2016-02-01 Nr. AB-2251-3-63-3-00213-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-16-520/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00213-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 80.6; 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-759-583/2014 pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės vado 2014 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. TE-25 „Dėl M. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniojo specialisto, atsakingo už kinologinę veiklą, pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos 2014 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad jis 2013 m. birželio 23 d. būdamas ne tarnybos metu pastebėjo, jog iš jo ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pavogtas dyzelinis kuras ir gyvulių pašaras. Pagal aptiktus pėdsakus pareiškėjas nusekė į netoliese esantį rūsį, kuriame aptiko pavogtus daiktus bei G. L., kuris nuo 2013 metų sausio mėnesio dirbo pareiškėjo ūkyje. Įvykio metu tarp pareiškėjo ir G. L. kilo konfliktas dėl vagystės, kurio metu abi šalys viena prieš kitą panaudojo fizinius veiksmus, G. L. buvo sužalotas. Pareiškėjas paaiškino, kad jis dėl šio įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį dėl vagystės. Ikiteisminio tyrimo metu G. L. prisipažino pagrobęs minėtą turtą. 2013 m. birželio 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate pagal G. L. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.), o nusikalstamos veikos padarymu įtartas pareiškėjas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis, siekdamas išvengti neigiamų padarinių tarnybai, inicijavo susitaikymą su G. L. ir abu ikiteisminiai tyrimai 2013 m. gruodžio 30 d. buvo nutraukti pareiškėjui ir G. L. susitaikius bei atlyginus vienas kitam turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, jis manė, kad susitaikymas su G. L. ir ikiteisminių tyrimų nutraukimas neturės neigiamos įtakos pareiškėjo tarnybai, tačiau VSAT Pagėgių rinktinės vadas, vadovaudamasis VSAT Pagėgių rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2014 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada, 2014 m. vasario 4 d. priėmė Įsakymą atleisti pareiškėją iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas yra atleidžiamas, nes pažeidė VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu patvirtintų VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14, 14.1, 14.4 punktų ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 2, 2.1, 2.2 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad įvykis įvyko 2013 m. birželio 23 d. (sekmadienį), t. y. nedarbo dieną, o pareiškėjas pirmąją po šventės darbo dieną, t. y. 2013 m. birželio 25 d., atvykęs į darbą apie įvykį ir visas jo aplinkybes nedelsdamas informavo VSAT Pagėgių rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos vadą G. R.. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgta į aplinkybes, jog G. L. buvo sužalotas pareiškėjui ginantis ir šie veiksmai atitiko būtinosios ginties sąlygas. Pareiškėjo teigimu, jis nepažemino pareigūno vardo, o tik gynėsi. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie 2013 m. birželio 23 d. įvykio aplinkybes buvo pateiktas trumpas informacinis pranešimas interneto puslapio www.jurbarkiskis.lt svetainėje, tačiau iš pranešimo nebuvo įmanoma identifikuoti įvykio asmenų. Pareiškėjo nuomone, žmonės, perskaitę pranešimo informaciją, negalėjo suprasti, jog rašoma apie pareiškėją, nes jis negyvena Jurbarke.

Pareiškėjo nuomone, Įsakymas priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių visumos, nes Įsakymo pagrindu laikytas tik ikiteisminis tyrimas dėl G. L. sveikatos sutrikdymo, tačiau visiškai neatsižvelgta į ikiteisminį tyrimą dėl vagystės. Pareiškėjas paaiškino, kad jis, gindamasis nuo vagystės, nepažemino pareigūno vardo ir nepažeidė visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lūkesčių.

Atsakovas VSAT Pagėgių rinktinė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 98-1-00413-13 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nustatė, jog 2013 m. birželio 27 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 98-1-00413-13 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl G. L. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pareiškėjui įteiktas įtarimas, kad jis 2013 m. birželio 23 d. tyčia nenustatytą smūgių skaičių mediniu kirvio kotu trenkė nukentėjusiajam G. L. į galvą, petį, ranką ir kitas kūno vietas. Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, 2013 m. gruodžio 30 d. išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje įtariamajam susitaikius su nekentėjusiuoju, nustatė, kad pareiškėjas padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino civilinius ieškinius, gailisi padaręs nusikaltimą.

Atsakovas pažymėjo, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. VSAT anoniminio pasitikėjimo telefonu gautas neprisistačiusios pilietės pranešimas, kuriame nurodyta, kad „jai smalsu žinoti, ar Pagėgių rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos kinologas M. K., 2013-06-23 žiauriai sumušęs ūkyje dirbantį samdinį G. L., vis dar saugo Lietuvos Respublikos sieną“. Atsakovas akcentavo, kad apie pareiškėjo neteisėtus veiksmus tapo žinoma tretiesiems asmenims: policijai, ligoninei, VSAT ir (duomenys neskelbtini) kaimo žmonėms. VSAT Pagėgių rinktinė nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis informavo tiesioginį vadovą, jog padarė G. L. daug sužeidimų. Atsakovo teigimu, iš VSAT 2013 m. birželio 27 d. paros įvykių suvestinės Nr. 178 matosi, jog pareiškėjas visiškai neužsiminė apie G. L. padarytus sužalojimus.

Atsakovas atkreipė dėmesį į VSAT vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14.1 punktą, kuriame nurodyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, jog pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo padaryta kalta veika akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, o iš vidaus tarnybos pareigūnų reikalaujama ypatingo sąžiningumo ir pareigingumo. Atsižvelgęs į tai, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas minėtais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjas, VSAT Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas, dėl pareigūno vardo pažeminimo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Įvertinęs pareigūno vardo pažeminimo sampratą, teismas sprendė, kad esminis elementas, kuris lemia minėto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, o šią reikšmingą aplinkybę būtina nustatyti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas įrodinėjimo taisykles.

Teismas konstatavo, kad atsakovas išvadą, jog pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, padarė įvertinęs ikiteisminio tyrimo Nr. 98-1-00413-13 metu nustatytas aplinkybes, kurios aprašytos Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2013 m. gruodžio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 98-1-00413-13 ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 98-1-00413-13 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, įtariamajam M. K. susitaikius su nukentėjusiuoju G. L. pagal BK 38 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013 m. birželio 23 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) esančioje negyvenamojoje sodyboje pareiškėjas tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių mediniu kirvio kotu trenkė nukentėjusiajam G. L. į galvą, petį, koją, ranką ir kitas kūno vietas bei taip padarė nukentėjusiajam G. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. įvykdė veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismo vertinimu, atsakovas būtent 2014 m. vasario 3 d. surašytoje patikrinimo išvadoje nurodytų etikos taisyklių ir pareigūnų elgesio taisyklių pažeidimą kvalifikavo kaip pareigūno vardo pažeminimą. Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties matyti, kad pareiškėjas dėl jam inkriminuojamos veikos kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvada ir kita medžiaga. Teismas laikėsi pozicijos, kad minėta teismo nutartis patvirtina, jog pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardytas veikimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, mastas, nurodytas teismo procesiniame dokumente nutraukiant ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, visiškai patvirtina, jog pareiškėjas pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai.

Teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo argumentus, kad jis fizinę prievartą prieš asmenį panaudojo būtinojo reikalingumo situacijoje, kai įvykio vietoje sulaikė asmenį, pagrobusį pareiškėjo asmeninį turtą, nes, teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismo priimtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad G. L., siekdamas išvengti sulaikymo, būtų panaudojęs fizinę jėgą ar smurtą prieš pareiškėją ir pastarasis būtų veikęs būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygomis. Teismas sprendė, kad asmens, kurio tapatybė nekelia jokių abejonių, sulaikymas panaudojant ypač intensyvią fizinę jėgą ir prievartą iš viso nebuvo būtinas, pakako apie nusikalstamą veiką informuoti policijos budėtoją. Teismo vertinimu, G. L. padarytų sužalojimų mastas rodo, kad prieš jį buvo panaudota intensyvi ir neadekvati fizinė jėga. Nors pareiškėjas teigė, kad buvo sužalotas ir gynėsi, tačiau apklausiamas liudytoju iš karto po įvykio jis teigė, jog įvykio metu nebuvo sužalotas.

Teismas nepagrįstu laikė ir pareiškėjo teiginį, kad jis informavo tiesioginį vadovą apie įvykio aplinkybes, nes pareiškėjas tiesioginį vadovą informavo tik apie vagystės ir ją įvykdžiusio asmens sulaikymo faktą. Apie tai, kad įvykio metu pareiškėjas sužalojo sulaikomą asmenį, informacija nebuvo pateikta ir ji surinkta paties atsakovo iniciatyva po anoniminio pranešimo apie pareigūno veiką.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovui sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, Tauragės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusi nutartis yra svarbi dėl jame nustatytų prejudicinę galią turinčių aplinkybių (ABTĮ 58 str. 4 d.). Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos nutraukimas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius nereiškia, kad nėra paties baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo, todėl tokia procesine forma baigus pradėtą ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl baudžiamojo persekiojimo pabaigimo negali kilti jokių pasekmių, susijusių su vidaus tarnybos santykiais.

Atsižvelgęs į tai, kad informacija apie neteisėtus pareigūno veiksmus pasklido kaimo bendruomenėje, buvo publikuota žiniasklaidoje, pateikta policijos komisariatui, teismui ir kitoms teisėsaugos institucijoms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo kalta veika sukėlė pasekmes – pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą institucija. Teismo vertinimu, tyrimas, kurio metu nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas neabejotinai pažemino pareigūno vardą, atliktas visapusiškai ir objektyviai, todėl jo atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo vienintelė Statute nustatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, ją taikė.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. gruodžio 14 d. gautas pareiškėjo M. K. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-759-583/2015.

Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-759-583/2015 grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktų nuostatomis ir sieja su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015 priėmimu. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nebuvo praleistas ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas, nes Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuri yra administracinės bylos atnaujinimo pagrindas, buvo priimta 2015 m. rugsėjo 10 d.

Pareiškėjas paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo išvada, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, buvo grindžiama išimtinai tuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą, nerinko ir nevertino jokių kitų duomenų (įrodymų), o vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir išvadomis, kad pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes sužalojo G. L.. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendime taip pat rėmėsi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 98-1-00413-13 nustatytomis aplinkybėmis.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, nutraukė. Klaipėdos apygardos teismas minėta nutartimi pripažino, kad nors pareiškėjo veiksmuose ir buvo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai, tačiau juos pareiškėjas padarė veikdamas būtinosios ginties situacijoje ir sulaikydamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, todėl atsakomybė pagal BK negalima. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo prašymą atnaujinti procesą, cituoja Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nurodytas smurto prieš G. L. panaudojimo aplinkybes ir jų vertinimą.

Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai rūsyje aptikus G. L. atliekant BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neviršijo būtinosios ginties sąlygų, t. y. pareiškėjas, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, gynė savo nuosavybę, o G. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas neviršija įstatymu leidžiamo sulaikomam asmeniui sukeliamo sužalojimo masto. Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad pareiškėjas iš pradžių veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes turėjo teisę į būtinąją gintį ir šią teisę įgyvendino tinkamai, o atrėmus G. L. pavojingą kėsinimąsi, pareiškėjo veiksmai iš būtinosios ginties peraugo į asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymą. Pareiškėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais rėmėsi tarnybinį patikinimą atlikę pareigūnai ir kurie buvo pagrindas sprendžiant pareiškėjo atleidimo iš tarnybos klausimą, buvo paneigti nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme.

Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, vadovavosi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 98-1-00413-13 ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymėjo, jog pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardytas veikimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartyje padarė priešingą išvadą, t. y. kad pareiškėjo veikimas buvo teisėtas, nes savo veiksmais pareiškėjas siekė apginti ne tik savo nuosavybę, tačiau ir sulaikyti nusikaltusį asmenį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis savo veiksmais ne tik, kad neįvykdė nusikalstamos veikos, tačiau siekė užkardyti nusikalstamą veiką bei, gindamas pareigūno vardą, stengėsi pateisinti visuomenės teisėtą lūkestį, kurio visuomenė tikisi iš pareigūnų, t. y. sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, taip kovojant su nusikalstamumu ir stengdamasis užtikrinti visuomenės saugumą.

Dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo pareiškėjas paaiškina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendime nurodė, jog Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, patvirtina, kad pareiškėjo tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardytas veikimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendime taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose nėra jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad G. L., siekdamas išvengti sulaikymo, būtų panaudojęs fizinę jėgą ar smurtą prieš pareiškėją ir pareiškėjas būtų veikęs būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties sąlygomis; G. L. padaryti daugybiniai kaulų lūžiai rodo prieš jį panaudotą intensyvią ir neadekvačią jėgą; Tauragės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusi nutartis yra svarbi dėl joje nustatytų prejudicinę galią turinčių aplinkybių.

Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, vadovavosi procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis, patvirtinančiomis pareiškėjo kaltę, kurios iš esmės yra padarytos netinkamai taikant ir aiškinant materialiosios teisės normas. Šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje ir Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje tas pačias aplinkybes vertino priešingai. Klaipėdos apygardos administracinis teismas vadovavosi Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, kuri buvo panaikinta, todėl akivaizdu, kad administracinėje byloje priimtu galutiniu teismo aktu nebuvo tinkamai aiškintos ir taikytos materialiosios teisės normos, t. y. nebuvo pareiškėjo veiksmai prieš G. L. įvertinti baudžiamosios teisės prasme tinkamai vadovaujantis būtinosios ginties ir nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo institutais. Pareiškėjo nuomone, tai patvirtina, kad šiuo atveju yra padarytas esminis materialiųjų teisės normų – baudžiamosios teisės įstatymo – pažeidimas, kuris turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsižvelgiant į Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir joje išdėstytą baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimą bei teisinį reglamentavimą, yra būtina iš naujo įvertinti Įsakymo ir tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą. Tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjas padarė neteisėtą veiką, taip pažemindamas pareigūno vardą, yra neteisinga ir prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartyje išdėstytiems argumentams bei pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui. Pareiškėjo nuomone, neatnaujinus administracinės bylos proceso, būtų sukurta teisinė situacija, kai vienu metu galiotų du vienas kitam prieštaraujantys pareiškėjo veikos, padarytos prieš G. L., teisiniai vertinimai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. K. siekia atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-759-583/2014 ir savo prašymą grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015 priėmimu.

Nagrinėdama ir vertindama prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Nustatyta, kad pareiškėjas administracinėje byloje, kurios procesą prašo atnaujinti, ginčytu Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendime padarė išvadą, kad atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali būti pripažintas pagrįstu tik nustačius, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, nustatė, kad VSAT Pagėgių rinktinė atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų 2013 m. birželio 23 d. ne tarnybos metu. 2013 m. spalio 23 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 50) buvo remtasi dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis ir nurodyta, kad pareiškėjas galbūt pažemino pareigūno vardą, nes jis 2013 m. birželio 23 d. galbūt sumušė G. L.. Tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 98-1-00413-13, o priėmus Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 98-1-00413-13, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atnaujinta (b. l. 52, 64). VSAT Pagėgių rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2014 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri buvo Įsakymo priėmimo pagrindas, yra remiamasi minėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2013 m. gruodžio 23 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 98-1-00413-13 ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 98-1-00413-13, nustatytomis aplinkybėmis.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi specialistė, apibendrinusi tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje padarė išvadą, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 23 d. apie 18 val. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir taip pažeidė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14, 14.1, 14.4 punktų ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktų reikalavimus bei tokiu savo elgesiu pažemino pareigūno vardą (išvados 4 psl.). Iš minėtos išvados turinio matyti, kad pareiškėjas buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą dėl to, kad padarė tyčinę nusikalstamą veiką (išvados 5 psl.). VSAT Pagėgių rinktinės vadas, vadovaudamasis VSAT Pagėgių rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2014 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada, priėmė Įsakymą atleisti pareiškėją iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas yra atleidžiamas už tai, kad įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, pažeidė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14, 14.1, 14.4 punktų ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktų reikalavimus, t. y. už pareigūno vardo pažeminimą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14, 14.1, 14.4 punktuose ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punktuose įtvirtintomis nuostatomis. Pagal Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2 punktą valstybės tarnautojas privalo: gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 p.); elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais (2.2 p.). VSAT pareigūnų elgesio taisyklių 14 punkte nustatyta, kad ne tarnybos metu VSAT pareigūnas privalo: elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, kultūra būti pavyzdys kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą VSAT sistemą (14.1 p.); patekus į eismo įvykį (jei vairavo transporto priemonę) ar kitą konfliktinę situaciją, kuri gali sukelti visuomenės susidomėjimą ir teisinių padarinių, nedelsdamas apie tai pranešti savo tiesioginiam vadovui arba savo padalinio budėtojui (14.4 p.).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nes, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje nustatytas faktines G. L. sužalojimo aplinkybes ir pateiktą įvykio vertinimą, t. y. kad pareiškėjas padarė BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarė išvadą, jog minėta teismo nutartis patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardytas pareiškėjo veikimas buvo akivaizdžiai neteisėtas, besikertantis su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Klaipėdos apygardos administracinio teismo vertinimu, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, mastas, nurodytas teismo procesiniame dokumente nutraukiant ikiteisminį tyrimą įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, visiškai patvirtina teiginį, kad pareiškėjas, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendime buvo vertintos aplinkybės, susijusios ne tik su G. L. sužalojimu, bet ir su tuo, ar pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą informuoti tiesioginį vadovą apie įvykio aplinkybes.

Kaip buvo nurodyta, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą sieja su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015, kurią pateikė kartu su prašymu, priėmimu. Nors pareiškėjas prašyme nurodė du ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagrindus (5 ir 10 p.), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš prašymo motyvų matyti, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015 priėmimą iš esmės vertina kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad konkretaus atnaujinimo pagrindo neįvardijimas arba kiti aiškūs netikslumai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nevertinami kaip kliūtys spręsti iš esmės proceso atnaujinimo klausimą, nes dėl asmens išreikštos valios sprendžiama ne pagal pateikto dokumento formą, bet pagal tikrąjį jo turinį (žr., pvz., 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-60/2011; 2011 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-64/2011). Taigi yra pagrindas spręsti proceso atnaujinimo klausimą ir pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą matyti, kad jis esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant sieja ne su ginčo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.), bet su baudžiamosios teisės normų galbūt netinkamu taikymu. Pažymėtina, kad BK normas taiko bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, o nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas ginčą dėl pareiškėjo atleidimo pagrįstumo ir teisėtumo, 2014 m. balandžio 29 d. sprendime vadovavosi Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta materialiosios teisės norma, reglamentuojančia vieną iš pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), kurią taikė ir aiškino. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė būtinybės atnaujinti procesą dėl padaryto esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant.

Pareiškėjas prašyme taip pat nepagrįstai teigia, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimas yra pagrindas atnaujinti procesą. Procesas gali būti atnaujinamas, jeigu panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį (ABTĮ 153 str. 2 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-602/2015) laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkto normoje įtvirtinta sąvoka „buvo pagrindas priimti“ suponuoja išvadą, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tada, kai teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties priėmimo pagrindas buvo panaikintas sprendimas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. neskundžiama nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-779-462/2014 panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria patvirtintas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas, ir ikiteisminį tyrimą Nr. 98-1-00413-13 atnaujino. Tačiau šiuo atveju Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis nebuvo pagrindas priimti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą, iš kurio turinio matyti, kad minėta Tauragės rajono apylinkės teismo nutartis buvo vertinta kaip vienas iš įrodymų byloje.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendime nepagrįstai nurodė, jog Tauragės rajono apylinkės teismo įsiteisėjusi nutartis yra svarbi dėl joje nustatytų prejudicinę galią turinčių aplinkybių. ABTĮ 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Taigi pagal ABTĮ 58 straipsnio nuostatas nutarimas nutraukti tyrimą neturi prejudicinės reikšmės, prejudicinę reikšmę turi tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1547/2014). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju procesas negali būti atnaujintas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015).

Pažymėtina, kad teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą. Teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą, kt. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje. Tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015, kurią jis pateikė kartu su prašymu atnaujinti procesą, patvirtina, jog pareiškėjas savo veiksmais 2013 m. birželio 23 d. neįvykdė nusikalstamos veikos, o tik gynėsi ir siekė sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Kaip jau minėta, Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis buvo panaikinta, taigi joje pateiktas pareiškėjo veiksmų, kaip nusikalstamų, vertinimas, kuriuo rėmėsi Klaipėdos apygardos administracinis teismas, taip pat neteko galios. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą Nr. 98-1-00413-13, pareiškėjo 2013 m. birželio 23 d. prieš G. L. atlikti veiksmai baudžiamosios teisės prasme buvo įvertinti iš naujo ir priimta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015 nutraukti baudžiamąją bylą, kuri yra įsiteisėjusi.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už 2013 m. birželio 23 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam G. L. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nustatė, kad yra pareiškėjo baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinoji gintis (BK 28 str.) ir asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas (BK 29 str.) (b. l. 110–117). Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad nors pareiškėjo veiksmuose ir buvo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymiai, tačiau juos jis padarė veikdamas būtinosios ginties situacijoje (veiksmai rūsyje) ir sulaikydamas asmenį, padariusį nusikalstamą veiką (veiksmai lauke, G. L. bandant pabėgti), dėl to pareiškėjo atsakomybė pagal BK negalima.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas ne dėl nusikalstamos veikos padarymo, o dėl to, kad pažeidė VSAT pareigūnų elgesio taisyklių ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių tam tikrų punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, tačiau iš dalies sutapo tiek minėtoje baudžiamojoje byloje, tiek sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos vertintos aplinkybės, t. y. buvo vertinti pareiškėjo 2013 m. birželio 23 d. atlikti veiksmai prieš G. L.. Akcentuotina, kad VSAT Pagėgių rinktinės štabo Bendrųjų reikalų skyriaus 2014 m. vasario 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada, Įsakymas ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas, be kita ko, yra grindžiamas pareiškėjo veiksmų, kaip nusikalstamų, vertinimu, o ši aplinkybė yra paneigta įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015.

Teisėjų kolegija sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendime išdėstyta pozicija, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl baudžiamojo persekiojimo pabaigimo negali kilti jokių pasekmių, susijusių su vidaus tarnybos santykiais. Akcentuotina, kad aplinkybė, jog pareiškėjo veiksmai nebuvo nusikalstami, pati savaime nereiškia, kad išnyko teisinis ir faktinis pagrindas atleisti pareiškėją iš tarnybos, nes pareigūno vardo pažeminimas, kaip atleidimo iš tarnybos pagrindas, nesietinas išimtinai su nusikalstamos veikos padarymu. Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisėtumo ir pagrįstumo turi būti vertinama, ar pareigūnas savo veiksmais (neveikimu), kurie buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas, pažemino pareigūno vardą. Taigi teismas kiekvienu atveju, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes, nustato, ar buvo pažemintas pareigūno vardas. Tačiau administracinis teismas, vertindamas asmens, kuriam buvo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas, veiksmus administracinėje byloje dėl atleidimo iš tarnybos, turi taip formuluoti sprendimo motyvus, kad nesukeltų abejonių dėl asmens nekaltumo (baudžiamosios teisės prasme), jeigu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo turinio matyti, kad jame pareiškėjas pripažintas nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai apie baudžiamosios bylos dėl G. L. sužalojimo baigtį ir rezultatą ir jų vertinimas turėjo esminę reikšmę bylai. O kartu su prašymu atnaujinti procesą pareiškėjas pateikė naują įrodymą (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015), kuriame įtvirtinta informacija apie vieną iš esminių bylos aplinkybių, t. y. pareiškėjo 2013 m. birželio 23 d. atliktus veiksmus prieš G. L.. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015 matyti, kad pareiškėjas nepadarė nusikalstamos veikos, tačiau ši informacija paaiškėjo tik po galutinio Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis naujai pateiktas įrodymas, kuris patvirtina naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2013 m. birželio 23 d. atliktais veiksmais prieš G. L., turi esminę reikšmę bylai, t. y. turi neabejotiną teisinę svarbą teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-759-583/2014 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, jog kartu su kitais byloje surinktais įrodymais būtų įvertintas ir naujai pateiktas įrodymas, kuris patvirtina naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Teisėjų kolegija, vertindama, ar nėra praleistas terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pažymi, kad šiuo atveju terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie esmines, pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-31-756/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą skaičiuoti nuo pareiškėjo sužinojimo apie Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-557/2015 priėmimą. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą 2015 m. gruodžio 9 d. pateiktas nepraleidus termino.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ir procesas administracinėje byloje atnaujintinas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktą (ABTĮ 159 str. 2 d.). Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrinamas tik atnaujinus procesą išnagrinėjus bylą pakartotinai, neperžengiant proceso atnaujinimo pagrindo ribų.

Pažymėtina, kad administracinė byla, kurios procesas atnaujintinas, buvo užbaigta įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu ir nebuvo nagrinėta apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į proceso atnaujinimo pagrindą, tai, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės teismo nebuvo vertintos, tačiau turi būti įvertintos kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, sprendžia, kad atnaujinus procesą byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 160 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje iš esmės tenkinti.

Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-759-583/2014 pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo.

Perduoti bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė