a9cfbfb1-902e-4dd8-aba2-2b20a31190fc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-324-57/2010

(Proceso Nr. 3-63-3-00154-2010-8)

Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5;74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. praÅ¡ymÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl 1839,84 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimÄ , taikymo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Konstitucijai, todėl atsakovas, nepagrįstai jÄ taikydamas, neiÅ¡mokėjo dalies darbo užmokesčio. Teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso už 2007 ir 2008 metus 1839,84 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.Â

PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Gautas jo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimu (b.l. 12-13) pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos buvo taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 24 straipsnius valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Å io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, o 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų priedų ir priemokų mokėjimo tvarkÄ reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kurio 36 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priedų už kvalifikacinę kategorijÄ ir laipsnį suma negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos, o 38 straipsnio 5 dalis numatė, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų. Akcentuoja, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat teigia, jog vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, pareiÅ¡kėjo reikalavimai galėtų bÅ«ti tenkinami nuo 2007 m. kovo mėn., nes jis su praÅ¡ymu į teismÄ kreipėsi 2010-03-24.

Atsakovo VSAT prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 19-20) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti. Nurodo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio

Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties konstitucijai yra nukreipiami tik į ateitį, o Konstitucinio

Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki

atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. Šiuo atveju sprendimai riboti pareiškėjui priedus

ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio teismo nutarimo paskelbimo.Â

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio

3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui A. M. bei atsakovo VSAT prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovams nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

PraÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies (ABTÄ® 88 str. 1 d. 2 p.). Â

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad yra statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės operatyvinės veiklos skyriaus vyresniuoju specialistu. Teigia, kad atsakovas 2007 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies - priedų ir priemokų išmokėjimo, viršijančios 70 procentų pareiginės algos dydį, ribojimo, nesumokėjo 781,09 litų, o 2008 metais – 1058,75 litų, iš viso nesumokėta 1839,84 Lt.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos, ir nurodytas priedų, ir priemokų sÄ raÅ¡as. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

BÅ«tent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , kadangi bÅ«tent pagal jį numatytas apribojimas iÅ¡mokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo virÅ¡yti

70 procentų pareiginės algos. Pagal teismui teikiamÄ A. M. asmeninę uždarbio kortelę už 2007 m. sausio – gruodžio mėn. ir už 2008 m. sausio – gruodžio mėn., nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ribojant priedus ir priemokas nesumokėta 1839,84 (b.l. 6-8).

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio

1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio

1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ . Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, pareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, kadangi kitų bÅ«dų kompensuojant už atliktÄ darbÄ nėra numatyta. Be to pareiÅ¡kėjas kreipdamasis praÅ¡ymu į teismÄ pats formuluoja reikalavimÄ ir pasirenka kokiu bÅ«du turi bÅ«ti kompensuota už jo atliktÄ darbÄ .Â

Nepagrįstu pripažintinas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentas, kad įstatymo nuostatos ribojant pareiškėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, o konstitucijai prieštaravęs aktas gali būti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje.

2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio

4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ dėl negauto darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-03-22, praÅ¡ymas teisme gautas 2010-03-24 (b.l. 4, 9) ir reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-02-01 iki 2008-12-31. Pateiktoje pažymoje apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2007 m. nurodyta, kad apskaičiuojant 2007 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas taikant ribojimÄ neiÅ¡mokėta 115,25 Lt. Å io reikalavimo dalies pareiÅ¡kimui pareiÅ¡kėjas yra praleidęs trejų metų terminÄ ir Å¡iai daliai reikalavimo taikant senatį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl 115,25 Lt priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. IÅ¡mokant darbo užmokesčio sudedamÄ jÄ dalį – priedus ir priemokas 2007 m. sausį ir kovÄ ribojimas nebuvo taikomas. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra pagrindžiami pažymomis apie darbuotojui priskaičiuotÄ užmokestį už 2007-2008 metus, pagal kurios patvirtinama, jog už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dėl priedų, priemokų ribojimo susidarė 665,84 Lt nepriemoka, už 2008 metus susidarė 1058,75 Lt nepriemoka. IÅ¡ viso pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2007-03-01 iki 2008-12-31 dėl priedų, priemokų ribojimo taikymo neiÅ¡mokėta 1724,59 Lt.

Sprendimas dėl pareiškimo turi būti priimamas

vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004). Konstitucinio teismo nutarimas paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Todėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog

pareiÅ¡kėjui ribojant priedų ir priemokų mokėjimÄ nesumokėta 1724,59 Lt, Å¡iems reikalavimams reikÅ¡ti nėra praleistas

kreipimosi į teismÄ terminas, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo  85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė :

pareiÅ¡kėjo A. M. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui A. M. iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (įmonės kodas 191833768) 1724,59 (vienÄ tÅ«kstantį septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis Lt 59 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                Irena Stulpinienė