2024-10-02 Nr. AB-14098-3-61-3-01980-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-406-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01980-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2024 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 2D-8040 „Dėl Jūsų Skundo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją pakartotinai išnagrinėti Tarybos 2024 m. vasario 8 d. prašymą Nr. R2-(ST)-951 bei patikrinti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo suskystintų naftos dujų talpykloms statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą.

Pareiškėjas nurodė, kad Taryba 2024 m. sausio 29 d. gavo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dipteros projektai“ prašymą Nr. SPTB-36 (toliau – ir Prašymas) dėl Talpyklų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo. Talpyklos įrengtos (duomenys neskelbtini). Talpyklų statytojas ir savininkas yra UAB „Šiaulių plentas“ (toliau – ir Statytojas).

Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 12 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. R2-(ST)-951 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Inspekciją, prašydama pateikti informaciją: ar Statytojui, prieš įrengiant Talpyklas, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengtas ir suderintas statybos projektas ir kokią statybos rūšį bei statinio kategoriją Talpyklos atitinka, bei ar šiuo atveju Talpyklų statyba adresu: (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma teisėtai.

Inspekcija, išnagrinėjusi Tarybos 2024 m. vasario 8 d. prašymą Nr. R2-(ST)-951, Raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad patikrinus duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) nustatyta, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pagal projektuotojo UAB „Dusta“ (toliau – ir Projektuotojas) 2023 m. parengtą projektą Nr. 2023-6-TDP-LD „Suskystintų naftos dujų vartotojo dujų sistemos skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau – ir Projektas) 2023 m. gegužės 16 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-67-230516-00099 (toliau – ir SLD), suteikiantį teisę žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini), vykdyti neypatingos kategorijos suskystintų naftos dujų sistemos, kurią sudaro skirstomieji dujotiekiai, įrengimo darbus.

Inspekcija šiais ir kitais Rašte išdėstytais argumentais, įvertinusi Projekto sprendinius ir Projektuotojo pateiktus rašytinius paaiškinimus, pateikė nuomonę, kad Talpyklos neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinio požymių (jos neturi statybos darbais statybos vietoje sukurtų laikančiųjų konstrukcijų, kadangi Projekte įvardinti pamatai yra ne statinio dalys, bet atramos, ant kurių įrengtos Talpyklos), todėl jos nelaikytinos statiniu ir statinio kategorija tokiems objektams nenustatoma. Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu netaikomos, todėl faktinės aplinkybės vietoje, kurių metu būtų galima įvertinti Talpyklų atitiktį projekto sprendiniams, netikrintos.

Pareiškėjo teigimu, Rašte nurodyti argumentai, kad ginčo SND rezervuarų įrenginys (Talpyklos) neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių (jos neturi statybos darbais statybos vietoje sukurtų laikančiųjų konstrukcijų, kadangi projekte įvardinti pamatai yra ne statinio dalys, bet atramos, ant kurių įrengtos talpyklos), todėl jos nelaikytinos statiniu ir statinio kategorija tokiems objektams nenustatoma, taip pat tuo pagrindu priimtas sprendimas nenagrinėti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, išdėstytas Rašte, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad vertindama UAB „Dipteros projektai“ Prašymą dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo Talpykloms, turėtų vadovautis administraciniu sprendimu, išdėstytu skundžiamame Rašte. Tačiau Tarybai išdavus tokią energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą energetikos įrenginiui (SND vartotojo dujų sistemai), kuris suprojektuotas ir pastatytas pažeidžiant Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatas, toks įrenginys kels avarijos, gedimo, sutrikimo grėsmę, grėsmę aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ir kels pavojų žmonių gyvybei bei saugumui. Atitinkamai, tokia Tarybos išduoda techninės būklės patikrinimo pažyma taip pat negalėtų būti laikoma teisėta. Pareiškėjo vertinimu, Inspekcijos sprendimas, įformintas skundžiamu Raštu, sukelia Tarybai teisines pasekmes.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad iš Tarybos 2024 m. vasario 8 d. rašto Nr. R2-(ST)-951 „Dėl tarnybinės pagalbos“ matyti, jog Taryba, vadovaudamasi VAĮ 12 straipsnio 4 dalimi, kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti informaciją – ar Statytojui, prieš įrengiant Talpyklas, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengtas ir suderintas Projektas ir kokią statybos rūšį bei statinio kategoriją Talpyklos atitinka, bei/ar šiuo atveju Talpyklų statyba (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma teisėtai. Nurodė, kad ši informacija yra būtina, jog Taryba galėtų priimti administracinį sprendimą savo kompetencijos ribose.

Inspekcija 2024 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2D-8040 pateikė atsakymą, nurodydama, kad atsižvelgdama į šiame rašte nurodytą reglamentavimą, projekto sprendinius ir į projektuotojo pateiktus rašytinius paaiškinimus mano, jog Talpyklos neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių (jos neturi statybos darbais statybos vietoje sukurtų laikančiųjų konstrukcijų, kadangi projekte įvardinti pamatai yra ne statinio dalys, bet atramos ant kurių įrengtos talpyklos), todėl jos nelaikytinos statiniu ir statinio kategorija tokiems objektams nenustatoma. Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu netaikomos, todėl faktines aplinkybės vietoje, kurių metu būtų galima įvertinti talpyklų atitiktį projekto sprendiniams, netikrintos. Pažymėta, kad Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai reglamentuoja statinių statybą (tarp jų ir statinių statybai statybą leidžiančio dokumento privalomumą). Taip pat talpyklų (kaip atskiriems objektams) įrengimui statybą leidžiantis dokumentas nėra išduodamas. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta informavo, kad Inspekcija neturi pagrindo statytojo atžvilgiu imtis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 ar 14 straipsniuose nustatytų procedūrų.

Teismas nurodė, kad Taryba skunde akcentuoja, jog 2024 m. vasario 8 d. raštu Nr. R2-(ST)-951 kreipėsi į Inspekciją informacijos, būtinos Tarybai, kad galėtų priimti administracinį sprendimą savo kompetencijos ribose. VAĮ 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad viešojo administravimo subjektas motyvuotai gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, kurių reikia administraciniam sprendimui priimti, arba tarnybinės pagalbos. Būtent nurodytu pagrindu Inspekcija Raštu pateikė atsakymą Tarybai.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad Inspekcijos Raštas Nr. 2D-8040 yra VAĮ 12 straipsnio 4 dalies pagrindu pateikta informacija pagal kompetenciją, kurios Tarybai reikia savarankiškam administraciniam sprendimui priimti dėl Tarybai 2024 m. sausio 29 d. pateikto UAB „Dipteros projektai“ Prašymo dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo Talpykloms.

Teismas vertino, kad skundžiamas Raštas yra tarpinis aktas, kuriuo siekiama sudaryti (pagrįsti) sąlygas ir prielaidas viešojo administravimo subjekto dokumentui parengti, o būtent – sudaryti prielaidas priimti sprendimą dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo suskystintų naftos dujų talpykloms.

Vertindamas Tarybos argumentus, kad vertindama UAB „Dipteros projektai“ Prašymą dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo Talpykloms, turėtų vadovaujantis administraciniu sprendimu, išdėstytu Rašte, pažymėjo, jog Taryba nėra saistoma pateiktos informacijos ir galutinį sprendimą, tiek neigiamą, tiek teigiamą, gali priimti jai suteiktos kompetencijos ribose. Būtent Taryba pagal kompetenciją sprendžia dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo, todėl ji turi atlikti teisinių santykių kvalifikavimą ir priimti galutinį sprendimą, kuris gali būti skundo teisme dalyku. Kilus teisminiam ginčui ir būtų vertinamas galutinio sprendimo teisėtumas visais aspektais, taip pat ir Inspekcijos išdėstyta pozicija, pastarajai teikiant informaciją, kurios prašyta administraciniam sprendimui priimti.

Teismas konstatavo, kad Inspekcijos Raštas negali būti savarankišku skundo dalyku, todėl skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo faktines aplinkybes. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, jog skundžiamas Raštas nesukelia Inspekcijai teisinių pasekmių (nepažeidžia jos teisių ar teisėtų interesų) ir negali būti savarankišku skundo teisme dalyku. Pareiškėjas su teismo išvadomis nesutinka.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir skundo priėmimo klausimas turėtų būti perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nurodytose kitose administracinėse bylose priimtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis. Pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nebuvo suformuluota bendra taisyklė, jog Inspekcijos atsisakymas patikrinti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą negali būti skundžiamas teismui.

Teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti, ar Tarybos teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negalėjo atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad Tarybos teisės nėra pažeistos. Teismas turėjo vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ.

Taryba pažymi, kad skundas atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus skundo (prašymo, pareiškimo) formai ir turiniui, paduotas nustatytu terminu. Teismas skundžiama nutartimi nenustatė skundo neatitikimų (trūkumų) ABTĮ nustatytiems reikalavimams, taigi, Tarybos vertinimu, skundas turėjo būti priimtas nagrinėti.

Taryba taip pat nurodo, kad skundžiamu Raštu atsakydama į Tarybos 2024 m. vasario 8 d. rašto Nr. R2-(ST)-951 „Dėl tarnybinės pagalbos“ klausimus (ar Statytojui, prieš įrengiant Talpyklas, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengtas ir suderintas statybos projektas ir kokią statybos rūšį bei statinio kategoriją Talpyklos atitinka) ne tik pateikė, Tarybos vertinimu, nepagrįstą atsakymą, tačiau taip pat ir atsisakė patikrinti Talpyklų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą. Skundžiamu Raštu Inspekcija atsisakė nagrinėti statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą vadovaudamasi nepagrįsta prielaida, kad ginčo SND rezervuarų įrenginys (Talpyklos) neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, kuri buvo paneigta Tarybos skunde, todėl, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, Inspekcija įpareigotina, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatomis, patikrinti Talpyklų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą. Inspekcijos veiksmai atliekant Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą funkciją (statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą) pagal Priežiūros įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas yra savarankiškas skundo teismui dalykas. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir Inspekcija, skundžiamame Rašte nurodydama jo apskundimo tvarka.

Tarybos vertinimu, teismo argumentai, kad skundžiamas Raštas negali būti savarankišku skundo teisme dalyku, prieštarauja Priežiūros įstatyme nustatytam reglamentavimui.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Regionų administracinis teismas priėmė nagrinėti analogišką Tarybos skundą (administracinė byla Nr. eI3-7728-860/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00903-2024-3)).

Taryba, remdamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 11 dalies 22 punktu, Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, teigia, kad jai nustatyta kompetencija bei Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatomis, vertindama UAB „Dipteros projektai“ Prašymą dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo Talpykloms, kurių statytojas ir savininkas yra UAB „Šiaulių plentas“, turėtų vadovautis administraciniu sprendimu, išdėstytu skundžiamame Rašte. Tačiau Tarybai išdavus tokią energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą energetikos įrenginiui (SND vartotojo dujų sistemai), kuris suprojektuotas ir pastatytas pažeidžiant Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų, Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatas, toks įrenginys kels avarijos, gedimo, sutrikimo grėsmę, grėsmę aplinkai, turtui, žmonių sveikatai ir kels pavojų žmonių gyvybei bei saugumui. Atitinkamai, tokia Tarybos išduoda techninės būklės patikrinimo pažyma taip pat negalėtų būti laikoma teisėta. Taigi išdėstyti teisės aktai ir aplinkybės pagrindžia, kad Inspekcijos sprendimas, įformintas skundžiamu Raštu, sukelia Tarybai teisines pasekmes.

Tarybos vertinimu, teismo nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta, o skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka konstatavęs, kad skundžiamas Raštas yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi skundžiamas Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, jame nurodyta apskundimo tvarka. Pažymi, kad tai, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti, ar Tarybos teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negalėjo atsisakyti priimti skundą konstatavęs, kad Tarybos teisės nėra pažeistos. Be to, Inspekcija atsisakė patikrinti Talpyklų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumą, o toks atsisakymas gali būti savarankišku skundo dalyku teisme.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, grindžiamą oficialiąja konstitucine jurisprudencija bei tarptautiniais įsipareigojimais, veiksmingos teisminės gynybos prieinamumo principas yra taikomas ir aiškinamas plačiai. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Dėl to skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Tačiau šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, turi būti vertinamas ir priimtas aktas, jo priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo akto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia, jog skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009; kt.).

Taigi pagal bendrą taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis VAĮ 12 straipsnio 4 dalimi, 2024 m. vasario 8 d. su prašymu Nr. R2-(ST)-951 „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pateikti informaciją – ar Statytojui, prieš įrengiant Talpyklas, teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybą leidžiantis dokumentas, parengtas ir suderintas Projektas ir kokią statybos rūšį bei statinio kategoriją Talpyklos atitinka, bei/ar šiuo atveju Talpyklų statyba (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma teisėtai. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo Projekto, statybą leidžiančio dokumento, kitų dokumentų kopijas.

Inspekcija skundžiamame rašte, vadovaudamasi VAĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1014 redakcija) patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, atsakydama į Tarybos prašymą, nurodė, kad 2024 m. vasario 20 d. projektuotojui surašytas privalomasis nurodymas pateikti informaciją, susijusią su skundžiamo statinio statyba. Projektuotojas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Talpyklos nėra statinio technologinis priklausinys. Inspekcija, atsižvelgdama į Rašte nurodytą reglamentavimą, Projekto sprendinius ir į projektuotojo pateiktus rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad Talpyklos neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių (jos neturi statybos darbais statybos vietoje sukurtų laikančiųjų konstrukcijų, kadangi Projekte įvardinti pamatai yra ne statinio dalys, bet atramos, ant kurių įrengtos Talpyklos), todėl jos nelaikytini statiniu ir statinio kategorija tokiems objektams nenustatoma. Statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos kilnojamųjų daiktų atžvilgiu netaikomos, todėl faktinės aplinkybės vietoje, kurių metu būtų galima įvertinti Talpyklų atitiktį Projekto sprendiniams, netikrintos. Pažymėjo, kad Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai reglamentuoja statinių statybą (tarp jų ir statinių statybai statybą leidžiančio dokumento privalomumą). Taip pat talpyklų (kaip atskirų objektų) įrengimui statybą leidžiantis dokumentas nėra išduodamas. Inspekcija nurodė, kad neturi pagrindo statytojo atžvilgiu imtis Priežiūros įstatymo 11 ar 14 straipsniuose nustatytų procedūrų.

Pagal VAĮ 12 straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektas motyvuotai gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, kurių reikia administraciniam sprendimui priimti, arba tarnybinės pagalbos.

VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Inspekcijos Raštas, kuriuo atsakyta Tarybai į jos paklausimą, yra tarpinis procedūrinis dokumentas, todėl nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neginčijama aplinkybė, jog Taryba kreipėsi į Inspekciją dėl tarnybinės pagalbos VAĮ 12 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu: teisė kreiptis dėl tarnybinės pagalbos pagal nurodytą teisės akto nuostatą į kitą viešojo administravimo subjektą suteikta, kai prašančiajam subjektui reikia priimti atitinkamą sprendimą dėl jo kompetencijos ribose nagrinėjamo klausimo. Šiuo atveju, kaip nurodo Taryba, jai nagrinėjant prašymą dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo Talpykloms, kurių statytojas ir savininkas yra UAB „Šiaulių plentas“, ji turėtų vadovautis administraciniu sprendimu, išdėstytu skundžiamame Rašte.

Minėta, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Inspekciją, tačiau jo prašymas skundžiamu Raštu nebuvo patenkintas, dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į viešojo administravimo subjektą su prašymu suteikti informaciją (VAĮ 2 str. 10 d.), šis asmuo yra laikytinas pradėtos ir užbaigtos administracinės procedūros dalyviu VAĮ prasme, o viešojo administravimo subjektas yra saistomas pareigos suteikti suinteresuotam asmeniui jo prašomą administracinę paslaugą (informaciją), arba motyvuotai atsisakyti ją suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-492/2023).

Taigi, šiuo atveju pareiškėjui kreipusis į atsakovą su prašymu suteikti informaciją buvo pradėta administracinė procedūra, susijusi su administracine paslauga, informacijos teikimu (VAĮ 2 str. 1 d.), o VAĮ 14 straipsnyje nustatyta, jog asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, be kita ko, administraciniam teismui. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo Inspekcijos atsakymą į Tarybos prašymą laikyti tarpiniu procedūriniu dokumentu, kadangi administracinė procedūra buvo užbaigta Inspekcijai pateikus atsakymą į pareiškėjo prašymą.

Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos Raštas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis dokumentas tarp Tarybos ir UAB „Dipteros projektai“ susiklosčiusių santykių, t. y. Tarybai nagrinėjant UAB „Dipteros projektai“ Prašymą dėl energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimo Talpykloms.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo vertinti, kad skundžiamas Raštas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra nepakankamai motyvuota. Pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas teisme. Rašto turinio vertinimas turėtų būti atliktas bylą nagrinėjant iš esmės. Pažymėtina, kad jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, jog besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020; kt.).

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokio byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus ir aptartą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė