2020-04-01 Nr. AB-6473-3-62-3-02784-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1650-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02784-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2, 10).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalint Marijampolės PN nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., dušuose tekėdavo šaltas, kalkėtas vanduo, dėl ko (duomenys neskelbtini). Dušuose nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi nebuvo pertvarų, taip pat nebuvo kilimėlių, lentynėlių, veidrodžių, persirengimo patalpoje visada buvo šalta. Nebuvo sudaryta galimybė kiekvieną dieną pasinaudoti dušu, ką numato Europos kalinimo taisyklės. Esant minėtoms aplinkybėms, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažeminimą, sukelti dideli nepatogumai, pažemintas pareiškėjo orumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14–19).

4. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato dušo patalpose įrengti pertvaras ir duris. Marijampolės PN dušo patalpa yra įrengta tinkamai, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Normos) nuostatomis. Marijampolės PN dušu nuteistieji naudojasi pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką vieną kartą per savaitę. Pažymėjo, kad teismui pateiktos Marijampolės PN dušo patalpų nuotraukos patvirtina, jog Marijampolės PN tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų, dėl to pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir deklaratyvaus pobūdžio. Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2016 m. lapkričio 14 d. atlikto periodinio patikrinimo aktas Nr. PA-4-432 patvirtina, kad šio patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. į Marijampolės PN administraciją dėl šalto vandens ir prasto vandens spaudimo duše nesikreipė. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo M. Z. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis Marijampolės pataisos namuose buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 44–47).

6. Dėl atsakovo atstovo prašymo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis. Nustatė, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildino iš kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. Į teismą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo galimo jo teisių pažeidimo pradžios. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, patirdamas jo aprašytas aplinkybes, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimą dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo teisių pažeidimo pradžios, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į atsakovą arba teismą. Jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, pareiškėjas nenurodė, teismas pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl Marijampolės PN prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintas ir daliai skundo reikalavimų taikytas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d. atmesta kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

7. Teismas nurodė, jog atsakovo atstovas pateikė teismui fotonuotraukas, kurios patvirtino, kad kamerų tipo patalpose esančioje dušo patalpoje tarp maudymosi vietų yra įrengtos pertvaros. Teismas pažymėjo, kad detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Teisės normose nėra įtvirtinto ir reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras bei dureles, todėl neteisėti Marijampolės PN veiksmai dėl dušo patalpos įrengimo nekonstatuotini.

8. Pareiškėjo teiginiai dėl galimybės maudytis šiltu dušu tik vieną kartą per savaitę atmesti, kadangi pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu, tai yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Pažymėtina, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui iš viso nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, pats pareiškėjas šios aplinkybės neneigia, todėl galimybės vieną kartą per savaitę išsimaudyti po šiltu dušu suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, todėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų dėl to nenustatyta.

9. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas pažymėjo, kad teismui pateiktos Marijampolės PN dušo patalpų nuotraukos patvirtina, jog atsakovas tinkamai vykdo ir laikosi galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžia, tačiau teismas nurodė, kad pateiktos nuotraukos nepatvirtina, jog dušo patalpų įrengimas atitinka Normų 13 punkte nustatytą reglamentavimą. Tokių duomenų nebuvo ir 2016 m. lapkričio 14 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patikrinimo akte, todėl ši pareiškėjo pretenzijų dalis buvo pagrįsta.

10. Byloje nenustačius, kad dėl nepakankamo dušo patalpos įrengimo pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas padarė išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės, atsakovo atstovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III. 11. Pareiškėjas M. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 51).

12. Pareiškėjas prašo tenkinti jo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Nurodo, kad pasinaudoti karštu vandeniu sudaroma galimybė tik vieną kartą per savaitę. Tačiau ir tokia galimybė tampa sąlyginė, kadangi visam būriui skirtos 2 valandos, per kurias turi nusiprausti 60–80 asmenų. Dažnai vanduo nėra pakankamai karštas arba dėl techninių kliūčių karšto vandens iš viso nebūna. Nors neseniai įrengtos dušų pertvaros, tačiau privatumo vis tiek nėra, nes po vienu čiaupu tenka praustis 2–3 asmenims. Trūksta vietos praustis, ant betoninio grindinio nėra jokių takelių, nėra lentynėlių, dozatoriai nuolat tušti.

13. Pareiškėjas prašo, nors įstatymai numato senaties terminą, atsižvelgti į pažeidimų tęstinumą (nuo 2010 m.), tai kad iki šios dienos nėra dedama pastangų pakeisti susidariusią situaciją.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti (b. l. 54).

15. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas siejo su netinkamomis kalinimo sąlygomis Marijampolės PN nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimo daliai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d. taikė ieškinio senatį, dėl likusio laikotarpio konstatavo, kad dušo patalpų įrengimas neatitinka Normų 13 punkto reikalavimų, o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, akcentuodamas tai, jog karštu vandeniu jis galėjo pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę ir tokia galimybė buvo tik sąlyginė, dušų pertvaros neužtikrino privatumo, be to, duše nėra takelių, lentynėlių, dozatoriai nuolat tušti.

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

20. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu vandeniu duše ne visada buvo įgyvendinama, pertvaros duše nebuvo pakankamos užtikrinti privatumą, pažymėtina pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Šiuo atveju pareiškėjas pripažįsta, kad galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę buvo užtikrinta, tačiau abstrakčiai teigia, jog tokia galimybė buvo sąlyginė. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada jis negalėjo pasinaudoti dušu ar kada duše nebuvo karšto vandens. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo prieštaringus teiginius, kad vienu metu dušu naudojosi 60–80 asmenų, kadangi skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, jis teigė, kad vienu metu prausdavosi 20 asmenų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat pripažįsta, kad pertvaros tarp dušų buvo įrengtos. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tokios pertvaros nebuvo pakankamos, kadangi po vienu čiaupu prausdavosi 2–3 asmenys, pažymėtina, kad tokios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nebuvo nurodęs.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius dėl galimybės pasinaudoti dušu bei privatumo duše. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai šių teismo išvadų nepaneigia.

22. Be to, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai akcentuoja, jog duše nebuvo takelių, lentynėlių, dozatoriai buvo tušti, pažymėtina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas konstatavo pažeidimą, t. y. kad dušo patalpų įrengimas neatitinka Normų 13 punkto reikalavimų. Ši norma nustato, kad dušo patalpoje turi būti įrengta: dušo čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai vienam asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį.

23. Kiek tai yra susiję su parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

24. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią šis teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

25. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018).

26. Ginčo atveju, įvertinus pareiškėjo nurodytų ir teismo nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (konstatuotas pažeidimas dėl nepakankamo dušo patalpos įrengimo – neatitiko Normų 13 punkto reikalavimų), į tai, kad nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo gyvenimo kokybė pataisos įstaigoje esmingai pablogėjo ar turėjo įtakos jo sveikatos stoviui, taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad pareiškėjo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis Marijampolės pataisos namuose pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos, yra teisinga ir pakankama satisfakcija, yra pagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė