2023-02-08 Nr. AB-3666-3-62-3-01239-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1177-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01239-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. M. (buvusios pareiškėjos R. P. teisių perėmėjo E. P. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Doritekso grupė“, G. V., R. S.) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. A-836 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamu įsakymu buvo patvirtintas apie 493 kv. m žemės sklypo prie pastatų (1A1p, 2I1m, 3I1m) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) bei pasiūlyta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) nustatyti servitutus pagal patvirtintą Projektą.

3. Pareiškėja yra gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esančių statinių bendraturtė. Pareiškėjos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, gretimybė. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, Projekte numatytas servitutas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams pastatų priežiūrai. Taip pat Projekte numatytas kelio servitutas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams privažiavimui į jų žemės sklypą, kiemą. Rengiamas Projektas nebuvo derinamas su pareiškėja ir kita žemės sklypo bei statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturte G. V..

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju servitutai nustatyti ne įstatymu ar teismo sprendimu, dėl servitutų nustatymo yra imperatyvi pareiga išsiaiškinti pareiškėjos kaip viešpataujančiojo daikto bendraturtės valią.

5. Pareiškėja vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 24–25 ir 33 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, nurodė, jog Įsakymu patvirtintame Projekte numatyti tarnaujantys sklypo servitutai patvirtinti ir 2020 m. kovo 6 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiais servitutais numatyta teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus (S3 – 7 kv. m; S4 – 12 kv. m), ir numatytas kelio servitutas – teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (S5 – 77 kv. m).

6. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nebuvo asmeniškai informuota apie rengiamą Projektą bei Įsakymą. Dėl savo amžiaus pareiškėja neturėjo realių galimybių susipažinti su vien tik Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) skelbiamais dokumentais. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu įsakymu patvirtintais Projekto sprendiniais, kadangi pažeidžiant CK 4.124 straipsnį bei Taisyklių 25 ir 33 punktus sprendiniai nebuvo derinami su pareiškėja ir jai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo valią dėl pareiškėjos valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esančių pastatų naudojimo poreikių.

7. Pareiškėjos įsitikinimu, prie pareiškėjai ir bendraturtei priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, iš (duomenys neskelbtini) pusės nėra jokios galimybės sustoti ir stovėti transporto priemonėms. Todėl vienintelė faktinė automobilių stovėjimo ir netgi išlaipinimo vieta šalia (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio gyvenamojo namo yra iš kiemo pusės. Pareiškėjai ir bendraturtei priklausantis žemės sklypas yra mažas ir praktiškai visą jį užima statiniai, jame nėra galimybės statyti transporto priemonių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, transporto priemonės pastatymo poreikių tenkinimui (duomenys neskelbtini), Kaune, namo bendraturtės anksčiau naudojosi plotu, kuris priskirtas (duomenys neskelbtini), Kaune, esančiam žemės sklypui.

8. Pareiškėja pažymėjo, kad formuojant naują žemės sklypą dalis žemės turėjo būti skirta jos valdomo žemės sklypo padidinimui ar servituto nustatymui. Pareiškėja būtų siekusi, kad kelio servitutas būtų nustatytas toks, kad viešpataujančiojo sklypo bendraturčiai jame galėtų pasistatyti automobilį, o ne tik pravažiuoti. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjai priklauso 17 kv. m plotą užimantis garažo pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį durys yra priešais gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, į jį patekti įmanoma tik stačiu kampu, faktiškai joks automobilis dėl vietos trūkumo saugiai įvažiuoti į garažą negali. Siekiant garažą naudoti pagal paskirtį jo vartai galėtų būti įrengti ne priešais (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą ties žemės sklypo plano brėžinyje pažymėtu tašku 7, kaip yra dabar, o į (duomenys neskelbtini) sklypo pusę tarp žemės sklypo plano brėžinyje pažymėtų 9 ir 8 taškų. Tačiau toks garažo vartų vietos pakeitimas būtų įmanomas ir sudarytų sąlygas automobiliams įvažiuoti į garažą, tik jei būtų suprojektuotas ir nustatytas atitinkamas servitutas įvažiavimui.

9. Pareiškėja pabrėžė, jog servitutų nustatymo pareiškėjos daiktams tarnaujančiajame sklype faktas aiškiai patvirtina asmeninį ir tiesioginį pareiškėjos interesą. Pareiškėjos neįtraukus į Projekto rengimo procedūras ji neturėjo galimybių nurodyti savo poreikius, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtinti viešojo administravimo principai, konstitucinis atsakingo valdymo principas.

10. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

11. Administracija paaiškino, kad pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturtė R. S. 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą Administracijos direktoriui dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo. Administracijos direktorius 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A-1326 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ priėmė sprendimą organizuoti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (paslaugos byla Nr. ZSFP-47524).

12. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, visi su Projekto rengimu susiję veiksmai buvo atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Visuomenės informavimo ir supažindinimo su Projektu reikalavimai nustatyti Taisyklių 54–57 punktuose. Pagal Taisyklių 54 punkto reikalavimus informacija apie pradedamą rengti Projektą 2018 m. balandžio 20 d. buvo paskelbta ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Atsakovo įsitikinimu, reikalavimas informuoti registruotais laiškais gretimų žemės sklypų savininkus Taisyklėse nėra nustatytas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad jos neinformavus apie pradedamą rengti Projektą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, yra nepagrįsti.

13. Atsakovas vadovavosi Taisyklių 58 punktu ir nurodė, jog nagrinėjamu atveju informacija apie parengtą Projektą buvo paskelbta 2019 m. sausio 4 d., visuomenei susipažinti su Projektu buvo skirtas 2019 m. sausio 7–21 d. laikotarpis, per kurį ir pareiškėja, ir kiti suinteresuoti asmenys galėjo pareikšti pastabas dėl Projekto. Pareiškėja šia savo teise teisės aktų nustatytais terminais nepasinaudojo. Projektas 2019 m. sausio 29 d. buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriumi, 2019 m. sausio 31 d. – su NŽT Kauno miesto skyriumi, vadovaujantis Taisyklių 65 ir 67 punktais, NŽT struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, 2019 m. vasario 22 d. pateikė išvadą Nr. FPA-247-(8.14) dėl tikslingumo Projektą tvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros bei Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjos skundo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų ir Projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti. Administracija pažymėjo, kad informacija apie priimtą Įsakymą Taisyklių nustatyta tvarka 2019 m. kovo 18 d. buvo paskelbta viešai www.zpdris.lt ir www.kaunas.lt interneto svetainėse.

14. Administracija atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre dar iki ginčijamo Projekto patvirtinimo. Jokie žemės sklypų ribų, pastatų ar kitų statinių pakeitimai Projekte nėra numatyti. Projekte užfiksuota esama situacija, todėl teigti, kad dėl Projekto sprendinių pablogėjo pareiškėjos sąlygos, nėra pagrindo.

15. Atsakovas taip pat paaiškino, kad kelio servitutas (viešpataujantysis daiktas), kaip įvažiavimas į pareiškėjos sklypą, jau buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 1995 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 751 pagrindu iki Projekto patvirtinimo. Todėl Projekte suprojektuotas apie 77 kv. m kelio servitutas S5 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams (tarnaujantysis daiktas) pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, žemės naudojimo sąlygų niekaip negalėjo pabloginti. Prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ir ginčijamu įsakymu patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriamosios ribos išsidėsčiusiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, prižiūrėti ir remontuoti jų savininkams. (duomenys neskelbtini) statinių savininkams suprojektuoti S3 (7 kv. m) ir S4 (12 kv. m) servitutai (tarnaujantysis daiktas). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo atsižvelgta į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą (Taisyklių 25 p.).

16. Atsakovas nurodė, kad Įsakymas savo turiniu neprieštarauja jokiam aukštesnės galios teisės aktui, pareiškėja taip pat neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl naikinti ginčijamą administracinį aktą nėra jokio pagrindo.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. prašė pareiškėjo skundą atmesti, kadangi pareiškėjos teisės rengiant 493 kv. m žemės sklypo prie pastatų (1A1p, 2I1m, 3I1m) (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą pažeistos nebuvo.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

19. Teismas nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą Administracijos direktoriui dėl naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo prie pastatų (1A1p, 2I1m, 3I1m), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune; šis prašymas atitiko Taisyklių 2.4 punkte numatytą atvejį, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

20. Teismas pažymėjo, kad R. S. yra statinių, prie kurių ji siekia suformuoti žemės sklypą, teisėta savininkė bei vieno iš jų bendraturtė ir yra subjektas, turintis iniciatyvos teisę pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 2.4 ir 13.2 punktų reikalavimus formuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Administracijos direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 2.4 papunkčiu ir 21 punktu, 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A-1326 „Dėl žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ priėmė sprendimą organizuoti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo nurodytas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

21. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 2 punktu, Taisyklių 54 punktu ir pažymėjo, kad informacija apie pradedamą rengti Projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, Projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo.

22. Teismas konstatavo, kad informacija apie pradedamą rengti Projektą buvo paskelbta 2017 m. balandžio 20 d. ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) laikantis Taisyklių 54 punkte nustatytų reikalavimų.

23. Teismas išdėstė Taisyklių 55 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą bei pažymėjo, kad ginčo atveju Projektas buvo rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje numatytu atveju formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Taisyklių 55 punktas įpareigoja organizatorių apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoti tik formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodant apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Kadangi Projektas buvo rengiamas ir sklypas formuojamas žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame nebuvo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių pastatų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, todėl konstatavo, jog nebuvo jokio teisinio pagrindo informuoti pareiškėją, kaip nustatyta Taisyklių 55 punkte, nes Projektas pagal Taisyklių nuostatas neturėjo būti derinamas su pareiškėja, kaip gretimo suformuoto ir įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininke.

24. Teismas apibendrino, kad gretimų sklypų savininkai, tais atvejais, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, neinformuojami apie Projekto rengimą. Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjos argumentas dėl netinkamo jos informavimo (neinformavimo) apie rengiamą Projektą yra nepagrįstas, t. y. atsakovas neturėjo pareigos informuoti pareiškėją apie Projektą, taip pat Projektas neturėjo būti derinimas su pareiškėja.

25. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kad Projektas neatitinka Taisyklių 33 punkte numatytų reikalavimų, nes pablogino jos žemės sklypo naudojimo sąlygas, teismas vadovavosi Taisyklių III skirsnio nuostatomis. Teismo vertinimu, byloje nebuvo jokių pagrįstų duomenų teigti, jog ginčijamu Projektu ar jo sprendiniais buvo padaryta įtaka pareiškėjos žemės sklypo naudojimo sąlygoms, ar keičiamos naujai projektuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, pakeičiant pareiškėjos žemės sklypo ribas.

26. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suformuotas ir jo ribos ir kadastriniai duomenys buvo nustatyti dar iki žemės sklypo Projekto rengimo, žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas pareiškėjos suformuoto žemės sklypo ribų nepakeitė. Teismas atkreipė dėmesį, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo formuojamas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis pagal esamą situaciją.

27. Teismo vertinimu, pareiškėja visiškai nepagrįstai teigė, jog dalis formuojamo naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, turėjo būti skirta jos valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, padidinimui arba dalyje formuojamo naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, turėjo būti numatytas servitutas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkų automobiliams statyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai galėtų gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, pasistatyti automobilį, o ne tik privažiuoti į savo žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad nei Žemės įstatymo 40 straipsnyje, nei Taisyklėse nenumatyta galimybių, jog formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Taisyklių 2.4 papunktyje numatytu atveju, būtų galima taip padidinti gretimus žemės sklypų plotus formuojamo žemės sklypo statiniams eksploatuoti sąskaita, ar formuojamame žemės sklype numatyti automobilių stovėjimo vietas besiribojančio sklypo naudotojams.

28. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal Taisyklių 44 punktą prie statinių dalyti žemės sklypus draudžia (išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 43 punkte). Teismas vertino liudytoju apklausto V. V. parodymus, kuris pritarė pareiškėjai ir nurodė, jog nustatytas Projekte kelio servitutas neužtikrina patogaus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, naudojimo, patekimo į sklypą, garažą, automobilių stovėjimo.

29. Teismas pažymėjo, kad kelio servitutas (viešpataujantysis daiktas), kaip įvažiavimas į pareiškėjos sklypą, jau buvo nustatytas Kauno apskrities viršininko 1995 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 751 ir 1995 m. rugpjūčio 31 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taigi, pareiškėjai 2013 m. liepos 9 d. įgijus nuosavybės teise žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ši aplinkybė turėjo būti žinoma. Teismas darė išvadą, kad formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kelio servitutas buvo nustatytas ir juo buvo naudojamasi dar iki Įsakymo priėmimo, todėl suformavus gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal galiojančius teisės aktus nustatytas 77 kv. m kelio servitutas S5 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams ir naudotojams (tarnaujantysis daiktas), pareiškėjos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisių niekaip negalėjo pažeisti ir pabloginti jos žemės sklypo naudojimo sąlygų. Tai dar kartą patvirtino, kad kelio servitutas nebuvo naujai planuojamas, o tik nurodytas jau esamas. Teismas nurodė, kad šį servitutą nurodyti Projekte buvo būtina, kadangi servituto turiniu buvo suteikta teisė būtent pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams ir naudotojams.

30. Buvo nustatyta, kad Įsakymo 2 punktu buvo siūloma NŽT nustatyti servitutus, suprojektuotus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, Projekte prie žemės sklypų skiriamosios ribos išsidėsčiusiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, prižiūrėti ir remontuoti jų savininkams – S3 (7 kv. m) ir S4 (12 kv. m) servitutai (tarnaujantysis daiktas). Nurodyti servitutai buvo nustatyti administraciniu aktu – NŽT 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 8SK-173-(14.8.100.).

31. Teismas, vadovaudamasis CK 4.111 straipsniu, pažymėjo, kad servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu, pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Teismas nurodė, kad servitutai gali būti nustatyti įstatymais, sandoriais ir teismo sprendimais bei įstatymo numatytais atvejais – administraciniais aktais, t. y. NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimais, priimamais vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis.

32. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kelio servitutas buvo nustatytas ir juo naudojamasi dar iki ginčijamo administracinio akto priėmimo, kiti Projekte nustatyti servitutai pareiškėjos žemės sklypo naudojimo sąlygų nepablogino, tokių faktinių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, Taisyklių 53 punkto reikalavimai nurodyti sprendinių brėžinyje ar jo prieduose esamus ir (ar) siūlomus servitutus pažeisti nebuvo.

33. Teismas atkreipė dėmesį į Taisyklių 491.2 punkte nustatytus reikalavimus projektuojamam žemės sklypui ir sprendė, kad šie reikalavimai nebuvo pažeisti – į formuojamą žemės sklypą buvo numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriuo kaip servitutiniu keliu (S5-77) naudojasi gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai, taigi – ir pareiškėja, t. y. naudojasi teise važiuoti transporto priemonėms ir eiti pėsčiųjų taku. Teismas nurodė, kad nesivadovauja geodezijos specialisto V. K. paaiškinimais, kurie susiję su teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, aiškinimu.

34. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo teigti, kad formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą bei neįvertintos gretimų žemės sklypų veiklos ir naudojimo sąlygos. Teismo vertinimu, Projekte numatyti kelio servitutas (S5-77) ir kiti servitutai (S3-7, S4-12) – teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams naudotis ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi 1 m nuo pastato sienos prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, patvirtina, jog ginčijamu įsakymu patvirtintas Projektas pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų nepažeidė ir jai žemės sklypo naudojimo ir veiklos sąlygų nepablogino. Teismas vadovavosi Taisyklių 63 ir 65 punktais, pažymėjo, kad NŽT 2019 m. vasario 22 d. pateikė išvadą Nr. FPA-247-(8.14) dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, o skundžiamu įsakymu ginčijamas Projektas buvo patvirtintas.

35. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros nebuvo pažeistos, todėl Įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas, pagrįstas ir teisėtas.

III. 36. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

37. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja pabrėžia, kad Įsakymo neteisėtumą ir savo reikalavimą jį panaikinti skunde ji grindė CK 4.124 straipsnio 3 dalies nuostata, kad, nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įsakyme ir juo patvirtintame Projekte numatomi ne įstatymu ar teismo sprendimu, o administraciniu aktu nustatyti servitutai, taigi dėl šių servitutų nustatymo yra nustatyta imperatyvi pareiga išsiaiškinti Pareiškėjos, kaip viešpataujančiojo daikto bendraturtės, valią.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendime dėl šio skundo argumento nepateikė jokių argumentų ar motyvų, ar rengiant Projektą nebuvo pažeista CK 4.124 straipsnio 3 dalies nuostata.

39. Pareiškėjos įsitikinimu, Įsakymo neteisėtumą bei prieštaravimą CK papildomai patvirtina ir kitų, žemės servitutų nustatymo procedūrą detaliau reglamentuojančių, galiojančių teisės aktų turinys, t. y. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatos. Minėta įstatymo nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai nustato, kaip atrodo tinkama žemės servituto nustatymo procedūra bei kokioje stadijoje tos procedūros metu turi būti gaunama viešpataujančio daikto savininko valia: pareiškėjos ir bendraturtės G. V., kaip viešpataujančiais tampančių daiktų savininkių, valia dėl Įsakymu patvirtintame Projekte numatytų servitutų reikalingumo (dėl pačio servituto reikalingumo apskritai ir dėl konkretaus turinio servituto reikalingumo, t. y. jo atitikimo viešpataujančiojo daikto savininko poreikiams naudojant atitinkamą daiktą) privalėjo būti išreikšta dar iki Projekto patvirtinimo.

40. Vadovaudamasi Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, apeliantė tvirtina, kad tarp to, kai buvo parengtas Projektas ir kai jis buvo patvirtintas Įsakymu, pareiškėja ir bendraturtė G. V. ne tik turėjo būti tinkamai bei asmeniškai informuotos apie parengtą Projektą, bet ir tai, jog joms turėjo būti suteiktas protingas terminas savo valiai dėl servitutų pareikšti. Viešpataujančių daiktų savininkų informavimo apie parengtą Projektą laiką detalizuoja Servitutų nustatymo taisyklės. Iš aptartų teisės aktų akivaizdu, kad apie Projekte numatomus (suprojektuotus) servitutus Pareiškėjai kaip viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkei turėjo būti ne tik praneša raštu, bet ir taip, kad savo valią dėl servitutu ji galėtu pareikšti dar iki šių dokumentų pateikimo visuomenei susipažinti (t. y. iki 2019 m. sausio 4 d., kuomet, informacija apie parengtą Projektą ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt) paskelbta visuomenei susipažinti).

41. Pareiškėja tvirtina, kad Administracijos direktorius Įsakymu patvirtinti Projektą galėjo tik su sąlyga, kad viešpataujančių daiktų savininkių valia dėl servitutų buvo tinkamai išsiaiškinta. Neįvykdžius CK, Žemės įstatyme, Servitutų nustatymo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, aišku, kad Projekte numatomų žemės servitutų nustatymas NŽT administraciniu aktu prieštarauja minėtiems teisės aktams. Kartu tai reiškia, kad Įsakymas, kuriuo patvirtinamas Projektas, priimtas pažeidus imperatyvias teisės normas, kas šiurkščiai pažeidė pareiškėjos ir bendraturtės G. V. teises.

42. Pareiškėja kritikuoja teismo išvadą, kad atsakovas neturėjo pareiškėjos informuoti apie Projektą, kad Projektas neturėjo būti derinamas su pareiškėja. Pareiškėja pareigą ją informuoti kildino ne iš Taisyklių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas turėjo Projekto rengimo ir pareiškėjos neinformavimo apie jį procedūras įvertinti CK 4.124 straipsnio bei jį detalizuojančių minėtų teisės aktų kontekste. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismo išvados šiais klausimais neatitinka teisės aktų nuostatų, o teismo sprendimas ir Įsakymas yra naikintini.

43. Pareiškėja pažymi, kad savo reikalavimą panaikinti Įsakymą grindė ir dviem kitais argumentais, kildinamais iš Taisyklių nuostatų. Pareiškėjos įsitikinimu, jau Projekto rengimo reikalavimų parengimui (Taisyklių 24–25 p.) yra būtina įvertinti gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų (trečiųjų asmenų) pagrįstų teisių apsaugą. Šios pareigos įvykdymas iš esmės neįsivaizduojamas be bendravimo su gretimų žemės sklypų savininkais ar bent jau be sudarymo galimybės šiems asmenims išreikšti savo lūkesčius. Pareiškėja į bylą pateikė įrodymus (Projekto sprendinių brėžinį, jį vizualizuojančią foto nuotrauką), kad jos galimybės privažiuoti prie įėjimo į savo namą yra ribotos (jai ir bendraturtei G. V. priklausančiame žemės sklype vos pakaktų vietos įvažiuoti automobiliu, neįmanoma netgi normaliai atsidaryti dureles ir iš jo išlipti). Taigi, Pareiškėja turi objektyviai pagrįstą poreikį, atvykus automobiliui ir siekiant išlipti ir pan., sustoti dar neįvažiavus į jai priklausantį sklypą, o Projektu patvirtinto kaimyninio sklypo teritorijoje. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojo V. V. parodymai.

44. Pareiškėjos įsitikinimu, jei rengiant Projekto rengimo reikalavimus tai darę asmenys būtų atidžiau pažiūrėję į faktinę situaciją ir įvertinę, kad pareiškėja į savo gyvenamąsias patalpas gali pateikti tik iš kiemo (tiesiogiai iš gatvės įėjimo į jos gyvenamąsias patalpas ir kitus jai priklausančius statinius nėra), arba jei jie būtų pasiklausę pareiškėjos, būtų buvę akivaizdu, kad sustoti ant kelio automobiliui teisės nesuteikiantis suprojektuotas kelio servitutas yra visiškai nepakankamas objektyvių pareiškėjos poreikių patenkinimui.

45. Pareiškėja byloje rėmėsi ir tuo, kad jai priklausantis garažas dėl dabartinės jo durų buvimo vietos (durys šiuo metu atgręžtos ne į (duomenys neskelbtini) gatvę, link kurios veda suprojektuotas servitutinis kelias, o į (duomenys neskelbtini) pusę, t. y. į gyvenamąjį namą iki kurio yra tik vos kiek daugiau nei 2 metrų atstumas) iš esmės negali būti naudojamas pagal paskirtį, nes toje erdvėje iš esmės joks lengvasis automobilis negali įsukti į garažą. Tuo tarpu siekiant garažo vartus įrengti į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, kelią ir kelio servitutą reikėtų paplatinti tiek, kad jis apimtų ir išvažiavimą pro atitinkamus garažo vartus. Nekyla abejonių, kad pareiškėja turi teisėtą interesą naudoti jai priklausantį garažą pagal jo tikslinę paskirtį. Vadinasi, į šią faktinį naudojimą apsunkinančią aplinkybę rengiant Projekto rengimo reikalavimus ir patį Projektą turėjo būti tinkamai atsižvelgta.

46. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Projekto rengimo reikalavimai ir jų pagrindu parengtas Įsakymu patvirtintas Projektas buvo parengti ignoruojant trečiųjų asmenų (šiuo atveju – pareiškėjos) pagrįstų teisių apsaugą, todėl vien dėl to pagrindu vertintini kaip neatitinkantys Lietuvos Respublikos teisės aktų.

47. Pareiškėja taip pat skundą grindė Taisyklių 33 punktu, tačiau teismas vertino, kad pareiškėjos žemės sklypo (kaip gretimo formuojamam) naudojimo sąlygos nebuvo pablogintos. Toks vertinimas yra formalus, neatsižvelgta, kad iki patvirtinant žemės sklypo Projektą ir įregistruojant atskirą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjai faktiškai niekas nereiškė pretenzijų ir netrukdė statyti automobilio kieme, kuris pagal Projektą tapo (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio žemės sklypo dalimi. Tačiau suformavus žemės sklypą ir patvirtinus jo ribas bei jį išnuomojus (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių statinių savininkams, akivaizdu, kad savo statinių eksploatavimui žemės sklypo suformavimo aktyviai siekę būsimieji šio kaimyninio sklypo nuomininkai turės teisę ir interesą jiems išnuomotame žemės sklype neleisti pareiškėjai ar pas ją atvykusiems asmenims statyti automobilio. Todėl pareiškėjos situacija (galimybės tenkinti savo interesus ir patogiai patekti į savo būstą) Projektą patvirtinus Skundžiamu įsakymu pasikeitė iš esmės.

48. Pareiškėjos įsitikinimu, tai, kad pareiškėjos sklypo ribos Projektu nebuvo pakeistos, ir tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo formuojamas esamiems statiniams eksploatuoti, savaime niekaip neapibrėžia, kaip turėtų būti projektuojami žemės plotai, kurie nėra po atitinkamais statiniais ar iš visų pusių šių statinių supami.

49. Pirmosios instancijos teismas klydo dėl esamo teisinio reguliavimo, kadangi pareiškėjos siekis dėl turimo žemės sklypo pasididinimo, priešingai nei nurodoma sprendime, yra teisiškai pagrįstas ir eksplicitiškai įvardijamas Taisyklių 4.2.5 punkte. Ši Taisyklių nuostata įgyvendina asmenų lygiateisiškumo principą. Kaip matyti iš Nekilnojamo turto kadastro duomenų (pareiškėjos atstovas tai akcentavo bylą nagrinėjant teisme) pareiškėjos ir bendraturtės G. V. valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo suformuotas iš esmės tik po pastatais, kai iki šiol bendrai naudotas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių statinių kiemas pagal Įsakymu patvirtintą Projektą suprojektuotas tik (duomenys neskelbtini), Kaune, esančių statinių eksploatavimui. Šiuo atveju dviejų statinių eksploatavimui suformuotų kaimyninių žemės sklypų suteikiamos eksploatavimo sąlygos yra aiškiai nevienodos ir pažeidžia pareiškėjos ir bendraturtės G. V. teisėtus interesus į proporcingai palankias turimų statinių eksploatavimo sąlygas.

50. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, kurį buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime. Atsakovas nurodo, kad ginčo santykius reguliuoja Taisyklės. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad apeliantės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (viešpataujantis). Ši daiktinė teisė įregistruota 1995 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 751 pagrindu ir galioja, todėl priimant Įsakymą viešpataujančiojo daikto savininkui pakartotinai savo valios dėl siūlomo suprojektuoto servituto pagal Projektą išreikšti nereikėjo. Atsakovo vertinimu, vienas iš pagrindinių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principų – numatyti galimybę įvažiuoti (išvažiuoti) į apeliantės žemės sklypą, formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeistas nebuvo. Be to, ginčo žemės sklypas suformuotas ir kelio servitutas jame nustatytas ne Įsakymu, o NŽT 2020 m. vasario 19 d. teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-173-(14.8.100), kuris yra nenuginčytas, todėl teisėtas.

52. Administracijos vertinimu, aplinkybė, kad iki patvirtinant žemės sklypo Projektą apeliantei faktiškai niekas nereiškė pretenzijų ir netrukdė statyti automobilių kieme, kuris pagal Projektą tapo faktiškai (duomenys neskelbtini), Kaune esančio sklypo dalimi, savaime nesukuria teisėtų lūkesčių, kurie gintini teisme, kadangi valstybinės žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos principus. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

53. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Doritekso grupė“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

54. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Doritekso grupė“ teigimu, pirmosios instancijos teismas itin detaliai išnagrinėjo ginčą, įvertino visas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad kelio servitutas buvo nustatytas ir juo naudojamasi dar iki ginčijamo Įsakymo priėmimo, formuojant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, kelio servitutas nebuvo naujai planuojamas. Be to, kritiškai vertintinas pareiškėjos pageidavimas, kad dalis formuojamo naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, turėjo būti skirta jos valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, padidinimui arba kad dalyje formuojamo naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, turėjo būti numatytas servitutas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkų automobiliams statyti, kad viešpataujančiojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčiai galėtų gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, pasistatyti automobilį, o ne tik privažiuoti į savo žemės sklypą. Tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja ne tik teisės normoms, nustatančioms sklypų formavimo taisykles, bet ir grubiai pažeidžia žemės sklypo (duomenys neskelbtini)7, Kaune, esančių statinių savininkų, be kita ko, ir UAB „Doritekso grupė“, teises ir teisėtus interesus.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Doritekso grupė“ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą iš pareiškėjos priteisti 302,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą parengimą).

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė sūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti savo nuožiūra. NŽT išdėsto su Įsakymo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. NŽT teigimu, rengiant Projektą visuomenės informavimo ir Projekto derinimo procedūros nebuvo pažeistos. NŽT pažymi, kad ji nėra skundžiamo administracinio akto rengėja.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 57. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. A-836, kuriuo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.

58. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų reglamentavimą ir nurodytus argumentus, konstatuotina, jog Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus, Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros nebuvo pažeistos, todėl skundžiamas įsakymas, kuriuo patvirtintas Projektas, pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

59. Pareiškėja su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti ginčijamą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. A-836 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai ydingas ir naikintinas, nes prieštarauja galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintoms imperatyvioms teisės normoms (t. y. pirmosios instancijos teismas netaikė atitinkamų normų), be to, sprendimą priėmęs teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus, taip pat galiojančius teisės aktus.

60. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

61. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Pagal šių taisyklių 1 punktą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.

62. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo R. S. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą dėl naujo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo prie pastatų (1A1p, 2I1m, 3I1m), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 2.4 papunkčiu ir 21 punktu, 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. A-1326 nusprendė organizuoti žemės sklypo prie statinių (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovo direktorius 2019 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. A-836 patvirtino ginčijamą žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projektą.

63. Nagrinėjamu atveju R. S. prašė projektą rengti taisyklių 2.4 punkto pagrindu – kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

64. Taisyklių 54 punkte įtvirtinta, kad informacija apie pradedamą rengti Projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, Projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Ginčo byloje, jog informacija apie pradedamą rengti Projektą buvo paskelbta 2018 m. balandžio 20 d. ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt), laikantis minėtų Taisyklių 54 punkte nustatytų reikalavimų, nėra.

65. Tų pačių Taisyklių 55 punkte reglamentuota, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Tuo atveju, kai formuojamame žemės sklype yra daugiabutis namas, organizatorius registruotu laišku informuoja daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininką ir (ar) bendrijos valdybą ar daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotą atstovą, ar butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, nurodydamas paskelbti šią informaciją (skelbimų lentose) namo gyventojams.

66. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Projektas buvo rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje numatytu atveju formuojant žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl Taisyklių 55 punktas įpareigoja organizatorių apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoti tik formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodant apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Taigi tokiu atveju (kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4 p.)) teisės aktai nenumato, kad gretimų sklypų savininkai turi būti informuojami apie Projekto rengimą, taip pat parengtas projektas su jais derinamas.

67. Pagal Taisyklių 58 punktą, parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinti su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, o kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas arba kai visuomenei susipažinti Projektas teikiamas pakartotinai – 5 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS. Ši taisyklių nuostata nebuvo pažeista (Projektas buvo pateiktas susipažinti visuomenei bei nustatytas terminas pastaboms pateikti). Pareiškėja šia teise teisės aktų nustatytais terminais nepasinaudojo.

68. Iš byloje esančio ginčo teritorijos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio matyti, kad servitutu S5–77 m2 nustatytas kelio servitutas, t. y. teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams. Taip pat servitutais S3–7 m2 ir S4–12 m2 nustatyti kiti servitutai – teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams naudotis projektuojamo sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato sienos), prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus.

69. Be to, kelio servitutas (viešpataujantysis daiktas), kaip įvažiavimas į pareiškėjos žemės sklypą, buvo nustatytas dar Kauno apskrities viršininko 1995 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 751. Byloje nėra jokių duomenų, taip pat tokios informacijos nepateikė ir pareiškėja, jog projektuojant kelio servitutą jo buvo nesilaikyta. Kita verus, kelio servitutas nebuvo naujai planuojamas, o Projekte tik nurodytas jau esamas, kuriuo pareiškėja faktiškai naudojosi dar iki skundžiamo įsakymo priėmimo.

70. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia CK 4.124 straipsnio 3 dalimi (nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi (sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo).

71. Visų pirma pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (reg. Nr. 19/4710) nurodyta, jog pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (viešpataujantis). Ši teisė įregistruota Kauno apskrities viršininko 1995 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 751 pagrindu ir galioja, todėl nagrinėjamu atveju viešpataujančio daikto savininkui pakartotinai savo valios dėl siūlomo suprojektuoto servituto Projekte išreikšti nereikėjo. Antra, toje pačioje Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje (ginčo metu galiojusi redakcija) buvo reglamentuota, kad viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 8SK-173-(14.8.100) kelio servitutas nustatytas ir nenuginčytas.

72. Bylos duomenys rodo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre dar iki Projekto patvirtinimo, t. y. pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos buvo nustatytos anksčiau. Pripažintina, jog skundžiamu įsakymu patvirtintas Projektas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribų nepažeidė. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog iki patvirtinant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, Projektą jai niekas faktiškai nereiškė pretenzijų ir netrukdė statyti automobilių kieme, kuris tapo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi bei pasidarė sudėtinga įvažiuoti į garažą, savaime nesukuria pareiškėjai teisėtų lūkesčių ir toliau naudotis gretimu kiemu.

73. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad pareiškėja siekia išplėsti servituto ribas, gretimo sklypo sąskaita gerinant savo gyvenimo sąlygas. Pastebėtina, kad nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, susijusių su tuo, jog atsakovas, rengdamas Projektą pažeidė Kauno apskrities viršininko 1995 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 751 nustatytą kelio servitutą, nustatytas kelio servitutas per siauras ir pan. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu teisingai pažymėjo, jog kad nei Žemės įstatymo 40 straipsnyje, nei Taisyklėse nenumatyta galimybių, jog formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį Taisyklių 2.4 papunktyje numatytu atveju, būtų galima taip padidinti gretimus žemės sklypų plotus formuojamo žemės sklypo statiniams eksploatuoti sąskaita, ar formuojamame žemės sklype numatyti automobilių stovėjimo vietas besiribojančio sklypo naudotojams.

74. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad rengiant Projektą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“. Nagrinėjamo ginčo apimtyje šio nutarimo nuostatos nėra aktualios.

75. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Kaune) naudojimo sąlygų pablogėjimo, ribų pakeitimo ir geodezijos specialisto V. K. paaiškinimų. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

76. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

77. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Doritekso grupė“ prašo priteisti iš pareiškėjos 302,5 (tris šimtus du eurus penkiasdešimt cnt) Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. UAB „Doritekso grupė“ prašomai priteisti sumai pagrįsti pateikė 2021 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija 21 Nr. 3) bei 2021 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 47122.

78. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą pareiškėjos skundas atmestinas pilna apimtimi, todėl bus apgintos trečiojo suinteresuoto asmens, kuris byloje turėjo priešingą interesą, nei pareiškėja, teisės, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, tame tarpe ir atstovavimo išlaidų, atlyginimą.

79. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.11 punktas numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 1,3. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju užpraėjusio ketvirčio (2020 m. III ketvirčio) nuo suteiktos teisinės paslaugos vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1 454,80 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą būtų 1 891,24 Eur (1.3 x 1 454,80 = 1 891,24).

80. Taigi ši suma nesiekia Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Doritekso grupė“ iš pareiškėjos, pateikusios apeliacinį skundą, priteistina 302,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

81. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. M. (buvusios pareiškėjos R. P. teisių perėmėjo E. P. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos O. M. (buvusios pareiškėjos R. P. teisių perėmėjo E. P. teisių perėmėjos) 302,5 Eur (tris šimtus du eurus penkiasdešimt cnt) bylinėjimosi išlaidoms trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Doritekso grupė“ apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė