a9e4e57c-8fd6-4e25-8f8d-1593bca3e978 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-63-116/2014                                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00542-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.1.8.1.1.; 1.2.4.1.; 1.2.14.3.1.; 2.1.2.7.; 2.1.15.1.2.; 2.4.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

L. apeliacinį skundÄ dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas:             pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams,             pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams.             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, ir V.

L. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.              Į bausmės laikÄ V. L. įskaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2012-10-18 iki 2013-10-17.             Priteista iÅ¡ V. L. nukentėjusiajai O. L. 2200,69 Lt turtinei žalai atlyginti ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.             Nukentėjusiosios O. L. likęs civilinis ieÅ¡kinys 50 000Lt neturtinei žalai atlyginti atmestas.             Priteistas iÅ¡ V.

L. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB bankas „(duomenys neskelbtini)“) 93 268,53 Lt civilinis ieÅ¡kinys. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :              V. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 15 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), savo buto virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslÄ pagrobti pinigus, panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ vienÄ kartÄ spirdamas ant kėdės sėdėjusiai nukentėjusiajai O.

L. į galvos sritį, nukentėjusiajai nugriuvus ir atsipeikėjus miegamajame kambaryje, iÅ¡ O. L. liemenėlės iÅ¡traukė ir pagrobė 40 litų, taip padarė nukentėjusiajai O. L. 40 litų turtinę žalÄ .             Be to, V. L. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios O. L. sveikatÄ , t. y. 2012 m. spalio 15 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), O. L. priklausančio buto dalyje, miegamajame kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų kumščiu suduodamas ir spirdamas lovoje gulėjusiai nukentėjusiajai O.

L. į įvairias kÅ«no vietas bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų kiÅ¡damas medinį pagalį į O. L. makÅ¡tį ir iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , padarė jai tiesiosios žarnos kiauryminį sužalojimÄ , dviejų stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lūžius, poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies vokų srityje, daugybines pilvo sienoje, abiejose rankose ir kojose, vidiniuose Å¡launų pavirÅ¡iuose – tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė O. L. sveikatÄ .

             Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. praÅ¡o iÅ¡taisyti nuosprendyje esančius netikslumus, sumažinti jam Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę ir sumažinti iÅ¡ jo priteistÄ 50 000 Lt neturtinę žalÄ iki 20 000 Lt.              Skunde apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas vien nukentėjusiojo parodymais, jis turi bÅ«ti pagrįstas ir kitais byloje surinktais ir teismo patikrintais įrodymais, be to, teismas turi nuspręsti, ar įrodymų pakanka iÅ¡vadai apie inkriminuojamos veikos buvimÄ ar nebuvimÄ .

Taip pat pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas. Iš minėto principo kyla imperatyvas visas abejones, kurių byloje negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 3.1.8 p. nurodyta:

„apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimÄ (nusikalstamÄ veikÄ ) ir kitas svarbias bylos aplinkybes“.              Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis grindžiamas liudytojų, kurie įvykio metu Å¡alia nebuvo, prieÅ¡taringais parodymais, o daugiausiai – pačios nukentėjusiosios, kuri teigia nieko neatsimenanti, ir jos dukros S. R.

„itin Å¡aliÅ¡kais“ parodymais. Nuteistasis V. L. cituoja teismo nuosprendžio 3 lape iÅ¡dėstytus nukentėjusiosios O. L. parodymus. Teigia, kad jo kaltės nepatvirtina ir liudytojų B. G., J. D., Z. D., G. B., N. A., A. M., D. D. parodymai. Atkreipia dėmesį, kad minėti liudytojai nematė, jog O. L. bÅ«tų buvusi sužalota, jie taip pat nurodė, kad pastarÄ jÄ matydavo iÅ¡gėrusiÄ . Nuteistojo teigimu, akivaizdu, kad nukentėjusioji įvykių metu buvo girta ir todėl nieko neprisimena.

Mano, kad tokius nukentėjusiosios parodymus teismas nepagrįstai pripažino nuosekliais, neduodančiais pagrindo jais netikėti.              Skunde taip pat teigiama, kad teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai nurodė, jog BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas – yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.             Be to, pasak apelianto, abejonių kelia ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymi, kad įvykis nurodomas 2012 m. spalio 15 d., vieni daiktai tyrimui paimti spalio mėn. 18 d., kiti – spalio mėn. 23 d. ar net spalio mėn. 25 d. Spalio mėn. 23 d. O. L. dukra S. R. tyrimui pateikė kelnes, megztinį, sportinį megztinį, ant kurių rasti „moters biologiniai pėdsakai“, o ant kelnių – O. L. kraujo pėdsakai. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, kyla klausimas, kada ir kaip minėti pėdsakai atsirado, juolab, kad O. L. rūbus pateikė suinteresuotas asmuo – S. R..

             Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors nukentėjusioji nurodė, jog jai „kažkÄ kiÅ¡o į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ â€œ, teismas konstatavo, kad „nenustatytÄ skaičių kartų kiÅ¡damas medinį pagalį į O. L. makÅ¡tį“. Atkreipia dėmesį, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog O. L. padaryti sužalojimai: tiesiosios žarnos kiauryminis sužalojimas, kuris galėjo bÅ«ti padarytas į tiesiÄ jÄ Å¾arnÄ kiÅ¡ant kietÄ bukÄ daiktÄ .

Tai, kas nurodyta Å¡ioje iÅ¡vadoje, savo parodymuose patvirtino ir gydytojas G. S.. Pažymi, kad specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) raÅ¡oma, jog ant tirti pateiktų V. L. kelnių rasta žmogaus kraujo ir spermos, nustatytas maiÅ¡ytas ne mažiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, tinkamas tik vyro tapatybei nustatyti, kurio genotipas sutampa su V. L. genotipu. Taigi, pasak V. L., specialistų ir gydytojo iÅ¡vadose nekalbama apie lytinius santykius ar prievartavimÄ , apie kÄ kalba nukentėjusioji ir jos dukra.

Tai, apelianto vertinimu, prieÅ¡tarauja nuosprendžio 10 puslapyje iÅ¡dėstytam teiginiui „nenustatytÄ skaičių kartų kiÅ¡damas medinį pagalį į O. L. makÅ¡tį“.              Skunde pažymima, ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutarime civilinėje byloje nurodyta: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra naudojami Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti faktoriai“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jei įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas“. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį“.

Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų.              Nuteistasis V. L. nurodo sutinkantis su turtine 95 469,22 Lt žala, tačiau teigia negalintis sutikti su neturtinės žalos dydžiu, nors teismas nukentėjusiajai priteisė tik 50 000 Lt. Kelia klausimÄ , kaip esant tokiai ekonominei padėčiai, bedarbystei, kai jam jau 55 metai, o išėjus į laisvę bus 59 ar 60 metų, reikės uždirbti tokias sumas.

Teigia, kad nukentėjusioji ir jos dukra yra „nusitaikiusios“ į jo butÄ , nors pati nukentėjusioji turi 3 kambarių butÄ su virtuve. Pažymi, kad O. L. vienÄ kambarį jo bute teismas priteisė tik todėl, kad pastaroji yra jo buvusi žmona ir Å¡iame bute buvo deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apelianto teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad O. L. neįgalumui turėjo įtakos jo (V. L.) nusikalstami veiksmai. Teigia, kad neįgalumas O. L. buvo nustatytas dar iki Å¡ių įvykių.

Pažada pataisos namuose, o po to vos tik grįžęs į laisvę, įsidarbinti ir kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajai ir ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ .              Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pati O. L. jį pasikvietė iÅ¡gerti, vėliau, bÅ«dama iÅ¡gėrusi, vėl pas jį atėjo, pati davė pinigų, kad jis dar parneÅ¡tų alaus ir užkandos. Mano, kad vertinant tai, kad jis tÄ kart buvo iÅ¡gėręs, kyla klausimas, ar nukentėjusioji negalėjo iÅ¡eiti ir taip iÅ¡vengti fizinio kontakto su juo.

Pažymi, kad dėl to nuosprendyje nebuvo pasisakyta.              Atsikirtimuose į nuteistojo V. L. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji O. L. nurodė nesutinkanti su apeliaciniu skundu ir mananti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas.              Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.              Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus, jam teisingai paskyrė bausmę ir teisingai iÅ¡sprendė civilinių ieÅ¡kinių klausimÄ .              Dėl V. L. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus              Nors apeliaciniame skunde V. L. teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik nenuosekliais nukentėjusiosios parodymais, įvykio tiesiogiai nemačiusių liudytojų prieÅ¡taringais parodymais bei abejonių keliančia specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuos apelianto teiginius pripažinti teisingais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir pagrįstai priėmė V. L. apkaltinamÄ jį nuosprendį.              IÅ¡ nukentėjusiosios O. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 59-60, 61-62 b. l., Å¡ie parodymai iÅ¡tirti pirmosios instancijos teisme, 2 t. 17 b. l.), matyti, kad ji nuosekliai nurodė esmines įvykių aplinkybes.

O. L. parodė, kad tÄ kart jai nuėjus pas buvusį sutuoktinį V. L., pastarasis jos paprašė paskolinti pinigų alui ir ji jam padavė 50 Lt. IÅ¡eidamas V. L. užrakino buto duris, ji liko sėdėti virtuvėje. Grįžęs iÅ¡ parduotuvės V. L. jai atidavė 40 Lt popieriniais banknotais. Kai ji paklausė V. L., kodėl jis iÅ¡eidamas užrakino duris, pastarasis paaiÅ¡kino, jog tam, kad neateitų draugai. Grįžęs jis vėl užrakino laukujes duris. Po kurio laiko V. L. jos paprašė jau ne paskolinti, o duoti pinigų.

Kai ji atsisakė tai daryti, V. L. spyrė jai į galvÄ ir ji nugriuvo nuo kėdės. Atsipeikėjusi miegamajame kambaryje ji pajuto, kaip V. L. užkiÅ¡o rankÄ jai už liemenėlės ir iÅ¡traukė ten paslėptus 40 Lt. Tuomet jis vėl išėjo į parduotuvę, iÅ¡eidamas vėl užrakino laukujes duris. V. L. grįžus, ji gulėjo lovoje miegamajame kambaryje. V. L., nors ji ir prieÅ¡inosi, numovė jai kelnes bei kelnaites, ir rankomis bei kojomis pradėjo jÄ muÅ¡ti, spardyti į įvairias kÅ«no vietas, sudavė jai ne mažiau kaip 10 smÅ«gių.

Po to V. L. kiÅ¡o jai kažkokį daiktÄ makÅ¡tį ir į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ . Anksčiau V. L. jai į makÅ¡tį yra kišęs obuolius, agurkus ir dėl to ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) medikus, o po to – į (duomenys neskelbtini) onkologijos centrÄ , tačiau ji medikams nesakė, kad jÄ taip sužalojo V. L.. Netikėti minėtais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo – Å¡iuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji O.

L. patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Ji dar kartÄ paaiÅ¡kino, kad V. L. tÄ kart jai kažkÄ kiÅ¡o, buvo jÄ surietęs, joks kitas asmuo jos nesužalojo. Patvirtino, kad jos pinigus paėmė ir jÄ sužalojo bÅ«tent V. L., dėl to kaltas yra tik jis (2 t. 17-19 b. l.).              Nukentėjusiosios O. L. parodymus patvirtina ir jos dukters, liudytojos S. R. parodymai, kad jos mama 2012 m. spalio mėnesį į namus grįžo kentėdama didžiulius skausmus, ji perrengdama savo mamÄ matė mėlynes jai ant rankų, kojų, veido, visur.

Matė kraujo ant megztinio, matė iÅ¡ ausies iÅ¡bėgusį jau sukrešėjusį kraujÄ . Jai pradėjus mamos klausinėti, kas įvyko, mama jai papasakojo, kad V. L. jÄ mušė, spardė, prievartavo taip, kaip jam tik Å¡ovė į galvÄ , kažkÄ kiÅ¡o jai į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ . Mama jos taip pat prašė pažiÅ«rėti, ar yra jos 50 Lt, sakė, kad tuos pinigus iÅ¡eidama iÅ¡ namų turėjo. Ji mamos nurodytos pinigų sumos nerado. Vėliau, po operacijos, jai mama papasakojo, kad anksčiau V.

L. jai į lytinius organus kišo obuolius, dėl lytinių organų pažeidimų jai teko vykti į (duomenys neskelbtini) onkologijos ligoninę (t. 2 19-20 b. l.).             Minėtus nukentėjusiosios O. L. ir liudytojos S. R. parodymus, kad V. L. ir anksčiau O. L. į lytinius organus yra kišęs svetimkūnius, dėl kurių ji patyrė sužalojimus, patvirtina ir specialistės L. V. paaiškinimai. Teisiamajame posėdyje specialistė, gydytoja akušerė-ginekologė L. V. parodė, kad profilaktinio patikrinimo metu apžiūrėdama O.

L. ji rado kraujavimÄ iÅ¡ lytinių organų ir labai suirusį gimdos kaklelį. Tai galėjo bÅ«ti maždaug prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus. Atlikus onkologinius tyrimus, O. L. onkologinių ligų nebuvo nustatyta, tik nustatyta pakeista gimdos kaklelio anatomija – jis labai sutrumpėjęs. Tai gali bÅ«ti traumos pasekmė. Ä®vertinusi, kad po mėnesio gimdos kaklelis buvo be patologijos, ji padarė iÅ¡vadÄ , kad tai galėjo bÅ«ti trauma, - onkologinis procesas bÅ«tų progresavęs. Medicininėje kortelėje yra įraÅ¡as, kad moteris lankėsi pas gydytojÄ po kelerių metų.

Ji (L. V.) atkreipė dėmesį, kad O. L. gimdos kaklelis labai sutrumpėjęs, randuotas. Tai galėjo būti dėl traumos, kuri natūraliai lytiškai santykiaujant nepatiriama, ji gali atsirasti dėl kažkokio kitokio poveikio (2 t. 55-56 b. l.).              Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ant lovos rasta melsvos spalvos paklodė su rusvos spalvos dėmėmis, ant pagalvės užvalkalo taip pat rasta tamsios spalvos dėmė.

Ant čiužinio rastos baltos moteriškos kelnaitės su ruda dėme (1 t. 9-11 b. l.). Papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš V. L. buto sandėliuko paimtas jame rastas medinis pagalys (1 t. 12-21 b. l.).              Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir specialistų pateiktos išvados. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. L. padaryti šie sužalojimai: tiesiosios žarnos kiauryminis sužalojimas, dviejų stuburo juosmeninės dalies slankstelių skersinių ataugų lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų srityje, daugybinės pilvo sienoje, abiejose rankose ir kojose, vidiniuose šlaunų paviršiuose.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, gali bÅ«ti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatytas tiesiosios žarnos kiauryminis sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas į tiesiÄ jÄ Å¾arnÄ kiÅ¡ant kietÄ bukÄ daiktÄ , dėl kiauryminio tiesiosios žarnos sužalojimo O. L. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 24-25 b. l.).             Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų moteriÅ¡kų kelnaičių, paimtų 2012 m. spalio 18 d.

įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su O. L. genotipu; ant tirti pateikto pagalvės užvalkalo, paimto 2012 m. spalio 25 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su O. L. genotipu; ant tirti pateikto medinio pagalio, paimto 2012 m. spalio 25 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su O.

L. genotipu; ant tirti pateikto kiliminio audeklo, paimto 2012 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su O. L. genotipu; ant tirti pateiktos paklodės, paimtos 2012 m. spalio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), rasti biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su V. L. genotipu ir biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su O. L. genotipu. Kraujo, moters biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su O.

L. genotipu, rasta ir ant tirti pateiktų O. L. kelnių, megztinio, sportinio megztinio (1 t. 40-49 b. l.). IÅ¡ minėtų specialistų iÅ¡vadų matyti, kad jas pateikė kompetentingi specialistai, bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos iÅ¡vados pateikimÄ , todėl netikėti minėtomis iÅ¡vadomis nėra pagrindo. Abejoti specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindo nesudaro ir V. L. pastebėjimas, kad nukentėjusiosios rÅ«bus tyrimui pateikė pastarosios dukra.

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas G. S. nurodė, kad 2012 m. spalio 18 d. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių O. L. buvo pristatyta su daugybiniais įvairių kÅ«no vietų sumuÅ¡imais, ji sakė, kad prieÅ¡ dvi paras jÄ sumušė buvęs vyras, sumušė jai galvÄ ir pilvÄ , mušė rankomis ir kojomis. Operacijos metu O. L. konstatuotas kiauryminis tiesiosios žarnos sužalojimas ir totalinis pilvaplėvės uždegimas. Toks sužalojimas spardant ar muÅ¡ant negalėjo bÅ«ti padarytas, O.

L. galėjo bÅ«ti sužalota per iÅ¡angę buku daiktu (1 t. 74 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas G. S. patvirtino Å¡iuos savo parodymus, dar kartÄ nurodė, V. L. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti per iÅ¡einamÄ jÄ angÄ (2 t. 15-17 b. l.). Atkreipiamas dėmesys, kad pats V. L. teisiamajame posėdyje nurodė: „Dėl pagalio pripažįstu, kad galėjo bÅ«ti taip, kaip nurodyta kaltinime, bet aÅ¡ nieko nenoriu apie tai kalbėti“. Taip pat paaiÅ¡kino, kad pagalį jis naudojo ne dėl seksualinio pasitenkinimo, pripažino, kad O.

L. galėjo padaryti sužalojimus su pagaliu (2 t. 40-42, 56-57 b. l.).             Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje. Iš nukentėjusiosios O. L. parodymų akivaizdu, kad jie, priešingai, nei teigiama skunde, yra nuoseklūs. Be to, kaip jau minėta, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, įskaitant liudytojos S. R. parodymus, kuriuos laikyti šališkais nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo teiginiai, kad jo skunde paminėti liudytojai įvykio nematė, jie taip pat nematė, kad O. L. bÅ«tų buvusi sužalota, be to, teigė matydavę pastarÄ jÄ iÅ¡gėrusiÄ , V. L. kaltės esant byloje nustatytoms aplinkybėms nepaneigia. Nors byloje esančiose specialistų iÅ¡vadose O. L. makÅ¡ties sužalojimai nekonstatuoti, teismas, remdamasis nukentėjusiosios, jos dukters, specialistės L. V. parodymais pagrįstai konstatavo, kad V. L. nenustatytÄ skaičių kartų kiÅ¡o O. L. medinį pagalį ne tik į jos iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , bet ir į makÅ¡tį.

Tai, kad specialistų iÅ¡vadose nekalbama apie V. L. lytinius santykius su O. L. ir jos prievartavimÄ , apelianto kaltės padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ taip pat nepaneigia. Atkreipiamas dėmesys, kad V. L. ir nebuvo kaltinamas bei nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir/ar BK 150 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Atsakant į apelianto skundo argumentÄ , kad liko neįvertinta nukentėjusiosios galimybė iÅ¡eiti iÅ¡ jo (V. L.) namų ir taip iÅ¡vengti fizinio kontakto su juo, atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji O.

L. nurodė, jog V. L. iÅ¡eidamas į parduotuvę ir grįžęs iÅ¡ jos užrakino buto duris. Dėl nuteistajam V. L. paskirtos bausmės BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas  V.

L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių (BK 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) ir viena – sunkių (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimų kategorijoms, V. L. padarė išnykus teistumui (1 t. 160 b. l.), metų laikotarpiu administracine tvarka nebuvo baustas (1 t. 165-166 b. l.), taipogi atsižvelgė į tai, kad V. L. nedirba (1 t. 170, 171 b. l.), charakterizuojamas neigiamai (1 t. 169 b. l.).

Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistojo teiginys, kad teismas nepagrįstai kaip atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę nurodė tai, jog BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, atmetamas kaip nepagrįstas – Å¡io teiginio bylos duomenys nepatvirtina.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. L. už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad apeliantui už nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 135 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės yra mažesnės negu minėtų straipsnių dalių sankcijose nurodyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai, taigi, jos nėra aiÅ¡kiai per griežtos.

Už abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka BK 41 straipsnyje numatytÄ bausmės paskirtį. Pastebėtina, kad savo praÅ¡ymo suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę apeliantas visiÅ¡kai neargumentavo. Dėl neturtinės žalos Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, be to, Å¡ioje normoje nepateikiama joje iÅ¡vardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikÅ¡mingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečiÄ bylÄ . Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiÅ¡kintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).             Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama.

Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Kartu pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį. Ä® nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.                   Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusioji O. L. prašė priteisti jai iÅ¡ V. L. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas jos praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jai iÅ¡ V.

L. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į susiformavusiÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifikÄ , nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir jos sveikatos sutrikdymo mastÄ , kaip Å¡ios žalos dydžio apskaičiavimo kriterijais pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis Å¡ios žalos pasireiÅ¡kimÄ , jas iÅ¡analizavo ir motyvuotai pagrindė jų reikÅ¡mę nustatant konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir V. L. turtinę padėtį. Duomenų, kad žalai atsirasti įtakos bÅ«tų turėję neteisėti nukentėjusiosios veiksmai, byloje nėra. Taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių nuteistojo teiginį, kad neįgalumas O. L. buvo nustatytas dar iki įvykių, jo veiksmai įtakos O. L. neįgalumui įtakos neturėjo. Kartu pabrėžtina, kad sunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajai padarė jos buvęs sutuoktinis, sužalojimo bÅ«das pasižymi ypatingu žiaurumu, agresyvumu, O.

L. kentėjo didžiulius skausmus, dėl nusikalstamos veikos kilę sunkÅ«s padariniai turi ir turės neigiamos įtakos tolesniam nukentėjusiosios gyvenimui. Esant paminėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis užtikrina nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrÄ , taigi, tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ ir dar labiau mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:             atmesti nuteistojo V.

L. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                      Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                   Bronius Zalaga