2021-07-07 Nr. AB-14122-3-61-3-00146-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1944-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00146-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 30.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „KT valda“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kauno tiekimo“ prekybos centras, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno tiekimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis grupė“ ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „KT valda“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. R2-(VTGI)-3572 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į atsakovą dėl akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB „ESO“) atsisakymo sudaryti sutartį dėl elektros energijos tiekimo per pareiškėjo nuomojamą transformatorinę. Sprendimu atsakovas atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nepagrįstai Sprendime nurodė, jog transformatorinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transformatorinė), yra prijungta prie gamybinių pastatų (siurblinė, kompresorinė, elevatoriaus pastatas), todėl tiekti elektros energiją per Transformatorinę dar vienam vartotojui nėra galimybės. Tokią informaciją pareiškėjas laiko klaidinga. Nekilnojamojo turto centrinio banko išrašo duomenys patvirtina, kad minėta Transformatorinė buvo ir yra valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įregistruota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nuo 2015 m. lapkričio 26 d. Transformatorinės nuomininkas yra pareiškėjas ir būtent jam, kaip teisėtam turto valdytojui, priklauso visi elektros įrenginiai ir kabeliai, išskyrus elektros apskaitos įrenginius, komercinius elektros skaitiklius ir galios transformatorius, kurie priklauso AB „ESO“. Transformatorinė nėra prijungta prie jokių gamybinių pastatų. Per ją yra tiekiama elektros energija ne tik kitam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiai siurblinei, kompresorinei, elevatoriaus pastatui, bet ir pareiškėjo nuomos teise valdomiems pastatams.

4. Pareiškėjas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 3 punktą, transformatorinės paskirtis yra tiekti elektros energiją, ji nėra skirta naudoti kitiems tikslams, todėl pareiškėjas išsinuomojo minėtą Transformatorinę tam, kad būtų tiekiama elektros energija objektams, ir kreipėsi į AB „ESO“ dėl elektros energijos skirstymo ir sutarties sudarymo. Pareiškėjo išsinuomota Transformatorinė atitinka minėtame įsakyme įtvirtintą transformatorinės formuluotę. Teigė, kad pareiškėjui priklauso išsinuomotoje Transformatorinėje esantys žemos įtampos elektros įrenginiai. Akcentavo, kad atsakovas neprašė pareiškėjo pateikti dokumentus, įrodančius, jog pareiškėjas valdo Transformatorinėje esančius įrenginius. Be to, ginčo nagrinėjimo metu atsakovas nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti įrodymus, kad Transformatorinėje esančius įrenginius pareiškėjas valdo nuomos teise.

5. Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. Nr. O3-226 nutarimu patvirtintų Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių (toliau – ir Ginčų procedūros taisyklės) 30 punktą ir nepranešė pareiškėjui apie tai, kad yra pradėta ginčo neteisminio sprendimo procedūra, tai pat neinformavo, kad nagrinėjant šį ginčą jis turi šias teises: prašyti ginčą nagrinėti žodinės procedūros tvarka; susipažinti su ginčo nagrinėjimo medžiaga; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, teikti paaiškinimus ir argumentus, prieštarauti kitos ginčo šalies ar suinteresuotų asmenų, dalyvaujančių ginčo sprendime, prašymams ir argumentams, užduoti klausimus, pateikti prašymus. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 patvirtintų Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių (toliau – ir Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklės) 34 punktą, nes pareiškėjui nesuteikė galimybės pasinaudoti šiomis teisėmis: pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus; pareikšti nušalinimą skundą nagrinėjančiam specialistui; dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje ir teikti savo nuomonę skundo nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė žinoti apie ginčo nagrinėjimo eigą, pareiškėjas negalėjo susipažinti su AB „ESO“ pateikta medžiaga, pateikti papildomus paaiškinimus.

6. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Tarybai nėra teisės aktais numatyta pareiga papildomai informuoti pareiškėją apie jo teises ir pareigas skundo nagrinėjimo metu. Visi Tarybos priimti norminiai teisės aktai, įskaitant ir Vartotojų skundų nagrinėjimo taisykles, yra paskelbti viešai Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su minėtomis taisyklėmis bei jų turiniu ir kreiptis į Tarybą skundo nagrinėjimo metu bei pasinaudoti visomis Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklių 34 punkte nurodytomis teisėmis.

8. Dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklių 34.5 papunktyje nurodyta teise, atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje, tačiau joks faktinių duomenų patikrinimas vietoje nebuvo vykdomas. Pareiškėjas tiek su pirminiu skundu Tarybai, tiek vėliau galėjo pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius jo poziciją.

9. Taryba paaiškino, kad skundas yra vartotojo kreipimasis dėl pažeistų vartotojo teisių ir teisėtų interesų, kylančių iš energetikos įmonės atžvilgiu galiojančio teisinio reglamentavimo. Nurodė, kad pareiškėjo skundo Tarybai gavimo momentu pareiškėjo ir AB „ESO“ nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, nes pareiškėjas tik siekė prijungti tam tikrus pageidaujamus objektus prie AB „ESO“ elektros tinklų tam tikru konkrečiu būdu. Dėl to pareiškėjo kreipimasis buvo vertintas kaip skundas, t. y. Taryba sprendė, ar AB „ESO“ nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, kylančių iš teisės aktų, ar tinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus.

10. Atsakovas nurodė, kad Taryba įvertino visus pareiškėjo pateiktus dokumentus. Pareiškėjas nepateikė Tarybai jokių įrodymų, kad pareiškėjui būtų išnuomoti pareiškėjo skunde Tarybai minimi elektros įrenginiai, esantys Transformatorinėje. Pareiškėjo pateiktas 1995 m. gruodžio 19 d. Balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas Nr. 67-T-25 neturi įtakos Sprendime padarytoms išvadoms, kadangi nepriklausomai nuo to, ar Transformatorinė buvo išnuomota kartu su elektros tinklų dalimi, ar be elektros tinklų dalies, vartotojo įrenginiai prie operatoriaus tinklų prijungiami, atsižvelgiant į ekonomines, technines ir elektros energijos paklausos valdymo galimybes ir pasirenkant optimaliausią tinklų prijungimo būdą. Energijos skirstymo operatorius privalo prijungti vartotojo įrenginius prie elektros tinklų pagal optimaliausias technines galimybes. Teisės aktai nenumato pareigos energijos skirstymo operatoriui prijungti vartotoją prie elektros tinklų pagal vartotojo pageidavimus, atsižvelgiant į vartotojo nuosavybės, nuomos ar kita teise valdomus pastatus, tinklus ar kitus objektus.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „ESO“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12. AB „ESO“ nurodė, kad atsakovas tinkamai laikėsi jo veiklą reglamentuojančių procedūrinių taisyklių, t. y. ėmėsi būtinų veiksmų nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pareiškėjo skundo ir AB „ESO“ atsikirtimų pagrindą, jas visapusiškai ištyrė ir motyvuotai įvertino, remdamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu, Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 1-127. Sutiko su atsakovo išvada, kad AB „ESO“ privalo prijungti vartotojo įrenginius prie elektros tinklų pagal optimaliausias technines galimybes. Tai reiškia, jog vartotojo / gamintojo pageidavimai dėl elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų taško operatoriui nėra privalomi. Konkrečiu atveju pareiškėjas nepagrindė, kad Taryba turėjo imperatyvią pareigą skirti klausimą nagrinėti Tarybos posėdyje, kviečiant dalyvauti ir pasisakyti suinteresuotus subjektus. Pabrėžė, kad pareiškėjo teisė teikti argumentus ir įrodymus buvo realizuota pačiam pareiškėjui inicijuojant administracinę procedūrą Taryboje. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas tinkamai išklausė abi šalis ir tinkamai įgyvendino gero (atsakingo valdymo) viešojo administravimo principą.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kauno tiekimo“ prekybos centras (toliau – ir UAB „Kauno tiekimo“ PC) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. UAB „Kauno tiekimo“ PC nurodė, kad nuo veiklos pradžios elektros energija į cemento elevatoriaus kompleksą buvo tiekiama iš Transformatorinės. UAB „Kauno tiekimo“ PC prižiūrėjo ir keitė Transformatorinėje esančius elektros įrenginius ir prietaisus, skirtus elevatoriaus technologiniam procesui užtikrinti. Dar 2013 m. buvo nustatyta, kad Transformatorinėje AB „ESO“ nuosavybės teise priklauso 10 / 0,4 KV galios transformatoriai T-1, T-2, elektros energijos apskaitos prietaisai ir 0,4 kV skirstomieji įrenginiai, o Transformatorinėje esantys 0,4 kV skirstomieji įrenginiai, statybinė dalis bei vidaus elektros tinklai yra UAB „Kauno tiekimo“ PC nuosavybė. UAB „Kauno tiekimas“ (buvusi UAB „Toneda“) Transformatorinę iš bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) „Ūkio bankas“ įsigijo ženkliai vėliau, t. y. 2016 m. rugpjūčio 19 d. vykusiose varžytinėse, todėl ji negalėjo įsigyti Transformatorinėje esančio turto, kuris jau nuo 2013 m. birželio mėn. buvo UAB „Kauno tiekimo“ PC nuosavybė ir AB „ESO“ nuosavybė, ir kurie nebuvo parduoti varžytinėse.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad AB „ESO“ parinko optimaliausią tinklų prijungimo būdą ir, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas elektros energija aprūpina teritorijoje (duomenys neskelbtini) esančius nuomojamus pastatus ir statinius iš dar vienos transformatorinės TP1190, kurioje yra pareiškėjo elektros apskaitos prietaisas, pasiūlė pareiškėjui vidaus tinkle perjungti savo valdomus statinius prie turimo įvado ir tiekti elektros energiją per šią transformatorinę. Taigi, pareiškėjas be jokių kliūčių galėjo elektros energiją tiekti iš kitos transformatorinės. UAB „Kauno tiekimo“ PC nurodė, kad pareiškėjo pateiktas 1995 m. gruodžio 19 d. Balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas Nr. 67-T-25 surašytas prieš daugiau nei 20 metų, jame užfiksuoti duomenys neatitinka pasikeitusios situacijos. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas pareiškėjo teisių į teisingą administracinį procesą neapribojo.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo UAB „KT valda“ skundą tenkino – panaikino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. R2-(VTGI)-3572 ir įpareigojo Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 18 d. prašymą išnagrinėti ginčą. Pareiškėjo UAB „KT valda“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kauno tiekimo“ PC prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

17. Teismas nustatė, kad Taryba 2019 m. spalio 21 d. gavo pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išnagrinėti ginčą (reg. Nr. R7-44) (toliau – ir Prašymas). Jame nurodoma, kad AB „ESO“ neduoda leidimo elektros energiją gauti tiesiogiai iš pareiškėjo išsinuomotos Transformatorinės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), ir nesudaro su pareiškėju sutarties dėl tiesioginio elektros energijos tiekimo iš Transformatorinės. Pareiškėjas Prašyme teigė, kad AB „ESO“ savavališkai be Transformatorinės savininkės UAB „Kauno tiekimas“ (buvęs pavadinimas – UAB „Toneda“) ir pareiškėjo, kaip Transformatorinės nuomininkės, leidimų per Transformatorinę elektros energiją tiesiogiai teikia trečiajam asmeniui UAB „Kauno tiekimo“ PC, kuris nėra nei Transformatorinės savininkas, nei nuomininkas, dėl to pareiškėjas yra priverstas pirkti elektros energiją per UAB „Kauno tiekimo“ PC kaip tarpininką.

Prašyme nurodė, kad tokiu būdu yra pažeidžiama pareiškėjo teisė tiesiogiai per jo išsinuomotą Transformatorinę, įrenginius ir tinklus gauti elektros energiją ir teisė sudaryti tiesioginę elektros energijos skirstymo ir tiekimo sutartį. Prašyme pareiškėjas prašė:

1) išspręsti ginčą, kad AB „ESO“ sudarytų pareiškėjui sąlygas be trečiojo asmens UAB „Kauno tiekimas“ PC, t. y. tiesiogiai per pareiškėjo išsinuomotos Transformatorinės įrenginius, kabelius ir lokalųjį elektros tinklą, gauti elektros energijos tiekimą iš AB „ESO“;

2) atstatyti pareiškėjui teisę be trečiojo asmens – tarpininko UAB „Kauno tiekimas“ PC – t. y. tiesiogiai per Transformatorinės įrenginius, kabelius ir lokalųjį elektros tinklą gauti tiesioginį elektros energijos tiekimą, taip pat atstatyti pareiškėjui teisę tiesiogiai sudaryti energijos skirstymo ir tiekimo sutartį su AB „ESO“;

3) sustabdyti savavališkus AB „ESO“ veiksmus, t. y. sustabdyti AB „ESO“ leidimą (-us) per Transformatorinę tiekti ir perpardavinėti elektros energiją trečiajam asmeniui UAB „ Kauno tiekimo“ PC, kuris nėra nei Transformatorinės savininkas, nei nuomininkas ir nėra gavęs Transformatorinės savininko UAB „Kauno tiekimas“ ir iš šios transformatorinės nuomininko pareiškėjo leidimų naudotis Transformatorine. Taryba, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, priėmė Sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus.

Sprendime atsakovas nustatė, kad atsakovui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjui būtų išnuomoti Prašyme minimi elektros įrenginiai, esantys Transformatorinėje. Atsižvelgdama į tai, Taryba konstatavo, kad pareiškėjas yra išsinuomojęs nekilnojamąjį turtą – Transformatorinę – be elektros įrenginių, esančių Transformatorinėje. Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo reikalavimai, jog pareiškėjo objektai turi būti prijungti prie AB „ESO“ elektros tinklų, o elektros energijos tiekimas UAB „Kauno tiekimo“ PC atžvilgiu turi būti nutrauktas, nes pareiškėjas yra Transformatorinėje įrengtų energetikos objektų valdytojas, yra nepagrįsti.

Tarybos vertinimu, nėra pagrindo sustabdyti AB „ESO“ veiksmus tiekiant elektros energiją UAB „Kauno tiekimo“ PC per Transformatorinėje esančius įrenginius ir įpareigoti AB „ESO“ tiesiogiai tiekti elektros energiją iš Transformatorinės pareiškėjui ir sudaryti su pareiškėju sutartį dėl elektros energijos skirstymo ir tiekimo. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 patvirtintų Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. Nr. O3-226 nutarimu patvirtintų Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių nuostatas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes (kad pareiškėjas kreipėsi į AB „ESO“ su 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 8 d., 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. kovo 19 d., 2018 m. kovo 20 d., 2018 m. kovo 20 d., 2018 m. balandžio 10 d. 2018 m. gegužės 17 d., 2018 m. birželio 1 d., 2019 m. vasario 26 d., 2019 m. vasario 27 d., prašymais, kuriuose prašė sudaryti elektros energijos skirstymo ir tiekimo sutartį su pareiškėju, atsakydamas į pareiškėjo prašymus, AB „ESO“ pateikė 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. birželio 21 d., 2019 m. kovo 19 d. atsakymus, tuomet nesutikdamas su AB „ESO“ gautais atsakymais, pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Tarybą), teismas pažymėjo, kad yra dvi procedūros, pagal kurias Taryba nagrinėja asmenų teikiamus prašymus (skundus). Viena procedūra nustatyta Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklėse, kita – Ginčų procedūros taisyklėse.

19. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo Prašymo buvo matyti, kad jis Tarybos prašė išspręsti ginčą, jog AB „ESO“ sudarytų sąlygas jam, kaip Transformatorinės nuomininkui, be tarpininko, tiesiogiai, per Transformatorinės įrenginius, kabelius ir lokalųjį elektros tinklą gauti tiesioginį elektros energijos tiekimą iš AB „ESO“, atstatyti teisę gauti tiesioginį elektros energijos tiekimą per Transformatorinės įrenginius, kabelius ir lokalųjį elektros tinklą, atstatyti teisę tiesiogiai sudaryti pareiškėjui su AB „ESO“ elektros skirstymo ir tiekimo sutartį bei sustabdyti AB „ESO“ savavališkus veiksmus tiekiant elektros energiją ir perparduodant ją tarpininkui trečiajam asmeniui UAB „Kauno tiekimo“ PC. Teismas nustatė, kad elektros energija AB „ESO“ buvo tiekiama pareiškėjui tiesiogiai iš Transformatorinės be tarpininkų laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 18 d., o nuo 2018 m. kovo 18 d. elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas. Taigi ginčas kilo dėl to, kad, kaip Prašyme nurodo pareiškėjas, jis buvo prijungtas prie tiesioginio elektros tiekimo per Transformatorinę, o vėliau – atjungtas, o AB „ESO“ atsisako atstatyti tiesioginį elektros energijos tiekimą ir sudaryti su pareiškėju tiesioginę elektros energijos skirstymo ir tiekimo sutartį be tarpininkų. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pareiškėjo Prašymo Tarybai ir Sprendimo turinį, pažymėjo, kad, nors pareiškėjas į Tarybą kreipėsi su prašymu nagrinėti ginčą, tačiau Taryba minėtą pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo pritaikiusi netinkamą procedūrą, t. y. pareiškėjo pateiktą Prašymą nagrinėti ginčą išnagrinėjo ne pagal Ginčų procedūros taisykles, o Vartotojų skundų nagrinėjimo taisykles. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjo Prašymas buvo išnagrinėtas vadovaujantis netinkamu tokiems prašymams nagrinėti teisės aktu ir pritaikius netinkamą Prašymo nagrinėjimo procedūrą. Įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, jog Taryba pažeidė pagrindines procedūras, pažeidimas yra esminis, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą ir įpareigoti Tarybą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.

20. Pareiškėjui UAB „KT valda“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus teismui prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Patenkinus pareiškėjo UAB „KT valda“ skundą, teismas sprendė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno tiekimo“ PC neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

III. 21. Atsakovas Valstybinės energetikos reguliavimo taryba apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22. Atsakovas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą panaikinti Tarybos Sprendimu priimtą sprendimą nenurodė pagrįstų motyvų, kuriais remiantis buvo konstatuota, kad Taryba padarė esminį procedūrinį pažeidimą nagrinėdama pareiškėjo Prašymą. Tenkindamas pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė iš esmės vadovaudamasis vieninteliu motyvu – nurodydamas, kad Taryba pareiškėjo pateiktą Prašymą nagrinėti ginčą tarp pareiškėjo ir AB „ESO“ išnagrinėjo vadovaudamasi ne Ginčų procedūros taisyklėmis, kaip to prašė pareiškėjas, o Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklėmis. Taryba su teismo sprendimu ir jame nurodytu motyvu iš esmės nesutinka.

23. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas sprendime nurodo, jog Taryba pritaikė netinkamą pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo procedūrą ir tai laikoma esminiu pažeidimu, tačiau teismas tokią išvadą padarė vertindamas tik pareiškėjo Prašymą, visiškai neatsižvelgdamas bei nesivadovaudamas teisiniu reglamentavimu, reglamentuojančiu asmenų kreipimųsi priskyrimą ginčui ar skundui bei jų nagrinėjimą pagal ginčų ar vartotojų skundų nagrinėjimo procedūrą. Tarybos nuomone, teismo sprendimas, jog Taryba, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, pažeidė pagrindines procedūras, turėtų būti grindžiamas iš esmės vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis atitinkamas procedūras, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodant, kokias procedūras bei teisės aktų nuostatas Taryba pažeidė, nagrinėdama pareiškėjo Prašymą. Teismo vertinimas dėl Tarybos procedūrinių pažeidimų, susijusių su pareiškėjo Prašymo nagrinėjimu taip pat privalo būti atliekamas pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias ginčų ar skundų nagrinėjimo procedūras, vertinant kartu su faktinėmis bylos aplinkybėmis.

24. Atsakovas pažymi, kad ginčas yra vartotojo ir energetikos įmonės (dviejų energetikos įmonių) nesutarimas, kylantis iš vartotoją ir energetikos įmonę (ar energetikos įmones) siejančių sutartinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tam, jog pareiškėjo Prašymas Tarybai nagrinėti ginčą būtų nagrinėjamas kaip ginčas vadovaujantis Ginčų procedūros taisyklėmis, turi būti nustatyta, kad pareiškėją ir AB „ESO“ sieja vartojimo ar komerciniai sutartiniai santykiai ir ginčas (nesutarimas) tarp pareiškėjo ir AB „ESO“ yra kilęs dėl fakto ir (ar) teisės klausimų, kylančių iš vartojimo ar komercinių santykių (sutarties). Atsakovas teigia, kad pareiškėjo Prašymo gavimo momentu pareiškėjo ir AB „ESO“ nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, nes pareiškėjas tik siekė prijungti tam tikrus pageidaujamus objektus prie AB „ESO“ elektros tinklų tam tikru konkrečiu būdu, t. y. iš, pareiškėjo teigimu, jo išsinuomotos, Transformatorinės, t. y. pareiškėjas savo veiksmais siekė sukurti sutartinius teisinius santykius su AB „ESO“. Atitinkamai, pareiškėjo kreipimasis buvo kvalifikuotas, kaip skundas, t. y. Taryba sprendė, ar AB „ESO“ nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, kylančių iš teisės aktų bei ar Prašymo apimtyje AB „ESO“ tinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytus reikalavimus. Teismas nesivadovaudamas teisės aktais, reglamentuojančiais ginčų neteisminio sprendimo ir vartotojų skundų nagrinėjimo procedūras bei nevertindamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjo ir AB „ESO“ nesieja jokie teisiniai sutartiniai ar komerciniai santykiai, priėmė neteisingą bei nemotyvuotą sprendimą, prieštaraujantį galiojančioms teisės aktų nuostatoms bei suteikė prioritetą pateikto prašymo formai, o ne turiniui.

25. Taryba, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus motyvus, pažymi, kad Taryba, gavusi pareiškėjų prašymus nagrinėti ginčą ar skundą, šių prašymų priskyrimą ginčų ar skundų kategorijai bei tai, pagal kurias procedūras turėtų būti atliekamas prašymo nagrinėjimas Taryboje (vadovaujantis Ginčų procedūros taisyklėse ar Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatytomis procedūromis), vykdo vadovaudamasi išimtinai tik teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis ginčų ir skundų nagrinėjimą, bei vertindama faktines aplinkybes, turinčias reikšmės prašymo priskyrimui ginčui ar skundui. Tai, kad pareiškėjas savo pateiktame prašyme nurodo, jog pageidauja, kad jo pateiktas prašymas būtų nagrinėjamas kaip ginčas ar skundas a priori (iš anksto) nėra pagrindas Tarybai pareiškėjo prašymą priskirti vienai iš šių kategorijų bei taikyti pareiškėjo prašomas nagrinėjimo procedūras.

26. Atsakovas paaiškina, kad Taryba įvertino visus pareiškėjo Tarybai pateiktus dokumentus ir nustatė, jog pareiškėjas nepateikė Tarybai jokių įrodymų, kad pareiškėjui būtų išnuomoti pareiškėjo Prašyme minimi elektros įrenginiai, esantys minėtoje Transformatorinėje. Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui pateikė naujų dokumentų, kaip, pavyzdžiui, 3 priedas (1995 m. gruodžio 19 d. Balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų aktas Nr. 67-T-25), kurie nebuvo pateikti Tarybai pareiškėjo Prašymo nagrinėjimo metu, tačiau tiek šis dokumentas, tiek kiti dokumentai ir aplinkybės dėl pareiškėjo išsinuomotų objektų, neturi įtakos Tarybos Sprendime padarytoms išvadoms, kadangi, kaip buvo nurodyta Sprendime, nepriklausomai nuo to, ar Transformatorinė buvo išnuomota kartu su elektros tinklų dalimi, ar be elektros tinklų dalies, vartotojo įrenginiai prie operatoriaus tinklų prijungiami atsižvelgiant į ekonomines, technines ir elektros energijos paklausos valdymo galimybes ir pasirenkant optimaliausią tinklų prijungimo būdą. Teigia, kad AB „ESO“ turėtų prijungti pareiškėjo objektus prie AB „ESO“ elektros tinklų pagal optimaliausias technines galimybes, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė Prašymą ir grindžia skundą teismui dėl pareiškėjo galimai nuomos ar kitais pagrindais valdomų pastatų, tinklų ar kitų objektų, neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjo įrenginių prijungimo prie AB „ESO“ elektros tinklų aspektu. Atsakovas pažymi, kad šiais argumentais buvo pagrįstas Tarybos Sprendimu priimtas sprendimas, todėl darytina išvada, kad Tarybos sprendimas buvo tinkamai motyvuotas ir pagrįstas.

27. Pareiškėjas UAB „KT valda“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog AB „ESO“ iki iškilusio ginčo pradžios pareiškėjo nuomojamiems objektams tiesiogiai tiekė elektros energiją, tačiau šį faktą dėl neaiškių priežasčių atsakovas neigia ir savo skunde nurodo priešingai, kas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pažymi, kad kadangi pareiškėjui per išsinuomotą Transformatorinę tiesiogiai iš AB „ESO“ buvo tiekiama elektros energija nuo 2018 m. kovo 8 d., tačiau pareiškėjui elektros tiekimas buvo nutrauktas 2018 m. kovo 18 d., dėl to ir kilo ginčas tarp pareiškėjo ir AB „ESO“, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas jau iki ginčo pradžios turėjo teisinius sutartinius santykius su AB „ESO“ ir prasidėjus ginčui pareiškėjas Prašyme nagrinėti ginčą prašė atstatyti teisę tiesiogiai sudaryti su AB „ESO“ elektros energijos skirstymo ir tiekimo sutartį. Vadinasi, atsakovo skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjo ir AB „ESO“ nesieja jokie teisiniai sutartiniai ar komerciniai santykiai neatitinka pareiškėjo Prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

29. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neprašė pateikti dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas valdo Transformatorinėje esančius įrenginius bei 1995 m. gruodžio 19 d. balansinės priklausomybės ir eksploatacinės atsakomybės ribų akto Nr. 67-T-25, taip pat atsakovas nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti nuomonę, kad Transformatorinėje esančius įrenginius pareiškėjas valdo nuomos teise ginčo nagrinėjimo metu.

30. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą atsižvelgė ne tik į ekonomines, technines ir elektros energijos paklausos valdymo galimybes, pasirenkant optimaliausią tinklų prijungimo būdą, bet atsakovas rėmėsi šiais dokumentais: 2013 m. birželio 1 d. AB „ESO“ ir UAB „Kauno tiekimas“ sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2013 m. birželio 6 d. Elektros tinklų nuosavybės ribų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB „ESO“ ir UAB „Kauno tiekimas“ ir šie dokumentai turėjo įtakos priimant atsakovo Sprendimą. Taigi atsakovo skunde nurodytas teiginys, jog priimant Sprendimą jam įtakos neturėjo kiti dokumentai neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja paties atsakovo Sprendimo aplinkybėms ir išvadoms.

31. Pareiškėjas teigia, kad nei AB „ESO“, nei UAB „Kauno tiekimas“ neturėjo ir negalėjo susitarti, nusistatyti ribų aktų, juo labiau, kad nuosavybės teisės į atitinkamą nekilnojamąjį turtą ir vidaus elektros tinklus – Transformatorinę – pereitų UAB „Kauno tiekimas“ PC. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas nepateikė pareiškėjui jokių įrodymų dėl buvusio savininko UAB „Kauno tiekimas“ leistinos galios ir 0,4 kV skirstyklos perleidimo UAB „Kauno tiekimas“ PC. Taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovas nepateikė nei į bylą nei pareiškėjui jokių rašytinių įrodymų, kuriais remiantis AB „ESO“ prijungia atsakovo nurodytais kriterijais: 1) pagal optimaliausias technines galimybes; 2) pagal ekonomines, technines galimybes; 3) pagal elektros energijos paklausos valdymo galimybes; 4) pasirenkant optimaliausią tinklų prijungimo būdą.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno tiekimas“ PC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo UAB „Kauno tiekimas“ PC naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. UAB „Kauno tiekimas“ PC nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Tarybos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu savo išvados nemotyvavo, nenurodė kokį esminį procedūrinį pažeidimą Taryba padarė priimdama Sprendimą, o vadovavosi vieninteliu motyvu, kad pareiškėjas Tarybai pateikė prašymą nagrinėti ginčą, o Taryba pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo kaip skundą.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas padarė netinkamą materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo klaidą, neteisingai pareiškėjo kreipimąsi į Tarybą kvalifikavo kaip ginčą, o ne kaip skundą, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. UAB „Kauno tiekimas“ PC vertinimu, Taryba savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog pareiškėjo kreipimasis į Tarybą kvalifikuotinas kaip skundas, o ne kaip ginčas, nes ginčas pagal Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 6.7. punktą yra pareiškėjo ir AB „ESO“ nesutarimas dėl fakto ir (ar) teisės klausimų, kilęs iš vartojimo ar komercinės sutarties. Kitaip tariant, ginču laikomas nesutarimas, kai tarp pareiškėjo ir energetikos įmonės egzistuoja sutartiniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir AB „ESO“ nebuvo sudaryta nei vartojimo, nei komercinė sutartis, t. y. tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl pareiškėjo kreipimasis į Tarybą nepriskirtinas ginčui, nagrinėtinam pagal Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisykles. Pareiškėjo kreipimasis yra kvalifikuotinas kaip skundas, todėl Taryba teisingai ir pagrįstai pareiškėjo prašymą nagrinėjo pagal Vartotojų skundų nagrinėjimo Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisykles.

35. UAB „Kauno tiekimas“ PC akcentuoja, kad nepaisant to, pagal kurias taisykles turėjo būti nagrinėjamas pareiškėjo kreipimasis į Tarybą, pareiškėjo prašymas sudaryti sutartį dėl tiesioginio elektros energijos tiekimo iš pareiškėjo išsinuomotos Transformatorinės, negalėtų būti patenkintas, nes ginčo Transformatorinėje esantys elektros įrenginiai yra AB „ESO“ nuosavybė bei UAB „Kauno tiekimo“ PC nuosavybė ir pareiškėjas šių įrenginių nevaldo nei nuosavybės, nei nuomos, nei jokiu kitu pagrindu. Juo labiau, kad pastatų, tinklų ar kitų objektų teisinis valdymo pagrindas net neturi teisinės reikšmės sprendžiant įrenginių prijungimo prie elektros tinklų klausimą, nes įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami pagal optimaliausias technines galimybes, kurias privalo įvertinti ir dėl jų nuspręsti energijos skirstymo operatorius. Tai, kad pareiškėjas piktybiškai siekia elektros energiją gauti iš ginčo Transformatorinės vietoje to, kad jis elektros energiją gautų be jokių kliūčių iš kitos transformatorinės, kelia pagrįstą pagrindą manyti, kad pareiškėjui apskritai nereikalinga elektros energija ir jis yra labiau suinteresuotas ne elektros energijos apsirūpinimu, bet konfliktuoti ir bylinėtis.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „ESO“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą tenkinti.

37. AB „ESO“ teigia, kad pritaria atsakovo pozicijai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išspręsta formaliai, teismas neveikė kaip aktyvus, objektyvus ir nepriklausomas arbitras, jo priimtas procesinis sprendimas nėra teisėtas bei pagrįstas. Nurodo, kad teismas rėmėsi vieninteliu argumentu neva minėtą prašymą atsakovas išnagrinėjo pritaikęs netinkamą procedūrą. AB „ESO“ nuomone, teismo sprendimas neatitinka administracinių teismų praktikos. Ginčijama išvada, jog atsakovas suklydo dėl pareiškėjo Prašymo nagrinėjimui taikytinos teisės, padaryta nesiremiant teisinio reguliavimo sistemine analize, neatsižvelgiant į santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjo ir AB „ESO“, specifiką, faktinį kontekstą. Teismas aiškiai nepasisakė, kuo tiksliai pasireiškia skirtumai Tarybai nagrinėjant asmens kreipimąsi pagal Ginčų procedūros taisykles, lyginant su tvarka, kurią numato Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklės – kurio principo, galbūt įtvirtinto tik Ginčų procedūros taisyklių normose, nesilaikymas lėmė 2019 m. gruodžio 23 d. administracinio akto Nr. R2-(VTGI)-3572 neteisėtumą, t. y. užkirto kelią atsakovui objektyviai ir visapusiškai ištirti faktines aplinkybes, jas įvertinti bei motyvuotai pagrįsti pareiškėjo reikalavimų atmetimą.

38. AB „ESO“ pažymi, kad teismas, įpareigodamas Tarybą dar kartą nagrinėti pareiškėjo Prašymą, akivaizdžiai atsisakė pats vykdyti teisingumą ir išspręsti tarp bylos šalių kilusį ginčą iš esmės. AB „ESO“ nuomone, teismas turėjo galimybę administracinio akto teisėtumo patikros metu savarankiškai ištaisyti procedūrinius pažeidimus, galbūt padarytus Taryboje, t. y. esant būtinybei papildyti bylą ginčui teisingai išspręsti reikšmingais faktiniais duomenimis, juos įvertinti pritaikant tinkamas materialinės bei proceso teisės normas, jeigu viešojo administravimo subjektas iš tikrųjų suklydo. Atkreipia dėmesį, jog bylos medžiaga rodo, kad administracinės bylos proceso šalys aktyviai ir laiku naudojosi ABTĮ joms suteiktomis procesinėmis teisėmis: teikė atsiliepimus ir įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus į skundą, prašymus, rašytinius paaiškinimus. Prieš 2020 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdį teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešimais įpareigojo atsakovą ir AB „ESO“ skubiai pateikti papildomus dokumentus. Minėti teismo nurodymai buvo įvykdyti nedelsiant. Taigi, atmestina prielaida, kad byloje nepakanka įrodymų ir / ar jų įvertinimas pagrindiniais aspektais būtų neįmanomas. Pažymi, kad pareiškėjas išdėstė poziciją dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasirinkimą, 2020 m. balandžio 8 d. posėdis dėl šalyje paskelbto karantino buvo atidėtas be datos ir įvyko tik 2020 m. rugpjūčio 5 d. 2020 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje dalyvavo du pareiškėjo atstovai, kurie teisę būti betarpiškai išklausytam realizavo tokia apimtimi, kokia pageidavo. Tai leido ne tik pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslus, bet ir pašalino tariamus pareiškėjo teisių suvaržymus, kai atsakovas jo 2019 m. spalio 18 d. prašymą išnagrinėjo organizavęs rašytinę procedūrą. AB „ESO“ vertinimu, atsakovas nepadarė esminių pažeidimų, kurie lemtų pagrįstų abejonių Sprendimo teisėtumu egzistavimą ir suponuotų objektyvią būtinybę pagal pareiškėjo Prašymą atlikti naują tyrimą. Juo labiau, kad faktinė situacija išliko nepakitusi.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno tiekimas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti UAB „Kauno tiekimas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

40. UAB „Kauno tiekimas“ pažymi, kad tiek paties pastato Transformatorinės, tiek jame esančių įrenginių (išskyrus priklausančių AB „ESO“) savininkė yra būtent UAB „Kauno tiekimas“, o ne kiti asmenys. UAB „Kauno tiekimas“ visiškai palaiko savo paaiškinimus, išdėstytus atstovo 2020 m. rugpjūčio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kurie paneigia atsakovo ir kitų asmenų teiginius, jog Transformatorinė ir joje esantys įrenginiai galėtų priklausyti kažkam kitam. Teigia, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisykles nagrinėjami ginčai tik tarp energetikos įmonių ir asmenų, turinčių sutartinius santykius su šiomis įmonėmis. Tačiau toks aiškinimas, UAB „Kauno tiekimas“ vertinimu, neparemtas nei įstatymo, nei atitinkamais nutarimais patvirtintų taisyklių nuostatomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. R2-(VTGI)-3572.

42. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą bei panaikino ginčijamą atsakovo sprendimą, teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo ginčą su AB „ESO“ išnagrinėjo taikydamas netinkamas ginčo nagrinėjimo taisykles, t. y. ginčui išspręsti taikė Vartotojų skundų nagrinėjimo taisykles, nors turėjo taikyti Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisykles.

43. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, jog pareiškėjo skundas pagrįstai buvo išnagrinėtas taikant Vartotojų skundų nagrinėjimo taisykles.

44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

45. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

47. Ginčo santykius reglamentuoja Energetikos įstatymo 34 ir 341 straipsniai, kuriuose apibrėžta kurie ginčai nagrinėjami taikant ginčų sprendimo ne teismo tvarka procedūras (Energetikos įstatymo 34 str. 1, 4 d.), kurie skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos nustatyta tvarka (Energetikos įstatymo 341 str. 2 d.).

48. Įvertinus pareiškėjo atsakovui 2019 m. spalio 18 d. pateikto prašymo nagrinėti ginčą formą, turinį, bei jame keliamus reikalavimus, konstatuotina, jog pareiškėjas atsakovo prašė spręsti ginčą su AB „ESO“ dėl energetikos objektų ir įrenginių naudojimo, dėl energijos tiekimo nutraukimo, dėl energetikos įmonės veiklos tiekiant energiją. Tokio pobūdžio ginčai yra numatyti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje ir šių ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka yra priskirtas atsakovo kompetencijai. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas pareiškėjo inicijuotą ginčą išnagrinėjo taikydamas netinkamas procedūras.

49. Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, jog tarp pareiškėjo ir AB „ESO“ nebuvo sutartinių santykių, todėl pareiškėjo prašymas išspręsti ginčą buvo vertintas kaip skundas.

50. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šį atsakovo argumentą, nes byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir AB „ESO“ 2016 m. gegužės 7 d. buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis Nr. 517916-52312/160323 (e-bylos I t., b. l. 83–86, AB „ESO“ atsiliepimo į skundą priedai), o tai reiškia, jog pareiškėją ir AB „ESO“ siejo sutartiniai santykiai.

51. Apeliaciniame skunde taip pat teikiami argumentai, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nenurodė kokios konkrečios procedūros, nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo pažeistos.

52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė kas buvo pažeista nagrinėjant pareiškėjo prašymą išspręsti ginčą – ginčas buvo sprendžiamas taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 patvirtintas Vartotojų skundų nagrinėjimo valstybinėje energetikos reguliavimo tarnyboje taisykles, kai turėjo būti taikomos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226 patvirtintų Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklės. Pažymėtina, kad nors iš dalies tiek vienose, tiek kitose taisyklėse numatytos ginčo (skundo) nagrinėjimo procedūros sutampa ar yra labai panašios, tačiau nagrinėjimo procedūrų sutapimai nepaneigia to, kad taisyklės numato skirtingus ginčo (skundo) nagrinėjimo būdus ir skirtingas galutinio sprendimo teisines pasekmes. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog netinkamas pareiškėjo iškelto ginčo kvalifikavimas bei netinkamų ginčo sprendimui taisyklių taikymas sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. R2-(VTGI)-3572 yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

53. Atsižvelgiant į tai, jog teismo sprendimu atsakovas yra įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 18 d. prašymą, proceso dalyvių apeliacinės instancijos teismui pateikti argumentai, susiję su konkrečiomis pareiškėjo keliamo ginčo su AB „ESO“ aplinkybėmis, nenagrinėjami.

54. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

55. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3461-822/2018, 2019 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-10-502/2019). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).

56. Pareiškėjas UAB „KT valda“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimas.

57. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus atsakovo apeliacinį skundą, pareiškėjas turi teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Šiuo atveju patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina pareiškėjo UAB „KT valda“ atstovės advokatės pateikta 2020 m. spalio 13 d. Sąskaita už teisines paslaugas Nr. 13 ir 2020 m. spalio 14 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 1631.

58. Įvertinusi pareiškėjo prašomą priteisti sumą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nors prašoma priteisti suma iš esmės neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytą maksimalų užmokesčio dydį (1 398,5 Eur x 1,3), teisėjų kolegijos vertinimu, byla, nors ir buvo reikalaujanti specialių žinių, tačiau nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, apeliacinės instancijos teisme iš esmės buvo sprendžiamas klausimas tik dėl netinkamo ginčo nagrinėjimo taisyklių taikymo, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašoma suma (500 Eur) mažintina iki 300 Eur.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno tiekimas“ PC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne trečiojo suinteresuoto asmens naudai, UAB „Kauno tiekimas“ PC neturi teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

60. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno tiekimas“ prašo priteisti iš apelianto trečiojo suinteresuoto asmens patirtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė apeliacinės instancijos teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl UAB „Kauno tiekimas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti atlygintos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „KT valda“ iš atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Skirgailė Žalimienė