Legislator Case Law & Legislation
a9da87f2-453d-45be-b865-1a46ead17b4d AI generated

a9da87f2-453d-45be-b865-1a46ead17b4d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number a9da87f2-453d-45be-b865-1a46ead17b4d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja T. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas V. D. po savo sutuoktinės L. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvams priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvas V. D. po savo sutuoktinės, pareiÅ¡kėjos motinos, L. D. mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau dalį jai priklausančio buto priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Legislator headnote

AI generated

a9da87f2-453d-45be-b865-1a46ead17b4d · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Remiantis Vilniaus 16-ojo notarės biuro 2019 m. lapkričio 11 d. pareiÅ¡kimu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiÅ¡kėja priėmė mirusio tėvo V. D. palikimÄ . PareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo knygelę, kurios duomenys patvirtina, jog V. D. po sutuoktinės mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir prižiÅ«rėjo nekilnojamÄ jį turtÄ . Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-10030-631/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05073-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja T. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas V. D. po savo sutuoktinės L. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjos tėvams priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvas V. D. po savo sutuoktinės, pareiÅ¡kėjos motinos, L. D. mirties nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau dalį jai priklausančio buto priėmė, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

PaaiÅ¡kino, kad V. D. po sutuoktinės mirties toliau gyveno bute, deklaravo ten savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo butÄ . PareiÅ¡kėja nurodė, kad mirus tėvui V. D., nori priimti jam priklausiusį palikimÄ , todėl juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiÅ¡kimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieÅ¡tarautų pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo patenkinimui.

Pažymėjo, jog įmonė nėra gavusi praneÅ¡imų dėl palikėjų V. D. ir L. D. palikimo perėjimo valstybei. Byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalyje ir 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad V. D. ir L. D. santuokÄ Ä¯registravo (duomenys neskelbtini).

Sutuoktiniai 1992 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 23-3145 pagrindu įsigijo po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal Gyventojų registro 2019 m. gruodžio 12 d. pažymÄ Nr. GR.1A-13131, pareiÅ¡kėjos motina L. D. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus 16-ame notarės biuro 2019 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tas Nr. 138/2019 patvirtina, kad po L. D. mirties dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Remiantis Vilniaus 16-ojo notarės biuro 2019 m. lapkričio 11 d. pareiÅ¡kimu (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), pareiÅ¡kėja priėmė mirusio tėvo V. D. palikimÄ . PareiÅ¡kėja į bylÄ pateikė komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo knygelę, kurios duomenys patvirtina, jog V. D. po sutuoktinės mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir prižiÅ«rėjo nekilnojamÄ jį turtÄ . Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Ä®statymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir pateiktus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos tėvas V. D. po sutuoktinės L. D. mirties, toliau liko gyventi jų bendrame bute (duomenys neskelbtini), mokėjo privalomus komunalinius mokesčius ir prižiÅ«rėjo butÄ . Å ias aplinkybes pagrindžia Gyventojų registro 2019 m. gruodžio 12 d. pažyma, patvirtinanti V. D. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir komunalinių paslaugų mokesčių mokėjimo knygelės duomenys. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

D. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės L. D. mirties likusį palikimÄ , t. y. jai priklausančiÄ Â½ dalį buto. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos tėvo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kuris priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos tėvas V. D. po sutuoktinės L. D. mirties turtÄ â€“ ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), – prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad V. D. po sutuoktinės L. D. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, todėl Å¡is faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip V.

D. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti paveldimÄ turtÄ .

Juridinis faktas pareiÅ¡kėjai T. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytas siekiant realizuoti paveldėjimo teisę į palikėjo V. D. turtÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Gitana Butrimaitė