2019-07-31 Nr. AB-14872-3-61-3-02280-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-874-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02280-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 19.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V., S. L. (S. L.), S. Y. (S. Y.), L. M., L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V., S. L. (S. L.), S. Y. (S. Y.), L. M., L. Š. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui (teisių perėmėjas – valstybės įmonė Registrų centras) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus žydų bendruomenė) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. V., S. L., S. Y., L. M. ir L. Š. (toliau – ir pareiškėjai) 2017 m. liepos 5 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas) 2017 m. birželio 5 d. sprendimą, kuriuo Vilniaus žydų bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) pirmininku įregistruotas S. G., taip pat įregistruoti nauji Bendruomenės valdybos nariai.

2. Pareiškėjų nuomone, atsakovas Juridinių asmenų registre nepagrįstai įregistravo naują Bendruomenės pirmininką ir valdybą, nes nepatikrino jam pateiktų duomenų tikrumo ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ar 2017 m. gegužės 24 d. konferencija buvo sušaukta teisėtai, ar konferencijoje dalyvavo ir valdymo organus rinko asociacijos nariai, ar Bendruomenė vadovavosi teisingumo ir protingumo principu, nustatant, ar yra konferencijos kvorumas, bei nenustatinėjo, ar prašymą įregistruoti Bendruomenės valdymo organus pateikė įgaliotas asmuo.

Tvirtino, kad S. G., pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir neturėdamas tam įgaliojimų, 2017 m. gegužės 24 d. Bendruomenės konferenciją sušaukė vienasmeniškai, o skelbimą apie konferenciją dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2017 m. balandžio 22 d. paskelbė su niekuo nesuderinęs jo teksto ir neturėdamas teisės nurodyti, kad visais konferencijos klausimais reikia kreiptis į jį. Be to, S. G. neturėjo aktualių Bendruomenės narių sąrašų, o dalyviais konferencijoje buvo registruojami visi pageidaujantys asmenys (tai, kad konferencijoje buvo užregistruoti asmenys, nesantys Bendruomenės nariais, patvirtina antstolio užfiksuota vaizdo medžiaga).

Lyginant su Bendruomenės narių sąrašu, ginčo konferencijoje dalyvavo tik apie 10 procentų asmenų (neaišku, kiek iš jų buvo Bendruomenės nariai). Pareiškėjų vertinimu, buvo daugiau nei pakankamai aplinkybių pripažinti, jog neteisinga ir neprotinga konstatuoti esant konferencijos kvorumą, ir S. G. tai žinojo, šis klausimas buvo keliamas konferencijos metu, o A. V. konferencijoje net atsiėmė savo kandidatūrą į Bendruomenės pirmininkus dėl mažo susirinkusių asmenų skaičiaus. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, jog didžiosios Bendruomenės narių dalies neatvykimo į konferenciją priežastis yra tai, kad Bendruomenės pirmininkė F.

K. 2017 m. gegužės 3 d. paskelbė pranešimą, jog 2017 m. gegužės 24 d. konferencija neįvyks, nes ji šaukiama savavališkai vieno Bendruomenės valdybos nario. Susidariusioje situacijoje S. G. pasielgė nesąžiningai, nes, susipažinęs su pranešimu apie tai, kad konferencija neįvyks, neinicijavo Bendruomenės valdybos posėdžio dėl naujos konferencijos sušaukimo, o sąmoningai tikėjosi, kad į jo savavališkai organizuojamą 2017 m. gegužės 24 d. konferenciją neatvyks jo nepalaikantys Bendruomenės nariai, jis savo šalininkų (kurie Bendruomenėje sudaro absoliučią mažumą) susirinkime bus išrinktas Bendruomenės pirmininku, kartu išrenkant išimtinai iš jo šalininkų sudarytą valdybą.

Pareiškėjai taip pat teigė, kad S. G. neturėjo teisės veikti Bendruomenės vardu, nes konferencijos metu už įgaliojimų jam suteikimą veikti Bendruomenės vardu teismuose ir valstybinėse institucijose balsavo mažiau nei pusė susirinkusių konferencijos dalyvių (129 iš 262).

3. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad jis savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi ir Bendruomenės įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2015 m spalio 30 d., 7.1.1. ir 7.1.2. punktais bei pateiktu 2017 m. balandžio 22 d. viešu skelbimu dienraštyje „Lietuvos rytas“, nustatė, jog Bendruomenės konferencija buvo sušaukta laiku ir tinkamai. Konferencija buvo šaukiama Bendruomenės valdybos iniciatyva ir sprendimu iki susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 dienų, pranešime apie konferencijos sušaukimą buvo nurodyta susirinkimo data ir vieta, numatyta darbotvarkė. Pažymėjo, kad Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato asociacijos narių sąrašų teikimo šiam registrui bei asociacijos narių duomenų registravimo registre, taip pat neįpareigoja registro tvarkytoją tikrinti, ar konferencijoje dalyvavę asmenys yra Bendruomenės nariai. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 3 dalimi, valdymo organas (šiuo atveju – Bendruomenės pirmininkas) atsako už juridinio asmens dalyvių (šiuo atveju – narių) apskaitą, o vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Registro nuostatai), 41.2. papunkčiu, dokumentų ir duomenų teikėjai atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą. Todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai 2017 m. gegužės 25 d. priėmė Bendruomenės prašymą, kurios vardu veikė vienasmenis valdymo organas – pirmininkas S. G..

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus žydų bendruomenė atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. Bendruomenės nuomone, teisės aktai nenumato registro tvarkytojo pareigos (ar teisės) pareikalauti papildomų dokumentų, spręsti dėl dokumentuose fiksuotų juridinių faktų (pvz., asociacijos narių susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų sprendimų), dėl kurių tarp šalių kyla ginčas, teisėtumo, teisės aktų ar įstatų interpretavimo ir pan. Atsakovas tik išviešina jam pateiktus juridinius faktus, jeigu pateikiami dokumentai atitinka nustatytus minimalius formalius reikalavimus, nespręsdamas dėl tų faktų kilusio šalių ginčo. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalimi, tvirtino, jog būtent teismas turi kompetenciją vertinti ir spręsti dėl tokių klausimų kaip juridinių asmenų organų sprendimų galimas prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Dėl 2017 m. gegužės 24 d. Bendruomenės konferencijoje priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais jau yra pradėta civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-33400-155/2017), tai žinoma pareiškėjams.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjų A. V., S. L., S. Y., L. M. ir L. Š. skundą.

8. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 25 d. gavo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko S. G. prašymą įregistruoti bendrijos pirmininko, valdybos pirmininko bei valdybos narių duomenų pakeitimus. Kartu su prašymu pateiktas 2017 m. gegužės 24 d. Bendruomenės konferencijos protokolas, 2017 m. balandžio 22 d. skelbimas dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie Bendruomenės konferenciją, Bendruomenės įstatai bei dienotvarkė. Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių galėtų atsisakyti atlikti duomenų pakeitimų įregistravimą, 2017 m. birželio 5 d. įregistravo Bendruomenės valdymo organų narių duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre.

9. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs 2017 m. gegužės 24 d. gautą F. K. pranešimą „Dėl neteisėto renginio“ su priedais, taip pat 2017 m. gegužės 30 d. gautą pranešimą „Apie neteisėtą renginį papildymą“ su priedais, kuriais ji prašė neregistruoti Bendruomenės valdymo organų narių duomenų pakeitimų, 2017 m. gegužės 24 d. vykusioje Bendruomenės narių konferencijoje priimtų sprendimų pagrindu, 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. VILIJ(12.5.20.)-l5071 atsisakė tenkinti jos pranešimuose išdėstytus prašymus tuo pagrindu, kad sprendimą įregistruoti ar atsisakyti registruoti registre juridinį asmenį, juridinio asmens duomenų pakeitimus, išregistruoti ar išbraukti registro objektą registro tvarkytojas priima nagrinėdamas tik dokumentų ir duomenų teikėjo, kuris atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą, pateiktus ir tik teisės aktais nustatytus dokumentus, todėl kitų asmenų pateikti prašymai, raštai ar paaiškinimai negali įtakoti registro tvarkytojo sprendimų bei būti pagrindu atsisakyti registruoti duomenų pakeitimus registre, jeigu prašymo bei pateiktų dokumentų nagrinėjimo metu nenustatoma nė viena iš Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

10. Teismas, įvertinęs ginčo aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, jog Civilinio kodekso 2.67 straipsnio bei Registro nuostatų 38 ir 41 punktų nuostatos aiškiai numato, kad duomenis, informaciją ir dokumentus registro tvarkytojui teikia juridinio asmens steigėjai, juridinio asmens valdymo organai ar kitas įgaliotas asmuo, kurie atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą registro tvarkytojui laiku. Taigi, registro tvarkytojas duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams tikrina tik pagal jam pateiktus dokumentus. Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada registro tvarkytojas gali atsisakyti registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus, o už neteisėtą atsisakymą registruoti registrui pateikiamus duomenis numatyta atsakomybė (Civilinio kodekso 2.73 str.). Todėl atsakovas galėjo atsisakyti įregistruoti duomenis apie naujai išrinktus Bendruomenės valdymo organų narius tuomet, jeigu būtų akivaizdžiai nustatęs, kad pateikti ne visi dokumentai, kad pateikti duomenys ir dokumentai neatitinka vieni kitų, yra neaiškūs arba klaidinantys, arba kad dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams. Šiuo atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl atsakovas pagrįstai įregistravo Bendruomenės valdymo organų duomenų pakeitimus, t. y. išviešino jam pateiktus juridinius faktus, nespręsdamas dėl tų faktų kilusio šalių ginčo.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas netikrino, ar 2017 m. gegužės 24 d. Bendruomenės konferencija sušaukta teisėtai, ar konferencijoje dalyvavo ir valdymo organus rinko asociacijos nariai, ar patys valdymo organuose esantys asmenys yra Bendruomenės nariai, ar Bendruomenė vadovavosi teisingumo ir protingumo principu nustatant, ar konferencijos metu buvo kvorumas, ar prašymą atsakovui įregistruoti valdymo organus pateikė įgaliotas asmuo. Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo poziciją, jog atsakovas nustatė, kad Bendruomenės konferencija buvo sušaukta laiku ir tinkamai, o Juridinių asmenų registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja registro tvarkytoją tikrinti, ar Bendrovės konferencijoje dalyvavę asmenys yra Bendruomenės nariai, be to, už juridinio asmens dalyvių (šiuo atveju – narių) apskaitą atsako valdymo organas (šiuo atveju – Bendruomenės pirmininkas), o už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą – dokumentų ir duomenų teikėjai.

Teismas pritarė ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentams, jog tik teismas turi kompetenciją vertinti ir spręsti dėl tokių klausimų, kaip juridinių asmenų organų sprendimų galimas prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Šiuo atveju dėl 2017 m. gegužės 24 d. vykusios konferencijos teisėtumo yra inicijuotas ginčas Vilniaus apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-33400-155/2017), todėl būtent Vilniaus miesto apylinkės teismas, o ne atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas, yra kompetentingas nuspręsti, ar 2017 m. gegužės 24 d.

Bendruomenės konferencija buvo sušaukta teisėtai, ar buvo kvorumas, ar konferencijoje priimti sprendimai yra teisėti. Teismas papildomai pastebėjo, kad Bendrovės įstatai nustato kitokią kvorumo taisyklę nei įtvirtintoji Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, t. y. įstatų 7.2.12 papunktis numato, kad kvorumas nustatomas konferencijos nuožiūra, vadovaujantis protingumo principu. Todėl būtent patys konferencijos dalyviai turėjo teisę spręsti dėl kvorumo buvimo. Ši įstatų nuostata yra nenuginčyta ir, teismo vertinimu, atitinka Asociacijų įstatymo asociacijoms suteiktą diskrecijos teisę, todėl, atsakovui pateiktame konferencijos protokole esant įrašytam konferencijos dalyvių sprendimui dėl kvorumo buvimo, atsakovas neturėjo pagrindo abejoti įstatų ir pateiktų dokumentų teisingumu.

12. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai įvertino jam pateiktus dokumentus, iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus. Teismas kitus šalių argumentus laikė teisiškai nereikšmingus bylos išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakė.

13. Teismas netenkino trečiojo suinteresuoto asmens prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes nebuvo pateiktas teismo išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas.

III. 14. Pareiškėjai A. V., S. L., S. Y., L. M. ir L. Š. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo prašo sustabdyti šią administracinę bylą iki bus išnagrinėtas ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3340-155/2017, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Pareiškėjai pakartoja savo argumentus, pagrindžiančius jų poziciją, kad 2017 m. gegužės 31 d. Bendruomenės konferencija buvo sušaukta ir įvyko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pabrėžia, kad tuometinė Bendruomenės pirmininkė atsakovo prašė neregistruoti Bendruomenės valdymo organų narių duomenų pakeitimų, pateikė tokį prašymą pagrindžiančius argumentus ir įrodymus, bet atsakovas prašymo netenkino. Pareiškėjai mano, kad sisteminis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio ir Registro nuostatų 44 punkto normų bei teismų praktikos aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog atsakovas buvo įpareigotas ne tik formaliai vertinti pateiktus duomenis ir dokumentus, bet ir išsiaiškinti tokių duomenų ir dokumentų pasikeitimo aplinkybes, šiuos duomenis ir dokumentus analizuoti patikimumo ir išsamumo aspektais bei patikrinti teikiamų duomenų tikrumą ir faktą, kad prašomus duomenis galima įrašyti registre, bet to nepadarė.

Pareiškėjai nesutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovas nustatė, jog Bendruomenės konferencija buvo sušaukta laiku ir tinkamai, laiko, kad teismas nevertino arba netinkamai vertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į teisės aktuose numatytas atsakovo pareigas, bei tvirtina, kad atsakovas, gavęs S. G. pateiktus dokumentus, turėjo juos palyginti su jau turimais dokumentais ir iš skelbimo dienraštyje turinio nustatyti, jog konferenciją šaukia ne Bendruomenės valdyba, o tam įgaliojimų neturintis asmuo.

Atsakovas turėjo įvertinti, jog konferencijoje galėjo balsuoti tik tikrieji Bendruomenės nariai, o S. G., vienasmeniškai organizuodamas konferenciją, neturėdamas Bendruomenės valdybos įgaliojimų ir aktualaus narių sąrašo, negalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi šio reikalavimo. Atsakovas taip pat turėjo patikrinti, ar buvo vadovautasi teisingumo ir protingumo principais, nustatant, ar yra kvorumas, atsižvelgti į tai, kad net 90 procentų Bendruomenės narių neišreiškė savo pozicijos balsuojant ginčo konferencijos metu. Pareiškėjai akcentuoja, kad vertinant, ar konferencijoje buvo kvorumas, atsižvelgtina į Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas, numatančias, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, todėl skundžiamame teismo sprendime pripažinus, jog konferencijoje dalyvaujant tik 10 procentų narių (preziumuojant, kad visi šie asmenys buvo Bendruomenė nariais konferencijos metu) buvo kvorumas, tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja įstatymo imperatyvui, padaryta paviršutiniškai įvertinus Bendruomenės įstatų nuostatas.

Be to, pareiškėjai teigia, kad konferencijoje net nebuvo keliamas klausimas dėl teisingumo ir protingumo principų egzistavimo sprendžiant dėl kvorumo buvimo / nebuvimo. Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad skundžiamame sprendime teismas nepasisakė dėl jų argumentų, jog prašymą įregistruoti Bendruomenės valdymo organus pateikė neįgaliotas asmuo, todėl, nepasisakydamas dėl vieno iš esminių skundo argumentų, grubiai pažeidė savo pareigą pagrįsti priimtą sprendimą. Pareiškėjai papildomai nurodo, kad teismas neišsprendė jų 2017 m. spalio 18 d. pateikto prašymo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, ir mano, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-33400-155/2017, kurioje keliamas klausimas dėl ginčo konferencijos ir joje priimtų sprendimų teisėtumo, nes šioje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados būtų reikšmingos, būtinos siekiant tinkamai išspręsti administracinį ginčą.

16. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Atsakovo teigimu, teismas vadovavosi aktualiomis teisės normomis, teisingai apibrėžė registro tvarkytojo kompetencijos ir atsakomybės ribas, o pareiškėjai bando nepagrįstai plečiamai aiškinti registro tvarkytojo kompetencijos ribas, savo argumentus grįsdami negaliojančia Registro nuostatų 9.11 papunkčio redakcija, apygardos administracinių teismų sprendimus įvardydami kaip formuojamą teismų praktiką, be to, apeliaciniame skunde nurodytų bylų fabulos skiriasi nuo nagrinėjamos administracinė bylos. Mano, jog, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos dalyką, apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie ginčo konferencijos eigą nėra aktualios šiai administracinei bylai. Konferencijos teisėtumo, Bendruomenės valdybos narių elgesio sąžiningumo klausimai yra bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamos bylos dalykas. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Be to, atsakovas pastebi, kad apeliaciniame skunde yra nekorektiškai cituojama Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalis, tokiu būdu iškreipiant šios teisės normos tikrąją prasmę. Jo vertinimu, pareiškėjų teiginiai, kad teismas neišanalizavo visų skundo argumentų ir aplinkybių, yra nepagrįsti, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsakovo nuomone, šiuo atveju nebuvo pagrindo stabdyti administracinę bylą, nes jo veiksmų priimant ginčijamą 2017 m. birželio 5 d. sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo rezultatai šioje administracinėje byloje visiškai nepriklauso nuo 2017 m. gegužės 24 d. Bendruomenės konferencijos ir joje priimtų sprendimų teisėtumo įvertinimo civilinėje byloje Nr. e2-33400-155/2017. Paaiškina, kad, registro tvarkytojui pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą apie išnykusį teisinį pagrindą įregistruoti naujo Bendruomenės pirmininko ir naujų valdybos narių duomenis, įstatymų nustatyta tvarka būtų atliktas duomenų koregavimas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus žydų bendruomenė atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti iš pareiškėjų solidariai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko savo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, pabrėžia, kad pareiškėjai siekia atsakovui primesti teismo funkcijas ir kompetenciją. Teigia, kad atsakovas negalėjo ir neturėjo, be kita ko, tikrinti ginčo konferencijoje dalyvavusių Bendruomenės narių sudėties, nes asociacijų sąrašai nėra privalomai registruojami Juridinių asmenų registre, neturėjo pagrindo kvestionuoti konferencijos protokole užfiksuoto kvorumo buvimo fakto. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens žiniomis, 2017 m. gegužės 24 d. konferencijoje dalyvavusių Bendruomenės narių skaičius buvo didžiausias pastaraisiais metais, todėl atsakovas galėjo pagrįstai manyti, jog kvorumas buvo. Pažymi, jog pareiškėjų dėstomos aplinkybės apie Bendruomenės valdymo organų narių rinkimą, atsižvelgiant į bylų rūšinio teismingumo taisykles, nėra aktualios sprendžiant šią administracinę bylą, o argumentai dėl neva neįgalioto asmens prašymo pateikimo nėra teisiškai reikšmingi bylos išsprendimui, todėl teismas pagrįstai dėl jų nepasisakė. Dėl įgaliojimų suteikimo Bendruomenės pirmininkui papildomai akcentuota, kad iš šiuo klausimu balsavusių 129 asmenų nė vienas nebalsavo „prieš“. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nepritaria pareiškėjų pozicijai dėl administracinės bylos sustabdymo, nes, jo vertinimu, civilinės bylos Nr. e2-33400-155/2017 išsprendimas neturi jokios prejudicinės reikšmės sprendžiant dėl atsakovo veiksmų, atliktų 2017 m. gegužės–birželio mėn., teisėtumo. Be to, atsakovas, atsižvelgdamas į civilinėje byloje priimto sprendimo turinį, galės įregistruotus duomenis atitinkamai pakoreguoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo, kuriuo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku įregistruotas S. G., taip pat įregistruoti nauji Bendruomenės valdybos nariai, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

23. Byloje nustatyta, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. gegužės 25 d. gavo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko S. G. prašymą įregistruoti bendrijos pirmininko, valdybos pirmininko bei valdybos narių duomenų pakeitimus. Kartu su prašymu pateiktas 2017 m. gegužės 24 d. Bendruomenės konferencijos protokolas, 2017 m. balandžio 22 d. skelbimas dienraštyje „Lietuvos rytas“ apie Bendruomenės konferenciją, Bendruomenės įstatai bei dienotvarkė. Atsakovas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių galėtų atsisakyti atlikti duomenų pakeitimų įregistravimą, 2017 m. birželio 5 d. įregistravo Bendruomenės valdymo organų narių duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre.

24. Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada registro tvarkytojas gali atsisakyti registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus, o esant kliūčių įregistruoti pateiktus registrui dokumentus ar duomenis, registro tvarkytojas turi skirti terminą trūkumams pašalinti ir tik per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus ar registro tvarkytojui nepateikus pataisytų dokumentų, juridinių asmenų registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu turi atsisakyti registruoti duomenų ar dokumentų pakeitimus (CK 2.68 straipsnio 2 dalis).

25. Pirmosios instancijos teismas, atkreipęs dėmesį į tai, kad už neteisėtą atsisakymą registruoti registrui pateikiamus duomenis numatyta atsakomybė (Civilinio kodekso 2.73 str.), tinkamai aiškindamas ir taikydamas ginčo teisinius santykius reguliuojančias normas, pripažinęs, kad duomenis, informaciją ir dokumentus Registro tvarkytojui teikia juridinio asmens steigėjai, juridinio asmens valdymo organai ar kitas įgaliotas asmuo, kurie atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą ir jų pateikimą Registro tvarkytojui laiku, pagrįstai sprendė, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti registruoti juridinio asmens duomenų pakeitimus.

26. Tais atvejais kai pagal Registro nuostatus (58 punktas) dokumentai ir duomenys pateikiami tiesiogiai Registro tvarkytojui, šis turi pareigą pagal pateiktus dokumentus tikrinti duomenų tikrumą ir dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams, tačiau tokia patikra savo turiniu negali ir neturi prilygti reikšmingų duomenų vertinimui, atliekamam teismuose nagrinėjant ginčus dėl teisės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Registro tvarkytojas, vadovaudamasis Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, bendruomenės įstatų, įregistruotų Registre 2015 m spalio 30 d., 7.1.1. ir 7.1.2. papunkčiais bei pateiktu 2017 m. balandžio 22 d. viešu skelbimu Lietuvos dienraštyje „Lietuvos rytas“, nustatė, kad bendruomenės konferencija buvo sušaukta laiku ir tinkamai, Konferencija buvo šaukiama bendruomenės valdybos iniciatyva ir sprendimu iki susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 dienų, pranešime apie konferencijos sušaukimą buvo nurodyta susirinkimo data ir vieta, numatyta darbotvarkė.

27. Svarbu pažymėti, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, išnagrinėjus civilinį ginčą dėl pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento visus 2017 m. gegužės 24 d. asociacijos Vilniaus žydų bendruomenė vykusioje konferencijoje priimtus sprendimus ir pripažinimo neteisėta 2017 m. gegužės 24 d. asociacijos vykusią konferenciją, pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, kuriuo reikalavimai atmesti, buvo paliktas nepakeistas.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pagrindo nėra. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą pateikė pareiškėjai apeliaciniame skunde ir trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus žydų bendruomenė atsiliepime į apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas yra atmestinas, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas. Trečiasis suinteresuotasis asmuo prašė pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, todėl laikytina, kad teismo sprendimas buvo priimtas šios proceso šalies naudai ir ji įgijo teisę į išlaidų atlyginimą. Bendruomenė 2019 m. birželio 25 d. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog ji už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 200 Eur (II t., b. l. 7–10). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pateikti dokumentai patvirtina Bendruomenės patirtų išlaidų realumą, o prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus dydžio, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytas taisykles (1,3 x 838,80 Eur = 1 090,44 Eur), be to, prašymą įvertinus pagal šių rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus, nenustatytas pagrindas mažinti Bendruomenei priteistiną sumą. Atsižvelgiant į tai, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteistina visa jo prašoma suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, proporcingai iš kiekvieno pareiškėjo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. V., S. L. (S. L.), S. Y. (S. Y.), L. M., L. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus žydų bendruomenei iš kiekvieno pareiškėjo priteisti po 40 Eur (keturiasdešimt eurų).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė