2023-01-18 Nr. AB-1561-3-61-3-01764-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-27-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01764-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:17.5; 17.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. liepos 29 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-200729-00074 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2022 m. gegužės 27 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija 2020 m. liepos 29 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. PNSSP-00-200729-00074 dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atliktų statybos darbų. Inspekcijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SDPN-00-210126-00005 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 29 d.

3. Pareiškėjas, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, inicijavo projektinės dokumentacijos parengimą ir statinių įteisinimą, t. y. siekė suderinti su kitais bendraturčiais dokumentaciją, siekė paruošti teritorijų planavimo dokumentus. Tačiau dėl Lietuvoje egzistuojančios pandemijos ir karantino apribojimų bei dėl kitų bendraturčių atliekamų veiksmų susitvarkyti reikiamų dokumentų ir pašalinti neteisėtų statybos padarinių iki nustatyto termino nespėjo. Pareiškėjas paaiškino, jog dėl Covid-19 apribojimų ilgai nebuvo galima patekti iš Vilniaus rajono į Vilniaus miestą, todėl projektuotojai ilgą laiką negalėjo atvykti į vietą dėl objekto apžiūros natūroje.

4. Pareiškėjas nurodė nuo Privalomojo nurodymo surašymo buvęs aktyvus, domėjęsis ir inicijavęs dokumentų rengimą, siekdamas įteisinti savavališką statybą. Tačiau savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimas ir rengimas užtruko dėl nuo pareiškėjo veiksmų nepriklausančių priežasčių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija su pareiškėjo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Inspekcija paaiškino, kad patikrinimo metu nustatė, jog pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), savavališkai įrengė II grupės nesudėtingąjį kitos paskirties inžinierinį statinį – nuotekų valymo statinį. Todėl pareiškėjui, kaip statytojui, Inspekcija 2020 m. liepos 27 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-200727-00066, ir 2020 m. liepos 28 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200728-00070 ir 2020 m. liepos 29 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-200729-00074. Skundžiamu Privalomuoju nurodymu Inspekcija įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. sausio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį – kitos paskirties inžinerinį statinį – nuotekų valymo statinį ir sutvarkyti statybvietę Ginčo sklype.

7. Inspekcija, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą, 2021 m. sausio 26 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-210126-00005 pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. balandžio 29 d.

8. Inspekcijoje 2021 m. balandžio 15 d. gautas pareiškėjo 2021 m. balandžio 14 d. prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą papildomiems trims mėnesiams. Kadangi Privalomojo nurodymo vykdymo terminas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu jau buvo kartą pratęstas, Inspekcija pareiškėjo prašymo netenkino ir apie priimtą sprendimą 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2D-5925 informavo pareiškėją.

9. Inspekcija nurodė, jog pareiškėjas savavališkos statybos fakto neginčija. Nors pareiškėjas siekia, kad būtų pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki 2022 m. gegužės 27 d., tačiau pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų apie jo prašyme nurodytus veiksmus ar procedūras, atliktus siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, nepagrindė teiginių, kad jo veiksmai priklauso nuo kitų bendraturčių atliekamų veiksmų, nenurodė, kokie bendraturčių atliekami ar atlikti veiksmai ir kaip įtakojo Privalomojo nurodymo vykdymą.

10. Inspekcija pažymėjo, jog pareiškėjas, matydamas, kad Privalomojo nurodymo iki 2021 m. balandžio 29 d. dėl objektyvių priežasčių nespės įvykdyti, turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki Privalomojo nurodymo vykdymo termino pasibaigimo, tačiau to laiku nepadarė. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o teisės aktai nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės. Be to, pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodydamas priežastis, dėl ko nespėjo įteisinti savavališkos statybos rezultato, nenurodė ir teisės aktų nuostatomis nepagrindė, kokioms procedūroms ar veiksmams, kuriuos jis sieja su savavališkos statybos darbų įteisinimu, atlikti reikalingas prašomas papildomas net dvylikos mėnesių terminas.

11. Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjui surašiusi Privalomąjį nurodymą už savavališką statybą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą. Teisės aktuose nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo interesų gynybą, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo pareigos atlikti atitinkamus veiksmus.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu pareiškėjo G. A. prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo atmetė.

13. Teismas byloje nustatė tokias aplinkybes:

13.1. Pareiškėjui G. A. kartu su kitais bendrasavininkais nuosavybės teise priklauso Ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r.

13.2. Inspekcija, patikrinusi gautą informaciją dėl Ginčo sklype galimai neteisėtai vykdomų statybos darbų, 2020 m. liepos 27 d. užregistravo statybos patikrinimo aktą Nr. BIPA-00-200727-00019, kuriame užfiksavo, kad Ginčo sklype pastatytas nuotekų valymo statinys, kuriam pagal teisės aktų reikalavimus yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, nes jis priskirtinas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Statybos užbaigimo laikas – 2020 m. liepos mėn.

13.3. Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo metu užfiksuotus pažeidimus, ir nustačiusi, kad pareiškėjas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, Ginčo sklype savavališkai įrengė II grupės nesudėtingąjį kitos paskirties inžinierinį statinį – nuotekų valymo statinį, surašė 2020 m. liepos 28 d. Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-200728-00070 ir 2020 m. liepos 29 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-200729-00074. Inspekcija Privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją iki 2021 m. sausio 29 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį – kitos paskirties inžinerinį statinį – nuotekų valymo statinį ir sutvarkyti statybvietę Ginčo sklype.

13.4. Pareiškėjas 2021 m. sausio 25 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija 2021 m. sausio 26 d sprendimu pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. balandžio 29 d.

13.5. Inspekcijoje 2021 m. balandžio 15 d. gautas pareiškėjo 2021 m. balandžio 14 d. prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą papildomiems trims mėnesiams. Kadangi Privalomojo nurodymo vykdymo terminas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu jau buvo kartą pratęstas, Inspekcija pareiškėjo prašymo netenkino ir apie priimtą sprendimą 2021 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 2D-5925 informavo pareiškėją.

13.6. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Inspekcijos Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. gegužės 27 d.

14. Teismas byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti iki 2021 m. balandžio 29 d., tačiau, siekdamas pratęsti šį terminą, dėl jo pratęsimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės 27 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

16. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęstas, nes jis jau yra pasibaigęs, kadangi gali būti pratęstas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs terminas galėtų būti tik atnaujinamas, tačiau Įstatymas ir teismų praktika nenustato galimybės atnaujinti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjas nurodo, kad kreipimosi į teismą tvarka dėl privalomojo nurodymo įvykdymo nėra reglamentuota Įstatyme, Įstatyme taip pat nėra įtvirtinta, kad terminas dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo negali būti atnaujintas.

19. Pareiškėjo teigimu, ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 21 straipsnio nuostatos dėl praleisto termino atnaujinimo.

20. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad įstatymų leidėjas svarbias priežastis pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą sieja su procedūromis, kurios gali kilti siekiant įteisinti savavališką statybą ir kurių trukmė nepriklauso nuo asmens (statytojo) valios, ir šis teismų praktikoje svarbioms priežastims teikiamas prioritetas negali būti paneigtas formaliu termino praleidimu ir Įstatymo neišsamumu.

21. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismui formaliai sprendus, kad praleistas terminas negali būti atnaujintas, liko neatskleista ginčo esmė, taip pat byloje nebuvo įvertintos aplinkybės, susijusios su Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civiline byla Nr. 2VP-20264-433/2021, kurioje sprendžiama dėl pareiškėjo prievolės nugriauti gyvenamąjį namą, kurio priklausiniu yra nuotekų valymo sistema.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

22.1. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti termino Privalomajam nurodymui įvykdyti, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl pasibaigusio termino atnaujinimo nepagrįsti. Be to, Įstatyme nėra numatyta galimybė atnaujinti termino privalomajam nurodymui įvykdyti.

22.2. Inspekcija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl praleisto termino atnaujinimo, ir pabrėžia, kad šios nuostatos reglamentuoja procesinius terminus, o ne privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą.

22.3. Inspekcija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo kreipėsi jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų ir nurodytų aplinkybių, dėl ko Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas per jame nustatytą terminą bei nebuvo laiku kreiptasi į teismą dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo ir kodėl prašoma pratęsti terminą.

22.4. Inspekcija nurodė, kad, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą ir pareiškėjui surašiusi Privalomąjį nurodymą už neteisėtą statybą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą, be to, tokios praktikos laikosi ir Lietivos teismai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

24. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui 2020 m. liepos 29 d. Privalomuoju nurodymu buvo nustatytas 6 mėnesių terminas (iki 2021 m. sausio 29 d.) savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Inspekcijos 2021 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. SDPN-00-210126-00005 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 29 d. Pareiškėjas į teismą dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo kreipėsi jau pasibaigus Privalomojo nurodyto įvykdymo terminui, t. y. 2021 m. gegužės 27 d. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo atmetė, nes pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jo įvykdymo terminas pasibaigė.

25. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan., kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad šiame įstatyme nėra įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių privalomųjų nurodymų vykdymo terminų atnaujinimą.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad maksimalus terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti yra 9 mėnesiai, o ilgesnio termino nustatymas priskirtas tik teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs bendrą taisyklę, kad galima pratęsti dar nesibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.).

28. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

29. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose.

30. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl ABTĮ 30 straipsnio (apeliaciniame skunde klaidingai nurodytas ABTĮ 21 straipsnis), reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo klausimus, atmestini, nes minėtos ABTĮ nuostatos reglamentuoja procesinius terminus administracinėje teisenoje, o ne privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminų atnaujinimą, be to, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui tokio prašymo nebuvo teikęs.

31. Konstatavus, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, o pareiškėjas į teismą dėl termino pratęsimo kreipėsi jau pasibaigus terminui Privalomajam nurodymui įvykdyti, likusieji apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė