a9e63232-1feb-4d98-97ce-bd0a9f75ecb7 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-910-793/2018Proceso Nr. 2-06-3-13048-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos:2.3.2.6.2.; 2.3.2.8.; 2.4.2.9.2; 3.1.7.5.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 26 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Petras Mineikis,raÅ¡ytinio proceso tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo valstybės įmonės Turto bankas ieÅ¡kinį atsakovei Ž.

K. dėl santuokoje įgyto turto dalių. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti, kad sutuoktiniai V. K. (V. K.) ir Ž. K. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės iki V. K. mirties 2013 m. liepos 16 d. valdė garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini).Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovę per 14 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieÅ¡kinį. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių, todėl, esant ieÅ¡kovo praÅ¡ymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.). Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini), 1985 m. liepos 9 d., sudarė santuokÄ Ä¯raÅ¡o Nr. 253.

V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenimis V. K. bÅ«damas santuokoje su Ž. K. 1990 m. sausio 30 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 17 pagrindu įsigijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. VÄ® Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-Ä jį notarų biurÄ dėl V.

K. palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo. Notaras 2017 m. sausio 24 d. raÅ¡tu dėl atsisakymo atlikti notartį veiksmÄ Nr. 32 pranešė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡duoti negali, kadangi nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl reikia nustatyti mirusiojo asmens dalį bendrojoje nuosavybėje.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 ir 3.101 straipsniai nustato, jog sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) bei kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 1, 5 p.).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kilus ginčui ar teismui sprendžiant klausimus dėl konkretaus turto, nuosavybės teisės į jį rÅ«Å¡ies ir subjektų, sprendžiama pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, 3.89 straipsnio 1 dalyje, 3.90 straipsnyje ir kitose normose esančius pagrindus pagal turto įgijimo ar jo tvarkymo aplinkybes. Tokiu atveju CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiÅ¡kia, kad asmuo, kuris aiÅ¡kina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ prielaidÄ dėl sutuoktinių turto bendrumo.Nagrinėjamu atveju formaliai įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto lygių dalių prezumpcijos, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas ir pripažintina, kad sutuoktiniai V.

K. ir Ž. K. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės iki V. K. mirties (duomenys neskelbtini) valdė garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas įstatymo, o ieÅ¡kinys patenkintinas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovės priteistinas 100,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 83 str. 1 d. 11 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti, kad sutuoktiniai V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. K., gimusi (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės iki V. K. (V. K.) mirties ((duomenys neskelbtini)), valdė negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys nekelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovės Ž.

K., gimusios (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.Atsakovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas                                                                                                                           Petras Mineikis