2022-02-09 Nr. AB-3249-3-61-3-03417-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-339-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03417-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja Z. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. S. (mirusi)“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti NŽT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 1SS-1814-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3); 4) išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) bei įpareigoti NŽT suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada).

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji su Prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl Išvados, parengtos A. S. vardu, dėl žemės sklypo, esančio Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų sen., perkėlimo į Vilniaus rajono Marijampolio sen. Migūnų kadastro vietovę, kuriame nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo negavo. Dėl to 2020 m. birželio 8 d. ji kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių pateikti atsakymą į Prašymą. Sprendimu Nr. 2 NŽT Vilniaus rajono skyrius supažindino pareiškėją su situacija. Nesutikdama su Sprendimu Nr. 2, pareiškėja pateikė skundą NŽT, kuri priėmė Sprendimą Nr. 3.

3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 15 d.) (toliau – ir Taisyklės), 32 punkte nustatyta, kad į prašymus atsakoma tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas, arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Pareiškėja Prašyme nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini). Atsakovai galbūt savo sprendimus siuntė kitu adresu, bet pareiškėja jų negavo (nei 2019 m. birželio 6 d. kvietimo, nei sprendimų), apie juos nieko nežinojo, o jie jai sukėlė reikšmingas teisines pasekmes.

4. Pareiškėja pažymėjo, jog Asmenų aptarnavimo NŽT vieno langelio principu tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227 (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 15 d.) (toliau – ir Tvarkos aprašas), 47 punkte nustatyta, kad į prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. Parengtą ir pasirašytą atsakymą į prašymą asmeniui ar jo atstovui Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriaus arba Tarnybos teritorinio padalinio darbuotojas turi išsiųsti jo pasirašymo arba kitą darbo dieną prašyme nurodytu adresu registruotu arba paprastu laišku, dokumentų valdymo sistemos priemonėmis, elektroniniu paštu, per E. pristatymo sistemą, elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą arba įteikti asmeniškai (Tvarkos aprašo 51 p.). Pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie posėdį žemės sklypui Migūnų kadastro vietovės teritorijoje pasirinkti, todėl jame nedalyvavo ne dėl savo kaltės.

5. Pareiškėja nesutiko, kad Prašyme nebuvo nurodytas prašymas siųsti korespondenciją jai nurodytu adresu. Taisyklės ir Tvarkos aprašas to nenustato, kaip tik įtvirtina priešingą taisyklę, kurios nesilaikė NŽT Vilniaus rajono skyrius. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad prašyme ar skunde raštu turi būti nurodytas asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu kreipiamasi juridinio asmens vardu), adresas arba kiti kontaktiniai duomenys ryšiui palaikyti, pagal kuriuos asmuo pageidauja gauti atsakymą. Jeigu prašyme ar skunde nenurodytas adresas, kuriuo asmuo pageidauja gauti atsakymą, jis teikiamas pagal kitus prašyme ar skunde nurodytus asmens kontaktinius duomenis, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde jokių kitų asmens kontaktinių duomenų nenurodyta. NŽT skundžiamuose sprendimuose nenurodė, ar 2019 m. birželio 6 d. kvietimas iš viso ir kur buvo įteiktas pareiškėjai. Ji ne kartą skambino, tačiau telefonu jai nebuvo nurodytas joks posėdis ar kvietimas atvykti.

6. Pareiškėjos vertinimu, NŽT teiginiai apie korespondencijos siuntimą registruotos gyvenamosios vietos adresu nepagrįsti teisės aktų nuostatomis – NŽT nenurodo, kas nustato tokias taisykles. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) principais, institucija, gavusi pareiškėjos Prašymą, turėjo ją tinkamai informuoti apie jo nagrinėjimo eigą, pateikti atsakymą jos nurodytu adresu, motyvuotai į jį atsakyti.

7. Pareiškėja nurodė, jog apie Sprendimą Nr. 1 ji sužinojo tik 2020 m. liepos 16 d., termino nepraleido, nedelsiant kreipėsi dėl savo teisių gynimo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius, atstovaudamas NŽT, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad Prašyme pareiškėja nurodė kitą savo adresą nei iki tol, tačiau nenurodė, kad pageidauja gauti korespondenciją adresu (duomenys neskelbtini) (naujas adresas), o ne adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau pareiškėjos 2011 m. vasario 22 d. prašyme nurodytas adresas). Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 28 punktą informacija apie pradedamą rengti žemėtvarkos projektą ir kt. skelbiama viešai internete ir galima susipažinti atvykus į NŽT Vilniaus rajono skyrių. Tiek NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas, tiek 2019 m. birželio 3 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas buvo paskelbti viešai NŽT internetinėje svetainėje.

10. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 102¹ punktą, NŽT Vilniaus rajono skyrius siuntė 2019 m. birželio 6 d. raštą, kuriuo pareiškėja buvo kviečiama 2019 m. liepos 2 d. 13 val. į Vilniaus rajono skyrių į X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame ji turėjo išreikšti valią dėl jai projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. Jis pareiškėjai buvo išsiųstas registruota pašto siunta jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet ji į susirinkimą neatvyko. Pagal Atkūrimo tvarkos 112 punktą, 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjai buvo išsiųstas raštas, kuriuo ji buvo kviečiama atvykti į 2020 m. lapkričio 14 d. 10 val. į organizuojamą posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas nuosavybės atkūrimas į buvusios savininkės J. R. turėtą žemę atlyginant pinigais. Raštas siųstas registruotąja pašto siunta, jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bet pareiškėja į posėdį neatvyko. Pagal Atkūrimo tvarkos 119 punktą Sprendimas Nr. 1 pareiškėjai buvo išsiųstas 2019 m. lapkričio 28 d. raštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, jis elgėsi teisėtai, jo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta, jog pranešimai turi būti siunčiami tik asmenų nurodytu adresu, o ne jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

11. Atsakovas pažymėjo, jog Sprendimas Nr. 2 yra informacinio pobūdžio raštas, kuriame jokių pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančių sprendimų nebuvo priimta.

12. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėja nebuvo aktyvi, nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, neatvyko į 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą.

13. Dėl reikalavimo įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos Prašymą atsakovas nurodė, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius nepateikė atsakymo raštu, tačiau jos Prašymą įvykdė, Išvadą perkėlė į Marijampolio seniūniją Migūnų kadastro vietovę. Laikant, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius atsakymą turėjo pateikti iki 2019 m. kovo 19 d., kaip nurodyta skunde, turi būti konstatuota, kad pareiškėja praleido terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 2 dalyje (2 mėn.), o tai yra administracinės bylos nutraukimo pagrindas, nes pareiškėja neprašo šio termino atnaujinti.

14. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vykdoma ne pagal pareiškėjos Prašymą, o pagal pirminį 2011 m. vasario 22 d. prašymą, kuriame nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini).

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos Z. B. skundą tenkino iš dalies: panaikino Sprendimą Nr. 1, Sprendimą Nr. 2 ir Sprendimą Nr. 3, o kitą skundo dalį atmetė.

16. Teismas nustatė, kad 2003 m. lapkričio 26 d. buvo parengta Išvada dėl 3,50 ha grąžintinos žemės. 2019 m. vasario 19 d. pareiškėja su Prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių dėl žemės sklypo, esančio Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų sen. perkėlimo į Vilniaus rajono Marijampolio sen. Migūnų kadastro vietovę. Prašyme nurodytas pareiškėjos adresas (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 6 d. įsakymu „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ Nr. 48VĮ-630-(14.48.2.) nusprendė rengti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. VĮ-810-((14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“ A. S. įtraukė 17 numeriu į sąrašą. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. birželio 6 d. raštu Nr. 48SD-7658-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“, adresuotu pareiškėjai, adresas (duomenys neskelbtini), informavo pareiškėją apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 3 d.

įsakymą ir pakvietė atvykti 2019 m. liepos 2 d. 13 val. į Vilniaus rajono skyrių į X eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame ji turės išreikšti valią dėl jai projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų. 2019 m. liepos 4 d. surašytas Vilniaus rajono Migūnų kadastro vietovėje pageidaujančių gauti žemės sklypus X eiliškumo pretendentų susirikinimo, įvykusio 2019 m. liepos 2 d., protokolas Nr. 48PRT-44-(14.48.65), kuriame pažymėta, kad A. S. įpėdinė Z. B. į susirinkimą neatvyko. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. gruodžio 3 d.

įsakymu Nr. 48VĮ-1912-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtino Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1621-(14.48.2.) „Dėl A. S. Vilniaus apskrities 2003 m. lapkričio 26 d. parengtos išvados Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pakeitimo“ pakeitė Išvadą.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas Sprendimu Nr. 1 nusprendė atkurti nuosavybės teises į mirusiajai A. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,35 ha žemės) pinigais. 2020 m. birželio 8 d. pareiškėja kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, pateikdama atsakymą į Prašymą. NŽT Vilniaus rajono skyrius Sprendimu Nr. 2 nurodė, kad pareiškėjos Prašymas buvo patenkintas, Išvada perkelta, pareiškėja kviesta į susirinkimą 2019 m. liepos 2 d. (kvietimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini)), į jį neatvyko, todėl, vadovaujantis Atkūrimo tvarkos 105 punktu, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį pareiškėjai atkuriamos atlyginant pinigais pagal Atkūrimo tvarkos 1051 punktą.

17. Teismas tenkino pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. 1, nes jis buvo priimtas remiantis tuo, kad pareiškėja neatvyko į 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą ir neišreiškė savo valios (Atkūrimo tvarkos 105 ir 1051 p.), tačiau, teismo vertinimu, pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą, o tai yra esminis procesinis pažeidimas, dėl ko Sprendimas Nr. 1 priimtas netinkamai konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

18. Vadovaudamasis Taisyklių 32 ir 14 punktais, Tvarkos aprašo 47 ir 51 punktais, Atkūrimo tvarkos 1021, 112 bei 119 punktais, teismas nurodė, jog pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmus vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, o tai yra esminis procedūrinis pažeidimas (dėl to, kad nežinojo apie kvietimus, neatvyko į susirinkimą, dėl to neišreiškė valios ir t. t.). Teismas pritarė pareiškėjos pozicijai, kad ji nurodė kitą savo adresą Prašyme ir NŽT Vilniaus rajono skyrius nepagrįstai siuntė dokumentus jai ankstesniu adresu.

19. Teismo vertinimu, pagal Taisyklių 32 punktą ir Tvarkos aprašo 47 punktą į pareiškėjos Prašymą turėjo būti atsakyta tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas. Prašyme buvo nurodytas pareiškėjos adresas, telefonas ir el. pašto adresas. Tai naujausi pareiškėjos duomenys ir tai pakankamai daug duomenų, kad institucija, veikdama rūpestingai ir laikydamasi VAĮ įtvirtintų principų, užtikrintų, kad pareiškėja informaciją gautų, išsiaiškintų, kur ir kaip siųsti pareiškėjai dokumentus, jeigu jau Institucijai kilo abejonių. Nagrinėjamu atveju NŽT Vilniaus rajono skyrius, nors ir įvykdė pareiškėjos Prašymą, tačiau jai neatsakė (nors pagal teisės aktus privalėjo tai padaryti), neinformavo, ignoravo jos nurodytus ir pateiktus naujausius kontaktinius duomenis. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyrius pareiškėjai siuntė daug dokumentų daug kartų. Nė vienu atveju nėra jokių duomenų ir įrodymų apie siuntų įteikimą, o tik apie išsiuntimą. Sprendimo Nr. 1 atveju nėra duomenų ir apie išsiuntimą. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai buvo siunčiama itin reikšminga informacija (apie 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą, apie 2019 m. lapkričio 14 d. posėdį, apie Sprendimą Nr. 1), todėl NŽT Vilniaus rajono skyrius turi ne tik pareigą išsiųsti dokumentus, bet ir aktyviai veikti, dėti protingas pastangas, domėtis, ar dokumentai įteikti, ar adresatas informaciją gavo ir šiuos įrodymus rinkti ir segti į pareiškėjos bylą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad pareiškėja nebuvo aktyvi, nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu, nes ji kreipėsi į NŽT su Prašymu, nurodė savo kontaktinius duomenis, jokios informacijos iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus negavo, todėl negalėjo tinkamai veikti nuosavybės teisių atkūrimo procese. NŽT Vilniaus rajono skyriaus sprendimų paskelbimas internetiniame puslapyje yra privalomas pagal teisės aktus, tačiau pagal teisės aktus taip pat privaloma ir išsiųsti juos pareiškėjai. Kadangi buvo siunčiama ne tuo adresu, pareiškėja dokumentų negavo, todėl vien jų viešas paskelbimas nedaro jų žinomais pareiškėjai.

20. Teismas atmetė atsakovų teiginius, kad pareiškėja praleido terminus apskųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus neveikimą ar sprendimus, nes Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakė priimti dalį pareiškėjos reikalavimų, nes buvo praleistas terminas skundui paduoti ir buvo atsisakyta tą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-788-415/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjos Z. B. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo paduoti; pareiškėjos Z. B. prašymą patenkino; atnaujino praleistą terminą skundui paduoti; pareiškėjos Z. B. skundo dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą Nr. 1 ir įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos Prašymą bei suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi terminus atnaujino ir priėmė nagrinėti pareiškėjos reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė prašymą nutraukti bylos dalį.

21. Teismas tenkino pareiškėjos reikalavimą panaikinti Sprendimą Nr. 2 ir Sprendimą Nr. 3, kadangi jie neatitinka VAĮ 8 straipsnio ir Taisyklių 35.2 papunkčio reikalavimų. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad Sprendimas Nr. 2 yra informacinio pobūdžio, nurodydamas, jog Sprendime Nr. 2 konstatuojama, kad pareiškėjai buvo tinkamai išsiųsti dokumentai (2019 m. birželio 8 d. kvietimas į 2019 m. liepos 2 d. susirinkimą ir kt.), nėra pateikiama informacija apie 2019 m. spalio 31 d. pareiškėjai išsiųstą raštą, kuriuo ji buvo kviečiama atvykti į 2020 m. lapkričio 14 d. 10 val. į organizuojamą posėdį, todėl Sprendimas Nr. 2 yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas kaip neatitinkantis VAĮ 8 straipsnio ir Taisyklių 35.2 papunkčio reikalavimų (nepagrįstai konstatuojamas išsiuntimas, nesuteikiama visa informacija). Dėl tų pačių priežasčių neteisėtas yra ir Sprendimas Nr. 3: jame klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės, dėl to netinkamai taikomi teisės aktai.

22. Dėl pareiškėjos reikalavimo išnagrinėti Prašymą bei įpareigoti NŽT suprojektuoti pareiškėjai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal Išvadą, teismas nurodė, kad jis negali perimti NŽT ir NŽT Vilniaus rajono skyriaus įgaliojimų ir savarankiškai už juos atlikti administracinę procedūrą. Be to, byloje yra duomenų, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius tenkino pareiškėjos Prašymą (pervedė Išvadą į Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovę). Nors formaliai pareiškėjai neatsakyta tuo metu, bet pareiškėjos prašymas tenkintas, todėl nėra pagrindo dar kartą įpareigoti jį tenkinti. Panaikinus Sprendimą Nr. 1 pareiškėjai bus tęsiamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisės aktų nustatyta tvarka, kurią gali įgyvendinti tik NŽT Vilniaus rajono skyrius, o ne teismas.

III. 23. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuriuo panaikinti Sprendimas Nr. 1, Sprendimas Nr. 2, Sprendimas Nr. 3, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

24. Atsakovo nuomone, šioje byloje ginčas kilo dėl tinkamo informavimo apie organizuojamą pretendentų susirinkimą lygiaverčiam 0,35 ha turėtojo žemės sklypui suprojektuoti bei posėdį, kuriame turėjo būti svarstomas nuosavybės atkūrimas į buvusios savininkės J. R. turėtą žemę atlyginant pinigais, taip pat, ar pagrįstai, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. birželio 6 d. raštą Nr. 48SD-7658-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ siuntė pareiškėjos pateiktame pirminiame 2011 m. vasario 22 d. prašyme nurodytu jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), ar, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, turėjo siųsti pareiškėjos Prašyme nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo nurodyta, kad korespondencija jai turi būti siunčiama būtent šiuo adresu.

25. Atsakovas teigia, jog teismas, panaikindamas ginčijamus sprendimus, nepagrįstai rėmėsi Taisyklių 14 ir 32 punktais. Teismas, panaikindamas Sprendimą Nr. 1, netinkamai įvertino pareiškėjos Prašymą, nes neatsižvelgė į tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo tvarkos 29 punktu, įvertinęs Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje nustatytus laisvos žemės fondo plotus, taip pat piliečių pateiktus prašymus šioje kadastro vietoje žemei gauti, 2013 m. liepos 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-4962 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Buivydiškių kadastro vietovėje“, taip pat 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-1368 „Dėl informacijos pateikimo“, 2017 m. vasario 2 d. raštu Nr. 48SD-1765-(14.48/104.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. 48SD-1918-(14.48104.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ informavo pareiškėją, kad Buivydiškių kadastro vietovėje nepakanka laisvos žemės fondo žemės plotų (žemės ūkio paskirties) lygiaverčiams žemės sklypams pagal Išvadą suprojektuoti ir pasiūlė pasirinkti kitą Vilniaus rajono ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę. Pareiškėja 2019 m. vasario 19 d. pateikė Prašymą, kuriame nurodė, kad Išvadą pageidauja „perkelti“ į Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovę. Taigi pareiškėjos Prašymas turėjo būti vertinamas kaip atsakymas į minėtuose raštuose pateiktą pasiūlymą pasirinkti kitą Vilniaus rajono ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę, kuris nereikalauja atsakymo. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra vykdoma ne pagal pareiškėjos 2019 m. vasario 19 d. Prašymą (atsakymą), o pagal jos NŽT Vilniaus rajono skyriui pateiktą pirminį 2011 m. vasario 22 d. prašymą.

26. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra duomenų ir įrodymų apie siustų raštų įteikimą, nes neatsižvelgė į tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. birželio 6 d. raštas Nr. 48SD-7658-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ ir 2019 m. spalio 13 d. raštas Nr. 48SD-15391-(14.48.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“ buvo siųsti 2019 metais. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 12 d., o pagal Lietuvos pašto interneto tinklapio www.post.lt duomenis, informacija apie siuntų pristatymą saugoma pusę metų. Be to, pagal Atkūrimo tvarkos 119 punktą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčią registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 48SD-17586-(14.48.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“ informavo pareiškėją dėl priimto Sprendimo Nr. 1 ir jo atsiėmimo. Minėtas raštas taip pat išsiųstas pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Taigi teismas neatsižvelgė į tai, kad Atkūrimo tvarkoje yra nurodyti du alternatyvūs sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo būdai – įteikimas pasirašytinai arba išsiuntimas registruotu laišku su įteikimu, ir prioritetą teikė išsiuntimui registruotu laišku.

27. Teismas taip pat nepagrįstai atmetė atsakovo teiginius, kad pareiškėja nebuvo aktyvi, nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimu. NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštai buvo siunčiami pareiškėjos pirminiame 2011 m. vasario 22 d. prašyme nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), o pareiškėja 2019 m. vasario 21 d. raštą Nr. 48SD-1918-(14.48104.) „Dėl kadastro vietovės pasirinkimo“ nurodytu adresu gavo ir, atsakydama į jį, Prašymu nurodė Išvadą „perkelti“ į Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius 2013 m. liepos 4 d. pareiškėjai siuntė raštus su pasiūlymu pasirinkti kitą Vilniaus rajono ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę, tačiau pareiškėja tik 2019 m. vasario 19 d. pateikė atsakymą. Be to, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 48VĮ-630-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ bei Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ir suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Migūnų kadastro vietovės, sąrašas, patvirtintas NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 48VĮ-810-(14.48.2.) (toliau – ir Sąrašas), buvo paskelbti viešai NŽT interneto svetainėje. Tačiau pareiškėja nuo 2013 m. liepos 4 d iki 2019 m. vasario 19 d. bei po 2019 m. vasario 19 d. Prašymo pateikimo nebuvo aktyvi, nesirūpino, nesidomėjo nuosavybės teisių atkūrimu, ir tik praėjus 1,5 metų pateikė NŽT Vilniaus rajono skyriui prašymą „Dėl negauto atsakymo į 2019-02-19 prašymą“.

28. Pareiškėja Z. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

29. Pagal Taisyklių 32 punktą į prašymą atsakoma valstybine kalba arba kita kalba, jei prašymą institucijos vadovo sprendimu buvo galima pateikti kita kalba, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas prašymas arba tokiu būdu, kuris buvo nurodytas prašyme. 2019 m. vasario 19 d. prašyme buvo aiškiai nurodytas adresas, kuriuo viešojo administravimo subjektas pateiktų atsakymą pareiškėjai, tačiau kaip paaiškėjo gavus skundžiamą Sprendimą Nr. 1, atsakymas buvo išsiųstas kitu, nei prašyme nurodytu, adresu, todėl pareiškėja negavo nei 2019 m. birželio 6 d. rašto, nei Sprendimo Nr. 1. Be to, nei 2019 m. birželio 6 d. raštas, nei Sprendimas Nr. 1 nebuvo skelbiami viešai, o atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėja būtų gavusi minėtą raštą ir sprendimą. Tvarkos apraše nėra nurodyta, kad atsakymai pareiškėjams būtų siunčiami kitu, nei jų pateiktuose prašymuose nurodytu adresu. Priešingai, Tvarkos aprašo 47 ir 51 punktuose nurodyta, jog atsakomas siunčiamas prašyme nurodytu adresu. Pareiškėja nurodė adresą, kuriuo būtų siunčiamas atsakymas, tačiau NŽT Vilniaus rajono skyrius šios pareigos nevykdė ir tai sukėlė jai neigiamas pasekmes. Ji nebuvo informuota apie posėdį žemės sklypui iš Migūnų kadastro vietovės teritorijoje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų pasirinkti, todėl jame neturėjo galimybės dalyvauti ir tai lėmė tai, kad buvo priimtas nepagrįstas sprendimas apie kurį pareiškėja taip pat nebuvo tinkamai informuota. Ginčijamas Sprendimas Nr. 1 pareiškėjais nepateiktas iki šiol.

30. Pareiškėja pažymi, jog teisės aktai nenumato prievolės pareiškėjui teikiant prašymą, jame dar papildomai nurodyti korespondencijos adreso, jei adresas minėtame prašyme ir taip jau yra nurodytas.

31. Atsakovas nurodė, kad kvietimą atvykti į 2019 m. liepos 2 d. organizuojamą susirinkimą lygiaverčiam žemės sklypui pasirinkti informavo 2019 m. birželio 6 d. raštu, tačiau nenurodė, kodėl raštas buvo siųstas kitu, nei buvo nurodyta Prašyme, adresu ir nepateikė jokių duomenų apie tai, kad minėtas raštas buvo įteiktas pareiškėjai. Be to, pareiškėja ne kartą skambino NŽT Vilniaus rajono skyriui, siekdama gauti informaciją dėl Prašymo nagrinėjimo eigos, tačiau nei apie planuojamo posėdžio datą, nei apie priimtą sprendimą nebuvo informuota nei žodžiu, nei raštu.

32. Atsakovas nenurodė, koks teisės aktas numato viešojo administravimo subjektui atsakymą siųsti kitu, nei pareiškėjo prašyme nurodytu, adresu ir ignoruoja teisės aktus, reglamentuojančius asmenų aptarnavimą viešojo administravimo institucijos (Taisyklių 14 ir 32 p., Tvarkos aprašo 47, 51 ir 52 p.).

33. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad Atkūrimo tvarkoje yra nurodyti du alternatyvūs sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo būdai, tačiau pareiškėjai atsakymas nebuvo įteiktas nei pasirašytinai, nei registruotu laišku. Be to, kilus abejonių dėl adreso, atsakovas galėjo pasitikslinti paskambinęs Prašyme nurodytu telefono numeriu arba elektroniniu paštu.

34. Nagrinėjamu atsakovas Sprendime Nr. 2 ir Sprendime Nr. 3 nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių atsakymo pateikimą kitu, nei pareiškėjos Prašyme nurodytu, adresu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. S. (mirusi)“ ir 2020 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 48SD-9413-(14.48.136E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, NŽT 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 1SS-1814-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos reikalavimų išnagrinėti jos 2019 m. vasario 19 d. prašymą bei įpareigoti NŽT suprojektuoti jai žemės sklypą Vilniaus rajone lygiaverčiam 0,35 ha žemės sklypui pagal 2003 m. lapkričio 26 d. išvadą Nr. 6715 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrįstumo.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino ginčijamus NŽT Vilniaus rajono skyriaus ir NŽT sprendimus konstatavęs, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. S. (mirusi)“ priimtas pareiškėjos tinkamai, t. y. jos 2019 m. vasario 19 d. prašyme nurodytu adresu, neinformavus apie vykdomos procedūros dėl nuosavybės atkūrimo aktus, taip pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą, o dėl ko jis (šis sprendimas) ir kiti sprendimai negali būti pripažinti teisėtais; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

37. Nesutikdamas su dalimi pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo, apeliacinį skundą padavė NŽT.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

39. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

40. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti: tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 48S-381-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. S. (mirusi)“ nėra teisėtas.

41. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais teismas nurodė atsakovą nepateikus įrodymų apie dokumentų įteikimą pareiškėjai adresu (duomenys neskelbtini): pareiškėjai administracinėje procedūroje atsakovui nurodžius naują jos adresą (duomenys neskelbtini)F, būtent atsakovui, teigusiam, kad tinkamai vykdė pareigą informuoti pareiškėją apie joje (administracinėje procedūroje) priimtus aktus, tenka pareiga įrodyti šią aplinkybę (ABTĮ 56 str. 4 d.), ko jis, kaip pagrįstai nurodė teismas nepadarė.

42. Pažymėtina, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2014). Asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Asmuo gali atsisakyti šios teisės. Be to, gali būti tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, dėl paties suinteresuoto asmens pareigų pažeidimo ar nenoro bendradarbiauti, institucija objektyviai neturi galimybių informuoti asmenį apie pradėtą procesą, apklausti jį ar kitais būdais suteikti jam galimybę pareikšti savo nuomonę (šiais aspektais žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo tinkamai pranešta apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmus, vykdant nuosavybės teisų atkūrimo procedūrą. Informacijos apie NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmus stoka apribojo pareiškėjos teises atkurti nuosavybės teises jos pasirinktu būdu. Formalus atsakovo pareigos informuoti pareiškėją apie šiuose faktus vertinimas, neatsižvelgiant į viešojo administravimo subjekto elgesio turininguosius elementus, pažeistų pareiškėjos teises į gerą viešąjį administravimą, grindžiamą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais.

44. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė