2022-10-12 Nr. AB-25098-3-62-3-02924-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-278-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02924-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, pataisos namai), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, kur yra kalinamas nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė pataisos namų parduotuvei prašymą įsigyti rašomojo popieriaus, tačiau šios prekės nebuvo. Pakartotinai tokį prašymą pareiškėjas pateikė 2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. lapkričio 3 d., tačiau rašomojo popieriaus parduotuvėje vis dar nebuvo. Būrio viršininkas padėti pareiškėjui šiuo klausimu atsisakė, nurodydamas, kad pareiškėjas yra mokus ir gali pats nusipirkti kanceliarinių prekių, nors parduotuvėje jų nebuvo. Dėl tokių aplinkybių visą mėnesį pareiškėjas neturėjo galimybės rašyti laiškų ir patyrė nepatogumų, diskomfortą. Taip pat pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. spalio 9 d. jam buvo tiekiama saldinta arbata ir kompotas, nors pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), negali vartoti cukraus ir ši aplinkybė pataisos namų administracijai buvo žinoma. Pareiškėjui išreiškus nusiskundimus, pataisos namuose jam buvo nupirktas atskiras termosas nesaldintai arbatai, tačiau viena iš keturių maisto dalintojų gėrimus pareiškėjui tiekia iš bendro katilo, o ne atskiro termoso.

3. Dėl minėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, emociniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad nuteistųjų apsipirkimo paslaugas pataisos namams teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Handelhus“, kurios atstovė nurodė, jog pareiškėjo nurodomu laikotarpiu rašomojo popieriaus parduotuvėje tikrai buvo. Pažymėjo, kad ir asmenims laisvėje gali nepavykti nusipirkti norimo daikto, jeigu jis parduotuvėje būna išparduotas. Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad kažkuri maisto dalintoja pareiškėjui būtų tiekusi saldintą arbatą. Pareiškėjas dėl skundo aplinkybių į pataisos namų psichologą ar gydytoją nesikreipė.

5. Atsakovės atstovo vertinimu, skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei valstybės kaltės ir priežastinio ryšio.

6. Pareiškėjas taip pat pateikė į bylą atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame prašė už nurodytus pažeidimus priteisti neturtinę žalą.

7. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą išdėstė argumentus, susijusius su kanceliarinėmis prekėmis, saldiklių kainomis ir dėl lankymosi pas psichologą.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

9. Pirmasis pareiškėjo skundo argumentas buvo susijęs su tuo, kad pataisos namų parduotuvėje nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. negalėjo įsigyti rašomojo popieriaus ir rašyti laiškų. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad pataisos įstaiga neturi pareigos ir teisės įsteigtoje parduotuvėje prekiauti pati. Vis dėlto, remiantis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad Marijampolės PN administracija apsisprendė vykdyti rekomendacines teisės normas – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomo būtiniausių reikmenų asortimento nuostatas, kadangi į sutarties su UAB „Pontem“ (šiuo metu – UAB „Hanfdelhus“) priedus įtraukė Produktų, kurie turi būti parduotuvės asortimente kiekvieną dieną, sąrašą, kurio 9 punkte įrašytas „Rašomasis popierius“, o 10 punkte – „Sąsiuviniai“.

10. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 9 d. ir 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymus apsipirkti parduotuvėje, kuriuose nurodė pageidavimą įsigyti sąsiuvinį arba rašomąjį popierių. Pareiškėjas teismui paaiškino, kad šių prekių parduotuvėje nebuvo, ką patvirtina abejuose prašymuose esanti parduotuvės darbuotojo žyma „Nėra“, įrašyta ties pareiškėjo prašomų įsigyti prekių sąrašo punktais „Sąsiuvinis A5 96 l. lang.“ ir „Rašomasis popierius A4-1“. Nors atsakovo atstovas atsiliepime teigė nežinantis, kodėl tokia žyma yra įrašyta, kadangi parduotuvės vedėja žodžiu paaiškino, jog popieriaus parduotuvėje duotu laikotarpiu tikrai buvo, šie Marijampolės PN argumentai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais ir teismo nelaikyti paneigiančiais byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Be to, kaip nurodė teismas, šis atsakovo atstovo teiginys prieštarauja Marijampolės PN pareiškėjui pateiktame 2020 m. gruodžio 3 d. rašte Nr. 20/07-2325 nurodytai aplinkybei, jog „parduotuvės vedėja informavo, kad 2020-11-04 dieną rašymo popierius A4 formato buvo išpirktas“. Dėl to teismas itin kritiškai įvertino Marijampolės PN atsiliepime išdėstytus argumentus dėl šios ginčo dalies ir laikė juos prieštaringais.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją rašytiniais nusiskundimais dėl nesudarytos galimybės įsigyti rašomojo popieriaus, todėl apie susidariusią situaciją atsakovo atstovui buvo akivaizdžiai žinoma. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Marijampolės PN neužtikrino, jog pataisos namų parduotuvėje kiekvieną dieną būtų užtikrintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomo būtiniausių reikmenų asortimentas ir tokiu būdu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 92 ir 97 straipsniuose reglamentuojamą pareiškėjo teisę už asmeninėje sąskaitoje turimus pinigus įsigyti kanceliarinių reikmenų.

12. Teismas apibendrino, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, dėl kurių taip pat buvo paskelbęs bado akciją, tačiau pažymėjo, kad pareiškėjas skunde jam kilusias neigiamas pasekmes išdėstė trumpai, abstrakčiai, jų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, nepaaiškino, kuo tai atsiliepė pareiškėjo socialiniams ryšiams, nenurodė, su kuo pareiškėjas neturėjo galimybės bendrauti laiškais ir kodėl tai pareiškėjui buvo itin svarbu.

13. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo tiekiama saldinta arbata ir kompotas, kurių jis negalėjo vartoti.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui buvo paskirtas maitinimas pagal dietinį valgiaraštį. Pareiškėjas teigė, kad viena maisto dalintoja jam nuolat tiekdavo saldintą arbatą ir kompotą iš bendro indo. Iš bylos esančiu duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl šios aplinkybės, o Marijampolės PN pareiškėjui pateikė atsakymus raštu, kuriuose nurodė, jog maisto dalijimas vykdomas pagal nustatytus reikalavimus. Minėtų atsakovo atstovo pateiktų atsakymų pareiškėjas teisme neginčijo, todėl teismas nurodė, kad jų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje esant pateiktiems Marijampolės PN atsakymams į pareiškėjo prašymus, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo atstovas į pareiškėjo nusiskundimus nereagavo. Skunde teismui pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai, kuri darbuotoja arba kuriam pareigūnui budint, tiekė pareiškėjui saldintą arbatą ar kompotą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė neturintis duomenų apie tai, kad kažkuri maisto dalintoja nesilaikė pareiškėjui nustatyto valgiaraščio reikalavimų. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje nepakankamai konkretūs, todėl, teismo vertinimu, Marijampolės PN tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo argumentus. Teismas pažymėjo, kad nustatant neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl skundas šioje dalyje laikytas nepagrįstu.

15. Teismas, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, padarė išvadą, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. neužtikrino pareiškėjui galimybės pataisos namų parduotuvėje įsigyti kanceliarinių priemonių – popieriaus ir sąsiuvinio. Teismui nekilo abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas, atsižvelgęs į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo atstovo piniginę kompensaciją. Pareiškėjas taip pat prašo išnagrinėti skundo dalį dėl prekių kainų arba skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nenagrinėjo skundo dalies dėl prekių kainos pataisos namų parduotuvėje. Pareiškėjas pateikė į bylą pataisos namų ir laisvėje esančios parduotuvės kvitus, iš kurių matyti, kad pataisos namų parduotuvėje saldiklis kainuoja tris kartus brangiau nei laisvėje esančioje parduotuvėje.

18. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai neįvardijo darbuotojų, kurie dalino saldintą arbatą, tačiau pareiškėjas akcentuoja, jog maisto dalintojų nepažįsta, nežino pavardžių. Pareiškėjas prašė pataisos namų administracijos išsaugoti filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matosi, iš kur imama ir pilama pareiškėjui arbata. Taip pat iš filmuotos vaizdo medžiagos turėtų matytis ir maisto dalintoja. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl kanceliarinių prekių, tačiau dėl nustatytų pažeidimų prašo priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Byloje esantys rašytiniai dokumentais atspindi atsakovo poziciją šioje byloje, todėl teikti kitus tikslinančius ar papildančius duomenis yra netikslinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl pareiškėjo laikymo Marijampolės PN, atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. neužtikrino pareiškėjui galimybės pataisos namų parduotuvėje įsigyti kanceliarinių priemonių – popieriaus ir sąsiuvinio, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo atstovo piniginę kompensaciją; išnagrinėti skundo dalį dėl prekių kainų arba skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

23. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per 14 kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos; tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus; patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas; teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti.

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo pateiktame atsikirtime į Marijampolės PN atsiliepimą (b. l. 92.), pareiškėjas patikslino skundo pagrindą (reikalavimą priteisti neturtinę žalą pagrindžiančias aplinkybes) dėl Marijampolės PN parduotuvėje esančių per didelių saldiklio kainų. Tačiau teismas atsikirtimo į Marijampolės PN atsiliepimą priėmimo ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka neišsprendė ir nors šį procesinį dokumentą priėmė į bylą, tačiau, nagrinėdamas bylą iš esmės, nevertino jame nurodytų naujų aplinkybių.

26. Šiame kontekste primintina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

27. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusių apeliacinio skundo argumentų vertinimas galutinės išvados nekeičia, todėl dėl jų nebepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius