a9dcf7c9-8088-4e7c-9cb6-3fd3901e84b8 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3305-406/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00965-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d.Kaunas  Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė:  PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-7) teigia, kad nuo 2015 m. birželio 23 d. Alytaus Pataisos namuose buvo apribota jo laisvė, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis ir pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Nurodo, jog buvo laikomas patalpose, kuriose leistina vienam asmeniui tenkančio ploto norma (3.6 kv. m.) buvo kelis kartus virÅ¡yta.

Pasimatymų kambariuose yra tarakonų, kuriuos administracija naikina tik po pakartotinių praÅ¡ymų. Pabrėžia, kad kamerose nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apÅ¡vietimas. Tokios nežmoniÅ¡kos laikymo sÄ lygos, prilyginamos kankinimui, sukelia neigiamas pasekmes jo gyvenimo kokybei, saugioms suėmimo sÄ lygoms. Teigia, kad dėl to jis nuolat patiria gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie pasireiÅ¡kia baime, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais. Jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Alytaus pataisos namuose ir vertina 10000 Eur.Atsakovo atstovas su skundu nesutinka.

Nurodė, kad nuo 2015 m. birželio 26 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas įvairiuose bendrabučio tipo miegamuosiuose, kuriuose vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas svyravo nuo 3.031 kv. m. iki 3.34 kv. m. Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga. Atstovo nuomone, nedidelį gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ kompensuoja jam taikomas režimas, pagal kurį nuteistieji pataisos namuose dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti visoje teritorijoje, sportuoti, nevaržomai užsiimti kita leistina, prasminga veikla.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų, jam diagnozuotos ligos yra tipinės, kuriomis serga ir laisvėje esantys žmonės. Akcentuoja, kad pagal sudarytÄ sutartį su Mulersko IÄ® įstaigoje pagal poreikį atliekami dezinfekcijos dezinsekcijos ir deratizacijos darbai, visos gyvenamosios patalpos atitinka higienos normoms, tai patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro atlikti tikrinimo aktai. Mano, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad pareigÅ«nai piktnaudžiavo savo teisėmis, kad kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios ir nežmoniÅ¡kos, nepagrįsti.

Pabrėžia, kad nuteistasis, siekdamas žalos atlyginimo, remiasi abstrakčiais teiginiais, prielaidomis. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – LukiÅ¡kių TI-K) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LukiÅ¡kių TI-K arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ (toliau – Konvencija).

EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, priklausantis nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 m2 vienam žmogui.Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“ ( toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010). Joje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Alytaus pataisos namuose nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. liepos 2 d., nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo paskirtas į 7 bÅ«rį 1 bendrabučio tipo miegamÄ jį, kuris yra 44.37 kv. m. ploto, jame įrengta 14 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3.16 kv. m.; nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. spalio 22 d.

– į 12 bÅ«rio 33.49 kv. m. ploto 2 miegamÄ jį, kuriame 10 vietų, vienam asmeniui teko 3.34 kv. m.; nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. kovo 7 d. - į 20 bÅ«rio 30.31 kv. m. ploto 6 miegamÄ jį, kuriame 10 vietų, vienam asmeniui teko 3.031 kv. m.; nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. balandžio 26 d. - į 16 bÅ«rio 45.15 kv. m. ploto 2 miegamÄ jį, kuriame 14 vietų, vienam asmeniui teko 3.22 kv. m.; nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės10 d. - į 19 bÅ«rio 44.76 kv. m. ploto 2 miegamÄ jį, kuriame 14 vietų, vienam asmeniui teko 3.19 kv. m. ir nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. birželio 1 d. - į 19 bÅ«rio 44.57 kv. m. ploto 4 miegamÄ jį, kuriame 14 vietų, vienam asmeniui teko 3.18 kv. m.

Pažymėtina, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus užimamÄ plotÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis minėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 p., garantuojančiu minimalų 3,1 m2 kameros plotÄ , nuostatomis ir teismui pateiktų duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, jog Å¡i Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali ploto norma vienam asmeniui nagrinėjamam ginčui aktualiu, Å¡ioje byloje vertinamu laikotarpiu labai nežymiai buvo pažeista nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. kovo 7 d., kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 20 bÅ«rio 30.31 kv. m. ploto 10 vietų 6 miegamajame ir vienam asmeniui teko 3.031 kv. m., t. y. pareiÅ¡kėjas 4 mėnesius ir 17 dienų praleido patalpose, kurių plotas mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma.

Toks pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumÄ , kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog buvo pažeista subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu.Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo Pataisos įstaigoje bendrosios sÄ lygos, t. y. kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę gyvendamas bendrabučio tipo patalpose ir turėjo reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla.

Nuteistieji, gyvendami bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, gali sportuoti, lankyti bibliotekÄ , koplyčiÄ , užsiimti kita leistina veikla. Taigi pareiÅ¡kėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Ribota erdvė sÄ lyginai gali bÅ«ti kompensuojama didele bendrabučio tipo patalpa ir suteikta judėjimo laisve (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo nr. 44558/98, 2004 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ N. prieÅ¡ RusijÄ , bylos Nr. 30138/02 ir kt.), todėl darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. kovo 7 d. pareiÅ¡kėjui miego metu tekusį nežymiai mažesnį, nei nustatyta teisės aktuose, gyvenamÄ jį plotÄ kompensavo pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė.

Teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nors pateiktame 2016 m. birželio 22 d. Pataisos įstaigos gydytojo Medicinos pažymėjime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas sirgo lėtiniu gastritu, lėtiniu bronchitu, miego sutrikimu (b.l. 14), tačiau tokio pobÅ«džio susirgimai nėra reikÅ¡mingi, sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, kadangi teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, taip pat kad jis kreipėsi į psichologinę tarnybÄ dėl psichologinių, emocinių problemų ar gyvenimo sÄ lygų byloje nėra.PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su tarakonais, esančiais pasimatymų kambariuose. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pataisos įstaigos pasimatymų patalpose buvusių parazitų. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (tarakonų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios.

Atsakovo į bylÄ pateikta tarp V. M. IĮ ir Alytaus pataisos namų sudaryta sutartis Nr. 39 skiriamos lėšos deratizacijos ir dezinsekcijos darbams (b.l. 35-38) teismui nekelia abejonių, jog Pataisos įstaigoje, esant poreikiui, yra atliekamas kenkėjų naikinimas. Teismui nepateikti jokie raÅ¡ytiniai duomenys, patvirtinantys, jog aukščiau nurodytos sutarties Å¡alys nesilaiko, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl buitinių parazitų buvimo pripažintini deklaratyviais ir nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su teisės aktuose numatyto apÅ¡vietimo neužtikrinimu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti HN 76:2010 22 punkte, pagal kurį gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė tik deklaratyvius ir abstrakčius teiginius dėl netinkamos apÅ¡vietos, į bylÄ nepateikdamas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos patalpose, kuriose jis buvo apgyvendintas, neužtikrinama tinkamas apÅ¡vietimas. IÅ¡ Alytaus visuomenės sveikatos centro atliktų tikrinimo aktų (b. l. 24 – 29) matyti, kad HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta, todėl konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , pareiÅ¡kėjÄ laikant teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, t. y. pažeidžiant HN 76:2010 reikalavimus, nėra pagrindo.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D.s prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigÅ«nų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, t.y. pažeidimo trukmę, bendrÄ sias kalinimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas patalpose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo tik nežymiai mažesnis nei nustatyta teisės aktuose minimali gyvenamojo ploto norma, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius – kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę, bei į tai, kad pareiÅ¡kėjas per visÄ buvimo Alytaus pataisos namuose laikotarpį nei karto dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais į Pataisos įstaigos administracijÄ , nesant byloje įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Todėl pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. kovo 7 d.  buvo pažeista pareiÅ¡kėjo Ž. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas (teisės aktais reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamosios patalpos plotÄ ), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. kovo 7 d. buvo pažeista Ž. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo Ž. D. reikalavimÄ dėl 10000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Gintaras Čekanauskas