausančių dėžių ar europadėklų, nes faktiÅ¡kai rastų dėžių ir padėklų skaičius sutapo su Bendrovės apskaitoje nurodytu dėžių ir padėklų skaičiumi, perteklius nenustatytas, nors ieÅ¡kovas tvirtino, kad bÅ«tent Å¡ios inventorizacijos metu ir buvo nustatytas taros trÅ«kumas. Nustatęs, kad tik ant dviejų ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų - faktÅ«rų yra žyma, kad dėžės lieka UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ ir iÅ¡ kurių matyti, kad prekės buvo tiektos tik plastikinėse dėžėse ir bendras dėžių skaičius yra 350 (150 +200), o ieÅ¡kovo įrodinėjamas dingusios taros kiekis – 1600 plastikinių dėžių ir 23 europalečių, teismas sprendė, kad tikslus negrÄ Å¾intos prekių pardavėjui taros kiekis yra ginčytinas ir nepatvirtintas pirminiais dokumentais.

Teismas pažymėjo, kad vienintelis žalos dydį pagrindžiantis įrodymas – ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų susitarimas, įstatymo galiÄ turi tik jos Å¡alims, tačiau neturi tokios galios atsakovui, kuris nebuvo Å¡io susitarimo dalyvis. Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ pripažino, kad sutartyje nurodyta taros vertė (15 Lt ir PVM už dėžę ir 25 Lt ir PVM už paletę) nebuvo nustatyta pagal rinkos kainas, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai nepagrindžia reikalavimų dydžio, t. y. ieÅ¡kovas, neįrodęs realios taros vertės neįrodė ir žalos dydžio.

Dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalosTeismas nustatė, kad apie taros trÅ«kumÄ buvo pastebėta 2013 m. gegužės mėn., tačiau inventorizacija iÅ¡ karto po taros trÅ«kumo nustatymo nebuvo atlikta, kas reiÅ¡kia, kad nebuvo laikytasi galiojančių 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nuostatų, reikalaujančių, kad nustačius vagystę/piktnaudžiavo faktÄ , turi bÅ«ti nedelsiant atlikta inventorizacija (taisyklių 5 p.), o inventorizacijos apraÅ¡o egzempliorius pateiktas policijai (taisyklių 56 p.).

Inventorizacija Bendrovėje atlikta tik po to, kai buvo atlyginta žala prekių pardavėjui, ir atsakovui nevykdant UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ vadovo pareigų 8 mėnesius (nuo 2013 m. vasario 26 d.). Tuo remiantis teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovo kaltės ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir žalos.Dėl ginčui taikytinos teisės ir 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimo teisėtumo Teismas pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovas padarė žalÄ veikdamas „vidiniuose“ darbo santykiuose su UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ (organizuojant įmonės apsaugÄ , turto apskaitÄ ), tačiau savo reikalavimus grindė iÅ¡imtinai civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Teismas nurodė, kad ieškovas nėra ir nebuvo atsakovo darbdaviu, neturi ir neturėjo su atsakovu jokių sutartinių santykių (nei darbo, nei civilinės teisės prasme). Perimdamas iš savo valdomos įmonės UAB „Bagaslaviškio pieninė“ reikalavimo teisę, ieškovas siekė pakeisti atsakomybės teisinę prigimtį, tačiau reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau jų suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad teismų praktikoje tokių reikalavimų perleidimas laikomas neteisėtu, o reikalavimo perleidimo sutartis, kuria trečiajam asmeniui perleistas iš darbo santykių kilęs reikalavimas (darbuotojo sukelta žala), pripažintina niekine (Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2A-389-198/2012).

Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, Å¡iurkščiai pažeidžia atsakovo interesus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.224 straipsnis, 6.225 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas negalėjo perimti reikalavimo teisės, nes neįrodė paties reikalavimo buvimo visų atsakovo atsakomybės sÄ lygų viseto:

1) padarytos žalos;

2) neteisėto veikimo;

3) priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) teisės pažeidėjo kaltės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas kooperatyvas „Pieno puta“ praÅ¡o panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 8 612,07 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė vadovo atsakomybę nustatančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Atsakovas pripažino ir teismas nustatė, kad Bendrovėje taros trÅ«kumas buvo pastovus, atsakovui tapus direktoriumi įmonėje nebuvo atliekama turto inventorizacija, nebuvo ji atlikta ir atleidus atsakovÄ iÅ¡ darbo. Nors teismas pripažino, kad dėl taros trÅ«kumo ieÅ¡kovas patyrė žalÄ , tačiau atmetė ieÅ¡kinį dėl to, kad esÄ ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų.

Apelianto nuomone, atsakovas, bÅ«damas Bedrovės vadovu, privalėjo užtikrinti, kad bÅ«tų tinkamai vykdoma su AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas žinojo apie Bendrovės įsipareigojimÄ grÄ Å¾inti daugkartinio naudojimo tarÄ , tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡is įpareigojimas bÅ«tų įvykdytas.

2. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino 2012 m. rugsėjo 13 d. akcijų pirkimo -pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp A. A., P. M., R. J., atsakovo ir ieÅ¡kovo, remiantis kuria ieÅ¡kovas įsigijo UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ akcijas. Naujajai UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ vadovei perėmus įmonės valdymÄ , Bendrovės audito nebuvo įmanoma atlikti, kadangi taros trÅ«kumas paaiÅ¡kėjo tik 2013 m. gegužės mėnesį, praėjus beveik metams po pirmojo akcijų paketo pardavimo.

Todėl teismas, spręsdamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimÄ , pirkimo - pardavimo sutarties nuostatų negalėjo taikyti. Net jeigu ieÅ¡kovas prieÅ¡ perkant akcijas bÅ«tų nustatęs taros trÅ«kumÄ , tai savaime nereiÅ¡kia, kad įmonės vadovas yra atleidžiamas nuo atsakomybės už tokiÄ bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantas pažymi, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nuostata, jog pirkėjas neturi jokių pretenzijų dėl Bendrovės finansinės, techninės, aplinkosauginės ir /ar kitos bÅ«klės ar padėties ir/ar pretenzijų dėl Akcijų kokybės ir/ar teisinio statuso nėra ir negali bÅ«ti laikoma atsisakymu nuo bet kokių reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo dėl aplinkybių, kurios ieÅ¡kovui nebuvo atskleistos.

3. Teismas netinkamai įvertino ir 2013 m. balandžio 10 d. taikos sutarties, sudarytos tarp ieÅ¡kovo, A. A., P. M., R. J. ir atsakovo, patvirtintos 2013 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-22662-790/2013 nuostatas, kurios 5.9 punktu Å¡alys susitarė, kad paaiÅ¡kėjus taikos sutarties sudarymo metu neatkleistiems UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ įsipareigojimams, ieÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui kaip bendrovės vadovui. Be to, taikos sutarties nuostatos įžanginės dalies 11 punkte nurodoma, kad apeliantas turi pretenzijų dėl 2010-2012 m. UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ finansinės bÅ«klės.

4. Apeliantas nesutinka su teismo konstatuota aplinkybe, kad taros praradimas/trÅ«kumas niekur oficialiai nebuvo fiksuotas, kadangi tai prieÅ¡tarauja bylos įrodymams ir paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Teismas nustatė, kad daugkartinio naudojimo tara bendrovei buvo perduota kartu su prekėmis ir jos kiekis yra nurodytas AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose bei važtaraščiuose. AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ grÄ Å¾intos taros kiekis taip pat yra nurodytas važtaraščiuose.

Å is faktas vėliau buvo užfiksuotas AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ ir pateiktuose tarpusavio suderinimo aktuose, kuriuose pažymėta, kad 2012 m. lapkričio 30 d. duomenimis UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ nebuvo grÄ Å¾inusi AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų. Šį faktÄ taip pat patvirtina teismui pateiktas inventorizacijos aktas. Atsakovas Å¡io akto ir inventorizacijos rezultatų nepaneigė. Be to, teismas, vertindamas su taros trÅ«kumo nustatymu susijusias aplinkybes, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ direktoriumi nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2013 m. vasario 26 d. buvo atsakovas.

BÅ«tent jis turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad tara nėra suvedama į apskaitÄ , jos trÅ«ksta, o sužinojęs apie taros trÅ«kumÄ , turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, tačiau to nedarė, kÄ pripažino ir pats atsakovas.

5. Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktÄ 2012 m. vasario 25 d. „Žaliavų, gatavos produkcijos priėmimo, sandėliavimo, komplektavimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ â€œ, atspausdintÄ iÅ¡ elektroninės laikmenos, todėl nepagrįstai sprendė, kad taros apskaita įmonėje buvo vedama. Apeliantas pažymi, kad minėta tvarka yra nepasiraÅ¡yta, su Å¡ia tvarka nebuvo supažindinti UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ darbuotojai, todėl remtis tokiu dokumentu kaip įrodymu teismas galėjo tik tokiu atveju, jei tokios tvarkos buvimÄ patvirtintų ir kiti įrodymai, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta.

6. Pirmosios instancijos teismas dėl vadovo civilinės atsakomybės sprendė vadovaudamasis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, neatsižvelgdamas į specialiųjų teisės normų turinį bei jų taikymÄ detalizuojančiÄ teismų praktikÄ . Nagrinėjamu atveju teismas netyrė ir nevertino atsakovo veiksmų remiantis rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartu, todėl netinkamai nustatė įrodinėjimo dalykÄ ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , esÄ atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju žala kilo iÅ¡ 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“, kuriai vadovavo atsakovas, ir UAB „VilkyÅ¡kių pieninė“, pažeidimo. Atsakovas, kaip įmonės vadovas, prisiėmė įsipareigojimÄ , kurio vėliau nevykdė, t. y. nesidomėjo ar yra vykdoma taros apskaita ir grÄ Å¾inimas, neorganizavo įmonės darbo taip, kad galėtų įvykdyti šį įsipareigojimÄ . Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jeigu uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „iÅ¡oriniuose“ santykiuose, kyla civilinė, o ne materialinė atsakomybė.

Todėl teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos atsakovo atsakomybę vertindamas pagal LR darbo kodekso normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę, o ne remiantis civilinio kodekso normomis. Anot apelianto, bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas elgėsi itin aplaidžiai ir nerÅ«pestingai ir tokiais savo veiksmais padarė įmonei didelę žalÄ . Prisidėjimu prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti ir panaikinti teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas E. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ nebuvo grÄ Å¾inusi AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ jai priklausiusių 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų, perduotų UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu.

Atsakovo teigimu, apelianto nurodomų taros kiekių nepatvirtina bylos įrodymai, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo, kad tariamai dingusios taros kiekis yra ginčytinas, nepatvirtintas pirminiais dokumentais.2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad naujajai UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ vadovei perimant įmonės vadovavimÄ , nebuvo įmanoma atlikti įmonės audito (inventorizacijos). 2013 m. vasario 27 d. A. K. tapus naujÄ ja UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ vadove, ji tapo atsakinga už įmonę ir jos turtÄ , joje veikiančias lokalines tvarkas, jas vykdančių darbuotojų kontrolę ir neÅ¡a atsakomybę už tai, kad turto inventorizacija UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ buvo atlikta tik 2013 m. spalio 31 d., t. y. pradėjus 8 mėnesiams nuo atsakovo atleidimo iÅ¡ vadovo pareigų.

3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pripažino, jog dėl taros trÅ«kumo apeliantas patyrė žalÄ . Teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ patyrė žalÄ dėl nevedamos taros apskaitos.

4. Nepagrįsti apelianto teiginiai, esÄ teismas netinkamai vertino 2012 m. rugsėjo 13 d. UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas pažymi, kad UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ veiklos patikrinimo apimtis priklausė iÅ¡imtinai nuo akcijas ketinančio pirkti apelianto, todėl pats apeliantas prisiėmė rizikÄ dėl aplinkybių, kuriomis pats nesidomėjo. Byloje nėra duomenų, kad nuo apelianto informacija bÅ«tų buvusi nuslėpta ar pateikta nepilna, kad ieÅ¡kovas jos bÅ«tų prašęs ir negavęs, ar bÅ«tų buvęs suklaidintas. Apeliantas, įsigydamas Bendrovės akcijas, žinojo apie 2012 m. rugpjūčio 24 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutartį, todėl jam teko pareiga įsitikinti jos tinkamu vykdymu, susirinkti informacijÄ ir jÄ Ä¯vertinti.

5. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas neva netinkamai vertino 2013 m. balandžio 10 d. taikos sutartį. Apeliantas teigia, esÄ teismas nevertino taikos sutarties nuostatos įžanginės dalies 11 punkto, kuriame nurodoma, kad apeliantas turi pretenzijų dėl 2010-2012 m. UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ finansinės bÅ«klės. Minėtame punkte nenurodoma, kad apeliantas turėtų pretenzijų atsakovui. Be to, atsakovo teigimu, tai naujas argumentas, kurio apeliantas nebuvo pateikęs bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas su apeliaciniu skundu.

Sudarant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį apeliantas žinojo apie sutartį su AB „Vilkyškių pieninė“, po šios sutarties sudarymo faktiškai dalyvavo įmonės valdyme, o 2013 m. vasario mėnesį apelianto užsakymu buvo atliktas Bendrovės auditas, tad iš sutarties vykdymo kilę reikalavimai negali būti laikomi neatskleistais ir nežinomais apeliantui. Be to, apelianto nurodyta taros trūkumo paaiškėjimo data – 2013 m. gegužės mėnesis, nepagrįsta jokiais bylos dokumentais.

Pasirinkta data tik įrodo paskirtos naujos vadovės nerÅ«pestingumÄ ir nesidomėjimÄ perimta įmone, jos turtu ir turto apskaita.

6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad negrÄ Å¾intos taros kiekis nustatytas pagal galiojančius apskaitos dokumentus ir dėl to ginčo nėra. Atsakovas pažymi, kad ginčijo Å¡iÄ aplinkybę, nes apelianto pateikti duomenys apie tariamai negrÄ Å¾intÄ tarÄ ir jos kiekius yra neįrodyti, nepagrįsti ir neteisingi. MinėtÄ aplinkybę apeliantas grindė vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytais taros suderinimo aktais, nesant jokių įrodymų, kad minėti aktai buvo pateikti skolininkui UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“.

Å iÄ aplinkybę įvertino ir teismas. Tuo tarpu apelianto pateikti 2013 m. rugsėjo 12 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. triÅ¡aliai susitarimai su AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ ir UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ atsakovui tapo žinomi tik po jų sudarymo ir įvykdymo. Atsakovui nesant 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimo Å¡alimi, susitarime nurodoma tariamai dingusios taros vertė ir atlygintinas žalos dydis jam nėra privalomas, kadangi įstatymo galiÄ sutartis turi tik jos Å¡alims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

7. Nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo nesikreipimas į teisėsaugos institucijas dėl taros dingimo eliminuoja atsakovo civilinę atsakomybę, tačiau teismas šį faktÄ Ä¯vertino kaip reikÅ¡mingÄ kitų aplinkybių, rodančių sutartinį žalos pobÅ«dį, kontekste. Atsakovas pažymi, kad jam vadovaujant Bendrovei, joje buvo nuolat atliekamos inventorizacijos, užtikrinama viso valdomo turto kontrolė, tačiau pateikti inventorizacijų aktų atsakovas negali, nes visi dokumentai yra trečiojo asmens ir apelianto žinioje.

8. Apeliantas atsakovo atsakomybę grindė tik bendromis teisės normomis, įtvirtinančiomis vadovo atsakomybę už bendrovės veiklos ir apskaitos organizavimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau nenurodė, kaip, kokiu bÅ«du ir kokius įmonės veiklos ar svetimo turto (apyvartinės taros) apskaitos organizavimo reikalavimus pažeidė atsakovas.

9. Nepagrįsti apelianto teiginiai, esÄ teismas netinkamai vertino „Žaliavų, gatavos produkcijos priėmimo, sandėliavimo, komplektavimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ â€œ. UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ darbuotojai žinojo minėtÄ TvarkÄ , jÄ vykdė, tačiau nei apeliantas, nei jo kontroliuojamas trečiasis asmuo UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ tarp jų žinioje turimų dokumentų Tvarkos „nerado“, bÅ«tent todėl į bylÄ buvo pateikta ne Tvarka su darbuotojų paraÅ¡ais, o atsakovo turėtas elektroninis Tvarkos variantas, patvirtintas antstolio R.

V. 2015 m. sausio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Faktinį Tvarkos galiojimÄ be atsakovo ir buvusios vyr. buhalterės, patvirtino dar 3 UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ darbuotojai: I. M., U. B. A. ir sandėlininkė S. M. (2014 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o laikas 03:50:38 - 03:50:43).10. Apeliantas nepagrįstai teigia, esÄ atsakovui taikytina civilinė, o ne materialinė atsakomybė. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui galėtų bÅ«ti taikoma tik materialinė atsakomybė, kylanti darbo teisės pagrindu.

Pagal teismų praktikÄ , pažeidus „vidines“ vadovo pareigas, taikytina atsakomybė darbo teisės pagrindu. Be to, tik apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas atsakovo civilinę atsakomybę ėmė grįsti vadovo pareigų „dualizmo“ doktrina – tai iÅ¡ esmės nauji apelianto argumentai, kuriais jis nesirėmė pirmos instancijos teisme.

11. Nepagrįsti apelianto teiginiai, esÄ teismas nevertino atsakovo veiksmų remiantis rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio standartu. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė atsakovo elgesį (apklausė jį posėdžio metu, iÅ¡klausė kitus proceso dalyvius ir liudininkus, vertino į bylÄ pateiktus įrodymus), bet jokių minėtų standartų pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija konstatuoja IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.Dėl faktinių bylos aplinkybiųByloje nustatyti faktiniai jos duomenys patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes:

1) atsakovas E. G. UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“, kurios vieninteliu akcininku yra ieÅ¡kovas Kooperatyvas „Pieno puta“, vadovo (direktoriaus) pareigas ėjo nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2013 m. vasario 26 d.; 2) 2012 m. rugpjūčio 24 d. AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ (pardavėjas) ir UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ (pirkėjas) sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ pardavė UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ pieno produktus (1 t. b. l. 16-18).

Sutarties 4.5 punktu Bendrovė įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo momento grÄ Å¾inti AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ daugkartinio naudojimo tarÄ , t. y. europaletes (vnt. vertė - 25 Lt + PVM) bei plastikines dėžes (vnt. vertė 15 Lt + PVM). Perduotos Bendrovei pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. Sutartį daugkartinio naudojimo taros kiekiai buvo nurodyti AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose ir važtaraščiuose (1 t. b. l. 19-35).

Pagal pardavėjo AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytus tarpusavio suderinimo aktus, 2012 m. lapkričio 30 d. duomenimis Bendrovė nebuvo grÄ Å¾inusi 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų (1 t. b. l. 36-38); 3) 2012 m. rugsėjo 13 d. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas Kooperatyvas „Pieno puta“ įgijo 51 proc. Bendrovės akcijų, iÅ¡ kurių 5,1 proc. – iÅ¡ atsakovo E. G.;

4) ieškovas 2013 m. balandžio 10 d. Taikos sutartimi (1 t., vokas prie atskirojo skundo) patvirtino, kad dėl UAB „Bagaslaviškio pieninė“ veiklos pretenzijų buvusiai vadovybei, taigi ir atsakovui, neturi, taip pat pripažino, kad neturi jokių pretenzijų buvusiai įmonės vadovybei ir dėl UAB „Bagaslaviškio pieninė“ finansinių dokumentų, nes ieškovui yra žinoma visa reali Bendrovės būklė tiek iki šios Taikos sutarties sudarymo, tiek ir galimi jos pasikeitimai po šios Taikos sutarties sudarymo.

Be to, ieškovas neturi jokių pretenzijų akcininkams ar buvusiai Bendrovės vadovybei ir dėl Bendrovės finansinės atskaitomybės ar kitų dokumentų už 2009-2013 metus ar ankstesnius finansinius metus teisingumo ar jų atitikimo tikrovei, nes, be kita ko, 2013 m. vasario mėnesį ieškovo iniciatyva buvo atlikta Bendrovės finansinių atskaitų peržvalga einamuosius ir praėjusius finansinius laikotarpius, kurio rezultatai yra žinomi ieškovui (3. 2 punktas) Taikos sutarties 3.3 punktų sutarties šalys įsipareigojo nereikšti viena kitai pretenzijų dėl šioje Sutartyje ir ypač 3.2 straipsnyje nurodytų dalykų ir aplinkybių; 5) 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimu dėl taikaus ginčo sprendimo ieškovas ir UAB „Bagaslaviškio pieninė“ (pirkėjas) įsipareigojo atlyginti AB „Vilkyškių pieninė“ (pardavėjui) nuostolius dėl sutarties pažeidimo (1 t. b. l. 40-41).

Susitarimo 2.1 punktu Å¡alys susitarė, kad Bendrovė už atlyginimÄ perleidžia ieÅ¡kovui reikalavimo teises, įskaitant visas su tokiomis reikalavimo teisėmis susijusias papildomas teises, reikalauti, kad dėl 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo už žalÄ atsakingi asmenys jÄ atlygintų. IeÅ¡kovas ir Bendrovė, remiantis minėtu susitarimu, atlygino AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ 29 735,75 Lt nuostolius dėl negrÄ Å¾intos taros tokia tvarka: 17 847,50 Lt Bendrovė atlygino perduodama AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ naujai įsigytÄ daugkartinio naudojimo tarÄ - 960 vnt. plastikinių dėžių ir 14 vnt. padėklų (2013 m. spalio 1 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. RPUT0797363 ir 2013 m. spalio 4 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0023105 ir 2013 m. spalio 8 d. bei 2013 m. spalio 10 d. krovinio važtaraščiai (1 t. b. l. 42-45). Kitus 11 888,25 Lt dydžio nuostolius ieÅ¡kovas atlygino UAB „VilkyÅ¡kių pieninė“ atlikdamas vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ (1 t. b. l. 46). Å ias aplinkybes pagrindžia ieÅ¡kovo ir AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ 2013 m. gruodžio 17 d. pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo, kuriuo AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ įsiskolinimas ieÅ¡kovui buvo sumažintas įskaitytų reikalavimų suma (1 t. b. l. 46);

6) ieÅ¡kovas 2014 m. sausio 30 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ ir pareikalavo atlyginti 29 735,75 Lt nuostolius (2 t. b. l. 72-74);Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygų Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , t. y. asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos), taip pat negautos pajamos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai; jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ä®monės administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.).Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Bendrovės vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Pagal CK 6.249 straipsnį, žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas Å¡ios civilinės atsakomybės sÄ lygos neįrodė ir teisėjų kolegija su tokiomis teismo iÅ¡vadomis visiÅ¡kai sutinka.Visų pirma, sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad 2013 m. rugsėjo 12 d. susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo, kuriuo remiantis ieÅ¡kovas nori prisiteisti iÅ¡ atsakovo 8 612,06 Eur (29 735,75 Lt) nuostolių atlyginimÄ , sudarytas nesant atsakovui Å¡ios sutarties Å¡alimi, todėl jokios prejudicijos atsakovui neturi, kaip ir nesukuria jam nei teisių, nei pareigų (plačiau apie susitarimo teisinę reikÅ¡mę kolegija pasisakys vėliau).Antra, ieÅ¡kovo pateikti AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ 2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. lapkričio 30 d.

Tarpusavio suderinimo aktai, iÅ¡ kurių kildinimas žalos dydis, nepasiraÅ¡yti nei atsakovo, nei kito Bendrovės atsakingo (įgalioto) asmens, todėl ieÅ¡kovui neįrodžius, kad Å¡ie aktai nebuvo pasiraÅ¡yti dėl atsakovo kaltės, nėra faktinio pagrindo iÅ¡vadai, kad suderinimo aktuose nurodyta informacija iÅ¡ viso buvo pateikta ir žinoma atsakovui, kad Å¡i informacija yra teisinga ir atitinka tikrovę. Kitaip tariant, ieÅ¡kovo pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas turi patikimumo ir leistinumo problemÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstÄ ir teisėtÄ pagrindÄ nesivadovauti tokiu įrodymu (CPK 185 straipsnis).

Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagal 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Bendrovė įsipareigojo grÄ Å¾inti AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ daugkartinio naudojimo tarÄ per 14 kalendorinių dienų nuo prekių pristatymo momento, kyla pagrįsta abejonė, kad bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas prekių pardavėjas, nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. laiku negrÄ Å¾inus jam 1600 vnt. plastikinių dėžių ir 23 vnt. europadėklų, nebÅ«tų pareiÅ¡kęs dar atsakovo vadovaujamai Bendrovei turtinių pretenzijų ar ėmęsis kitokių veiksmų nuostoliams iÅ¡ieÅ¡koti, nes su tokiomis pretenzijomis kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ir Bendrovę beveik po metų laiko, kai atsakovas UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ jau nebedirbo.

Kadangi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, kad tik tuo atveju, kai pirkėjui nebuvo grÄ Å¾inama tara, buvo daromos atžymos PVM sÄ skaitose-faktÅ«rose buvo daromos atitinkamos atžymos, o kitais atvejais tara buvo grÄ Å¾inama prekės pardavėjui; minėtÄ aplinkybę patvirtinus raÅ¡ytiniais įrodymai (1 t., b. l. 30, 34); nenustačius Bendrovei ar ieÅ¡kovui prekių trÅ«kumo atleidžiant atsakovÄ iÅ¡ darbo; nepasiraÅ¡ius Bendrovei su atsakovu turto perdavimo - priėmimo akto; ieÅ¡kovui 2013 m. balandžio 10 d.

Taikos sutartimi oficialiai deklaravus, kad jam yra žinoma visa Bendrovės turtinė padėtis ir pretenzijų nei akcininkams, nei valdymo organams (atsakovui) ieÅ¡kovas neturi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė nei žalos atsiradimo fakto, nei praÅ¡omo priteisti jos dydžio, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad nebuvo įrodyta viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – žala. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad 2013 m. balandžio 10 d.

Taikos sutarties 5.9 punktu Å¡alys nustatė ir kitÄ sÄ lygÄ , iÅ¡ kurios seka, kad ieÅ¡kovui iÅ¡lieka teisė reikÅ¡ti pretenzijas tiesiogiai buvusiems Bendrovės vadovams (direktoriams), jei po Å¡ios Taikos sutarties pasiraÅ¡ymo iÅ¡kiltų aikÅ¡tėn:

a) neapskaityti Bendrovės įsipareigojimai, kurie turėjo bÅ«ti įtraukti į Bendrovės apskaitÄ ir /ar b) Bendrovės prisiimti užbalansiniai įsipareigojimai, ir jei kiekvienos iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kėjusių (a) ar (b) punktuose nurodytų aplinkybių neigiamos finansinės pasekmės bendrovei (ar jų iÅ¡raiÅ¡ka) virÅ¡ytų 15 000 Lt. Minėtam kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios sutarties 3.3 punkto ir 5.9 punkto sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos ir jos vykdymo tvarka (apskaita), juolab kad AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ 2012 m. spalio 31 d. ir 2012 m. lapkričio 30 d.

Tarpusavio suderinimo aktai dėl negrÄ Å¾intos ginčo bendro naudojimo taros, kuriais ieÅ¡kovas bÅ«tent ir grindžia žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį (ieÅ¡kinio pagrindas), ieÅ¡kovui buvo žinomi, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas apie atsakovo neva padarytus nuostolius sužinojo po 2013 m. balandžio 10 d., t. y. sudarydamas 2013 m. rugsėjo 12 d. triÅ¡alį SusitarimÄ dėl taikaus ginčo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovas ir UAB „BagaslaviÅ¡kio pieninė“ įsipareigojo atlyginti AB „VilkyÅ¡kių pieninė“ nuostolius dėl negrÄ Å¾intos taros, ir dėl ko nagrinėjamam ginčui spręsti bÅ«tų pagrindas taikyti Taikos sutarties 5.9 punkto nuostatas (CK 6.193 straipsnis).

Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamo ginčo atveju nebuvo nustatyta kita civilinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas). Vertinant atsakovo 2012 m. vasario 25 d. patvirtintÄ Å½aliavų, gatavos produkcijos priėmimo, sandėliavimo, komplektavimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ (TvarkÄ ), kurios faktinį egzistavimo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas nustatė nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, matyti, kad už dėžių (taros) tinkamÄ apskaitÄ Bendrovėje yra atsakingas konkretus asmuo – vyriausia finansininkė (3 t, b. l. 97-100, 4 t. b. l. 110-115).

NurodomÄ aplinkybę patvirtina B. V.. finansininko pareiginiai nuostatai, iÅ¡ kurių seka, kad įmonės finansininkas organizuoja įmonės Å«kinės ir finansinės veiklos buhalterinę apskaitÄ ir kontroliuoja ekonomiÅ¡kÄ materialinių, darbo ir finansinių resursų naudojimÄ , įmonės nuosavybės saugumÄ (4 t., b. l. 18-21, 1 punktas). Bendrovės sandėlininkas yra atsakingas už materialinių vertybių priėmimÄ ir iÅ¡davimÄ , jų apskaitÄ , už materialinių likučių nuolatinį sekimÄ , materialinių vertybių saugumÄ (Sandėlininko pareiginių nuostatų III skyriaus 1, 3, 5, 6 punktai; 4 t., b. l. 22-25).

Iki atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienos nei kreditoriai, nei Bendrovės valdymo organai neturėjo pretenzijų nei įmonei, nei jos vadovui. TokiÄ pozicijÄ 2013 m. balandžio 10 d. Taikos sutartyje patvirtino ir ieÅ¡kovas. Todėl sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ieÅ¡kovas atsakovo atsakomybę grindė tik bendromis teisės normomis, įtvirtinančiomis vadovo atsakomybę už bendrovės veiklos ir apskaitos organizavimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalys), tačiau nenurodė, kaip, kokiu bÅ«du ir kokius įmonės veiklos ar svetimo turto (apyvartinės taros) apskaitos organizavimo reikalavimus pažeidė atsakovas.

Atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visetÄ , aptariamu kaip Å¡ios bylos atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygai – neteisėtiems veiksmams (neveikimui) konstatuoti pagal CK 2.87 straipsnio 1–4 dalies nuostatas nėra faktinio pagrindo, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju turėtų bÅ«ti nustatyti tyčiniai (labai neatsargÅ«s) atsakovo veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsirado nuostoliai, tačiau tokia aplinkybė byloje nebuvo nustatyta.Remiantis tuo, kas minėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustačius žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad egzistuoja ir dar viena civilinės atsakomybės sÄ lyga – priežastinis ryÅ¡ys (6.247 straipsnis).

Tokiu bÅ«du, nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė.Minėta, kad teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir kitu teisiniu pagrindu, t. y. konstatavęs, jog 2013 m. rugsėjo 12 d. triÅ¡alis Susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko yra niekinis ir negaliojantis. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde dėl Å¡io ieÅ¡kinio atmetimo teisinio pagrindo nepasisako ir jo neskundžia (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti Å¡ios teismo sprendimo dalies teisėtumo savarankiÅ¡kai, iÅ¡skyrus CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį (CPK 320 straipsnis).

Aptariamam kontekste pažymėtina, kad byloje kilus ginčui dėl taikytinos teisės, t. y. kokios teisės pagrindu – darbo ar civilinės – atsakovui gali bÅ«ti taikoma turtinė (materialinė) atsakomybė (įmonės vadovo atsakomybės „dualizmo“ doktrina), faktiniai teisiniai santykiai, kai reikalavimas atlyginti nuostolius kildinamas iÅ¡ dviejų juridinių asmenų sudarytų sandorių, reguliuojami civilinės teisės normomis. Tokiu bÅ«du, įmonės vadovo neteisėtais veiksmais iÅ¡ tokių sandorių padaryta žala atlyginama įmonei, kurios iÅ¡ieÅ¡kojimÄ gali inicijuoti įmonės valdymo organas ar dalyvis (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, ABÄ® 16 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Minėtas teisinis reguliavimas lemia, kad įmonės vadovas įmonei (jos valymo organams) turi esminę reikÅ¡mę, dėl ko yra pagrindas iÅ¡vadai, kad be atsakovo sutikimo 2013 m. rugsėjo 12 d. triÅ¡alis Susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo negalėjo bÅ«ti sudarytas (CK 6.101 straipsnio 5 dalis). Remiantis nurodytu, teismas pagrįstai sprendė, kad toks sandoris yra negaliojantis, todėl naikinti Å¡iÄ teismo sprendimo dalį CPK 329 straipsnio nuostatomis nėra pagrindo.Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir palieka pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, jam tenka pareiga atlyginti atsakovo ir trečiojo asmens atsakovo pusėje turėtas iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ atsakovas patyrė 3000 Eur (t. 5, b. l. 23-33, 58-63), o trečiasis asmuo atsakovo pusėje R. B. – 160,75 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (t.5, b. l. 50-53, 65-66). Atsižvelgiant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (2015-03-19 pakeitimo Nr. 1R-77) 8.11 punktÄ , atsakovo praÅ¡omÄ priteisti 3000 Eur. suma mažintina iki 928,85 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalie s1 punktu, 331 straipsniu, nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimÄ Â palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo Kooperatyvo „Pieno puta“ (į. k. 3000045347) atsakovui E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 928,85 Eur (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 85 ct), trečiajam asmeniui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 160,75 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 75 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas Gintautas Koriaginas ArÅ«nas Rudzinskas