2024-07-17 Nr. CB-4803-2-68-3-00028-2022-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2740

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00028-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 9 d. pateiktu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įsakymo panaikinimo. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino.

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir ieškinį atmesti.

Atsakovės kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 2603, 7 punkto nuostatas, Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, CPK 185 straipsnio nuostatas, neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir nevertino į bylą pateiktų įrodymų.

2. Teismai formaliai vertino aplinkybes, susijusias su įsakymo priėmimu ir ieškovės garažo patalpai tenkančios žemės sklypo dalies apskaičiavimu. Atsakovės nuomone, žemės sklypo dalis ieškovės nuosavybės teise valdomam statinių plotui yra nustatyta teisingai, nes nustatytas proporcingai visų ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių plotui (134 kv. m ploto statiniams, esantiems ginčo žemės sklype, eksploatuoti buvo priskirta 205 kv. m ploto žemės sklypo dalis); atsakovė vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pateiktais duomenimis; teismai šiuo aspektu netinkamai vertino aplinkybes bei netinkamai pritaikė Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 32 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

3. Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus – byloje esančių administracinių aktų – įsakymų turinį, Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo planą, atsakovės rašto turinį, ieškovės prašymų turinį, aplinkybes, susijusias su garažo registravimu, bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, reikšmingus sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, skyrė nepakankamai dėmesio šių įrodymų bei kitų reikšmingų aplinkybių analizei ir vertinimui, jų santykio su kitomis byloje įrodinėtomis aplinkybėmis nustatymui, taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų ar skaičiavimų, kuriais buvo paskaičiuota ieškovės nuosavybės teise valdomų statinių (patalpų) eksploatavimui tenkanti žemės sklypo dalis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nenagrinėtinas. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, būtina sąlyga atleisti nuo žyminio mokesčio yra tai, kad byla būtų inicijuota asmens, ginančio viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2020). Šiuo atveju byla inicijuota privataus fizinio asmens, o ne atsakovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė